Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės Oksana Auškalnytė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Rainerio Maria Rilke‘s, Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus eiles tarp giesmių skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.

Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių.

Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas „Ave Maria“, sukurtas J. S. Bacho / Ch. Gounod ir F. Schuberto, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria“ kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo (nors ir kiek pakeisto) J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Iš pradžių giesmė buvo užrašyta ir išleista prancūzišku tekstu, bet vėliau išpopuliarėjo versija su lotynišku tekstu. Koncerte pastarąją atliks solistė V. Trinkė.

Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 m. kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečioji Elenos giesmė“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija“ tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Céline Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V. Stanelė.

Dvi programoje skambėsiančios italų romantikų – G. Verdi ir P. Mascagni – giesmės „Ave Maria“ atkeliavo iš jų žymiausių operų. G. Verdi „Ave Maria“ skamba iš Dezdemonos lūpų prieš pat jos mirtį (solistė V. Stanelė), o P. Mascagni „Ave Maria“ buvo aranžuota kaip žymiojo orkestrinio Intermeco iš jo operos „Kaimo garbė“ vokalinė versija (solistės V. Stanelė, V. Trinkė, O. Auškalnytė). Tuo tarpu šiuolaikinio lenkų kino muzikos kompozitoriaus Michało Lorenco „Ave Maria“ buvo sukurta 1995 m. režisieriaus Krzysztofo Lango filmui „Provokatorius“ (solistė V. Stanelė). Dar viena „Ave Maria“ (kurią atliks solistė O. Auškalnytė) ilgą laiką buvo klaidingai priskiriama italų ankstyvojo baroko kompozitoriui Giulio Caccini. Iš tiesų ją 1970 m. sukūrė rusų gitaristas, liutnistas ir kompozitorius Vladimiras Vavilovas, įtraukęs giesmę į savo įrašų rinkinį kaip anonimo kūrinį.

Giesmės švč. Mergelei Marijai, kaip palaikymas nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, skambėjo ir teatro surengtame paramos koncerte Klaipėdoje. Negalime nustoti tikėti, kad gėrio pergalė prieš blogį jau arti, o svarbiausia šiuo savo tikėjimu turime įkvėpti ukrainiečius bei pagal galimybes prie jų kovos prisidėti aukomis.

Klaipėdos koncertų salė daug dėmesio skiria edukaciniams projektams, koncertams šeimai ir jaunimui. Visi šie projektai labai įdomūs ir skirtingi. Nemažai jų rengia Klaipėdos brass kvintetas, 2018-ųjų rudenį pradėjęs renginių ciklą „Skambėk su kvintetu“. Jame kartu su kvintetu pasirodo gabiausi Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono moksleiviai, grojantys pačiais įvairiausiais instrumentais. Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas Sigitas Petrulis subūrė gausių šiam sumanymui pritariančių pedagogų ir moksleivių būrį.

„Antroji „Skambėk su kvintetu“ programa bus išskirtinė. Varinių pučiamųjų kvintetas – savitos specifikos, turi savo braižą, skambesį ir galimybes. Ruošiant šią programą, neužteko išrinkti talentingus vaikus, reikėjo galvoti apie kūrinio natas, aranžuotę, skambesį, stilių ir bendrą rezultatą. Manau, kad mums pavyko. Koncerte skambės reti instrumentų deriniai: brass kvintetas ir fortepijonas, brass kvintetas ir smuikas, net brass kvintetas ir kanklės bei kitos netipiškos instrumentų sudėtys“, – intrigavo S.Petrulis.

Koncerto programoje skambės Antonio Vivaldi, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Claude’o Bollingo, Ástoro Piazzollos, Jurijaus Čugunovo, Elenos Laumenskienės ir kitų kūriniai.

Beje, visi Klaipėdos brass kvintete grojantys atlikėjai – Sigitas Petrulis (trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba) – yra Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos absolventai.

I.Kanto bibliotekoje dažnai rengiami muzikiniai vakarai, kuriuose lankytojai gali susipažinti su įvairių kompozitorių kūryba.

Šiame koncerte dalyvavę klaipėdiečiai turėjo unikalią galimybę išgirsti sudėtingų F.J.Haydno kūrinių.

Mokiniai atliko klasikines sonatas, o renginį vainikavo provansinis šokis.

Bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė teigė, jog F.J.Haydno muzika yra išskirtinė, seniai virtusi tikra klasika.

"Tikiuosi, kad šis muzikantas įkvėps ir jaunąją kartą, kurie galbūt šiuo metu susiduria su gyvenimo sunkumais ar abejoja savo jėgomis. Tai pavyzdys, kai žmogus, patyręs nepriteklių, badą, sugebėjo išbristi iš jį supančių negandų, pasitelkęs savo didžiausią talentą", – kalbėjo L.Liutkutė.

Koncerto dalyviai supažindinti ir su kompozitoriaus gyvenimo istorija, muzikinio tobulėjimo keliu.

F.J.Haydnas – austrų klasikas. Tėvai, pastebėję sūnaus talentą, sutiko su giminaičio pasiūlymu pasiimti jaunąjį Franzą pas save mokytis.

Kūrėjo gyvenimas nebuvo lengvas: vaikas nuolat būdavo alkanas, prastai apsirengęs, tačiau jis greitai išmoko skambinti klavesinu ir griežti smuiku, taip pat giedojo bažnyčios chore.

Taip prasidėjo pilnas iššūkių ir išbandymų F.J.Haydno kelias į muzikos pasaulį. Kompozitorius parašė 104 simfonijas, 13 mišių, 83 styginius kvartetus.

Pasak Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės pavaduotojos, ansamblio "Vakaro žaros" pirmininkės ir šio renginio organizatorės Nastazijos Kaupienės, koncertas praėjo nuotaikingai ir sklandžiai.

"Salėje buvo labai daug žmonių. Visi dalyviai – geros nuotaikos, su savo koncertine programa", – sakė N.Kaupienė.

Tai darai ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų žmonių. Tai – malonumas.

Po koncerto vyko pašnekesiai prie arbatos puodelio, viena senjorų pora nutarė sušokti ir šokį.

Aktyvūs senjorai ir toliau organizuos įvairius renginius. Jau rytoj vyks sportinė šventė.

"Šį trečiadienį rengsime linksmąsias estafetes, vyks sportinės žaidynės, o birželį "Vakaro žaros" darys tradicinį renginį "Birželio naktys ir jūra" – tai mūsų asociacijos narių ir kuriančių žmonių, bardų koncertas. Esame užsisakę Girulių bibliotekos kiemą. Planuoja atvažiuoti kūrėjai ir iš Kauno, Kėdainių, Rusnės. Turime draugų, su kuriais visada bendradarbiavome. Tradiciškai vieni pas kitus važiuodavome, bet dėl pandemijos veikla buvo sustabdyta, o dabar vėl bandysime viską grąžinti į savas vietas", – teigė "Vakaro žarų" pirmininkė.

Ji taip pat minėjo, kad kūryba ir saviraiška kiekvienam žmogui yra labai svarbi.

"Tai darai ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų žmonių. Tai – malonumas", – kalbėjo N.Kaupienė.

Būsimuose renginiuose dalyvaus Pagyvenusių žmonių asociacijos ir kiti bendruomenės ansambliai bei visi norintys klaipėdiečiai.

„Ir degẽsėj pradėjo žolė augt“ – tokiais žodžiais VU dainų ir šokių ansamblis kviečia į koncertą, kuris žymi visišką atgimimą – tiek savo, tiek gamtos aplink.

„Gyvenimo ratas – gamtoje ir žmoguje – jis yra visada. Tai nėra vien tik gražus ciklas, jis patiria griūtis, žaizdas, tačiau tik dėl gamtos gyvybės galių ir žmogaus valios, troškimo tos visos pažeistos vietos atgyja ir prisikelia naujam tikslui gyvenime“, – sako ansamblio meno vadovas Eugenijus Čiplys.

I. Cesiūnaitės nuotr.

Koncertinėje programoje šįkart itin gausu kūrinių vandens ir kitų gamtos elementų tema, simbolizuojančių nesibaigiantį gamtos ciklą bei gyvybės ratą. Koncerte skambės Vidmanto Bartulio, Vido Aleksandravičiaus, Eugenijaus Čiplio, Giedriaus Svilainio ir kitų lietuvių kompozitorių muzikiniai kūriniai. Choreografiją bei muziką papildys ir šiuolaikinės meno priemonės – įspūdingi šviesos efektai.

Programai pasirengti padeda žymus fizikas, mokslo istorikas, etnologas, profesorius Libertas Klimka, kuris gegužės 8 d. VU Didžiojoje auloje skaitė paskaitą „Gyvybės rato idėja lietuvių etnožinijoje“, papildančią ir praplečiančią koncertinės programos idėją.

E. Kurausko nuotr.

Šio koncerto pavadinimas „Degesija“ – pagal V. Bartulio kūrinį „Degesija“ (degesė – išdegusi pelkė). Jis simbolizuoja paralelę tarp nenutrūkstamos, gaivališkos gamtos kaitos ir to, kas šiandien vyksta tarp žmonių. Kaip nuniokota gamta atgimsta, parodydama stebuklingą virsmą iš nebūties į viltimi pražystantį pavasarį, taip ir žmonių kartos neslopstančia meile ir bendrumu toliau suka gyvybės ratą.

„Vienybė yra didžiausia mūsų stiprybė. Kol esame kartu, jokios blogio jėgos negali mūsų suskaldyti ir sugriauti mūsų tvirtų ryšių. Nesvarbu, kur esame – Ukrainoje ar Lietuvoje, turime dėti visas pastangas, kad priartintume savo Pergalę, ir net paprasčiausias palaikymas vienas kitam gali daug ką pakeisti. Ir jei toks nuoširdus ir patikimas draugas kaip Lietuva stos kartu su mumis šioje sunkioje kovoje už mūsų bendrą taikią ateitį, neabejoju – mums lemta laimėti“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Renginyje savo patirtais išgyvenimais dalijęsi Kaune apsistoję ukrainiečiai pritaria, kad bendravimas su tautiečiais ypač svarbus ir reikalingas. Tuo pačiu jie jaučiasi dėkingi šiltai priėmusiems lietuviams.

Tokio palaikymo, nuoširdžios pagalbos ir paramos iš lietuvių tikrai nesitikėjau. To neapsakomo jausmo nepamiršiu visą gyvenimą.

„Su skausmu palikau Ukrainą ir artimuosius, kad nuo karo apsaugočiau savo vaikus. Tai, ką atradau čia – mane labai sujaudino. Tokio palaikymo, nuoširdžios pagalbos ir paramos iš lietuvių tikrai nesitikėjau. To neapsakomo jausmo nepamiršiu visą gyvenimą“, – sakė iš Kijevo į saugesnę Lietuva su dviem vaikais prieš du mėnesius atvykusi Anna.

„Nuo pat karo pradžios esame neabejingi Ukrainos kovai už nepriklausomybę ir laisvę. Iš arti matydami vaikų, moterų, senjorų ir tėvynėje likusių vyrų išgyvenimus, visomis jėgomis bandome ieškoti būdų, kaip galime padėti. Šiuo renginiu norime dovanoti ukrainiečiams bent dalelę to namų jausmo, kurį jie dabar praradę – sukurti progą paprastam, nuoširdžiam pokalbiui, šypsenai, naujoms draugystėms užgimti. Tikiu ir tikiuosi, kad tai, ką sukūrėme išliks, o bendrystės jausmas, ukrainiečių pasididžiavimas savo šalimi ir tautiečiais tik sustiprins tą kovinę dvasią, kuri nuo pat karo pradžios įkvepia ir stebina visą pasaulį“, – sakė SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Šeštadienio popietę susirinkusieji Vienybės aikštėje galėjo mėgautis Ukrainos nacionalinės operos solistės Ksenijos Bachritdinovos-Kravčuk atliekamais ukrainiečių kompozitorių kūriniais. Jai akompanavo tarptautinių konkursų laureatas Darius Mažintas, kuris pasaulį sužavėjo, kai skambino fortepijonu prie okupantų subombarduoto Irpinės kultūros centro Ukrainoje. Trys pianistės iš Charkivo, studijuojančios VDU muzikos akademijoje Kaune, atliko F. Šopeno ir N. Paganinio kūrinius. Renginio vedėja ir dainininkė Elizaveta Izmalkova, studijuojanti Vilniaus kolegijoje muzikinį teatrą, atliko ukrainiečių ir užsienio atlikėjų kūrinius, kėlusius susirinkusiųjų dvasią. Visus pakerėjo 170 „Herojaus“ mokyklos ukrainiečių moksleivių parengtas specialiai šiam renginiui sukurtas šokis.

SBA grupės nuotr.

Susirinkusiesiems ukrainiečiams Raudonojo Kryžiaus savanoriai suteikė informacijos, kur kreiptis pagalbos įsikuriant, tvarkantis dokumentus ar įsidarbinant Lietuvoje. Popietėje vaikus linksmino animatoriai, žmonės buvo vaišinami kava, užkandžiais, ledais ir spurgomis.

Platus bendruomenės susitikimas ir popietę vyksiantis Ukrainos atlikėjų koncertas suteiks galimybę susipažinti, išsikalbėti, susidraugauti ir svarbiausia – padėti vieni kitiems šiuo sunkiu laikotarpiu.

„Šis siaubingas karas atnešė daug sielvarto, netikrumo ir destrukcijos milijonams ukrainiečių, kurie buvo priversti palikti savo namus, kad išsaugotų tai, kas brangiausia – sveikatą ir gyvybę. Esame dėkingi Lietuvos žmonėms už tokį šiltą priėmimą ir nuoširdų rūpestį mūsų žmonėmis. Jūsų gerumas amžinai išliks ukrainiečių širdyse ir mintyse ne vienai ateities kartai. Tačiau neabejoju, kad ukrainiečiai nori bendrauti vieni su kitais, dalytis istorijomis ir drauge išgyventi šiuos sunkius laikus. Tokios iniciatyvos reikalingos kaip niekad, todėl tikiuosi, kad šiandien galbūt užsimezgusi ukrainiečių ir kauniečių draugystė išliks tvirta ir po mūsų bendros pergalės“, – teigė Ukrainos Ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta.

Kviečiame stebėti tiesiogiai:

Iniciatyva „Ukraina – Lietuvos širdyje“ sukvietė visus pasiklausyti Ukrainos muzikos talentų, pasivaišinti kava, arbata, užkandžiais.

Oficialiais statistikos departamento duomenimis, vien Kaune prieglobstį rado per 7 tūkst. ukrainiečių, tačiau manoma, kad šis skaičius gali siekti ir 10 tūkst.

„Ukrainiečių gyvenimą Lietuvoje matome iš labai arti – į savo svečių namus priėmėme nuo karo pabėgusias šeimas, Ukrainos vaikų namų globotinius, verslo centro patalpas suteikėme ukrainiečių vaikų mokyklai, ukrainiečiai įsidarbino mūsų bendrovėse visoje Lietuvoje. Iniciatyvos vyksta visoje Lietuvoje, o įvykiai Ukrainoje liečia mus visus. Todėl mes tampame labiau empatiški – priimame į savo namus, dalijamės tuo, ką turime, o tuo pačiu ir džiaugiamės kiekviena ukrainiečių pergale, kuri yra ir mūsų pergalė. Ši mums ypač artima tauta išgyvena didžiulį skausmą, todėl poreikis savitarpio emocinei pagalbai ir socializacijai yra didžiulis. Šia iniciatyva siekiame, kad mūsų šalis draugams ukrainiečiams nors trumpam tampų namais. Svarbu, kad jie čia būtų saugūs, jaustų mūsų visų šilumą, rūpestį. Tai renginys, kai ukrainiečiai galės pasijusti lyg namie – bendraudami su tautiečiais, klausydamiesi savos, ukrainietiškos muzikos – ramiai ir jaukiai“, – sakė SBA Grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Šia iniciatyva siekiame, kad mūsų šalis draugams ukrainiečiams nors trumpam tampų namais. Svarbu, kad jie čia būtų saugūs, jaustų mūsų visų šilumą, rūpestį.

Pasak jo, be emocinės pagalbos ukrainiečiai jaučia ir didžiulį poreikį gauti ir tarpusavyje dalintis praktine gyvenimo Lietuvoje patirtimi. Pradedant ypač svarbiais vaikų ugdymo, įsidarbinimo aspektais ir baigiant praktiniais kasdienės buities klausimais.

Koncerto metu ukrainiečių ir pasaulio meistrų kūrinius atliks nuo karo iš Kharkivo bėgusios ir Lietuvoje apsistojusios operos solistės, fortepijono virtuozės, o Vilniaus kolegijoje studijuojanti Elizaveta Izmalkova su grupe dainuos ukrainiečių kovinę dvasią keliančias ir širdį glostančias dainas. Elizaveta lietuviams jau pažįstama – išgarsėjo atlikusi žymųjį „Oy u luzi chervona kalyna“ kūrinį kartu su 300 savanorių Rotušės aikštėje. Šalia Vienybės aikštės įsikūrusios „Herojaus“ mokyklos moksleiviai iš Ukrainos taip pat ruošia išskirtinį pasirodymą renginio svečiams.

Trečiadienio pavakare šiame kiemelyje buvo ankšta.

Čia renginių išsiilgusiems klaipėdiečiams surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės Europai ir Afrikai choro ir grupės koncertas.

Prie amerikiečių prisijungė ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro pučiamųjų grupė.

Žiūrovus žavėjo klasikiniai kūriniai, buvo galima išgirsti ir šiuolaikinių, visiems gerai žinomų dainų.

Kai viena orkestro dalyvė žiūrovų paklausė, ar jiems patinka jų atlikimas, pasigirdo audringos ovacijos.

Saulės laikrodžio kiemelis buvo pilnas žmonių, kurie neliko nusivylę šiuo pasirodymu.

JAV kariuomenės Europai ir Afrikai choras buvo įsteigtas beveik prieš 50 metų, siekiant muzikiniais pasirodymais stiprinti kariškių dvasią ir plėtoti ryšius tarp amerikiečių, gyvenančių Europos šalyse, ir Europos šalių partnerių.

Šis ansamblis – vienas iš penkių JAV kariuomenės choro grupių, kurios surengė per 200 pasirodymų Europoje ir Afrikoje.

Pasiėmė tik natas ir rekvizitą

Gastrolių turui į Lietuvą atvyko Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras. „Atvyko“ – skamba pakiliai, tačiau iš tiesų 220 artistų ir 30-ies jų vaikų kelionė iki mūsų šalies pakili nebuvo.

„Pasiėmėme tik natas, dekoracijas ir scenos kostiumus. Kol juos krovėme į automobilį, Charkivo centre griaudėjo sprogimai, kliuvo ir namui, kuriame aš gyvenu. Vieną grupelę artistų paėmėme tiesiai po jų koncerto Charkivo metro stotyje. Traukiniui važiuojant dažnai girdėdavome sprogimų garsus, nesijautėme saugiai. O netoli Lvivo traukinys apskritai sustojo, nes dėl pažeistos elektros pastotės buvo nutrūkęs energijos tiekimas“, – liudijo Charkivo operos ir baleto teatro vyriausiasis režisierius Armenas Kaloyanas.

Atitrūkti nuo bjaurios realybės

Gastroles organizavusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pasakojo, kad jo vadovaujamo teatro trupė pradėjo nuo paramos rinkimo Ukrainos armijai.

Organizuodami šias gastroles, padarėme viską, kad palaikytume ukrainiečių teatro gyvybingumą.

„Buvo laikas, kai galvojome, kaip apsaugoti Ukrainą fiziškai, bet dabar atėjo metas galvoti, kaip apsaugoti ją dvasiškai. Šiuo metu ten beveik nevyksta teatrų spektakliai, trupės nerepetuoja arba daro tai labai sudėtingomis sąlygomis, todėl kyla klausimas, per kiek laiko Ukrainos kultūra sugebės atsistatyti pasibaigus karui. Labiausiai Ukrainoje nukentėjusio operos ir baleto teatro vadovui Olegui Orishchenko užsiminus, kad jų teatrui galbūt atsiras galimybė išvykti iš karo zonos ir rodyti spektaklius, mes, organizuodami šias gastroles, padarėme viską, kad palaikytume ukrainiečių teatro gyvybingumą“, – kalbėjo J.Sakalauskas.

A. Alensko nuotr.

Labiausiai pasiilgo publikos

Dėkodamas lietuviams už šiltą priėmimą, Charkivo operos ir baleto teatro generalinis direktorius O.Orishchenko pasakojo, kad kartu su tėvais atvyko ir 30 įvairaus amžiaus teatro darbuotojų vaikų, išvežtų iš miesto, kuriame sprogsta bombos, gaudžia sirenos, kuriame dažnai tekdavo slėptis rūsiuose.

„Šie vaikai palaužti, jiems reikia psichologinės pagalbos. O visi mūsų operos, baleto, orkestro artistai jau du mėnesius negalėjo užsiimti savo amatu. Organizuodami gastroles, kartu su LNOBT vadovais itin greitai atlikome tai, kas paprastai trunka metus. Atvykome čia su plačia programa, kurią pristatysime įvairiuose Lietuvos miestuose. Esame labai išsiilgę publikos“, – kalbėjo Charkivo teatro vadovas, kuris naktimis kartu su kitais miesto vyrais eidavo saugoti savojo miesto gatvių. Karo metu savo namų neteko jau maždaug pusė milijono, arba maždaug trečdalis Charkivo gyventojų.

Šeštadienį Palangos koncertų salėje žiūrovai pamatys iškilmingą Charkivo operos ir baleto teatro baleto koncertą, kuriame spindės ryškiausių klasikinių ir modernių baletų fragmentai. Gros Charkivo operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Dmytro Morozovo.

Bilietai – po 12 eurų. Visos už bilietus surinktos lėšos bus skirtos Charkivo Mykolos Lysenko nacionaliniam akademiniam operos ir baleto teatrui.