-
Skelbiamas konkursas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigoms
Pareiginės algos koeficientas – 1,15. Pareiginė alga (neatskaičius mokesčių) – nuo 2053,21 Eur. Pretendentų dokumentai priimami el. būdu per VATIS Atrankos modulį iki 2024-04-03.
Daugiau informacijos apie funkcijas, specialiuosius reikalavimus skelbiama Valstybės tarnybos portale: https://portalas.vtd.lt/lt/vyriausiasis-specialistas-jaunimo-reikalu-koordinatorius-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;56377.html.
-
Skelbiamas konkursas Endriejavo seniūnijos seniūno pareigoms 2
Pareiginės algos koeficientas – 1,21. Pareiginė alga (neatskaičius mokesčių) – nuo 2160,33 Eur. Pretendentų dokumentai priimami el. būdu per VATIS Atrankos modulį iki 2024-03-26.
Daugiau informacijos apie funkcijas, specialiuosius reikalavimus skelbiama Valstybės tarnybos portale: https://portalas.vtd.lt/lt/endriejavo-seniunija-seniunas-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;56311.html.
-
Skelbiamas konkursas Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Pareiginės algos koeficientas – 1. Pareiginė alga (neatskaičius mokesčių) – nuo 1785,40 Eur.
Pretendentų dokumentai priimami per VATIS iki 2024-03-26.
Daugiau informacijos apie funkcijas, specialiuosius reikalavimus skelbiama Valstybės tarnybos portale: https://portalas.vtd.lt/lt/sveikatos-ir-socialines-apsaugos-skyriaus-vyriausiasis-specialistas-darbo-vieta-gargzdai-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;56310.html.
-
„Metų kaunietė 2023“: tikiuosi įkvėpti kitus 21
Ypatingas vakaras
„Šiandien namo grįšime šiek tiek geresni, įkvėpti daryti gerus darbus“, – neabejojo „Metų kaunietės“ iškilmių renginio vedėjai Kristina Rimienė ir Tomas Grigaitis. Ypatinga šventės atmosfera jautėsi ne tik scenoje.
„Žinojau, kad laukia nuostabiai šviesus vakaras, bet nesitikėjau pasisemti tiek daug itin gerų emocijų“, – po renginio atviravo viena žiūrovių. Jos įspūdžiai tiksliai atspindėjo renginio svečių, projekto „Metų kaunietė“ dalyvių ir jų artimųjų lūkesčius.
Atmosfera: „Šiandien namo grįšime šiek tiek geresni, įkvėpti daryti gerus darbus“, – neabejojo „Metų kaunietės“ iškilmių renginio vedėjai K. Rimienė ir T. Grigaitis. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Ketvirtadienio vakarą Kauno valstybinis muzikinis teatras tapo projekto „Metų kaunietė“, skirto veiklioms, talentingoms, iniciatyvioms, nuoširdžioms, darbščioms Kauno ir Kauno rajono moterims, merginoms padėkoti ir pagerbti, šventiniu finaliniu sūkuriu, kuriame susipynė dalyvių charizma, jų veiklos gylis ir nuostabi koncertinė programa.
Publika: renginio svečių laukė nuostabiai šviesus vakaras ir galimybė įsikrauti itin gerų emocijų. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Komplimentai „Kauno dienai“ už gražų renginį ir už šį projektą“, – prieš įteikdama nugalėtojos statulėlę kardiologei J. Plisienei sakė 2022-ųjų Metų kaunietė – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Rebeka Bruder.
Iškilmės: 2023-iųjų Metų kaunietę pasveikino 2022-ųjų Metų kaunietė R. Bruder ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Šalutinis poveikis
Metų kaunietės titulą pelniusi J. Plisienė akcentavo, kad konkurse dalyvavo atstovaudama savo profesijai. Projektas ne tik jai asmeniškai, bet visiems medikams padėjo būti labiau matomiems, prisideda prie jų profesijos prestižo kėlimo.
„Galbūt per mane visuomenė aiškiau ir svariau išgirs apie prevencijos svarbą, prisidės prie jos misijos matyti visuomenę sveikesnę“, – sakė kaunietė. Ji vylėsi, kad pelnytas titulas padės įkvėpti jaunus žmonės rinktis sunkų, bet labai prasmingą mediko kelią.
Nugalėtoja: įspūdingo palaikymo sulaukusi kardiologė J. Plisienė itin džiaugėsi ir moterų bendryste. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį. Gavau tiek daug meilės, tiek daug palaikymo, padrąsinimo ir įkvėpimo. Pavyzdžiui, pacientas iš Ariogalos užsakė šv. Mišias už mano sėkmę. Vienos pacientės jubiliejus prasidėjo balsavimu už mane. Buvo daugybė jaudinančių akimirkų. Medikų bendruomenė didelė, palaikymo iš jos tikėjausi, tačiau net negalvojau, kad sulauksiu tokio galingo palaikymo visuose etapuose, – nuo Klinikų darbuotojų iki buriuotojų ir motociklininkų, nuo mylimų rezidentų, pacientų iki poetų bendruomenių, nuo Kauno, Ariogalos iki Čikagos moterų choro“, – vardijo J. Plisienė ir pridūrė, kad jai yra skirta būti gydytoja ir ji tuo mėgaujasi.
Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį.
J. Plisienė itin džiaugėsi ir moterų bendryste. „Moterys yra labai galinga jėga. Viena kitą turime palaikyti, o jeigu reikia – duoti petį išsiverkti. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai“, – sakė medikė, sulaukusi nuoširdaus ir kitų finalo dalyvių palaikymo.
Prezidento padėka
Nuo sausio projekte „Metų kaunietė“ iš viso buvo pristatyta 20 išskirtinių Kauno moterų, merginų, jų veikla ir iniciatyvos. Projektą globojo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, tad visoms joms ir visoms Kauno moterims skriejo ir šalies vadovo padėka.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi žinodamas, kad Kaune gyvena tiek daug aktyvių, veiklių, iniciatyvių moterų, kurios, visų pirma, galvoja ne apie save, o apie kitą. Kurios siekia gerovės ir augimo visiems: nuo paprasto žmogaus iki visuomenės, nuo savo miesto iki valstybės. Žinojimas, kad kažkur šalia yra tos, kurios stengiasi dėl kitų, suteikia ne tik pasididžiavimo ir užtikrintumo. Tai kartu gali tapti – ir dažnai tampa – postūmiu asmeniniams pokyčiams ir iniciatyvai, savanorystei, nuolatiniam paramos teikimui, galiausiai – paprastai, šiltai, žmogiškai pagalbai“, – sveikinimą perdavė šalies vadovas.
„Nuo paguodos žodžio tuomet, kai jo labiausiai reikia, iki visa apimančios paramos žmogui, šeimai, bendruomenei. Nuo pagalbos tiems, kurie gyvena šalia, iki paramos tiems, kurie didvyriškai kovoja mūšio lauke Ukrainoje. Kiekvienai iš jūsų dėkoju už tai, ką darote. Kiekvienos noriu paprašyti tęsti veiklą su dar didesniu entuziazmu ir užsidegimu. Žinokite, kad esate ypatingos. Žinokite, kad esate mylimos, gerbiamos ir labai reikalingos. Mes jumis didžiuojamės!“ – teigė G. Nausėda.
Vidinė jėga
„Šis projektas įgauna vis didesnę svarbą. Kai pasaulis eina velniop, tas vietas, kur pajauti gėrį, vertini vis labiau“, – akcentavo bendrovės, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.
Šis projektas įgauna vis didesnę svarbą. Kai pasaulis eina velniop, tas vietas, kur pajauti gėrį, vertini vis labiau.
Jis ragino netikėti tais, kurie sako, kad jūsų parama per maža ir nieko verta, kad ji nieko nepakeis, netikėti ir tais, kurie sako, kad jei jūs padarysite daugiau, nei jums priklauso, niekas nepasikeis. „Mūsų tikslas – pristatyti merginas ir moteris, kurios padaro daugiau, nei joms priklauso. Per daugybę metų, kiek gyvuoja projektas „Metų kaunietė“ pristatėme 240 moterų, merginų ir jų veiklą. Visos jos vertos padėkų ir pagarbos“, – kalbėjo T. Širvinskas.
Svarbu: bendrovės, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius T. Širvinskas akcentavo, kad projekto tikslas – pristatyti merginas ir moteris, kurios padaro daugiau, nei joms priklauso. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Vienas iš projekto mecenato „Fi Clinica” įkūrėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vygintas Kaikaris, kreipdamasis į konkurso dalyves, prakalbo apie tai, kad moteriška siela yra giliai susijusi su vidine jėga, išmintimi ir švelnumu.
„Tai ne kas kita, kaip gebėjimas padėti tobulėti aplinkiniams. Moteriška siela spindi savo unikalumu, empatija. Kiekviena moteris į pasaulį atneša naują grožį. Džiaugiamės būdami šio renginio dalimi, renginio, skirto ypatingoms moterims. Moterims, kurios įkvepia mus visus siekti kažko daugiau, aukščiau, toliau. Žvelgdamos į jus matau harmoniją. Švęskime jūsų pasiekimus, darbus“, – kalbėjo V. Kaikaris.
Jautru: projekto mecenato „Fi Clinica“ vienas įkūrėjų V. Kaikaris pastebėjo, kad moteriška siela yra giliai susijusi su vidine jėga, išmintimi ir švelnumu. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Ištiestos rankos svarba
Muzikinio teatro scena ketvirtadienio vakarą priklausė moterims. Nevyriausybinės organizacijos „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis į sceną kviesdamas projekto „Metų kaunietė“ finalo dalyvę, Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerę, „Vaikų linijos“ savanorę Aušrą Jurevičienę, sakė, kad ja nepaprastai didžiuojasi. „Kartais labai prireikia kito žmogaus, kuris padėtų vaikams išplaukti iš sudėtingų gyvenimo situacijų“, – apie jos savanorystę kalbėjo R. Povilaitis.
Veikla: nuo sausio projekte „Metų kaunietė“ iš viso buvo pristatyta 20 išskirtinių Kauno moterų ir merginų, jų veikla, iniciatyvos, o į finalą pateko šešios daugiausia palaikymo sulaukusios dalyvės. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Trenerė dėkojo visiems už galimybę pasijusti svarbia. „Ačiū visiems už palaikymą, už gėrio skleidimą. Pasaulį turime daryti geresnį ir tai daryti turime mes patys“, – teigė A. Jurevičienė.
Dar viena finalo dalyvių – Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė scenoje kalbėjo apie antros galimybės suteikimo prasmę ir svarbą. „Labai sunku įkvėpti viltį, kai žmogus nusivylęs, tarsi sudužęs“, – pastebėjo D. Bukeikaitė ir pridūrė, kad ir kokį gilų nesėkmių ir nuopuolių dugną yra pasiekęs žmogus, kad ir kokioje sunkioje situacijoje jis atsidūrė, ištiesta ranka ir kantrybė daro stebuklus ir padeda atsistoti ant kojų.
Visuomenininkas, keliautojas, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius atkreipė dėmesį, kad didžiausia drąsa yra priimti atsakomybę už kitus žmones, o „Caritas“ daugybei žmonių yra vienintelė viltis.
Tarsi ambasadorės
Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė, pristatydama ilgametę Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Ireną Viktoriją Stančiauskienę, atkreipė dėmesį į jos pastangas, kad biblioteka taptų traukos, šilumos, veiklos, edukacijų, platesnio švietimo ir malonių, bet prasmingų patirčių vieta.
„Jeigu dirbi ir tau patinka tai, ką darai, tau labai pasisekė. Man labai pasisekė“, – šypsodamasi sakė I. V. Stančiauskienė. Neslėpė, kad konkursas jai buvo didelis iššūkis. „Tačiau jis buvo vertas milijono“, – sakė apie didžiulį palaikymą ir iš artimųjų, ir iš kolegų, ir iš skaitytojų. Ji akcentavo, kad šį palaikymą priima kaip įrodymą, kad knyga, skaitymas tebėra didelė vertybė, o skaitymas yra tobulėjimas ir kalbos palaikymas.
Išskirtinės: „Kauno dieną“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ akcininkas Mindaugas Mickevičius su žmona Monika įsitikinę, kad visos projekto „Metų kaunietė“ dalyvės vertos padėkų ir pagarbos. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjams, „Paveldo DNR“ asmenybių kategorijos laureatams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui buvo patikėta pristatyti pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėją, aukščiausios kategorijos gidę Reginą Navickienę. Ji sakė negalinti nepaminėti, kad visos finalo dalyvės – neįtikėtinai draugiškos.
Kauno valstybinio muzikinio teatro režisierė, aktorė, apdovanojimų koncerto „Metų kaunietė“ režisierė Viktorija Streiča, pakviesdama šeštąją projekto finalininkę Lietuvos šokių asociacijos prezidentę, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoją, RED šokių studijos įkūrėją ir choreografę Rugilę Dailidaitę, pasidžiaugė, kad ji, baigusi teisės mokslus, vis dėlto paklausė savo širdies balso ir pasirinko šokį, o treniruodama vaikus garsina Kauną ir Lietuvą.
Svajonės: koncerto „Metų kaunietė“ režisierė V. Streiča, pristatydama R. Dailidaitę, pasidžiaugė, kad ji, baigusi teisės mokslus, vis dėlto paklausė savo širdies balso ir pasirinko šokį, treniruodama vaikus garsina Kauną ir Lietuvą. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Noriu, kad šis vakaras visiems būtų garsus“, – teigė R. Dailidaitė ir neslėpė, kad Muzikinio teatro scena jai sukėlė neįtikėtinų emocijų, kaip ir kelias į projekto „Metų kaunietė“ finalą. Didžiulis palaikymas suteikė neįtikėtiną pliūpsnį jėgų. „Myliu bučiuoju, gyvenimas gražus“, – daugybę metų ir jėgų skyrusi auklėtiniams ir šokiui sakė kaunietė.
Pagalba: Š. Jasiukevičius atkreipė dėmesį, kad didžiausia drąsa yra prisiimti atsakomybę už kitus žmones. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Apgaubtos dėmesiu
Muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.
Programa: muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)
Visos finalo dalyvės buvo apgaubtos pagarba ir dėmesiu, taip pat apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.
Metų kaunietę lemia kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, SMS ar užpildant specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“.
Metų kaunietės 2013–2022
Pirmąja Metų kauniete buvo išrinkta olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė.
2013-ųjų Metų kauniete išrinkta menininkė Jolanta Šmidtienė, kauniečiams aštuonerius metus iš eilės dovanojusi Kalėdų stebuklą – nuostabią eglę.
2014-ųjų Metų kauniete tapo Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė Dovilė Bubnienė.
Už 2015 m. veiklą Metų kaunietės titulu pagerbta tuometė Kauno senamiesčio draugijos vadovė Aistė Grybauskienė. Vėliau triumfavo viena Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.
Kitais metais rinkimuose didžiausio kauniečių palaikymo sulaukė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, kartu su kolegomis įgyvendinusi kauniečiams skirtus socialaus meno projektus, taip pat įkopusi į Elbruso viršūnę.
Titulą „Metų kaunietė 2018“ pelnė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė kardiologė prof. Olivija Gustienė.
2019-ųjų Metų kauniete tapo daugiausia skaitytojų simpatijų sulaukė moksleivė Andrėja Veličkaitė, puolusi į pagalbą viešoje vietoje sąmonę praradusiam vyrui ir jį gaivinusi.
2020 m. šis garbingas titulas atiteko ilgametei Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytojai oftalmologei prof. Jūratei Jankauskienei.
„Metų kauniete 2021“ išrinkta Kauno klinikų vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė, daug prasmingų iniciatyvų įgyvendinusio Kauno moterų LIONS klubo prezidentė Milda Dambrauskienė.
„Metų kaunietė 2022“ – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Rebeka Bruder.
Iškilmių vaizdo transliaciją kviečiame žiūrėti kovo 10 d., sekmadienį, 21 val. per TV8.
Dėkojame
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Fi Clinica“; pagrindiniams rėmėjams „Kauno tiltai“, „Bosca be alkoholio“, „Vikonda grupė“; rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“, „Ribas Jewellery“, „Mega“; partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“, „SDG“, „Stiklita“, „Ilgiausi limuzinai“.
-
„Metų klaipėdietės“ konkurso iškilmės – šventė visoms moterims 15
Nuoširdžiai ir šmaikščiai
Kam tokiose iškilmėse dalyvauti teko ne pirmą kartą, sutartinai teigė, kad „Metų Klaipėdietės“ paskelbimo šventė būna išskirtinė metų diena. Bet šįkart ji buvo ypač gaivi, kupina paprasto ir nuoširdaus džiaugsmo, gerai nuotaikai nuteikusių ekspromtų, netikėtų atradimų ir malonių susitikimų.
Klaipėdos dramos teatras ne pirmus metus tapo šios šventės namais, puošni ir jauki teatro aplinka pažįstama daugeliui klaipėdiečių, geresnę vietą dienraščio „Klaipėda“ organizuojamam renginiui būtų sunku rasti.
Misija: Klaipėdos merui A. Vaitkui teko garbė paskelbti konkurso laimėtoją. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Ne pirmus metus renginys buvo transliuojamas per „Balticum TV“ televiziją bei internetu, todėl renginio pradžioje į sceną išėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ ir jo chormeisteris Ramūnas Baršauskas kelioms minutėms sustingo laukime. Minutės neprailgo, nes salėje ir ant scenos tvyrojo žaisminga nuotaika.
Visas vakaras, jo metu atliekamos dainos, kalbos ir sveikinimai akcentavo meilę gimtajam miestui, jūrai ir žmonėms.
Pasveikino: A. Vaitkus ir bendrovės „Dienraštis Klaipėda“ direktorius V. Milkevičius pirmieji pasveikino nugalėtoją. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Tardamas sveikinimo žodį „Metų klaipėdietės“ konkursą organizuojančios bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius lygino konkurso dalyves su perlais, kurie gimsta giliai vandenynuose ir mažų smiltelių ir tampa unikaliais bei nepakartojamais. Tokios yra ir klaipėdietės, kurių darbus miesto žmonės pastebi ir dėkodami už juos siūlo jas įtraukti į konkurso pretendenčių sąrašą, o vėliau aktyviai balsuoja.
Šventinio vakaro vedėjai Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Evelina ir Gytis Šimelioniai pristatė ypatingą sveikinimą Metų klaipėdietėms, konkurso dalyvėms bei organizatoriams, vakaro svečiams. Tai buvo nuoširdūs Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos žodžiai.
Tęsdami tradiciją renginio vedėjai priminė Metų klaipėdietėmis jau tapusių moterų nuopelnus, atvykusioms į šventinį vakarą moterims buvo įteiktos pavasarinių gėlių puokštės. Gaila, kad nemaža dalis šių moterų negalėjo dalyvauti iškilmėse.
Išryškino, kas geriausia
Šiemet iškilmingas vakaras buvo išskirtinis todėl, kad baigiamojo konkurso etapo dalyves ant scenos pristatė jų darbus gerai žinantys žinomi žmonės.
Visiškas atsitiktinumas tapo tikra vakaro sėkme, nes dalyvės buvo kviečiamos abėcėlės tvarka, o pirmąja jų tapo profesorė D. Kiseliūnaitė. Pernai Nidos evangelikų liuteronų bendruomenė ją nominavo Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai. Todėl renginio dalyviams šią klaipėdietę pristatė Juodkrantės ir Nidos liuteronų parapijos kunigas Jonas Liorančas. Jo įtaigus ir sąmojingas pasakojimas tapo puikia įžanga, o pačios nominantės žodis – mini spektakliu, prasėdėjusiu Kristijono Donelaičio žodžiais iš nemirtingos poemos „Metai“.
Antrąją pretendentę pristatė bendrovės Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, bendrovės „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. Kalbėdamas apie Vaivą Jokužytę jis pažymėjo ypatingą jaunos moters savybę – gebėjimą tvirtai, bet kartu jautriai perimti tėvų Sauliaus ir Birutės Jokužių įkurtos ir kelis dešimtmečius veikiančios spaustuvės-leidyklos vairą. A. Kuzmarskis ypač pažymėjo V. Jokužytės kūrybingumą ir gebėjimą meną derinti su verslu. Būdama spaustuvės vadovė, V. Jokužytė su komanda kuria „Cloud Line“ prekės ženklo užrašų knygas. Pernai su tokiu gaminiu ji dalyvavo prestižinėje parodoje Dubajuje, kur konkuravo su pasaulinio garso dizaineriais ir garsių spaustuvių komandomis, o jos sukurta darbo knyga buvo pripažinta geriausia pasaulyje.
Pristatė jautriais žodžiais
Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas Jonas Sąlyga džiaugėsi galėdamas nuo Dramos teatro scenos pristatyti odontologę Girstenę Mineikienę. Jautriai kalbėdamas apie šią moterį J. Sąlyga pažymėjo jos siekį ne tik kurti odontologijos kliniką, bet ir rūpintis Klaipėdos žmonių šypsenomis, jos siekį būti aktyvia bendruomenės dalimi, burti profesionalų komandą. Visus šiuos nuopelnus tik dar labiau paryškina faktas, kad G. Mineikienė yra kilusi iš Šiaulių, bet Klaipėdą pamilo kaip gimtinę ir su sutuoktiniu čia augina savo tris vaikus.
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas gražius žodžius tarė apie Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorę Aušrą Nikolajevienę, kuri didžiulio klaipėdiečių dėkingumo nusipelnė rūpindamasi šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus, jų paslaugų poreikiais. Ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo rūpintis atokvėpio paslaugos teikimu tokioms šeimoms.
Į sceną buvo pakviestos ir dvi sporto žvaigždės – lenktynininkas Laisvydas Kancius ir ėjikė Monika Vaiciukevičiūtė. L. Kancius pasinaudojo proga ir pasveikino viskas moteris su Tarptautine moters diena, jo linkėjimai buvo itin nuoširdūs, kaip ir pasakojimas apie M. Vaiciukevičiūtę. Daug titulų ir laimėjimų turinti sportininkė yra jautri kito bėdai, – pajūrio paplūdimiuose ji jau išgelbėjo 11 žmonių, o kad šis taurus darbas būtų dar rezultatyvesnis, mergina mokosi slaugos.
Pretendenčių pristatymą pradėjo vienas kunigas, o baigė kitas – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas. Tai buvo neplanuota, bet simboliška, nes dvasios sutvirtinimo šiuo metu žmonėms reikia ypač dažnai. Kunigas kalbėjo apie darbščiąją parapijos talkininkę, referente dirbančią Godą Povilaitytę, kuri imasi daugybės darbų, pati koordinuoja ir inicijuoja projektus, juos garsina ir dar spėja savanoriauti mokydama ukrainiečius lietuvių kalbos.
Padėka: M. Šlaustas pristatė G. Povilaitytę, kartu dėkodamas jai už daugybę darbų, kuriuos ji atlieka parapijoje ir savanoriaudama. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Bendraminčiai: L. Kancius pristatė ir nuoširdžiai sveikino M. Vaiciukevičiūtę. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Atviravimas: J. Sąlyga atskleidė G. Mineikienės gyvenimo ir darbo istoriją. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Padėka: V. Žalimas pasakojo apie A. Nikolajevienės darbus, kurie labiausiai įvertinti neįgalius vaikus auginančių šeimų. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Įžanga: J. Liorančo pasakojimas apie prof. D. Kiseliūnaitę priminė mažą spektaklį. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Sveikinimas: A. Kuzmarskis džiaugėsi galėdamas pristatyti V. Jokužytę. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Moterims – dovanos ir sveikinimai
Paskelbti Metų klaipėdietę pakviestas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Visoms konkurso finalininkėms įteiktos ir mero puokštės.
Miesto vadovas atplėšė voką su konkurso laimėtojos pavarde ir paskelbė, kad ja šįsyk tapo V. Jokužytė.
Dėkodama už pasitikėjimą ir gausius balsus 22-ąją Metų klaipėdiete tapusi V. Jokužytė tarė gražiausius žodžius savo tėvams, kurie perdavė jai savo kūrybiškumą ir dalykines savybes. Tai tapo jai vertingiausiu bagažu gyvenimui.
Pasveikinti laimėtojos į sceną užlipo ir konkurso garbės mecenatas nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Jis padovanojo laimėtojai milžinišką baltų gėlių puokštę ir nuoširdžiai palinkėjo jai sėkmės.
Laimėtojai įteiktas „East Island“ SPA centro 200 eurų vertės dovanų kuponas poilsiui bei procedūroms, „Amberton Hotel Group“ kvietimas savaitgalį praleisti Vilniuje ir apsistoti viešbutyje „Amberton Cathedral Square“.
Visos šešios konkurso finalo dalyvės apdovanotos dienraščio „Klaipėda“ prenumerata, kvietimais į Klaipėdos baseiną bei dovanų kuponais apsilankyti viešbučio „Amberton Klaipėda“ restoranuose.
Rimantas, Reda, Rugilė Cibauskai ir Aloyzas Kuzmarskis. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Ilona ir Arvydas Vaitkai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Saulius ir Vaida Raugelės. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Valdonė ir Algirdas Kamarauskai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Lina Šukytė-Korsakė ir vyras Algimantas. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Irena ir Valentinas Greičiūnai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Vida Butkienė ir Olga Žalienė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Ingrida ir Laisvydas Kanciai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Daiva ir Artūras Razbadauskai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Lijana ir Algis Latakai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Simonas Gentvilas. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Virginijus ir Veronika Žalimai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Jolanta ir Jonas Sąlygos. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Alvydas ir Jolanta Česai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Inga ir Vytautas Grubliauskai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Nijolė ir Nilsas Hansen bei Loreta Bosienė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Jurgita Jašinskytė-Ostrovskienė (kairėje) su kolegėmis. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Julija Semionova ir Asta Anilionė-Lipovec. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Arvydas Vaitkus ir Mindaugas Mickevičius. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Egidijus ir Sandra Žilinskai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Rūta Gudaitytė ir Giedrius Gustas. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Jolanta Juškevičienė ir Loreta Valiukienė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Audrius Petrošius ir jo draugė Laura. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Audronė Pėžė ir Nerija Jasienė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Benediktas ir Rita Petrauskai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Gintarė ir Mindaugas Čiakai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Elena Burbienė ir Regina Kontautienė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Irena Šiaulienė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Gintarė Butkienė, Gidonė Vaitkuvienė, Laura Sėlenienė ir Tadas Grabys. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Irmina ir Virginijus Jurgelevičiai, Raimonda ir Saulius Budinai, Rasa ir Artūras Milčiai. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Laima Vilimienė ir Rugilė Cibauskaitė. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Atlikėjai vertė džiūgauti
Renginio metu svečiai turėjo progą gyvai pamatyti legendinės klaipėdiečių grupės „Man-go“ atlikėjas.
Vakaro vedėjai Evelina ir Gytis priminė žiūrovams apie savo talentą ne tik vaidinti, jie yra dalyvavę televizijos projekte „Du balsai – viena širdis“. Šios poros atliekama daina suvirpino ir šventės dalyvių širdis.
Žiūrovų pasiilgta atlikėja Vilija Matačiūnaitė scenoje pasirodė su pripažinta gimnaste ir šokėja Anelija Slabenko.
Vakarą papuošė Simo Buziliausko ir Gabrielės Nausėdaitės- Buziliauskės atliekama daina „Graži keista“.
Maloniu netikėtumu tapo dueto XO pasirodymas. Simona Timašiovienė ir saksofonininkas Mindaugas Šlečkus atliko Michael’o Jackson’o dainą „You Are Not Alone“.
Tikrą ovacijų bangą išprovokavo charizmatiškieji Klaipėdos vaikų operos studijos dalyviai, vadovaujami Taurūno Baužo ir Vytauto Valio. Vaikų atliekamos dainos bei šokiai „La la land“ ir „Gyventi bei džiaugtis dabar“ baigė iškilmingą vakarą optimistine banga.
Legendos: grupės „Man-go“ merginos daugeliui kėlė sentimentų. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Bendrystė: Evelina ir Gytis Šimelioniai ne tik vedė vakarą, bet ir drauge dainavo. Ryčio Laurinavičiaus ir Mato Baranausko nuotr.
Mecenatai ir rėmėjai
Konkurso ir iškilmingo renginio garbės mecenatas – nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Konkurso mecenatas – privačių medicinos paslaugų įstaiga „FI Clinica“.
Pagrindiniai rėmėjai: bendrovė „Švyturys GO nealkoholinis“, Jūrų krovinių kompanija BEGA, įmonių grupė „Litana“.
Konkurso bei renginio rėmėjai: aplinkosaugos uoste sprendimus ir paslaugas teikianti įmonė „Parsekas“, tarptautinė laivybos ir logistikos įmonė DFDS, kardiologijos klinika „Testas“.
Partneriai: įmonių grupė „Stemma Group“, lietuviško kapitalo integruotas medienos perdirbimo įmonių holdingas „Vakarų medienos grupė“, odontologijos klinika „Vaidenta“, Medicinos centras „Lorna“, vienas didžiausių optikos salonų tinklas Lietuvoje „Vizija optika“, ambulatorinė klinika „Nefrida“, „Amberton Hotel Group“, Klaipėdos dramos teatras, viešoji įmonė „Renginių era“, bendrovė „Graži gėlė“, įmonės „Antaninis obuolys“, „Mocarela“, „Romdera“.
Renginių techninis aptarnavimas – „ProDJ“. Renginio transliacija „VideoLive“. Renginio režisierius – Tomas Jašinskas, Teorema teatras.
Metų klaipėdietėmis jau yra tapusios
2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė,
2004 m. – Klaudija Bobianskienė,
2005 m. – Aldona Grigaliūnienė,
2006 m. – Olga Žalienė,
2007 m. – Kristina Vintilaitė,
2008 m. – Žaneta Norkuvienė,
2009 m. – Inga Grubliauskienė,
2010 m. – Nijolė Hansen,
2011 m. – Loreta Bosienė,
2012 m. – Jurga Karčiauskaitė-Lago,
2013 m. – Dalia Kanclerytė,
2014 m. – Janina Tulabienė,
2015 m. – Aldona Kerpytė,
2016 m. – Jolanta Česienė,
2017 m. – Galina Kučinskienė,
2018 m. – Loreta Laurinavičienė,
2019 m. – Skaistė Svidraitė,
2020 m. – Jūratė Rekašienė,
2021 m. – Maja Tarachovskaja,
2022 m. – Sofija Kanaverskytė,
2023 m. – Diana Mačiūtė.
-
Iškilmės: jau šįvakar paaiškės „Metų kaunietė 2023“ 4
Pristatytos 20 moterų
„Metų kauniete 2023“ pretenduoja tapti Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, „Vaikų linijos“ savanorė Aušra Jurevičienė, Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė, pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė Regina Navickienė, Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė Rugilė Dailidaitė.
Nuo sausio buvo pristatyta dvidešimties išskirtinių Kauno moterų, merginų veikla, jų iniciatyvos, asmenybės. Nėra per mažų gerų darbų, nėra per menkų kitus žmones įkvepiančių poelgių, kasdienių kitiems augti padedančių pastangų.
Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiųmečiai rinkimai – jau dvylikti. Metų kaunietę lemia kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, trumposiomis žinutėmis ar užpildžius specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“.
Šventė visoms dalyvėms
Metų kaunietės paskelbimo renginys – šventė projekto dalyvėms ir visiems kauniečiams, miesto svečiams. Muzikinėje programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Autiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.
Anot renginio režisierės Viktorijos Streičos, prie muzikinės programos pradedama dirbti dar metų pradžioje.
Viktorija Streiča (T. Biliūno/BNS nuotr.)
„Bendradarbiaujant su „Kauno diena“ jaučiamas ypatingas lengvumas. Kasmet laukiame šios šventės, nes suprantame vieni kitus, mokame sutarti ir bendrai dirbti“, – sakė ne pirmus metus projekto iškilmių vakarą režisuojanti V. Streiča.
Didžiuojasi kiekviena
Kūrėja pastebi: moteris, kad būtų išgirsta, turi garsiau kalbėti. „Visgi savo patirtimi esu įsitikinusi, kad moterys vienu metu sugeba padaryti kur kas daug daugiau nei vyrai, nes jų smegenys veikia kitaip. Tai, beje, yra moksliškai įrodyta. Mūsų galia – gebėjimas daug ką aprėpti ir į visa tai įdėti daug šilto jausmo“, – teigė V. Streiča, pridūrusi, kad kiekviena sutikta projekto dalyvė ją dar labiau įkvepia, o herojų darbai motyvuoja eiti pirmyn.
„Smagu, kad yra žmonių, kurie stebi iš šono, siūlo kandidates, o mes galime pažinti jas ir jų tyliai daromus gerus darbus. Jei atvirai, kasmet mano skruostais teka ašaros. Širdy – didelis pasididžiavimas kiekviena jų“, – visam finaliniam šešetui sėkmės linkėjo V. Streiča.
Tradicijas puoselėjančiame renginyje, pasak režisierės, šiemet bus šiek tiek naujų vėjų ir dar daugiau moteriškos energijos. Ilgametį „Metų kaunietės“ vedėją Vytautą Rumšą jaunesnįjį keičia duetas, todėl kovo 7-osios vakarą susirinkusieji teatro scenoje išvys Tomą Grigaitį ir Kristiną Rimienę.
„Renginį, kuriame nominuojamos moterys, visada vedė vyras, o dabar bus atstovaujama ir moteriška pusė“, – V. Streiča neabejojo, kad renginio, bet ne scenos naujokai puikiai susidoros su jiems patikėta užduotimi.
Visos finalo dalyvės bus apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.
Jei atvirai, kasmet mano skruostais teka ašaros. Širdy – didelis pasididžiavimas kiekviena jų.
Plačiau apie „Metų kaunietė 2023“ finalininkes
A. Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.
D. Bukeikaitė – vienos didžiausių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė, kartu su komanda teikianti kasdienę pagalbą vienišiems senjorams, vaikams, šeimoms, kitiems sunkumų patiriantiems žmonėms, aktyviai prisidėjo ieškant sprendimų per pandemiją, migrantų krizės metu, bendradarbiauja teikiant pagalbą nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.
I. V. Stančiauskienė – ilgametė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, su kolektyvu įgyvendinanti daugybę veiklų. Vadovaujasi šūkiu „Biblioteka – ne vien knygos“, diegia įvairias skaitymo malonumą priartinančias naujoves, pvz., knygomatus.
J. Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skiria švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.
R. Navickienė – pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė, turizmo Kaune ir Lietuvoje puoselėtoja, rengia kitus gidus, turizmo specialistus, dirba mokslinį darbą. Vien pernai suorganizavo apie 30 nemokamų ekskursijų po Kauną.
R. Dailidaitė – Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė, užauginusi ne vieną šokėjų, garsinančių Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje, kartą. Jos iniciatyva Lietuvos šokėjai ir studijos susibūrė į Lietuvos šokių asociaciją ir surengė pirmuosius hiphopo šokėjų apdovanojimus.
Dėkojame
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja:
projekto mecenatui „Fi Clinica“;
pagrindiniams rėmėjams „Kauno tiltai“, „Bosca be alkoholio“, „Vikonda grupė“;
rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“, „Ribas Jewellery“, „Mega“;
partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“, SDG, „Stiklita“, „Ilgiausi limuzinai“.