Didelis užimtumas

Kauno miesto taryba nusprendė, jog už šią paslaugą teks mokėti daugiau.

Sprendimo projekte nurodoma, jog auga asmenų palaikų laidojimas kolumbariumuose, o Kauno kapinėse tokių laidojimo vietų skaičius yra labai ribotas. Teigiama, kad Kauno miesto Petrašiūnų ir pirmosiose Romainių kapinėse kolumbariumų užimtumas siekia 80 proc. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, kolumbariumai esą turėtų užsipildyti per vienerius metus.

Kauno kapinėse numatoma kolubariumų plėtra, tačiau pastebima, jog jų įrengimo kaštai gerokai išaugo. „Pakilus darbo užmokesčiui ir medžiagų kainoms paskaičiuota, kad naujų kolumbariumų įrengimo savikaina Romainių viešose kapininėse išaugs mažiausiai 15 proc., o Petrašiūnų viešose kapinėse – 40 proc“, – kaip vieną argumentą, kodėl reikia didinti laidojimo kolumbariumuose kainą, nurodė projekto rengėjai.

„Kapinių priežiūros“ nuotr.

Ne visi aukštai populiarūs

Kauno miesto Petrašiūnų kapinės yra prestižinės miesto kapinės, kuriose laidojami nusipelnę Lietuvai ir Kauno miestui žmonės. Iki šiol buvo patvirtintos kolumbariumų kainos Petrašiūnų, Seniavos bei I Romainių viešosiose kapinėse, kurios skyrėsi nežymiai.

Dėl šios priežasties mirusiųjų artimieji esą dažniau renkasi kolumbariumų nišas prestižinėse Petrašiūnų viešosiose kapinėse, tačiau kolumbariumų plėtra šiose kapinėse yra ribota. Todėl prestižinėse kapinėse nuo šiol bus brangesnė urnų laidojimo kolumbariumuose paslauga.

Be to, pastebima, jog kolumbariumuose yra populiarūs ne visi aukštai. Greičiausiai užsipildo nuo antrojo iki ketvirtojo aukšto, o pirmasis ir penktasis dažniausiai lieka tušti. Šie aukštai nepopuliarūs, nes juose ne taip patogu pasiekti ir uždegti žvakeles. Todėl Kauno miesto taryba nusprendė, kad laidojimo kolumbariumuose kaina priklausys ir nuo pasirinkto aukšto.

Laidojimo kainos

Įsigaliojus tarybos sprendimui, bus laidojimas miesto kapinių kolubariumuos bus vykdomas už kitus įkainius. Jie skirsis tiek nuo kapinių, tiek nuo kolumbariumo aukšto.

Nurodoma, kad pirmosios urnos su kremuotais žmonių palaikais laikymas Petrašiūnų viešųjų kapinių kolumbariumo nišos II, III ir IV aukštuose kainuos 1,3 tūkst. eurų. I ir V aukštuose – 900 eurų. Kitų urnų laikymas papildomai kainuos 90 eurų.

Pirmosiose Romainių kapinėse urnų kolumbariumuose kaina bus 600 eurų, o nepopuliariuose aukštuose – 500 eurų. Seniavos kapinėse urnos laidojimas kolumbariume bus dar už kitas kainas. Skelbiama, kad šiose kapinėse už urną kolumbariume teks sumokėti 455 eurus viduriniuose aukštuose ir 414 eurus už vietą pirmame ir penktame aukštuose.

Pirmosios urnos su kremuotais žmonių palaikais laikymas Panemunės viešųjų kapinių kolumbariumo nišoje, nepriklausomai nuo pasirinkto aukšto, kainuos 700 eurų.

Tiesa, miesto opozicija kritikavo sprendimą didinti laidojimo kolumbariumuose paslaugos įkainius. Pasak opozicijos atstovų, pirmiau reikia užtikrinti kolumbariumų plėtrą bei alternatyvas, tokias kaip pelenų barstymo laukai įvairiose miesto kapinėse, o tik vėliau svarstyti apie kainų didinimą. Projekto rengėjai teigė, kad kolumbariumų plėtra ir yra numatyta, tik kai kuriose miesto kapinėse yra ribotas plotas, todėl įkainių peržiūrėjimas vis tiek buvo būtinas, todėl dauguma tarybos narių projektui pritarė.

UAB Komunalinių paslaugų centro (KPC) direktorius Audrius Markevičius informavo, kad šiuo metu yra parengti Radikių, Ringaudų, Karmėlavos kapinių kolumbariumų projektai, o finišo tiesiojoje – ir Zapyškio projekto rengimas.

Teigiama, kad visų paminėtų kolumbariumų statyba prasidės kitąmet. "Tai dideli projektai, todėl kolumbariumai bus statomi etapais. Šiuo metu vyksta skaičiavimai, kiek tai kainuos, kad lėšas būtų galima numatyti kitų metų biudžete", – sakė įmonės direktorius.

2021 m. taip pat planuojama pradėti statyti kolumbariumą Raudondvario kapinėse. Vietos bendruomenė ir seniūnija tokių statinių pageidauja ir Vilkijoje.

Audrius Markevičius

Dominuoja apskritimai

Penkių kolumbariumų projektus kūrė ne vienas architektas, todėl jie šiek tiek skirsis. Skirtumus lėmė ne tik pasirinktos medžiagos, bet ir gamtiniai ypatumai.

Karmėlavos kapinėse numatoma įrengti tris skirtingo dydžio apskritimus: pirmas apskritimas susidės iš 6, antras – 14 ir trečias – 17 kolumbariumų, kiekvienas jų turės po 40 nišų, į kurias bus galima talpinti iki 4 urnų. "Ringaudų projekto principas panašus, tik jame numatoma įrengti du skirtingo dydžio apskritimus: pirmas apskritimas susidės iš 4, o antras – 13 kolumbariumų. Abiejuose numatyta įrengti po pelenų barstymo vietą", – pasakojo KPC aplinkos inžinierius Ramūnas Vilčinskas.

Pasak projektus koordinuojančio R.Vilčinsko, vietos gyventojai teigiamai priima šiuos kolumbariumų projektus, kadangi statiniai projektuoti atsižvelgiant į teritorijos reljefą, siekiant išsaugoti ne tik daugumą esamų medžių, bet ir pasodinti naujų želdinių. "Juodas granitas pasirinktas, kad neišsiskirtų iš aplinkos, o skirtingo dydžio akmenų kompozicijos suteiks jaukumo", – teigė KPC aplinkos inžinierius.

Radikių kolumbariumų koncepcija – monolitinis segmentas su rūdinto metalo dalimis. Kiekviename segmente suprojektuotos keturios angos, į kurias taip pat bus galima talpinti iki keturių urnų. Pilkos spalvos monolite, metalo lakštais uždengus angas, susiformuoja kryžiaus forma. "Siekiant kolumbariumų statinius integruoti į gamtinę aplinką, už jų formuojami apželdinto grunto pylimai, statinius uždengiantys iš vienos pusės", –sakė R.Vilčinskas.

Šiuo metu jaučiamas vis didėjantis poreikis tokiu būdu laidoti savo artimuosius.

Naujosiose Raudondvario kapinėse per du etapus turėtų atsirasti apie 300 kriptų, kuriose tilps keturios standartinio dydžio urnos. Pirmajame etape numatyta įrengti 88 vietas, antrajame – nuo 150 iki 200. Taip pat planuojama pastatyti varpinės tipo nedidelį keturiolikos vietų kolumbariumą, kuriame galės būti laidojami pasižymėję raudondvariečiai.

Raudondvario kolumbariumas planuojamas su rausvų klinkerio plytelių ir pilko granito apdaila. Taip pat bus įrengtos metalinės vazos gėlėms ir lentynėlės žvakėms, takeliai į laidojimo vietą pritaikyti neįgaliesiems. Planuojama, kad prie kriptų bus įrengti suoleliai ir pasodinta medelių.

Tendencijos keičiasi

Šiuo metu Kauno rajone yra du kolumbariumai Garliavoje, Jonučių kapinėse ir privatus Ringaudų kapinėse. Vienas kolumbariumas Jonučių kapinėse veikia, o kitas 24 nišų – užpildytas. Pastarajame nišų savininkai gali talpinti urnas papildomai.

Vieta urnai laikyti išperkama 25-eriems metams. Jonučių kapinėse urnos saugojimo kriptoje mokestis už šį laikotarpį – 726,18 euro. Už antros ir kitų urnų saugojimą toje pačioje kriptoje Komunalinių paslaugų centras renka vienkartinį 90 eurų mokestį.

Vėliau planuojama leisti sutartį pratęsti ilgesniam terminui arba rinktis alternatyvius variantus – perlaidoti urną kapavietėje ar išbarstyti mirusiojo pelenus teisėtoje teritorijoje.

"Šiuo metu jaučiamas vis didėjantis poreikis tokiu būdu laidoti savo artimuosius. Pastebima ir tendencija, kad užsienyje dirbantys lietuviai grįžta palaidoti savo artimo žmogaus, o nišos priežiūra paliekama kolumbariumo administratoriui – KPC", – tvirtino A.Markevičius.

Užpildytų nišų gausėja

Prieš septynerius metus pirmieji Kaune kolumbariumai iškilo Petrašiūnų kapinėse. Juos projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Tada tai buvo naujovė ir sienelėse esančios nišos pildėsi ne itin sparčiai. Bėgant metams situacija keitėsi ir jau kitais metais bus svarstoma, ar nevertėtų plėsti kolumbariumų kompleksą.

Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna įsitikinęs, kad ši paslauga tik populiarės. „Artėjama prie Skandinavijos šalių modelio, kur kremuojama apie 70 proc. mirusiųjų. Pas mus 2015 m. kremuota tik 15 proc. mirusių kauniečių, o pernai jau 50 proc. Tiesa, daug urnų vis dar laidojamos šeimos kapavietėse, bet auga ir susidomėjimas kolumbariumais“, – sakė įmonės vadovas.

Jis Petrašiūnų kolumbariumų populiarumą aiškina dar ir tuo, kad šios kapinės laikomos prestižinėmis, čia palaidota daug įžymių ir nusipelniusių žmonių. Gauti leidimą kapavietei neturint šeimos kapo čia galima tik pritarus Kauno savivaldybėje veikiančiai Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai. Pasirinkę laidojimą kolumbariumuose tai gali padaryti be jokių specialių sąlygų.

Galimybių daugėja

Kaune šiuo metu neturint šeimos kapo kauniečius laidoti galima tik Vainatrakio kapinėse, kur numatyta daug vietų naujoms kapavietėms. Karmėlavos, Seniavos, abejose Romainių ir kitose kapinėse plėtra jau sustabdyta. „Būtent dėl to naujiems kolumbariumams statyti pasirinkome populiarias, bet be galimybės plėsti įprastam laidojimui kapines“, – aiškino R.Čėsna.

Kolumbariumai per praėjusius ir šiuos metus iškilo Seniavos ir Romainių kapinėse.

Kolumbariumai per praėjusius ir šiuos metus iškilo Seniavos ir Romainių kapinėse. Seniavos kapinės pasirinktos dėl gausių Aleksoto mikrorajono ir Garliavos gyvenvietės bendruomenių. Ten kolumbariumai pradėjo veikti nuo praėjusių metų lapkričio. „Čia daug kas nori palaidoti savo artimuosius, o kolumbariumai yra gera išeitis, jei nėra šeimos kapo. Šiemet baigėme tvarkyti aplinką, įrengėme naują tiltelį ir tikimės, kad objektas sulauks susidomėjimo“, – vylėsi R.Čėsna. Kolumbariumai pastatyti vietoje, kuri nuo seno netiko kapavietėms dėl po žeme slūgsančių statybinių atliekų. Šiuo metu juose užpildytos trys nišos iš 160.

Romainių kolumbariumai nors ir pradėjo veikti tik nuo šių metų balandžio, bet ten jau saugoma septyniolika urnų. Pirmame etape pastatyta 90 nišų. Ši vieta taip pat turėtų būti paklausi tarp Romainių, Giraitės, Užliedžių, kitų priemiesčio gyventojų, kurių šiose apylinkėse kasmet gausėja. „Jei kolumbariumai pilnės taip sparčiai, kaip iki šiol, gali tekti rengti planus tolesnei jų plėtrai“, – kalbėjo R.Čėsna. Beje, Romainių kolumbariumai taip pat pastatyti netinkamoje įprastai laidoti vietoje – ten gruntiniai vandenys srovena vos pusmetrio gylyje.

Tiek Seniavos, tiek Romainių kolumbariumus taip pat suprojektavo G.Natkevičius. Šio architekto kūriniai siejasi su kraštovaizdžiu, parenkamos atitinkamos medžiagos, statinių išdėstymas.

Ričardas Čėsna. Evaldo Šemioto nuotr.

Saugojimo kainos skiriasi

Visų kolumbariumų statiniai sudaro penkis aukštus. Pasirodo, čia, kaip ir ieškant gyvenamosios vietos daugiabučiuose, yra ir populiarūs, ir mažiau paklausūs aukštai. Pirmus ir penktus velionio artimieji linkę rinktis paskiausiai. Dauguma nori antro, trečio arba ketvirto. Žvakučių ir gėlių nišose dėti negalima – tam skirta vieta po pirmo aukšto nišomis, tačiau gali būti, kad žmonės labiau linkę matyti artimojo nišą maždaug savo akių lygyje. Dėl to nuspręsta peržiūrėti ir kainodarą. Pasirinkę mažiau populiarius aukštus moka mažesnį nuomos mokestį 25 metams – 496 eurus. Kiti tam turi skirti 547 eurus. Tai pat visiems dar priklauso sumokėti 347 eurus už nišos kolumbariume priežiūrą visą minėtą laikotarpį. Pastaroji suma nustatyta pastebėjus, kad kai kurie asmenys, lankantys artimųjų kapavietes kolumbariumuose, ima valyti graviruotas lenteles įvairiomis cheminėmis priemonėmis ir rizikuoja jas sugadinti.

Praėjus 25 metams artimieji galės iš naujo pratęsti sutartį ir palikti urną kolumbariume, palaidoti ją šeimos kapavietėje arba išbarstyti mirusiojo pelenus teisėtoje teritorijoje.

Kai kurie kauniečiai pareiškia norą iš anksto rezervuoti nusižiūrėtą konkrečią vietą kolumbariume ir jame įrengtoje nišoje. Tada pasirašoma rezervavimo sutartis su „Kapinių priežiūra“. „Gerbiame tokį norą, todėl ir sudarėme tokią galimybę. Tai, beje, naudinga ir įmonei, nes iš anksto gauname lėšų kolumbariumų plėtrai“, – sakė R.Čėsna.

„Kapinių priežiūra“ administruoja 26 kapines, teikia įvairias kapaviečių ir dokumentų tvarkymo paslaugas.

Pavyzdžiui, Vilniuje kolumbariumuose užimta apie 15 proc. vietų, informavo savivaldybės atstovai. Kėdainių kolumbariume yra 214 kriptų, kurių kiekvienoje telpa keturios urnos. Kėdainių kolumbariumas veikia trečius metus, jame užimta 20 kriptų, rašo dienraštis.

120-ies vietų kolumbariume Šiauliuose užimta apie 50 nišų.

Vilniaus savivaldybė ketina įrengti kolumbariumus Vilniaus miesto Antakalnio, Karveliškių ir Sudervės kapinėse.

Šiam sprendimui po pateikimo trečiadienį pritarė Vilniaus savivaldybės taryba.

Projektą pristatęs Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius sakė, kad anksčiau buvo skelbiami konkursai tiek dėl Karveliškių, tiek dėl Sudervės kapinių, tačiau verslininkai jais nesusidomėjo.

Projektu numatoma skelbti viešųjų pirkimų konkursus kolumbariumų įrengimui - anot V.Griniaus, visos techninės detalės, kur ir kaip jie būtų rengiami, bus nustatytos vėliau.

Numatoma, kad konkurso laimėtojai, savo lėšomis pastatę kolumbariumus, galės gauti pajamas iš klientų už nišos įrengimo paslaugas.

Sutartis dėl kolumbariumų statybos, jų nuomos ir eksploatacijos numatoma pasirašyti ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui.

Lietuvos miestų kapinėse jau porą metų veikiantys kolumbariumai didesniuose miestuose pusiau užpildyti ar besiplečiantys, o mažesniuose jie stovi apytuščiai.

Kauno Petrašiūnų kapinėse įrengtame kolumbariume iš 200 vietų urnoms šiuo metu užimtos 89. Savivaldybės duomenimis, jau išlieti pamatai antrajam kolumbariumų statybos etapui - iš viso per penkis numatytus etapus, esant poreikiui, būtų galima įrengti 1-1,2 tūkst. laidojimo vietų.

"Pirmuosius kolumbariumus spėjome įrengti praėjusiais metais prieš Vėlines. Matome, jog tai pasiteisino - nišos netuščios. Iš tiesų buvo svarbu sukurti ne taip brangiai kainuojančią laidojimo vietos alternatyvą, o žmonės jau patys nuspręs, ką pasirinkti",  - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Prieš Vėlines Petrašiūnuose sutvarkyta kolumbariumų aplinka - įrengti suoliukai bei nutiesti takai.

Kauno miesto savivaldybė - vienintelė iš didžiųjų miestų pati teikianti laidojimo kolumbariumuose paslaugas: Vilniuje ir Klaipėdoje šiuo metu kolumbariumuose laidoja privačios įmonės.

Vienintelis Vilniaus kolumbariumas privačiomis lėšomis įrengtas Liepynės kapinėse. Savivaldybės duomenims, šiuo metu kolumbariume įrengta 150 vietų, iš jų 53 vietose palaidota. Tai - tik pirmasis kolumbariumo statybos etapas ir, esant poreikiui, numatyta kolumbariumo plėtros galimybė.

Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat yra įrengusi kolumbariumą, tačiau galimybe urnas su artimųjų pelenais nemokamai jame palaidoti suskubę klaipėdiečiai 167 vietas užpildė jau prieš kelerius metus.

2012 metais uostamiesčio Joniškės kapinėse pradėjo veikti privatus kolumbariumas - bendrovė "Aterna" šiuo metu yra įrengusi 369 kriptas, iš jų užimtos - 40.

"Ši paslauga populiarėja. Jei bus poreikis turime galimybę plėstis, yra padarytas detalusis planas ir galime pastatyti daugiau nei 1,5 tūkst. kriptų", - BNS teigė šios bendrovės direktorė Vitalija Rumbaitienė.

Anot V.Rumbaitienės, kalbėti apie investicijų atsipirkimą dar ankstoka. Tačiau ji pastebi, kad kolumbariumo kriptą, kuri Joniškės kapinėse nuomojama apibrėžtam laikotarpiui, žmonės vis dažniau nuomoja ilgesniam laikui.

"Šiais metais populiarėja ilgesnis nuomos terminas: jei pernai užsakydavo dešimčiai metų, tai šiemet daugiau nori šimtui metų", - pastebi ji.

Ketvirtuoju iš didžiųjų Lietuvos miestų, turinčių kolumbariumą, metų pabaigoje turėtų tapti Panevėžys: mėnesio pradžioje čia pradėti pirmųjų keturių sienelių su 424 laidojimo vietomis statybos darbai.

Už pirmajam etapui skirtus beveik 500 tūkst. litų taip pat bus suformuotas reljefas, įrengti suoliukai bei šiukšliadėžės, granito stendas.

Tačiau kolumbariumus stato ne tik didieji Lietuvos miestai - tiesa, mažesnių miestų kolumbariumai dideliu populiarumu pasigirti negali.

Jonavos Šmatų kapinėse šią vasarą įrengtos 45 kriptos, iš kurių, kapines prižiūrinčios bendrovės "Jonavos paslaugos" duomenimis, šiuo metu palaidota keturiose.

Rokiškio rajone esančiose Obelių kapinėse taip pat yra nedidelis maždaug dešimties kriptų kolumbariumas, tačiau per porą metų nuo jo pastatymo, kol kas čia niekas nepalaidota.

Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas BNS teigė, kad tai gali būti susiję su didelėmis kremavimo kainomis. Kita vertus, net ir kremuotų velionių urnos dažniausiai palaidojamos šeimos kapavietėje.

"Nėra tiek jau daug tų, kurie pelenus laidoja - paprasčiausiai į kapus, prie giminių, prie artimųjų. Bet ir tai - tik kas iš užsienio grįžta: gal brangi ta paslauga", - svarstė E.Narkūnas.

Kretingos rajone esančiose Baltakalnio kapinėse stovi didmiesčiams vietų skaičiumi nenusileidžiąs 247 kriptų kolumbariumas. Tiesa, iš jų per pusantrų metų palaidota - vos trylikoje.

"Iš pradžių buvo didesnis susidomėjimas, bet kada buvo rajono (Kretingos rajono - BNS) taryboje priimtas sprendimas, kad bus galima ten patalpinti nemokamai tik Kretingos rajono gyventojus, kadangi iš savivaldybės biudžeto pastatytas, tai šiaip buvo labai daug pageidaujančių iš kitų rajonų", - BNS pasakojo Darbėnų seniūnas Edvardas Tedevušas Stalmokas.

Praėjusį rudenį atidarytame Petrašiūnų kolumbariume užimtos 75 vietos iš 200.

Savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktoriaus Algirdo Verbicko teigimu, iš anksto buvo numatyta, kad kolumbariumą galima plėsti iki 1,5 tūkst vietų, tačiau kol kas to neprireikė.

"Praėjusiais metais čia buvo palaidotos 45 urnos, o šiais metais – 30. Nemažai kauniečių savo artimųjų palaikus kremuoja, tačiau dažnai nusprendžia urną palaidoti ne kolumbariume, o savo šeimos kapavietėje. Manau, kad vietų kolumbariumuose užteks, nes dar numatyta juos statyti Romainių ir Seniavos kapinėse", – sakė jis.

Šiais metais plėtra Petrašiūnuose neplanuojama, tačiau artimiausiu metu žadama sutvarkyti aplinką aplink kolumbariumą.

"Vieta kolumbariume išperkama visam laikui. Norintieji gauti leidimą čia palaidoti savo artimuosius, turi kreiptis į savivaldybėje veikiančią Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisiją.  Pagal įstatymus Petrašiūnuose laidojami tik nusipelnę asmenys. Tai tik formalumas – visi išsipirkę vietą kolumbariume gauna teisę čia laidoti, nereikia jokio nuopelno", – aiškino direktorius.

Jo teigimu, pastaruoju metu nemažai urnų į Lietuvą atvežama iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Artimieji vykdo paskutinius senųjų emigrantų norus – atgulti amžinojo poilsio gimtinėje.
Kolumbariumas Petrašiūnuose atidarytas praėjusių metų spalio mėnesį, jį įrengti kainavo 122 tūkst. litų.

Palaidoti urną su mirusiojo pelenais Petrašiūnų kapinėse kainuoja 1,8 tūkst. litų. Jeigu toje pačioje kolumbariumo nišoje bus laidojami keli tos pačios šeimos asmenys, mokestis kitoms urnoms bus mažesnis ir sieks 300 litų. Vienoje nišoje telpa iki keturių urnų.

Kiekvieną kolumbariumo nišą dengia stiklo lakštas, o ant sumontuotos specialios atbrailos velionio artimieji gali pamerkti gėlių ir uždegti žvakių.