Vilniuje šildymo kompensacijų prašymas vyksta kitaip nei pernai. Nebeliko gyvų eilių. Vietoje to reikia pasiimti eilės numeriuką.

„Šiandien laukiu gal pusvalandį, o pernai laukiau tris, gal ir keturias valandas“, – sakė vilnietė Gilena.

Pirmosios šildymo sąskaitos už spalį dar neatėjo, bet vilniečiai jas jau nori susimažinti, prašo kompensacijų. Jos priklauso tiek besišildantiems centralizuotai, tiek malkomis, dujomis ar elektra.

„Už viską reikia mokėti, o nieko neduoda“, – kalbėjo vilnietis Olegas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šildymas pas mane Senamiestyje yra brangus. Būdavo 130 eurų“, – sakė vilnietė Marija.

Gargžduose žmonės įpratę prašyti kompensacijų iš anksto užsiregistravus, tad čia nėra eilių.

„Priimame prašymus seniūnijose. Seniūnijos per dieną priima nuo šimto iki pusantro šimto prašymų visoms išmokoms“, – sakė Klaipėdos socialinės paramos poskyrio vedėja Darina Beržanskytė-Bučinskienė.

Šį sezoną vėl vertinamas kompensacijų prašytojų turtas. Tai ne tik būstas, žemė ar santaupos banke, sąrašas – platus.

„Privaloma registruoti transporto priemones, žemės ūkio techniką, gyvulius, paukščius. Taip pat skaitosi ir finansiniai turtai – akcijos, obligacijos“, – kalbėjo Vilniaus socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

„Nežinau, ar gausiu. Palikau dokumentus, bet nežinau, ar gausiu. Turiu sodą ir butą“, – sakė senjorė.

Kiek leidžiama turėti turto – miestas miestui nelygus, o ir mieste kiekvienas atvejis būna individualus. Sostinėje keturių asmenų šeimai kompensacija priklauso, jei turtas neviršija 280 tūks. eurų, o Akmenėje – 40 tūkst. eurų. Kone sudėtingiausia situacija yra Neringoje. Kompensacijų gali negauti niekas, nes būstai yra per brangūs.

„Yra pora tokių atvejų, kai senjorai turi vienintelį būstą ir jo vertė viršija tas leistinas turto normas“, – sakė Neringos vicemeras Sigitas Švaikauskas.

Susimažinti sąskaitas žmonės prašo tik antrą mėnesį, o atmestų paraiškų kai kuriuose miestuose jau penkis kartus daugiau nei pernai. Daugiausiai dėl to, kad viršija turto vertę. Per du mėnesius kompensacijų nesuteikta kas devintam vilniečiui. Klaipėdoje atmestų paraiškų kone 400 šimtai, o pernai vos 87.

„Gyventojai nurodo santaupas labai įvairiai. Jie nurodo turintys net 10 tūkst. eurų santaupų“, – sakė Alytaus socialinės paramos skyriaus vedėja Akvilė Voverienė.

Kiek ateina sąskaita, tiek ir sumokame. O ką darysi? Nepriklauso nuo mūsų.

„Buvo normatyvas vienai pareiškėjai 62 tūkst. eurų, o jos buto vertė 62,4 tūkst. eurų. Vertė labai neženkliai viršijo“, – sakė D. Beržanskytė-Bučinskienė.

Viceministras teigia, kad net ir gavus neigiamą atsakymą iš savivaldybės, ne viskas dar prarasta.

„Savivaldybės gali numatyti ir vertinti individualius atvejus. Jei mato, kad žmogaus situacija yra tikrai finansiškai prasta, turto vertė gali viršyti normatyvą, tačiau jis gali gauti kompensaciją“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Šildymo kompensacijoms numatyta 220 mln. eurų. Jei kuri savivaldybė pritruks lėšų, bus skiriama papildomai.

„Kiek ateina sąskaita, tiek ir sumokame. O ką darysi? Nepriklauso nuo mūsų“, – sakė moteris.

Paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti kaip ir pernai ar net vėluoti.

Kompensacijų šiemet kreipėsi penktadaliu mažiau žmonių nei pernai.

Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas trečiadienį balsavo dauguma komiteto narių.   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina informavo, kad grąžinti iki pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto. Anot jos, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje kompensacijų išmokos išaugo dukart.

„Turintys butą ir sodo namelį žmonės kompensacijos nepraras“, – komiteto nariams teigė ji.

Turintys butą ir sodo namelį žmonės kompensacijos nepraras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariui Linui Kukuraičiui paklausus, kiek žmonių nebegautų kompensacijų, jeigu būtų vėl vertinamas turtas, S. Kulpina teigė, kad dėl turto nevertinimo kompensacijų gavėjų per pasibaigusį šildymo sezoną padaugėjo 27 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vaida Budzevičienė pabrėžė, kad pataisomis siekiama spręsti šešėlio problemą, ko neturėtų būti. Pasak jos, jeigu žmogus turi daug butų, reikia žiūrėti, kokias pajamų iš jų nuomos jis gauna. 

„Šešėlio klausimas ne piniginės paramos įstatymu turi būti sprendžiamas“, – teigė prezidentūros atstovė.

„Savivaldybės turi įrankius ir gali, jeigu turėtų valios, tą klausimą spręsti, nes 12 ar 21 butą turintis asmuo turi turėti pajamų, kurios čia svarbiausias ir esminis kriterijus skirstant piniginę paramą, ne turtas“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus žadėjo, kad iki šildymo sezono bus įdiegtas įrankis, kuris sumažins administracinę naštą ir leis greičiau nustatyti, kokį turtą turi kompensacijų prašytojai. 

Pakeitimais nuo šių metų spalio 1-osios siūloma skiriant piniginę socialinę paramą vėl vertinti bendrai gyvenančių arba vienišo asmens turtą.

S.Kulpina pabrėžė, kad nauja tvarka būtų taikoma tiems prašymams, kurie būtų pateikti nuo rugsėjo 1-osios. 

Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Be to, savivaldybės, įvertinusios individualią situaciją, piniginę socialinę paramą galėtų skirti išimties tvarka.

Ministerijos duomenimis, šiemet pirmą ketvirtį, palyginti tuo pačiu metu pernai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 1,9 karto iki 288 tūkst. žmonių.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos. 

„Vilniuje žmonės jau domisi šildymo kompensacijomis ir jų tvarka“, – teigė I. Paberžienė. Pasak jos, šį rugsėjį prašymus pateikė tris kartus daugiau gyventojų negu praeitais metais tuo pačiu metu.

„Mes sulaukėme 4 tūkst. prašymų per savaitę šiemet, praeitais metais tokiu pačiu laiku buvo iki 1,5 tūkst.“, – pasakojo ekspertė.

Dėl kainų šuolių šiais metais žmonių susidomėjimas kompensacijomis tapo natūraliai didesnis. Tai viena iš priežasčių, kodėl prašymus pateikti galima jau nuo rugsėjo.

„Daug skiriama dėmesio šia tema ir iš žiniasklaidos pusės: koks bus tas šildymo sezonas, kokios kainos gali būti. Dėl to gyventojai aktyviai domisi, ruošiasi ir ateina pas mus“, – aiškino I. Paberžienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kas gali kreiptis?

Dėl kompensacijų gali kreiptis gyventojai, kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą būste. Tai gali būti darbingi ar pensinio amžiaus asmenys. Pats kompensacijos procesas turi du etapus: nustatoma, ar žmogus turi teisę gauti kompensaciją, o tuomet skaičiuojamas jos dydis.

„Pirmajam etapui svarbus žmogaus užimtumas, pajamos, būsto plotas, patiriamos išlaidos, kas tame būste gyvena. Jei būste deklaruotos kelios šeimos, tai kiekviena turi pateikti prašymus atskirai“, – apie tvarką aiškino pašnekovė.

Įsivertinus visus kriterijus, kitas etapas – apskaičiavimo. Itin svarbu tai, kokiu būdu būstas apšildomas. Jei tai centrinis šildymas, kompensacijas skaičiuoja šildymo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jei būstas šildomas dujomis, elektra ar malkomis, tuomet kompensacijas skaičiuoja specialistai.

„Atsižvelgiama į būsto rūšį, šilumos įrangą. Kompensacija tiesiog pervedama į žmogaus sąskaitą“, – procesą atskleidė I. Paberžienė.

Kaip teikti paraišką

Žinoma, kad kai kurie piliečiai neturi galimybių pateikti paraišką dėl įvairių priežasčių: vyresnio amžiaus žmonės, nepasiturintys, neturintys prieigos prie interneto.

„Pasirinkimas, kaip pateikti paraišką, yra visais būdais, kokie tik gali būti“, – tikino I. Paberžienė.

Paraiškas galima teigti internetu, paštu, gyvai kreiptis į klientų aptarnavimo centrą. Žmonės, kurie yra vyresnio amžiaus ir patiria sunkumų šiame procese, visada gali kreiptis į socialinius darbuotojus.

Pasirinkimas, kaip pateikti paraišką, yra visais būdais, kokie tik gali būti.

„Būtent jie dažniausiai ir lankosi pas tokius žmones. Jie tikrai gali padėti užpildyti paraiškas ir perduoti jas specialistams“, – užtikrino ekspertė.

Pilietis, gaunantis kompensaciją už centrinį šildymą, tai pamatys sąskaitoje iš šildymo paslaugos tiekėjo. O jei kompensaciją gauna kitais būdais besišildantysis, pavyzdžiui malkomis, pinigai bus pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą.

Jeigu prašymą dėl šildymo kompensacijos gyventojas pateiks tik gruodžio mėnesio, pagal įstatymą numatytas pinigų gražinimas iki dviejų mėnesių atgal.

„Vertinami visi kriterijai, bet kreiptis galima ir gruodžio mėnesį, prašant kompensacijų nuo spalio. Tai leidžia įstatymas“, – nuramino I. Paberžienė.

Pritarė nuliniam PVM šildymui dviem sezonams

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.

Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad pagal dabartines tendencijas kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

„Žiūrint į kitus šildymo būdus, jiems pritaikytos priemonės galioja sulig kalendoriniais metais, tarkime, dujų ir elektros kainų dedamosios kompensavimas galioja iki metų pabaigos, kuris yra nustatytas. Nauja kompensacija tiek už dujas, tiek už elektrą bus nustatyta nuo sausio 1 dienos su 2023 metų biudžetu, tuo metu centralizuotai teikiamos šilumos kainoms norime pasiūlyti sprendimą nuo šildymo sezono pradžios“, – Seimo posėdyje pristatydama pataisas sakė G. Skaistė.

„Horizontalaus sprendimo, kuris pasiūlytas dujoms ir elektrai vienodai kompensuojant dalį kainos, pritaikyti centralizuotai tiekiamam šildymui neįmanoma, nes situacija savivaldybėse labai skirtinga, jos naudoja skirtingas kuro rūšis ir kainos kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingos“, – kalbėjo ji.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad namų ūkiams, kurie šildosi dujomis ar elektra, kompensacijos yra didesnės nei bet kokia galima PVM lengvata.

Opozicinei demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Kęstutis Mažeika teigė manantis, kad nesąžininga išskirti tik centralizuotos šilumos vartotojus.

„Kalbėkime ir apie tuos, kurie turi individualius šildymo katilus. jei ministrė nieko nesakė, kad 200 eurų kompensacija yra vieną kartą metuose galima, tai kokia proporcija yra tų, kuri šildosi malkomis. Tie, kurie centralizuotą šildymą turi, turbūt jie per vieną mėnesį gaus panašią kompensaciją“, – posėdyje sakė K. Mažeika.

Pasak Finansų ministerijos, valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.

Siūloma, kad lengvata galiotų nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.

Pasak Monikos Navickienės, pakeitimu norima neišskirti pensijos amžiaus ir dirbančių žmonių. Dabar numatyta, kad dirbantiems kompensacijos skiriamos trims mėnesiams, o po to iš naujo vertinamos jų pajamos ir kompensacijos pratęsiamos arba ne.

„Pakeitimas yra aktualiausias dirbantiems ir uždirbantiems vidutines pajamas žmonėms. Apie du trečdaliai dirbančiųjų pataiko į tas vidutines pajamas gaunančių žmonių tikslinę auditoriją“, – posėdyje sakė ministrė.

„Šeima, auginanti du vaikus, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 45 eurų, nepaisant to, kokia bus šildymo kaina“, – pridūrė ji.

M. Navickienė teigė besitikinti, kad priėmus pakeitimus, dėl kompensacijų kreipsis apie 20-30 proc. daugiau gyventojų.

„Su dabartiniu reguliavimu matome, kad apie 243 tūkst. unikalių šildymo kompensacijų gavėjų – apie 60 proc. daugiau nei praėjus sezoną – kreipėsi dėl šildymo kompensacijų, su šiuo mechanizmu galime tikėtis apie 20-30 proc. padidėjimo besikreipiančių asmenų“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kompensacijos priklauso ne tik gaunantiems centralizuotą šilumą, bet ir besišildantiems kitomis  kuro rūšimis.

Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis šildymo sezonui dar neprasidėjus, jau rugsėjo pabaigoje.

„Šitas dalykas nėra socialiai teisingiausias“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.  

Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv. metrų vienam bute gyvenančiam žmogui ir dviejų asmenų šeimai, o trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui – dar po 10 kv. metrų.

Jeigu šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turi susimokėti pati.  

Pernai grupė opozicijai ir valdantiesiems priklausančių parlamentarų siūlė būsto ploto normatyvą didinti: iki 55 kv. metrų – vienam bute gyvenančiam žmogui bei iki 60 kv. metrų – dviem. Seime ši iniciatyva palaikymo nerado.

Panevėžio rajono gyventojas Petras – ne godus žmogus. Nors šįmet valdžia padarė, kad kompensacijas už šildymą gali gauti kur kas daugiau žmonių, kadangi pakėlė gyventojų pajamų kartelę ir nebevertina nekilnojamojo turto, kaip namai, miškas ar žemė, šis kaimo gyventojas išlieka pats sau teisingas.

„Pajamos mūsų nemažos, mano supratimu, nepriklausys. Statybose dirbau, malkos nekainuodavo – viskas iš statybų: padėklai visokie... Prisiveždavau daugiau malkų, negu sukūrendavau per žiemą“, – sakė jis.

Dabar vyras genėja, tvarko apleistą parkelį – kuro krosniai vėl bus, kompensacijos neprašys.

„Valstybės pinigai iš dangaus nenukrenta – iš tų pačių mokesčių mokėtojų suplaukia. Išeina toks pinigų bangavimas“, – aiškino Petras.

Ir kaimo žmogui suprantama, jog kompensacijos – ne geriausias sprendimas.

„Kiek tų pinigų yra, daugiau neduos. Paims iš vieno, atiduos kitam“, – teigė Peras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Valstybės pinigai iš dangaus nenukrenta – iš tų pačių mokesčių mokėtojų suplaukia.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dosni – šį šildymo sezoną paramos net nesitikėjusiems padės išgyventi.

„Didesnė dalis gyventojų gali kreiptis dėl šildymo, kadangi išaugo šildymo kainos, ir valstybė, gelbėdama situaciją, padvigubino valstybės remiamų pajamų dydį, kas reiškia, kad didesnė dalis gyventojų gali kreiptis dėl paramos“, – komentavo Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja Toma Navadonskytė.

Prašytojų bumas

Seniūnijos užverstos prašymais. Anksčiau pagrindiniai kompensacijų prašytojai buvo socialiai remtini žmonės ir pensininkai, šįmet dauguma – dirbantys ir turintys nekilnojamojo turto. Turtas kompensacijoms nėra svarbus, kaip anksčiau – valdžia per karantiną nusprendusi nuosavybės nebevertinti.

„Turtas nevertinamas karantino metu, ekstremalios situacijos metu bet šešis mėnesius po ekstremalios situacijos“, – aiškino T. Navadonskytė.

Kompensacijų prašytojų bumas atsiradęs dabar, nes žmonės esą nežinoję, nespėję arba nesitikėję, kad parama priklauso. Į seniūniją kiti kreipiasi ir dėl kelių eurų kompensacijos.

„Galime pildyti už du praeitus mėnesius. Jeigu šiandien yra vasaris, ir žmogus atėjo pirmą kartą, tai žymime už gruodį, sausį, vasarį, kovą, jeigu dujom – iki balandžio mėnesio“, – šnekėjo Velžio seniūnijos darbuotoja Alma Imbrasienė.

Šildymas taip sukilo, o ar pavyks mums greitai išsikeisti į kažkokį mažesnį būstą, nežinau. Bandysime.

Pensininkai visam pusmečiui gali susitvarkyti kompensacijas už šildymą, dirbantys – kas tris mėnesius.

„Man šildymas brangus, didelis namas, likome dviese. Vaikai kartu nebegyvena. Šildymas taip sukilo, o ar pavyks mums greitai išsikeisti į kažkokį mažesnį būstą, nežinau. Bandysime“, – atviravo Panevėžio rajono gyventojas Vitalijus.

Vyras dėl kompensacijos – pirmąkart. Už šildymą praėjusį mėnesį sumokėjo beveik 250 eurų, su žmona gyvena iš neįgalumo išmokų.

„Pinigai yra pinigai. Dabar pasiskaičiavome, kad iš turimų santaupų dar turime iki vasaros išsimokėti“, – pripažino Vitalijus.

Pasak Velžio seniūnijos, prašančių kompensacijų už šildymą šįmet padvigubėjo, nei skaičiavus tų, kurie kreipėsi dėl jos ir neturėdami šansų.

„Tos sąlygos šiuo metu yra šiek tiek palengvintos kompensacijoms prašyti, tai ir kreipiasi praktiškai kas tik išgirsta, nors ir nujaučia, kad negaus“, – tikino Velžio seniūnas Andrius Viržaitis.

Panevėžio rajone, spėjama, kompensacijų prašytojų per šildymo sezoną šįmet irgi bus dvigubai.

„Šildymo kainos sugrįžta į buvusį 2018–2019 metų kainų lygį. Mes skaičiuojame, kad šį šaltąjį sezoną paramos gavėjų skaičius bus panašiai toks pats, kaip buvo prieš dvejus trejus metus. Kaip bebūtų, sunkiau besiverčiantys senjorai, šeimos su vaikais, neįgalieji nebus palikti likimo valiai, nes kompensacijų skaičiavimo formulė sukonstruota taip, kad, kiek beaugtų šilumos kainos, nepasiturintys gyventojai finansinės naštos nepajus – bus skirta didesnė kompensacija“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio. Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP dydis (128 eurai), padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio (192 eurai).

Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

Karantino ir ekstremalios situacijos metu (bei 6 mėnesius po jų atšaukimo) nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

Statistika: kiek gyventojų gavo būsto šildymo išlaidų kompensacijas?

2020 m. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 93,7 tūkst. žmonių, t. y. apie 3,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavėjų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu (nuo 120,52 iki 93,7 tūkst. asmenų). Didžioji dalis gavusių kompensaciją – žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (virš 76 tūkst. asmenų).

Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai – apie 16 eurų (2019 m. – 27,2 euro), kt. energijos ir kuro rūšimis – 43 eurai (2019 m. – 51 euras).

Kompensacijoms 2020 m. išleista apie 13 mln. eurų, ir, lyginant su 2019 m., išlaidos sumažėjo beveik trečdaliu.

Šiemet pirmo pusmečio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 95,2 tūkst. žmonių, t. y. 3,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis gavusių kompensaciją – žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (beveik 78 tūkst. asmenų).

Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai – apie 24,46 euro (2020 m. pirmą pusmetį – 16 eurų), kt. energijos ir kuro rūšimis – 43,27 euro (2020 m. pirmą pusmetį – 43 eurai).

Kompensacijoms išleista virš 10 mln. eurų, ir, palyginus su 2020 m. pirmu pusmečiu, išlaidos išaugo daugiau kaip 35 proc.

„Kad suvaldytume žmonių srautus, norinčių pasitikrinti, ar jiems priklauso parama, sukūrėme skaičiuoklę. Pasitikrinus ir pamačius, kad asmenims priklauso parama, juos kviečiame kreiptis į savivaldybę. Tie, kurie susitvarkys visus reikalingus dokumentus iki šildymo sezono, sąskaita už šildymą ateis jau sumažinta iki mokėtinos ribos, o jei vėliau, tuomet vėliau bus galima susigrąžinti lėšas už paskutinius du mėnesius“, - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Dėl kompensacijos gali kreiptis gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų pajamų. Nuo 2018 metų, padidinus PVM lengvatą iki 15 proc., žadama iki 15 proc. kilstelti ir pajamų, išleidžiamų šildymui, kartelę.

Ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina teigė, kad pirmąjį pusmetį kompensacija už centralizuotą šilumą siekė 20,6 euro, o naudojantiems kitas kuro rūšis - 36,7 euro.

„Apie 70 proc. kompensacijų gavėjų yra pensinio amžiaus žmonės, bet matome, kad į pasikeitus reguliavimui ir sumažinus pajamų kartelę, į sistemą pateks ir dirbantiejim uždirbantieji minimalų atlyginimą, vieni gyvenantys asmenys, gali būti šeimos su vaikais. Aktualiausios kompensacijos bus ten, kur yra brangesnis šildymas ir mažesnės žmonių pajamos. Daugiausiai kompensacijų gavėjų bus Akmenės rajone, Kalvarijų savivaldybėje, Alytaus mieste, mažiausias gavėjų skaičius bus didmiesčiuose“, - kalbėjo S.Kulpina.

Jos teigimu, internetinė skaičiuoklė yra preliminari, o skiriant paramą, kiekviena savivaldybė vertins ir paraiškėjų turtą.

Nuo birželio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, kartu nuspręsta išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą. Dabar jas gali gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, siekia daugiau nei 10 proc. jų pajamų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais šiuo metu į kompensacijas pretenduoja apie 250 tūkst. gyventojų. 2016 metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį iš viso išleista 17,9 mln. eurų.

Teikti prašymus gauti kompensaciją už šildymą galima startavus šildymo sezonui. Tačiau žmonės iš anksto registruojasi ir renkasi datas, kada tai darys. Tai galima atlikti telefonu ir internetu.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė informavo, kad kol kas didelio besiregistruojančiųjų antplūdžio nėra užfiksuota. Visiškai užimtos tik kai kurios dienos.

Vedėja pastebėjo, kad didesnis besiregistruojančiųjų bumas bus jaučiamas artėjant šildymo sezono pradžiai.

"Vyresnio amžiaus žmonės dažniau registruojasi telefonu. Vis populiariau tai atlikti ir internetu", – komentavo vedėja.

Klaipėdiečių, kurie gauna kompensacijas šildymui, kaip ir socialines pašalpas, mažėja.

A.Liesytės teigimu, įtakos tam turi padidėjusi minimali alga. Taip pat šilti orai ir mažėjanti šilumos kaina.

"Praėjusio šildymo sezono metu kompensacijos prasidėjo tik už sausį gautas sąskaitas. Ruduo buvo šiltas, tad žmonėms nepriklausydavo išmoka", – tvirtino vedėja.

Pirmąjį šių metų ketvirtį kompensacijas už šildymą gavo 8 184 žmonės. Išlaidos šiam tikslui siekė beveik 440 tūkst. eurų. Artėjančiam šildymo sezonui kompensacijų gavėjų skaičius prognozuojamas pagal praėjusį.

Kompensacija už šildymą skiriama, kai išlaidos už šią paslaugą viršija 20 proc. asmens ar šeimos gautų pajamų.