Parlamentarai pažymi, kad Konstitucijos 52 straipsnyje dabar vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas.

„Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.

Konstitucijos pataisą parengė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė ir dar kelios dešimtys skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų.

Seime yra pradėtas svarstyti panašus projektas, tačiau terminologijai vėl pasikeitus pataisa perregistruota iš naujo, nes Seime pradėtos svarstyti Konstitucijos pataisos formuluotės iš esmės nebegalima keisti.

„Aš buvau registravusi pataisą, naudodama žodį  „neįgalumas“, bet per tą laiką buvo priimtas naujas Žmonių su negalia integracijos įstatymas, kuriame „neįgalumo“ sąvoka keičiama „negalios“ sąvoka. Suprasdama, kad Konstitucijos dažnai keitinėti nereiktų, parengiau naują projektą“, – paaiškino M. Ošmianskienė.

Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.

Pradėtame svarstyti projekte žodis „invalidumo“ buvo keičiamas į „neįgalumo“ pensijas, o naujausiame variante – į „negalios“.

Už tokią pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

„Žvelgiant į visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį turbūt būtų sunku rasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį kaip tiesioginiai merų rinkimai. Tiesiogiai renkant merus, savivaldos politika tarsi atgimė, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą ir tai, aišku, daro įtaką ir politikų veiksmams bei jų kokybiškam valdymui“, – ketvirtadienį sakė Seimo Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.

„Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus“, – tvirtino opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus.

Anot jo, Seimas dar priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.

KT pripažino neteisėtais

Priimtoje Konstitucijos pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyksta nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje iki šiol buvo numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai.

Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.

Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija.

Projekte – stiprus meras

Konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad darbo grupės parengti įstatymų projektai dėl naujų merų ir tarybos įgaliojimų turėtų būti Seime registruoti kitą savaitę.

Trečiadienį naujas modelis pristatytas Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimo delegatams.

„Meras bus stipresnis, meras nebus juostelių karpytojas, meras bus tikras savivaldybės ūkininkas, atsakingas už viešojo administravimo klausimus, už viešojo administravimo įgaliojimus, ir tai bus tikai stipresnis meras“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Vyšniauskas.

Darbo grupei vadovavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tvirtino, kad meras taps reikšminga figūra Lietuvoje.

„Meras tampa reikšminga figūra Lietuvoje, jis priklausys tai ES šalių grupei, kur tiesiogiai renkamas meras įvardijamas kaip stiprus, tai yra jis formuos tarybos darbotvarkę ir pirmininkaus tarybos posėdžiams“, – teigė parlamentaras.

Pagal projektą, savivaldybės taryba savo pirmininko neturės, jos posėdžiams vadovaus, sudarys darbotvarkę meras, tačiau jis negalės balsuoti.

„(...) tačiau jeigu meras atsistatydina, yra pašalinimas iš pareigų ar piktybiškai nevykdo jam pavestų funkcijų, taryba gali išsirinkti, kol bus išrinktas naujas meras, pavaduojantį merą. Pavyzdžiui, meras nešaukia tarybos posėdžio, praėjo trys mėnesiai, taryba gali susirinkti ir tam kartui išsirinkti pirmininkaujantįjį“, – aiškino S. Šedbaras.

„Mūsų tikslas buvo padaryti taip, kad vieni be kitų negalėtų gyventi ir negalėtų trukdyti vieni kitiems darbuotis“, – sakė jis.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad meras taps tikru savivaldybės vadovu, atsakingu už tai, kas nuveikta ir kas nepadaryta.

„Jeigu dabar meras karpo juosteles, yra savivaldybės vadovas, bet jeigu nori, jeigu jam taip patogu, gali perkrauti atsakomybę ant administracijos direktoriaus, administracijos pečių, tai dabar meras tampa vykdomąja valdžia ir jau jis atsakys, kaip įgyvendinamas biudžetas, kaip tvarkomi bendruomenės reikalai, tvarkomi kiemai, šluojamos gatvės, kaip parkuojami automobiliai. Šiuo atveju atsakomybė padidėja“, – sakė S. Šedbaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei tarybos nariu, meru galės būti renkamas tik Lietuvos pilietis.

Projekte numatyta, kad meras galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams. Vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo. Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sakė, kad darbo grupės parengtas projektas yra kompromisinis ir tenkina visas partijas.

„Šiandien pasiektas toks sutarimas, kuris, galima pasakyti, praktiškai tenkina visą Seimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis tvirtino, kad dar bus rimtų diskusijų dėl savivaldybių tarybų rinkimų pakeitimo bei rinkimų komitetų teisių ir pareigų.

„Čia yra dar daug nesutarimų, manau, kad diskusijos bus labai rimtos. Bet principiniai sprendimai yra padaryti“, – sakė jis.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.

Už tai numatančias Konstitucijos pataisas ketvirtadienį balsavo 101, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai.

29-erių Laisvės frakcijos atstovas, šiuo metu jauniausias parlamentaras Marius Matijošaitis, teigė, kad amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir „didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“.

Jis pabrėžė, kad į Europos Parlamentą ir savivalybių tarybas taikomi dar mažesni amžiaus cenzai – atitinkamai 21 ir 18 metų.

„Standartas ES šalyse bei jau nusistovėjusi tvarka Lietuvoje, taikoma kituose rinkimuose. t. y. Europos parlamento ir miestų tarybų, yra šiaip jau savaime titaniški argumentai, nekalbant apie tai, kad didžiausia jaunimo organizacijas vienijanti LIJOT, vienijanti 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organzacijų, pritaria šiai iniciatyvai, o šis klausimas Seimo darbotvarkėje jau yra tris metus“, – teigė parlamentaras.

„Pasiekime finišo tiesiąją šiandien ir Lietuva taps atviresnė savo, duokdie, pilnaverčiams piliečiams“, – kalbėjo M. Matijošaitis.

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Jonas Jarutis tvirtino, kad 21-erių jaunuoliai turi per mažai patirties bei išsilavinimo, kad galėtų „užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį“.

Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties.

„Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokintis“, – aiškino J. Jarutis.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Rugsėjį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.

Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje.

25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą  įregistravo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė kartu su kitais įvairioms Seimo frakcijos atstovaujančiais Seimo nariais.

Jos teigimu, projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 52 straipsnyje vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas.

„Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą atspalvį – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais“, –  sako  M. Ošmianskienė.

Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą atspalvį – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas.

Ji primena, kad nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“.

„Terminai yra istoriškai determinuotos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Todėl šio projekto uždavinys yra pakeisti dar sovietmečiu vartotą menkinantį invalidumo terminą, pagarbesniu – neįgalumo terminu. Orumas prasideda pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame cituojamas ir popiežius Pranciškus: „žmogaus orumas yra vienodas visiems žmonėms: kai trypiu kito orumą, trypiu savąjį“.

Šiuo metu Konstitucijos 52 straipsnyje apibrėžiant valstybės socialines garantijas yra vartojamas invalidumo terminas:

„Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“

Seimas antradienį 131 balsu „už“, niekam nebuvus „prieš“ ir vienam parlamentarui susilaikius ją priėmė pirmą kartą. Balsavimas dėl antrojo priėmimo turėtų vykti balandį.

Dėk Konstitucijos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra 94 Seimo nariai.

Konstitucijos pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų.

Už pataisą kalbėjęs Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, jog ją priimdamas Seimas „nuplautų gėdą nuo šitų rūmų, kad šita Konstitucijos pataisa tik dabar priiminėjama“.

„Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą“, – sakė A. Mazuronis.

Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą.

Konstitucija keičiama, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

2011 metais EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

„2011 metais EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą dėl prieštaravimo konvencijai amžino draudimo dirbti tam tikrą darbą ir užimti tam tikras pareigas, šiuo atveju Seimo nario. Noriu pasakyt, kad Žmogaus teisių teisme doktrina dėl amžino draudimo galioja net 11 metų ir reikia būti aklam ar visiškai tyčia nesuvokti, kad tas draudimas negali būti amžinas“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas.

Kalbančių prieš šią Konstitucijos pataisą Seimo posėdyje nebuvo.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Per pirmąjį priėmimą dėl šios pataisos balsavo 130 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Antras ir galutinis balsavimas dėl jos priėmimo galės vykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Pagal Konstituciją, abiem atvejais pataisą privalo palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Seimo opozicijos atstovai antradienį tvirtino palaikantys tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau kritikavo pačią formuluotę, nes joje nenumatyti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai.

„Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti, tačiau kas po ta idėja slepiasi, tikriausiai vieni valdantieji težino“, – antradienį per Seimo posėdį sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai“, – tvirtino socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą projektą iš Konstitucijos išbraukiama nuostata, jog taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, tuo metu įvedamos dvi atstovaujamos institucijos – taryba ir meras.

Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti.

„Bet Konstitucijoje nebenustatome, kas sudaro vykdomuosius organus ir kam jie atskaitingi“, – teigė J. Sabatauskas.

Anot jo, tokie dalykai turi būti nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme.

Į Konstituciją siūloma įrašyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.

Kitame straipsnyje nurodoma, jog Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai savivaldybių tarybų narius bei savivaldybių merus renka ketveriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Seimo opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą, tačiau dėl to nuomonėms išsiskyrus, nutarta į pagrindinį šalies įstatymą įrašyti tik tiesioginius merų rinkimus.

Mero statusas bus numatytas Vietos savivaldos įstatyme. Jį turėtų rengti Seime sudaryta speciali darbo grupė.

Tiesioginius merų rinkimus į Konstituciją siekiama įrašyti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad jie negalimi nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo.

Pernai balandį paskelbtas nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Kai priėmėme nepaprastosios padėties nutarimą, įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime“, – šią savaitę parlamentarus informavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Anot jo, svarbiausia, kad dėl to stringa Konstitucijos pataisa, kuria norima įvesti tiesioginius merų rinkimus.

„Jeigu nepaprastoji padėtis užsitęstų, matyt, reikės daryti dienos-kitos pertrauką nepaprastojoje padėtyje ir per tą laiką balsuoti dėl Konstitucijos pataisos“, – BNS sakė J. Razma.

„Negalime labai uždelsti. Negerai būtų prieš pat rinkimus priimti tas pataisas“, – tvirtino jis.

Įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime.

Spalio 12 dieną Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių mero rinkimų.

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po dešimties dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje.

Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.

Pirmojo priėmimo procedūros laukia ir Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.

Šiam projektui Seimas po svarstymo yra pritaręs lapkričio 9 dieną.

Nepaprastąją padėtį dėl situacijos pasienyje su Baltarusija Seimas įvedė nuo lapkričio 10-osios mėnesiui.

Konstitucijos 74 straipsnio pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimt metų.

Seimas antradienį po svarstymo 118 balsų „už“ ir dviem parlamentarams balsavus prieš pritarė tokiam projektui. Toliau bus rengiamas pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo.

Norint pakeisti Konstituciją dėl pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra 94 Seimo nariai.

Konstitucija keičiama siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo po apkaltos galimybės, Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Konstitucijos pataisos projektą inicijavo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Parlamentas balsuos dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas.

Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, dėl jos Seime turi būti balsuojama du kartus, ir abu kartus pataisai turi pritarti ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo dar praėjusioje kadencijoje pateikė dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anos kadencijos Vyriausybė tokiai Konstitucijos pataisai buvo pritarusi.

Pataisą inicijavusi V. Čmilytė-Nielsen argumentuoja, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą.

Tuo tarpu 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Siūloma tai leisti daryti praėjus po apkaltos ne mažiau kaip dešimčiai metų.

Už šią Konstitucijos pataisą balsavo 73 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo posėdžių salę jis grįš rudens sesijoje.

Projektas inicijuotas siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo po apkaltos galimybės, Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Konstitucijos pataisos iniciatyvą pristatęs Seimo Ateities komiteto vadovas Raimundas Lopata teigė, kad tik įregistravus šį naują projektą išvengta naujos Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos.

„Bylos „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo aptarimas Ministrų Komitete vyko šį antradienį. Nors padėtis buvo labai aštri, nepaisant visų Rusijos delegacijos pastangų, Lietuvai pavyko išvengti realiai gresiančios sankcijos. Tai pavyko dėl to, kad užvakar 48 parlamentarų parašais pademonstravome Seime dedamas realias visų frakcijų pastangas dėl dešimtmetį nevykdomo sprendimo šioje byloje“, – sakė R. Lopata.

„Jei projektas bus priimtas, praėjus santykinai ilgam laikui, dešimt metų, po konstitucinės sankcijos pritaikymo, būtų įgyta teisė užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas R. Lopata.

Pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti, kai nuo pašalinimo iš pareigų praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.

Tokį Konstitucijos pataisos projektą inicijavo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų.

Tarp teikėjų yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas R. Lopata, taip pat konservatorių, Laisvės partijos, „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“ atstovai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.