Pasak Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėjos Ingos Gelžinytės-Litinskienės, formalios procedūros dėl atrankos dar nepasibaigė.

„Konkurso į Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas organizavimo procedūros nėra baigtos, atrankos posėdžio data numatoma spalio pirmoje pusėje. Išsamesnę informaciją galėsime pateikti pasibaigus procedūroms“, – trumpai informavo I. Gelžinytė-Litinskienė.

Naujasis bibliotekos direktorius privalės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti Lietuvos Konstituciją ir Darbo kodeksą, mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) ir atitikti kitus teikiamus reikalavimus.

Darbo sutartis – terminuota, naujasis direktorius bus paskirtas penkerių metų kadencijai.

B. Lauciuvienė minėtoje bibliotekoje dirba nuo 1984 m.

2004 m. ji buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija už bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą.

2021 m. buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

B. Lauciuvienė taip pat yra Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė, aktyvi kultūrinės veiklos, inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėtoja.

Anot teismo, byla buvo nutraukta, nes ieškovė, buvusi įstaigos vadovė Violeta Užringienė, atsisakė ieškinio.

Pasak V. Užringienės, toks sprendimas priimtas susipažinus su abiejų konkursų posėdžių protokolais ir garso įrašais. Ieškovei nebekyla abejonių dėl konkurso objektyvumo.

Teismas taip pat panaikino anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones – darbo sutarties pasirašymo procedūros sustabdymą, kuria Raseinių rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota nesudaryti darbo sutarties su konkursą Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms užimti laimėjusiu pretendentu, o jei tokia darbo sutartis jau sudaryta – buvo nustatytas laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas.

Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui.

Rugpjūčio pabaigoje Šiaulių apylinkės teismas nutarė sustabdyti įvykusio konkurso į Raseinių PSPC direktoriaus pareigas darbo sutarties pasirašymo procedūrą.

Šiuo metu P. Aukštikalnis Raseinių PSPC laikinai eina direktoriaus pareigas.

Kiek anksčiau penkios dešimtys Raseinių PSPC medikų kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį prašydami stabdyti šioje įstaigoje vykstantį konkursą.

Ministrui ir merui adresuotame laiške Raseinių poliklinikos darbuotojai teigė, kad jų pasipiktinimą sukėlė faktas, jog dešimt metų įstaigoje dirbanti buvusi jos direktorė V. Užringienė nepateko į antrąjį konkurso turą.

Abejones dėl konkurso skaidrumo išreiškė ir Raseinių ligoninės medikai. Dalis jų pateikė prašymus išeiti iš darbo.

„LRT generalinio direktoriaus konkursui dokumentus pateikė keturi dalyviai“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė, pasibaigus paraiškų terminui.

Pretendentų pristatytus dokumentus LRT taryba vertins kitą savaitę, antradienį.

„Po posėdžio bus viešai paskelbti kandidatai, dalyvaujantys konkurse. Apie veiklos programų santraukų viešinimą taip pat informuosime antradienį, pasibaigus posėdžiui“, – sakė LRT atstovė.

Viešai apie dalyvavimą konkurse pranešė dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius. Kiti du kandidatai viešai neskelbiami.

Tuo metu komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas pranešė trečią kartą konkurse nedalyvausiantis. Prieš tai du kartus jis varžėsi su dabartine vadove, tačiau pretendentai abu kartus surinko po vienodai balsų, tad konkursą teko kartoti.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis.

A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Jis teigė matantis prielaidas „trečiam patui ir dar didesnei dramai“, nes vadovo konkurso organizavimo pakeitimai, pavyzdžiui, kandidatų susitikimas su darbuotojais, atrankos baigties nesprendžia.

„Kandidatai nepasikeitė, jų programos nepasikeitė, CV nepasikeitė. Kodėl tada turi keistis tarybos narių nuomonė, jei jau buvo kartą išreikšta ir dar pakartota antrą kartą“, – rašė A. Zabarauskas.

Komunikacijos specialistas pabrėžė, kad aiškų „ne“ iš tarybos ankstesniuose konkursuose išgirdo abu kandidatai.

„Nematau tame nieko asmeniško, politiškai angažuoto, neketinu demonstratyviai menkinti prieš mane balsavusių tarybos narių ar skelbti apie menamus politinius sąmokslus. Tiesiog pusei tarybos narių mano programa ir patirtis neatrodo pakankami vadovavimui LRT, o kitai pusei – netinka ankstesnės vadovės darbo principai. Taip matau situaciją ir ją priimu“, – teigė jis.

A. Zabarauskas sakė, jog trečios lygiosios LRT vadovo konkurse atvertų duris ilgai trunkančiam organizacijos draskymui, prisidengus pretekstu tobulinti jos valdyseną.

„Neturėjau tokio tikslo. Organizacijos valdysenos modelis nėra pirmos svarbos problema, į kurią turi susitelkti galvos, kurioms rūpi nacionalinis transliuotojas. Esminiai trūkumai yra susiję su buvusios, o dabar laikinosios vadovės imituojamu skaidrumu, piktnaudžiavimu galia ir visomis iš to išplaukiančiomis vidinėmis bei išorinėmis problemos“, – tvirtino A. Zabarauskas.

Jo teigimu, įvardytų trūkumų ištaisymui nereikia keisti nei teisės aktų, nei tarybos, o „užteks, kad abu kandidatai išgirdę aukščiausio organizacijos valdymo organo „ne“, priims tai kaip suaugę žmonės“.

„Kaip įmanoma vykdyti misijos dėmenį „telkti“, kai pusė tarybos narių du kartus išreiškė nepasitikėjimą? Ir ką giluminiam lygmeny pakeis trečias kartas, kai du kartus už organizaciją atsakingi autoritetai pasakė, kad reikia pokyčio. Gali pykti ant veidrodžio, gali jį pakeisti, bet esmė dėl to nepasikeis. Telkti gali tik platų pasitikėjimą turintis asmuo“, – nurodė A. Zabarauskas.

Penktadienis yra paskutinė diena pateikti paraiškas dalyvauti trečioje LRT vadovo atrankoje.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir akademikas Mantas Martišius patvirtino dalyvausiantys konkurse, o trečias kandidatas lieka neaiškus.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Tai buvo ilgų svarstymų dalykas, bet galiausiai supratau, kad jeigu tai yra tai, kuo tiki, reikia bandyti, tą reikia daryti. O rezultatas koks bus, toks, ne nuo manęs priklauso“, – sakė jis.

„Parašiau programą, tikrai tikiu, kad galiu LRT pasiūlyti įdomią strategiją, kuri yra veiksminga. Kadangi tikiu tuo, tai ir bandau“, – tvirtino M. Martišius.

Jis dalyvavo ir pirmajame kovo mėnesį skelbtame LRT generalinio direktoriaus konkurse. Tuomet M. Martišius negavo nė vieno LRT tarybos nario balso.

Penktadienį baigiasi terminas, kai galima pateikti paraišką LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti.

Perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat yra pranešusi, jog pateikti dalyvavimui konkurse reikalingus dokumentus.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos. Tai reiškia, kad vienas iš kandidatų kol kas lieka nežinomas.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT vadovo atranka anksčiau nepavykus paskirti generalinio direktoriaus vyks trečią kartą.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės kadencija baigėsi balandžio 4 dieną. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

A. Zabarauskas iki šiol nėra paskelbęs, ar vėl dalyvaus konkurse į LRT generalinius direktorius.

Kaip anksčiau sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, prieš paskelbdama trečiąjį konkursą LRT taryba dar kartą naujai peržiūrėjo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą.

Pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, bus kviečiami spalio 2 dieną pristatyti veiklos programas ir atsakyti į klausimus. Kandidatų penkerių metų veiklos programų pristatymas tarybai bei klausimų sesija bus vieša. Tikimasi, kad tai konkursui suteiks daugiau skaidrumo.

Konkurso apraše nurodyta, kad į LRT generalinio direktoriaus poziciją pretenduoti gali nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Rugpjūčio 6-ąją skelbtas pirmasis konkursas po kelių savaičių nutrauktas paaiškėjus, kad turi būti keičiamos esminės sąlygos. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sako, kad jo metu iš dalyvių sulaukta pastabų, į jas atsižvelgta. 

„Praplėstos kvalifikacijos sąlygos ir ekonominio naudingumo vertinimo rodikliai papildyti. Atsižvelgta į pateiktas pastabas“, – BNS sakė A. Žukas.

Potencialių rangovų pasiūlymų laukiama iki spalio 25 dienos, rodo Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys.

Rekonstruojant Atgimimo aikštę numatoma po ja įrengti požeminę daugiau nei 200 vietų automobilių aikštelę. Kiek šiems darbams numatoma lėšų neatskleidžiama, tačiau žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad jų vertė viršys 20 mln. eurų. Visas projektas bus finansuojama iš savivaldybės biudžeto – į Europos Sąjungos paramą nepretenduojama, nes vietos požeminėje aikštelėje bus mokamos.

Statybų leidimas aikštės rekonstrukcijai išduotas šiemet balandį.

Pagal bendrovės „SRP Projektas“ parengtą techninį projektą dviejų aukštų požeminėje aikštelėje turėtų būti įrengta 231 vieta, o jomis naudotis turėtų turėti šalia esančio ir baigiamo rekonstruoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lankytojai.

Antžeminė aikštės, kuri ribojasi su Danės, H. Manto ir Naujojo Sodo gatvėmis, dalis projektuojama taip, kad atvira erdvė būtų pritaikyta ne tik kasdieniam naudojimui, bet ir masiniams renginiams, joje numatyta įrengti fontaną.

Uostamiesčio valdžia dėl aikštės rekonstrukcijos apsisprendė po ilgų diskusijų, o anksčiau parengtas projektas ne kartą koreguotas, jam prieštarauta dėl darbų, keliančių pavojų aikštėje ir greta jos augantiems medžiams, taip pat – dėl neva neracionalios kainos. 

Norėčiau tikėti, kad šio štilio kaltininkė – vasara. Tačiau vasaros atostogos jau baigėsi, už lango ruduo. O Lietuvos laukia dar vienas jūrinio vėjo parko konkursas. Ar jį su šūkiu: „O mums jūra iki kelių!“ vykdys tas pats konservatorių ministras Kreivys ir Co?

Juk visuomenei vis dar neatsakyta, kodėl liepą pasibaigęs jūrinio vėjo jėgainių parko aukcionas, kurį, neoficialiais duomenimis, laimėjo „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ konsorciumas, pritrauks dešimteriopai mažiau lėšų, nei pritraukia kitose valstybėse vykstantys tokio masto jūros jėgainių aukcionai?

Milijardiniai skirtumai verčia abejoti šio konkurso skaidrumu, ypač vertinant jo skubą bei tai, kad konkurse dalyvavo vos dvi įmonės – „Ignitis“, pasiūlęs 20 milijonų eurų, ir kita įmonė, simboliškai pasiūliusi mažiausią konkurso reikalavimus atitinkančią sumą – 5 milijonus eurų. Tai vertintina kaip labai rimtas signalas, kad projekto visuomeninė nauda bus paleista vėjais.

Reikia pabrėžti, kad dėl Lietuvos jūrinio vėjo parko veiklos privaloma atlikti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą. Tokiu vertinimu suinteresuotų valstybių Danijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos atsakymai buvo gauti 2023 m. gegužės 19-liepos 7 d., tačiau jų net nesulaukus 2023 m. kovo 31 d. buvo pradėtas dokumentų priėmimas Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursui. Iki šios dienos ir Aplinkos ministerija nepaskelbė sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Valdžios institucijų elgesys, kai sąlygos veiklai sudaromos neatlikus tokio vertinimo, gali būti traktuojamas kaip Espoo konvencijos pažeidimas. Tai neprideda solidumo ir patikimumo Lietuvai kaip partnerei tarptautinėje arenoje.

Skandalinga ir tai, kad tokį tyrimą palikta atlikti pačiam konkurso nugalėtojui, o ne nepriklausomiems ekspertams, nors ES direktyva (2011/92/ES) be interpretacijų skelbia – prieš duodamos sutikimą plėtoti projektą, kompetentingos institucijos privalo atlikti atitinkamą poveikio aplinkai vertinimą, kad nustatytų projekto poveikį aplinkai, atsižvelgiant į projekto „pobūdį, mastą ar vietą“.

Vien faktas, kad tokios valstybinės svarbos konkurse nedalyvavo nė viena pasaulinio masto bendrovė, verčia abejoti šios Vyriausybės deklaruojamu noru pritraukti užsienio kapitalo investuotojus. Taip surengtas konkursas kompromituoja mūsų valstybę ir kuria nepatikimos, nepotizmo persmelktos šalies įvaizdį.

Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvos energetikos rinkos dalyviai vengia žurnalistams viešai komentuoti šį skandalingą įvykį ir prisipažįsta, kad baiminasi sulaukti valdžios atkirčio. Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų valstybėje įsivyravo baimės atmosfera ir valdžios nebaudžiamumas. Tai kelia tiesioginę grėsmę šalies demokratijai.

Net neabejoju, kad atskiro vertinimo reikalauja ir tas faktas, kad Energetikos ministerijos vadovas turėjo deleguoti narį į šio konkurso komitetą, kai paties Energetikos ministro D. Kreivio turimų „Ignitis“ akcijų vertė siekia 100 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Energetikos ministro asmeninį suinteresuotumą, kaip „Ignitis“ akcininko, bei jo asmeninius santykius su „Ignitis“ valdymo organų nariais, teisėsauga privalo įvertinti, ar aukščiau aptarti teisės aktų pažeidimai, vykdant konkursą, nesudaro nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo požymių ministro veiksmuose.

Tad, nepaisant to, kad kažkam jūra iki kelių, Lietuva negali sau leisti, kad jos energetiniam saugumui bei aplinkai svarbus Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas būtų diskredituojamas skaidrumo stokojančiais veiksmais.

Jis skelbiamas rugpjūčio pabaigoje iš pareigų pasitraukus Mindaugui Pakalniui.

M. Pakalnis iš pareigų po penkerių metų darbo pasitraukė sulaukęs kritikos dėl savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, susijusių su statybų leidimų išdavimo teisėtumu, ir nepakankamos vertingų miesto medžių, želdynų, parkų apsaugos.

„Kviesdami dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje dažnai akcentuojame, kad prisijungę prie mūsų vienokiais ar kitokiais būdais kuriate Vilnių. Būtent miesto architektas tampa šių kūrėjų lyderiu ir tiesiogiai prie to prisideda formuodamas miesto politiką teritorijų planavimo bei kraštovaizdžio klausimais“, – feisbuke rašė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Prisijungę prie mūsų vienokiais ar kitokiais būdais kuriate Vilnių.

„Darbas nėra paprastas, nes būtent miesto architektas turi atliepti tiek gyventojų, tiek verslo, tiek įvairių bendruomenių lūkesčius ir rasti geriausius sprendimus miestui. Tam reikia didelio atsakomybės jausmo, ambicijų bei gebėjimo vadovauti profesionaliai Vilniaus kūrėjų komandai“, – teigė jis.

Vyriausiajam architektui siūloma nuo 3 tūkst. eurų siekianti alga „ant popieriaus“.

Kandidatas turi būti baigęs architektūros universitetines studijas, turėti metus vadovaujančio darbo patirties, mokėti anglų kalbą bei turėti architekto kvalifikaciją.

Kandidatuoti į šias pareigas galima iki rugsėjo 14 dienos.

„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.

„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.

„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.

Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė.

Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.

Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.

„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.

Balandžio 1-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.