-
Žaliųjų atliekų aikštelės Kauno regione – viskas, ką reikėtų žinoti 3
Kas yra tos žaliųjų atliekų aikštelės?
Bioskaidžios arba natūraliai gamtoje suyrančios atliekos yra atskira atliekų kategorija, kuri turi didžiulį potencialą būti panaudota žemės ūkyje, sodininkystėje, daržininkystėje ir ne tik. Minėtose srityse šios atliekos gali virsti naudingomis trąšomis.
Būtent dėl tokio potencialo jų nereikia skubėti išmesti. Esant galimybei, visi rekomenduoja užsiimti kompostavimu, tačiau tai įmanoma tikrai ne su visomis atliekomis bei ne visais atvejais. Jeigu į gamtą bei aplinką žiūrite atsakingai, jums aktualios turėtų būti žaliųjų atliekų aikštelės. Kauno regione už jas atsakingas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC). Aikštelėse žaliosios atliekos kompostuojamos bei virsta trąšomis.
Visoje Lietuvoje veikia net 53 žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Kauno regione jų yra 3:
1. Nemajūnų g. 15A, Kauno m.
2. Juozapavos k., Vandžiogalos sen., Kauno r.
3. Zabieliškio k., Kėdainių r. (šalia Zabieliškio regiono sąvartyno).
Tikslias lokacijas, kontaktus bei darbo valandas galite pamatyti interneto puslapyje kaunoratc.lt. Jeigu galimybės pristatyti atliekų į šias aikšteles neturite, užsisakykite mokamą išvežimo paslaugą. Paslaugos yra mokamos, tačiau tikrai to vertos.
Ką galima vežti į tokias aikšteles?
Kai kalbame apie rūšiavimą ir atliekų tvarkymą, daugumai žmonių mintys pasisuka apie depozitinę gėrimų tarą su depozitu, popieriaus, plastiko ir buitinių atliekų rūšiavimą. Tačiau žaliosios atliekos irgi gali būti rūšiuojamos. Jeigu jų nepanaudosite jūs, naudą gali gauti kiti, o tai atsiliepia ne tik konkrečiai vietai, bet ir visai aplinkinei gamtai bei ištisoms ekosistemoms.
Partnerio nuotr.
Žaliųjų atliekų aikštelės priima viską, kas priskiriama šiai atliekų kategorijai:
· Atliekos nuo želdynų karpymo;
· Smulkios medžių bei krūmų šakos;
· Nukritę lapai;
· Nupjauta žolė;
· Gėlės;
· Piktžolės;
· Vaisių, daržovių ir kitų augalų atliekos (pavyzdžiui, krituoliai);
· Medžio žievė;
· Pjuvenos, drožlės, skiedros.
Svarbu, kad atliekos būtų neužterštos, be priemaišų, nes tai trukdo kompostavimo procesui.
Kaip vyksta atliekų atvežimo bei pristatymo procesas?
Žaliųjų atliekų aikštelės turi vesti tikslią priimamų atliekų apskaitą ir fiksuoti jų kiekius.
Specialistai pataria prieš atvykstant paskambinti į jūsų pasirinktą aikštelę, kad gautumėte naudingą informaciją, patarimus bei visas pridavimo procesas būtų sklandesnis.
Atliekos turi būti pristatomos tvarkingose talpose. Atvykus į aikštelę jūsų transporto priemonė bus pasverta. Specialistas paims asmens dokumentą bei parodys konkrečią vietą aikštelėje, kur atliekas iškrauti. Prieš išvažiuojant atliekų aikštelės svarstyklės vėl pasvers jūsų transporto priemonę (taip apskaičiuojamas iškrautų atliekų svoris).
Jūsų veiksmai – svarbūs, tad nedvejokite rūšiuoti žaliųjų atliekų
Partnerio nuotr.
Dabar apie žaliųjų atliekų aikšteles ir surinkimą kalbama daugiau. Apie šią galimybę turi sužinoti kuo daugiau žmonių, nes netvarkomų žaliųjų, bioskaidžių atliekų sukauptas energinis potencialas lieka nepanaudotos.
Visų pirma – žaliosios atliekos užima daug tūrio. Dėl to jos greitai kaupiasi. Šakas, vaisius, žalumynus nėra taip lengva presuoti ir kompaktiškai sandėliuoti. Na, o jiems pradėjus pūti, liestis ir būti šalia tikrai nėra malonu, tad patariama kuo greičiau vežti į aikšteles, kad būtų lengviau, o atliekų tvarkymo kaštai nepadidėtų.
Antra problema – jei maišysite žalias atliekas su mišriomis, puvimo procesas tik paspartės. Rezultatas? Ta vieta, kur jos išmestos, ims skleisti labai nemalonų kvapą, o puvinys į aplinką skleis toksiškas dujas, į dirvą skverbsis taršūs skysčiai.
Trečias – jeigu nors truputį pasistengiate, kad jūsų žaliųjų atliekų talpose nebūtų priemaišų, gerokai palengvinate atliekų tvarkymo centro bei kompostavimo vietų darbą. Realybė tokia, kad net nedidelės priemaišos gali sutrikdyti kompostavimo procesą, potencialiai sugadinti mašinas ir sukurti nuostolį ne tik gamtai, bet ir gerą darbą aplinkai darančiai įmonei.
-
Tęsiamas kompostinių dalinimas Klaipėdos mieste 1
„Pagal daugiamečius tyrimus bendrame atliekų sraute didžiausią dalį sudaro būtent biologiškai skaidžios atliekos - vaisių ir daržovių likučiai bei kitos žaliosios atliekos. Geriausia, kai jos išrūšiuojamos namie. O tie, kas turi galimybę augalinės kilmės atliekas išrūšiuoti ir kompostuoti savo valdose, ne tik gauna naudą - pasigamina derlingą juodžemį, bet ir padaro paslaugą gamtai – mažina taršą bei taupo pasaulio energetinius išteklius“, - pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.
Būtent dėl ekologinių priežasčių Klaipėdos atliekų sistemos administratoriai daugiau nei prieš dešimtmetį pirmieji Lietuvoje pradėjo dalinti nemokamas kompostines ir šį pavasarį tęsia akciją.
Kompostinę užsisakyti galima užpildžius prašymą https://mano.kratc.lt/, patikslinant ar kompostinę norėsite pasiimti patys iš didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, ar ją turėtų pristatyti KRATC darbuotojai nurodytu adresu.
Klaipėdos mieste vienam nekilnojamo turto objektui suteikiama tik viena kompostinė.
Daugiau informacijos teiraukitės tel. 8 800 13344.
-
Visos atliekos turi savo vietą – ar žinome, kaip jas tvarkyti?
„Sąvartynai ne guminiai, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios (maisto ir žaliosios) atliekos pūdamos išskiria dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Tuo tarpu naujų pakuočių gamybai vėl eikvojami gamtos ištekliai.“
Šiuo metu geriausiai su atliekomis besitvarkantys regionai – Alytus ir Tauragė. Alytuje daugiau kaip pusė visų komunalinių atliekų perdirbama arba panaudojama, o Tauragėje gyventojai aktyviai atlieka pirminį rūšiavimą namuose.
Savivaldos institucijos, taip pat regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra parengę investicinius projektus ir atidavę regionų plėtros taryboms vertinti. Iki šių metų pabaigos bus sudaryti ES fondų lėšomis finansuotini projektų sąrašai, kartu numatant ir rodiklius, kiek ir kuriuose regionuose bus įrengta naujų konteinerinių, didelių gabaritų aikštelių, įsigyta biologinių atliekų surinkimo konteinerių. Planuojama dalyti individualioms valdoms skirtas kompostavimo priemones, sukurti atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą.
Atsakingas kiekvienas
Klaipėdoje, Panevėžio gatvėje, gyvenanti Edita sako, kad už atliekas atsakingi visi, kas jų turi. „Juk perkame pieną, duoną, įvairias košes. Vadinasi, namuose tikrai sukaupiame pakuočių. O jei turime atliekų, esame atsakingi ir už teisingą jų tvarkymą“, – sako ji ir priduria, kad geriausia savo buitį sutvarkyti taip, kad tų atliekų liktų kuo mažiau.
„Kam į dėžutę supakuotą produktą pakuoti dar ir į plastikinį maišelį? Arba kiekvienam vaisiui imti po atskirą maišelį? Maisto atliekų galima išvengti gerai susiplanavus pirkinius, – įsitikinusi moteris. – Jei kiekvienas jas tvarkytų tinkamai, o ne mestų bet kur, ir aplinka būtų švaresnė, ir atliekos nebepūtų sąvartynuose ar miško aikštelėse.“
Prie Editos namo stovi atliekų rūšiavimo konteineriai, todėl stiklas, plastikas ir popierius iš jos namų keliauja būtent ten, kur priklauso.
„Man tikrai nesunku rūšiuoti, namuose turime atskiras dėžes stiklui, plastikui, popieriui. Dabar yra galimybė ir į taromatus sumesti gėrimų pakuotes. Manau, žmonės nerūšiuoja, nes tiesiog pritingi, atrodo, tai užims daug laiko. Mums taip pat reikėjo šiek tiek pastangų išsiugdyti naują įgūdį, bet dabar tai beveik tas pats kaip išsivalyti dantis – net nebesusimąstome.“
Jos nuomone, labai svarbu, kad žmonės atliekas rūšiuotų dar ir dėl to, kad kai kurios jų gali tapti vertingais dalykais. „Esu girdėjusi, kad, pavyzdžiui, stiklo duženas galima perdirbti daugybę kartų. Iš vieno kilogramo šukių galima pagaminti tiek pat naujo stiklo, o išmestas butelis gamtoje irtų kelis šimtmečius. Be to, perdirbant stiklą susitaupo gal 40 proc. gamybai reikalingų energijos išteklių“, – pasakoja klaipėdietė.
Mesti, kur priklauso
Stiklą, popierių, plastiką, tekstilę – mesti į specialius rūšiavimo konteinerius, stambiagabarites atliekas – priduoti tam skirtose aikštelėse, o bioskaidžias atliekas – kompostuoti, – tokį atliekų tvarkymo pradžiamokslį žino beveik kiekvienas.
Daiva Skrupskelienė, vienos atliekų tvarkymo bendrovės vykdomoji direktorė sako, kad visos atliekos turi savo vietą, todėl turi būti šalinamos ten, kur priklauso.
„Palyginus tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemų, bet jas ir pagilina, – sako ji. – Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę.“
Kita dažnai ne ten kur reikia patenkanti atliekų dalis – stambiagabaritės atliekos. Kelininkai neretai pasiskundžia iš miško aikštelių, pakelių ir autobusų stotelių surenkantys senų baldų, padangų ar statybinių atliekų.
Visos jos turėtų keliauti į specialias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Klaipėdos mieste jos įrengtos Plieno ir Tilžės gatvėse bei Šiaurės prospekte.
Į tokias aikšteles gyventojai taip pat gali nemokamai atvežti antrines žaliavas ir buityje susidarančias pavojingas atliekas. Šiose aikštelėse surinktos didžiosios atliekos, tokios kaip seni baldai, durys, langai išardomi, švari mediena vežama kompostuoti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, metalo laužas perduodamas jį superkančioms įmonėms, o pavojingos atliekos – tokių atliekų tvarkytojams.
Daugiau informacijos apie atliekų surinkimo vietas regione: www.kratc.lt