Iš Maskvos – į Niujorką

Pasak kolektyvo meno vadovo Mindaugo Bačkaus, programos vinis – Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“. Versiją styginių orkestrui parengė pats atlikėjas, ji yra ypač sėkminga.

Taip pat programoje bus atliktos Benjamino Britteno variacijos Franko Bridge’o tema.

D. Sitkovetsky’io karjera tęsiasi jau daugiau nei keturis dešimtmečius, jis itin vertinamas kaip smuikininkas, dirigentas, aranžuotojas, pedagogas, festivalių įkūrėjas ir meno vadovas.

D. Sitkovetsky’is gimė garsių muzikų šeimoje Baku mieste, Azerbaidžane. Jo tėvas Julianas Sitkovetsky’is buvo įžymus smuikininkas, mama Bella Davidovich – pianistė, prestižinio F. Chopino pianistų konkurso laureatė.

Po ankstyvos tėvo mirties šeima persikėlė į Maskvą, kur talentingas jaunuolis mokėsi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Būdamas 22 metų, jis persikėlė gyventi į JAV. Čia studijavo Juilliardo mokykloje Niujorke – vienoje garsiausių pasaulyje dramos, muzikos ir šokio aukštųjų mokyklų.

Žvaigždė: D. Sitkovetsky’is – visame pasaulyje pripažįstamas ir įtakingas muzikas – koncertuos klaipėdiečiams. Organizatorių nuotr.

Garsiausiose pasaulio scenose

D. Sitkovetsky’is pasiekė stulbinančią karjerą ir įsitvirtino pasaulio muzikų elite. Jis koncertavo su pripažintais orkestrais, tarp kurių – Berlin Philharmonic, Royal Concertgebouw Orchestra, London Symphony, Chicago Symphony, Cleveland Orchestra, New York Philharmonic, Los Angeles Philharmonic, Philadelphia Orchestra, Leipzig Gewandhaus, Bayerischer RF, Munich Philarmonicc ir kiti.

Jis įkūrė New European Strings Chamber Orchestra, kuriame groti pakvietė žymiausius Rytų ir Vakarų Europos šalių stygininkus.

Taip pat D. Sitkovetsky’is įkūrė ir vadovavo daugybei festivalių įvairiose šalyse. Šis menininkas gali pasigirti ir gausia įrašų kolekcija. Jis įgrojo visus pagrindinius koncertus smuikui, daugybę kamerinės muzikos kūrinių.

D. Sitkovetsky’is aktyviai reiškiasi socialinėje medijoje: savo „YouTube“ kanalo paskyroje publikuoja tiek koncertų įrašus, tiek interviu su muzikinio pasaulio įžymybėmis, kuriuos klauso virtuali auditorija.

Kūrybingasis D. Sitkovetsky’is plačiai vertinamas ir kaip aranžuotojas.

Po triumfuojančios J. S. Bacho „Goldbergo variacijų“ aranžuotės sėkmės jis kūrybiškai pritaikė įvairioms sudėtims daugiau nei 50 kitų autorių kūrinių.

Tai – Bélos Bartóko, L. van Beethoveno, Johanneso Brahmso, Josepho Haydno ir kitų kompozitorių opusai. D. Sitkovetsky’io sukurtos aranžuotės skamba daugelio garsiausių pasaulio atlikėjų pasirodymuose ir įrašuose.

Baroko muzikos dalis

Meno vadovo M. Bačkaus iniciatyva Klaipėdos kamerinis orkestras nuosekliai gilinasi į baroko muzikos repertuarą styginių orkestrui.

J. S. Bacho kūryba – neatskiriama baroko muzikos atlikėjų repertuaro dalis.

„Goldbergo variacijų“ ciklas, susidedantis iš arijos ir 30 variacijų ir trunkantis apie valandą, originale buvo sukurtas klavesinui.

Tačiau jau daug metų pasaulyje „Goldbergo variacijos“ atliekamos ir kitais instrumentais.

1992 m. D. Sitkovetsky’is sukūrė šio kūrinio versiją styginių orkestrui, kuri labai išpopuliarėjo.

„Mes pasirinkome paruošti J. S. Bacho „Goldbergo variacijas“ su aranžuotės autoriumi D. Sitkovetsky’iu. Kas geriau galėtų perteikti orkestruotės subtilybes, jei ne pats jų autorius? Koncerte D. Sitkovetsky’is gros jas kartu su mumis kaip orkestro koncertmeisteris, o antroje programos dalyje diriguos orkestrui B. Britteno Variacijas Franko Bridge’o tema. Tai bus dvigubas variacijų vakaras“, – pasakojo M. Bačkus.

Garbingas Klaipėdos kamerinio orkestro programos svečias anksčiau jau keletą kartų yra koncertavęs Lietuvoje, tačiau į uostamiestį muzikuoti su klaipėdiečių orkestru atvyksta pirmąkart.

Paramą Ukrainai organizuojanti Tatjana pasakojo, kad į „Parako“ sandėlį šį kartą kauniečiai pakviesti kitaip minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir taip prisidėti prie aukų, skirtų karo alinamai Ukrainai. Su šūkiu „Kaunas turi parako“ organizatoriai šventinį vakarą pakvietė pasiklausyti ukrainiečių grupės „TaRuta“ dainų.

„Mūsų ir Kauno Prisikėlimo bažnyčios yra toks bendras apkasų gamybos projektas, jau susibūrusi ir bendruomenė, tad su ja norėjosi paminėti ir Kovo 11-ąją. Todėl pakvietėme „TaRuta“ grupę. Ji tikrai ypatinga, nes savo repertuare turi ne tik ukrainietiškų, bet ir lietuviškų dainų. Viskas vyko toje pačioje „Parako“ erdvėje, kurioje įprastai liejame apkasų žvakes, tereikėjo truputį pastumdyti daiktus ir padaryti daugiau erdvės.

Tinklų pynimui turime apie pusantro mėnesio. Kariai prašė kaip įmanoma greičiau atsiųsti bent didesnę dalį tinklų.

Kadangi dabar turime didelį projektą ir pinsime maskuojančius tinklus, reikia jų net 50 arba 1 tūkst. kv. metrų, todėl renkam pinigus tinko pagrindui. Tai šį koncertą buvo parduodami simboliniai vieno euro vertės bilietai. Arba kitaip tariant, vienas euras – vienas metras tinklo audinio“, – kalbėjo paramos akcijos ir koncerto organizatorė Tatjana.

Tačiau vakaro metu buvo galima ir kitaip prisidėti prie Ukrainai skirtų tinklų aukos. Koncerto metu surengti ir aukcionai.

„Kai mes darome tas apkasų žvakes, iš žmonių renkame parafiną. Tai žmonės yra atnešę labai gražių, rankų darbo žvakių. Jos tikrai tokios išskirtinės ir meniškos, todėl aukojantys ir aukcioną laimėję žmonės gavo ir tas gražias žvakes“, – toliau apie paramos, skirtos tinklų medžiagos įsigyti, rinkimą pasakojo organizatorė.

Tatjana nurodė, kad maskuojančius tinklus ir toliau pins savanoriai. Kiekvienas tai pat gali prisidėti ne tik aukojant pinigus, už kuriuos bus perkamos reikalingos medžiagos, bet taip pat ir ateiti bei patiems prisidėti savo darbu.

Kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį, Vytauto Didžiojo universiteto pagrindiniuose rūmuose bei Prisikėlimo bažnyčioje penktadieniais ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val, o kitomis dienomis – nuo 17.30 val. savanoriai riša tinklus.

„Tinklų pynimui turime apie pusantro mėnesio. Kariai prašė kaip įmanoma greičiau atsiųsti bent didesnę dalį tinklų. Tinklus rišti mūsų paprašė 503-asis jūrų pėstininkų batalionas“, – nurodė Tatjana.

Šventinė eisena nuo Lietuvininkų aikštės pajudėjo 17.30 val. Lydimi policijos automobilių klaipėdiečiai nešė 77 metrų ilgio Klaipėdos vėliavą. Ji simbolizuoja 770 metų skaičiuojančią miesto istoriją.

Miestas šventei papuoštas ne tik Lietuvos trispalvėmis, bet ir Mažosios Lietuvos vėliavomis.

Eisenos priekyje žingsniavo mažieji miesto gyventojai, vaikiškais balsais skanduodami: „Lietuva! Lietuva!“. Paskui juos nešini būgnais ėjo Vyturio progimnazijos būgnininkai. Jiems iš paskos nusidriekė suaugusieji, nešę Klaipėdos vėliavą.

Ne ką mažiau buvo ir žiūrovų, jie jungėsi prie eisenos ir drauge nupėdino iki Teatro aikštės.

Minioje buvo klausinėjančių, kodėl eisenoje nemato Klaipėdos šaulių, kodėl negroja Karinių jūrų pajėgų orkestras. Kažkas pasigedo mūsų šventę drauge švenčiančių ukrainiečių.

Užtat renginio organizatoriai pasirūpino įdomiu vietos akcentu – aikštėje sužvarbusius žmones kafija nemokamai vaišino Priekulės kultūros centro Ernsto Vicherto mėgėjų teatras. Juodais, stilingais rūbais pasipuošę aktoriai dažnam aiškino, kad cikorijų kavą su pienu, klaipėdiškių vadintą kafija, gali gerti ir vaikai, ir nemigos besibaiminantys pagyvenę žmonės.

Po trumpos, optimizmu dvelkiančios miesto mero Vytauto Grubliausko kalbos Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mišrus mėgėjų choras „Cantare“ padėjo miniai klaipėdiečių sugiedoti Tautinę giesmę.

Renginio vedėjas kartojo ir kartojo, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną turime švęsti pakiliai, aukštai iškėlę galvas, bet šį kartą susirinkusieji labiau norėjo ne panašių paraginimų, o smagios muzikos verčiančios pajudėti.

Tokią programą susirinkusiesiems žadėjo vilniečių šiuolaikinės elektroninės muzikos grupė iš Vilniaus „Solo ansamblis“, savo kuriamos muzikos stilių įvardijantis, kaip sad dance, sujungusį sintezatorius, asmenines istorijas, elektroninę sintetiką ir gyvus instrumentus. Grupė muziką kuria išskirtinai tik lietuvių kalba.

Kadangi koncerto teko palūkėti, nemažą dalį klaipėdiečių žvarba išvijo iš aikštės iki jam prasidedant.

Pasilinksminti aikštėje liko jauni žmonės, pažįstantys šią grupę ir mėgstantys jos kūrybą. Kiti bandė ieškoti internete tiesioginės renginio transliacijos, bet, patyrę nesėkmę, nusprendė patys sau susikurti šventę.

Kovo 11-ąją pagrindinis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginys prasidėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šiaulių kultūros centro organizuojamu Trispalvės žygiu „Lietuva mūsų širdyse“, kuriame buvo nešama net 500 metrų ilgio Valstybės vėliava.

Kaip ir kasmet, prie žygio geranoriškai prisidėjo ir įspūdingam renginiui milžinišką Lietuvos trispalvę paskolino Erikas Druskinas. Iškilmingame žygyje skleidėsi muzikos instrumentų garsai – eisenos metu grojo Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vad. Sigitas Vaičiulionis, dirig. Gediminas Brūzga), koja kojon žygiavo 18 Šiaulių miesto mokymo įstaigų, Šaulių sąjunga, skautų tuntas, VSAT Zoknių užkardos ir policijos pareigūnai, Šiaulių įgulos kariniai vienetai.

Kas man, jaunam žmogui, yra laisvė? Ką man reiškia būti laisvai? Man tai pasididžiavimas, tai trys man brangios spalvos – geltona, žalia, raudona, kurios plazda kiekvieną dieną mano širdyje.

Daugiau nei 1,5 tūkst. žygeivių kelionę pradėjo prie Šiaulių arenos ir džiaugsmingai Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vado plk. ltn. Tomo Stankevičiaus ir vyriausiojo puskarininkio viršilos Arūno Bučio vedini keliavo J. Jablonskio, Tilžės gatvėmis, kol galiausiai pasiekė savo tikslą – Prisikėlimo aikštę.

Prisikėlimo aikštėje 12 val. nuvilnijo iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Lietuvos trispalvę šiemet iškėlė Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės Šiaulių miesto 601 pėstininkų kuopos karys, savanoris seržantas Mantas Sindriūnas. Renginio metu sveikinimo žodį tarė Šiaulių liberalaus jaunimo pirmininkė, Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientė, mokinių seimo pirmininkė, skautė ir aktyvi savanorė Simona Mickutė.

„Kas man, jaunam žmogui, yra laisvė? Ką man reiškia būti laisvai? Man tai pasididžiavimas, tai trys man brangios spalvos – geltona, žalia, raudona, kurios plazda kiekvieną dieną mano širdyje“, – kalbėjo S. Mickutė.

„Aš tikrai myliu Lietuvą ir tikiuosi, kad mylit ją ir Jūs. Su švente, su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!“ – sakė S. Mickutė.

Renginio iškilmėse dalyvavo muzikos grupė „Ūkanose“. Vilniečiai susirinkusiesiems padovanojo programą, kurios metu susipynė folkloro ir metalo muzikos stiliai: skambėjo senosios lietuvių liaudies dainos, kurių skambesį muzikantai sustiprino sunkesnėmis aranžuotėmis.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Šiauliuose organizuojama ir daugiau renginių. Veikia įvairūs edukaciniai užsiėmimai, viktorinos mažiems ir dideliems, ekskursijos, šventiniai koncertai, akcijos bei parodos – kai kuriomis iš jų bus galima grožėtis iki pat birželio ar rugsėjo mėnesių.

Šįkart britų ikona atsivežė jo solinės karjeros 25-ečiui skirtą koncertą „The XXV Tour“. Anot rengėjų, šou pretenduoja tapti vienu ryškiausių šių metų 2023-ųjų pasirodymų Lietuvoje. Tą jau buvo galima spręsti ir iš rekordiniu greičiu išparduotų bilietų. Arena – sausakimša.

„Mano vardas - Robbie f***n Williams. Tai mano grupė, o štai mano subinė! Jūs turit būti nepakartojami, nes aš esu f**n nuostabus!“ – prisistatė atlikėjas, koncertą pradėjęs nuo energingos dainos-pasiūlymo „Let me entertain you“.

Bendraudamas su publika dalijosi įspūdžiais iš anų apsilankymų Lietuvoje.

„Prisimenu tave“, – parodė į vieną iš žiūrovių.

Muzika, persipynus su humoru ir dėmesiu žiūrovams. Juokavo ir dėl savo amžiaus, kad nebepaveža tempo. Prašydamas pertraukėlės „prisipažino“: „Susiknisau. Man buvo ilgas kovidas“. Bet čia pat vėl koketavo ir trypė ant scenos.

Sakė turįs gerą nuojautą dėl šio vakaro. „Šįvakar leisimės į kelionę per 25 metus. Nuo aukščiausių pakilimų iki žemiausių žemumų“, – anonsavo R. Williamsas, įvardindamas seksą, skandalus  paparacius, narkotikus.

Dvi žiūroves iš prasčiausio matomumo vietų pasikvietė ant kėdžių prie pat scenos. Su jomis apsikabinęs sudainavo porą eilučių.

Kad ir kokie šmaikštūs buvo juokeliai ir užvedančios dainos, daugiausiai publikos ovacijų sulaukė R. Williamso intarpas apie Kovo 11-ąją ir įvardijimas, kad tai  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

„Ar jūs su manim?“ – teiravosi dainininkas.

Po to su pertraukomis pasakojo apie svarbiausius savo karjeros posūkius ir nuotykius, kurie jo laukė nuo tada, kai pradėjo dainuoti „Take That“ grupės sudėtyje.

Dabar jis laimingiausias nei kada nors buvo gyvenime. Buvo sau prisižadėjęs niekada nesituokti ir neturėti vaikų. Kuo tai baigėsi? Su žmona Ayda Field kartu jau 17 metų ir augina keturis vaikus.

Dainą „I love my life“ skyrė vienai jaunųjų žiūrovių – devynerių metų Vytautei. Šį kūrinį lydėjo įspūdingas konfeti lietus.

Pasakojo apie savo kelią į blaivybę. Atsisakęs alkoholio liko vienas su savimi, su baisiausiomis mintimis. Tačiau atsirado žmonių, kurie jam padėjo, kaip pats, įvardijo, vėl tapti žmogumi, vėl atrasti gebėjimą džiaugtis, vėl išmokti bendrauti.

Pasidalijęs, kad vakar koncertavo Rygoje, pasiteiravo, ar publika mėgsta Latviją. Teigiamos emocijos jį neva nustebino. Tarstelėjo, kad esam nuostabūs žmonės, nes, pavyzdžiui, anot jo, iš anglo apie kaimynę Škotiją nieko gero nesulauktum.

„Geriausias turo šou, – konstatavo britas. – Buvote labai dosnūs. Buvote įsitraukę į šou, žmonės turi žinoti daugiau apie Lietuvą, papasakosiu jiems“.

R. Williamsas skaičiavo, kad lietuvių, kaip ir kitų jo klausytojų gyvenime vienaip ar kitaip yra jau 32 metus.

Grįžęs prie blogiausių momentų, kurie išsitęsė į savaites, po to į mėnesius, metus ir jo gyvenimo dešimtmetį, pilną nevilties ir minčių ryte, kaip ištverti dar vieną dieną, nors jo klausyti rinkosi pilni stadionai, paminėjo, kad iš esmės jį išgelbėjo du dalykai. Šiaudas, už kurio kabinosi ir kuris padėjo išlaikyti galvą virš vandens, padėjo nenuskęsti, buvo šeima ir klausytojai.  

Nuo scenos skambėjo neseniai išleisto jubiliejinio albumo „XXV“ kūriniai ir kiti populiariausi R. Williamso hitai. Organizatoriai „Live Nation Lietuva“ pasakojo, kad didžiausi atlikėjo hitai šiam albumui buvo įrašyti su garsiuoju orkestru „Metropole Orkest“. Šis džiazo ir populiariosios muzikos orkestras, įsikūręs Nyderlanduose, ir yra didžiausias tokio pobūdžio muzikantų kolektyvas pasaulyje – jame groja iki 97 muzikantų.

Vienas populiariausių pasaulio atlikėjų turas, kurį pradėjo sausį Italijoje, ir kurio viena stotelių – Kaunas, apima 18 šalių ir 22 koncertus jose.

R. Williamsas išgarsėjo būdamas vaikinų grupės „Take That“ nariu. Solinę karjerą pradėjo 1996 m. Nuo to laiko pelnė tris muzikos kanalo „MTV Europe“ apdovanojimus, laimėjo net 18 „BRIT“ apdovanojimų – daugiau nei bet kuris kito atlikėjas ar grupė. Už nuopelnus muzikai dainininkui yra įteiktas „BRITs Icon“ apdovanojimas.

Informacija apie patį rusų reperį – nevienareikšmiška. Ukrainoje dėl grėsmės nacionaliniam saugumui jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Iš Rusijos jis pabėgo, kai buvo apkaltintas prekyba narkotikais.

„Šiais laikais nustebinti labai sunku, bet iš tikrųjų aš tikėjausi, kad ši tema bent jau Lietuvos mastu yra uždaryta ir tai yra pakankamai didelis tabu. Tiesą sakant, net reklamos nelabai mačiau. Kai pamatėme, kad tas koncertas tikrai įvyks, su kolegomis diskutavome, kur. Ir buvome nustebinti“, – sakė renginių organizavimo įmonės „Seven Live“ generalinis direktorius Tomas Inčikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šio atlikėjo atžvilgiu iš viso yra labai keistas dalykas. Reikia suprasti, kad mes nežinome, ar jis yra geras, ar blogas, ar – prieš Ukrainą, ar – už. Jo praeityje buvo visko. Esu girdėjęs, kad jis yra praradęs ir savo verslus Rusijoje ir t. t. Ir labai sunku mums būtų nuspręsti“, – teigė koncertų organizatorius Martynas Tyla.

Visuomenės spaudimas užtrenkti duris Vladimirą Putiną gražuoliu vadinančiai žvaigždei organizatorių girdimas, tačiau ir patys jaučiasi kiek įsprausti. Informacija, kad atlikėjų pažiūras privalo sutikrinti patys, yra aktuali ir propagandai.

„Kad ateityje tokių situacijų pasitaikys, net neabejoju, nes turime priešišką valstybę, kuri ieškos įvairių būdų. Mes asmeniškai tokių užklausų nesame sulaukę. Jeigu kažkokie elektroniniai laiškai ateina, mes juos traktuojame kaip brukalą, šiukšlę ir net neskaitome“, – dėstė savo poziciją T. Inčikas.

„Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų“, – aiškino M. Tyla.

Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų.

 

Susiduriama ir su kita problema – pasimauti ant kabliuko lengva, supainiojus, iš kur yra organizatoriai. A. Morgenshterno koncertą esą organizavo įmonės iš Latvijos ir Estijos, nors įtarimų netrūksta.

„Turime problemą, kadangi organizatoriai galbūt yra ne iš Lietuvos. Anksčiau jie dirbo Rusijos rinkoje, taip pat organizuodavo koncertus ir Lietuvoje. Šiai dienai jie registruojasi toje pačioje Čekijoje, toje pačioje Serbijoje ar kitose šalyse ir bando vykdyti veiklą čia. Jie nepaiso jokių moralinių dalykų. Jų moralė yra piniginė. Šiandien, manau, pagelbėtų vienintelis dalykas, kuris kol kas sunkiai įgyvendinamas, tai – tam tikras organizatorių licencijavimas. Tačiau, kiek žinau, nei VMI (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, aut.past.), nei mūsų vyriausybėje nelabai kas rūpinsis tokiais dalykais“, – dėstė M. Tyla. 

„Bent jau viešojoje erdvėje mes matome, kad tikrai yra ir priešiškų Rusijos piliečių, kurie turi Europos pasus ir laisvai keliauja, nors to neturėtų daryti. Turbūt priešiškas verslas visada ieško tokių būdų. Ir tai labai liūdina. Mes, organizatoriai, galime tokių dalykų išvengti, jei to norėtume, bet, kaip jau sakiau, čia yra institucijų darbas, jog tokie dalykai nepasikartotų“, – komentavo T. Inčikas.

Abejonių organizatoriai kėlė ir Kultūros ministerijai, bet bendrauti jie nepanoro. Apie atlikėją informacijos paieškoti pasiūlė internete. Tikimasi, kad tokių situacijų ateityje nebus.

„Manau, tame procese turėtų dalyvauti ir kitos institucijos – policija ar net Valstybės saugumo departamentas (VSD), na, jei mes kalbame apie galimų neramumų prevenciją“, – sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot ministro, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą nėra taip lengva. Iki šiol apeliuota į sąžinę. Planuoti rusų atlikėjo koncertai esą atšaukiami kreipusis į organizatorius ir koncertų erdves.

„Jeigu būtų teisinis pagrindas jį įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje, jeigu būtume tai atlikę… Bet akivaizdu, kad šio atlikėjo vadybininkai irgi pasistengė įrodyti jo kitokią pusę, tačiau tai nepaneigia to, ką jis anksčiau yra prikalbėjęs“, – svarstė kultūros ministras.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Pramogų arenoje jaunuolio sumuštų dviejų moterų. Pirminiais duomenimis, konfliktas nėra susijęs su protestu, prasidėjusiu prieš koncertą. Toliau vertinama ir informacija dėl agresiją propaguojančio simbolio „Z“ naudojimo.    

Per incidentą vienas žmogus žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti.

Visgi policija neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vėlyvą sekmadienį vykusiame reperių „GloRilla“ ir „Finesse2tymes“ koncerte „Main Street Armory“ pastate buvo šaudoma, pareiškime „ABC News“ teigė Ročesterio policijos leitenantas Nicholas Adamsas (Nikolas Adamsas).

Departamentas nurodė, kad mirė 33 metų moteris, o dviejų žmonių būklė kritinė.

Naujienų agentūra „Associated Press“ anksti pirmadienį išsiuntė pranešimus, prašydama informacijos iš Ročesterio policijos ir kitų valdžios institucijų. Policija turi vėliau pirmadienį pateikti daugiau informacijos apie šį incidentą.

Laikraštis „Democrat & Chronicle“ pranešė, kad dar šeši žmonės privačia transporto priemone buvo nuvežti į ligonines; jie patyrė sužeidimus, kurie nelaikomi pavojingais gyvybei.

Apie 23 val. vietos (pirmadienį 6 val. Lietuvos) laiku pareigūnai sureagavo į pirminius pranešimus apie viduje paleistus šūvius, sakė N. Adamsas, tačiau vėliau nustatė, kad sužalojimai nebuvo šautinės žaizdos.

„Atrodo, kad sužeidimus sukėlė didelės minios stūmimasis prie išėjimų po to, kai žmonės išgirdo, jų manymu, šūvius“, – teigė jis.

Memfyje gimusi „GloRilla“, kurios 2022 metų daina „F.N.F. (Let's Go)" buvo nominuota „Grammy“ apdovanojimui, „Twitter“ parašė, kad „meldžiasi, jog visiems viskas būtų gerai“.

Dėl planuoto liepos 9-osios E. Dragūno pasirodymo Klaipėdos vasaros estradoje aiškumo dar nėra, nepaisant, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi atlikėjo skundą, jį grąžino Klaipėdos valdžiai iš naujo svarstyti.

Uostamiesčio savivaldybė E. Dragūnui dar sausio viduryje nedavė leidimo koncertuoti.

Esą iki tol per Selo koncertus Klaipėdoje nuolat buvo pažeidžiamos Renginių organizavimo taisyklės.

E. Dragūnas apie Klaipėdos savivaldybės sprendimą informavo pats socialiniuose tinkluose ir išsakė savo nuomonę.

Savivaldybės draudimą rengti koncertą atlikėjas per mėnesį galėjo apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Ir šia teise jis pasinaudojo, maža to, Ginčų komisijos sprendimas jam buvo palankus.

Komisija išnagrinėjo skundą vasario pabaigoje ir grąžino miestui iš naujo svarstyti.

Nepaisant to, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Mariaus Poimanskio pozicija šiuo klausimu nesikeičia.

Galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo koncertuoti turės priimti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

„Dėl koncerto aiškumo dar nėra, nes laukiame, kol įsiteisės Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, nes yra galimybė, kad kita pusė jį skųs, nes jie prašė komisijos mus įpareigoti išduoti leidimą koncertui, o sprendimas buvo kiek kitoks“, – teigė M. Poimanskis.

Pasiteiravus paties atlikėjo, ar jis ketina skųsti Ginčų komisijos sprendimą, E. Dragūnas pratrūko: „Aš neseku tų dalykų. Paklausykite, savo naglą balselį išmeskite, ištrinkite šitą numerį ir man daugiau nebeskambinkite.“

Pernai liepos 9 d. Klaipėdos vasaros estradoje buvo planuojamas E. Dragūno koncertas, tačiau jis neįvyko.

Oficiali versija – bilietai į koncertą pirkti vangiai.

Tačiau neslėpta, kad koncerto galėjo būti atsisakyta dėl atlikėjo skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje.

Prieš metus tą dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko suplanuotas Estijos nepriklausomybės metinėms skirtas koncertas „Skambanti Baltijos laisvė“. Tuomet irgi grojo Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO, vyr. dirigentas Constantine’as Orbelianas (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), orkestrui dirigavo Erki Pehkas (Estija), tačiau geriausiai aš atsimenu Dalios Kuznecovaitės (smuikas, Lietuva) koncerto pabaigoje atliktą Myroslavo Skoryko „Melodiją a-moll“ ir ašaras atlikėjų ir klausytojų akyse.

Metams prabėgus karas nesibaigė, tačiau mes šventėme. Ne pergalę, o nepasidavimą, šventėme palaikymo akcijomis, lėšų rinkimu, koncertais. Aš šią dieną pasirinkau švęsti filharmonijoje, šiame ypatingame kasdienybės džiaugsmo uoste. Pasirinkau švęsti klausydamasi mokinių atliekamos muzikos – nes kas geriausiai įkūnija viltį nei grojantys vaikai?

Metams prabėgus karas nesibaigė, tačiau mes šventėme. Ne pergalę, o nepasidavimą, šventėme palaikymo akcijomis, lėšų rinkimu, koncertais.

 

Nors iš tiesų tai ne vaikai, o merginos: violončelininkės Liepa Razmutė (8 kl.) ir Smiltė Petrošiūtė (7 kl., mokytoja Asta Krištaponienė), fleitininkė Smiltė Asauskaitė (7 kl. , mokytoja Aušra Lukoševičiūtė), smuikininkė Milda Šalučkaitė (III kl., mokytoja Ramunė Bandzaitytė-Kalėdienė), klarnetininkė Amelija Lapinskaitė (II kl., mokytojas Vitalius Žemaitis), pianistė Ana Somova (III kl., mokytoja Aušra Klovaitė-Berezinienė), pianistė Karolina Stonytė (IV kl., mokytoja Birutė Kumpikienė, smuikininkė Gabrielė Santockytė (IV kl., mokytoja R. Bandzaitytė-Kalėdienė) ir smuikininkė Paulina Banaitytė (IV kl., mokytoja Milda Pupelienė). Koncerte skambėjo I dalis iš Antonio Vivaldi Koncerto dviem violončelėms g-moll RV 531, Polonezas, Menuetas ir Badinerie iš Johano Sebastiano Bacho Antrosios orkestrinės siuitos h-moll, BWV 1067, I dalis iš Wolfgango Amadeus Mozarto Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 3 G-dur, KV 216, I dalis iš Carlo Maria von Weberio Koncerto klarnetui ir orkestrui f-moll op. 73, I dalis iš Wolfgango Amadeus Mozarto Koncerto fortepijonui ir orkestrui A-dur Nr. 12 K. 414, I dalis iš Camille Saint-Saënso Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, g-moll, op. 22, II dalis iš Henryko Wieniawskio Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 2 ir I dalis iš Jeano Sibeliuso Koncerto smuikui ir orkestrui d-moll op. 47.

Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių koncertas su KMSO – tradicija. Ir aš puikiai prisimenu praėjusių metų jų koncertą, į kurį ėjau kiek rezervuotai – tik dėl moksleivių ir tik savo, Kauno orkestro. Kaip ir pernai, orkestrui dirigavo vienas geriausių šiuolaikinės muzikos interpretatorių Karolis Variakojis.

Žavu buvo klausytis šių jaunų atlikėjų. Su simfoniniu orkestru grojo ryškiausios J. Naujalio gimnazijos moksleivės, tarptautinių konkursų laureatės, kai kurios jau ne pirmą kartą koncertuojančios didžiosiose scenose su žymiais dirigentais. Vis dėlto kiekvienas toks pasirodymas dar yra iššūkis, tad ir šiame koncerte aš stebėjau pusiausvyrą tarp bemaž tobulo solisčių muzikavimo, atlaidaus orkestro muzikantų kolegiališkumo ir dirigento griežtumo, leidžiančio patirti visą darbo su simfoniniu orkestru ir dirigentu specifiką. Tad noriu paminėti puikią solisčių techniką, artistiškumą, charizmą, brandą, solidžią koncerto programą.

Pirmiausiai toks koncertas yra šventė – solistėms, jų draugams, tėvams, mokytojams ir mokyklai. Naujaliukų ir KMSO koncertai išsiskiria nuoširdžiu palaikymu, audringais aplodismentais, šypsenomis ir glėbiais gėlių. O kur dar fotografai, filmuotojai ir klausytojai, kvėpavę drauge su mylimiausia soliste! Ir su niekuo nesupainiojamas pasididžiavimo jausmas, tvyrojęs ore.

Lietuvos muzikos ateitis, regis, bus muzikaliai viltinga. Man belieka palinkėti atlikėjoms ir jų mokytojams drąsiau imtis XX a. ir šiuolaikinės muzikos kūrinių ir, be abejo, – lietuvių autorių.