Devyniolikmetis Rimantas šiemet baigė mokyklą, Vilniaus licėjų, bet metus dar sėdėdamas mokinio suole mokė kitus – dirbo matematikos korepetitoriumi.

„Turiu žinių, manau, kad tai sugebu. Pasidalinti žiniomis, manau, yra gerai“, – pasakojo korepetitorius Rimantas Stanaitis.

Teko dirbti ir su dvyliktokais, ir su jaunesniais.

„Mažiau motyvuoti dažniausiai yra atvesti tėvų, o su motyvuotais dirbti daug lengviau“, – tęsė R. Stanaitis.

Nieko nuostabaus – gabus jaunuolis pats iš egzamino surinko 100 balų, o kai trečdalis egzamino Lietuvoje neišlaikė, vaikinas neatmeta, jog pagalbos reikės tik daugiau. Korepetitorių įmonių vadovai tai tik patvirtina.

„Kuo toliau, tuo labiau korepetitoriai yra reikalingesni“, – kalbėjo „Pasimokome.lt“ savininkas Albertas Ginevičius.

Nors vis dar atostogos ir iki mokslo metų pradžios laiko yra, tačiau tėvai sunerimę, jau dabar skambina, o vietos pildosi sparčiai. Populiariausi specialistai – mokantys matematiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rugsėjį–spalį dažnai pas mus jau nebelieka populiariausių vietų pamokoms. Kas jau žino, jie kreipiasi iš anksto“, – tęsė A. Ginevičius.

Tokia paslauga kainuoja nemažai. Neatmetama – gali pabrangti ir daugiau. Specialistai sako, kad kainas kelti yra priversti ir dėl infliacijos, ir dėl paslaugos populiarumo.

„Kainos kyla tiek nuotolinių, tiek kontaktinių užsiėmimų, kyla 10–20 proc. ir tai tikrai jaučiasi“, – sakė „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis.

Pastarojoje įmonėje korepetitorius mėnesiui kainuoja apie 180 eurų. Kitur kainos – panašios.

„Pamoka trunka dvi akademines valandas, apie 30 eurų, tai per mėnesį vidutiniškai būtų apie 120 eurų. Jeigu bent dešimt mėnesių mokomasi, tai per metus gaunasi daugiau kaip 1 tūkst. eurų“, – sakė A. Ginevičius.

Tai rodo švietimo sistemos broką.

Įmonių vadovai sutinka, kad dabar korepetitoriai išgyvena aukso amžių, o ir toks darbas – patrauklus, atlyginimai didesni nei mokytojų, nereikia pildyti dokumentų, prižiūrėti klasės ir suvaldyti 30 mokinių vienu metu. Dirbama su vos keliais arba vienu mokiniu.

„Būtent ir ateina tokie, kuriems neužtenka klasėje dėmesio ir jiems reikia papildomo žmogaus iš šalies, kuris galėtų paaiškinti išsamiau jam suprantama kalba“, – kalbėjo T. Jonaitis.

„Bendrajame ugdyme spragų – sočiai. Jeigu jau praleidai vieną pamoką, jau per daug atsilieki. Korepetitorius papildomai paspaudžia, nes įdedami papildomi pinigai“, – teigė LMS jaunimo politikos koordinatorius Emilis Mikulskis.

Dalis tėvų nemato kitos išeities ir yra priversti išleisti tūkstančius.

Vienos iš mokyklų direktorė sako, kad vaikai pirmiausia turėtų pasiimti viską, ką jiems duoda mokykla. O korepetitoriai, anot mokytojos, mados reiškinys, kuris gali ir koją pakišti.

„Rizikų yra, nes tada mokinys labiau atsipalaiduoja per pamokas, neatlieka tų užduočių, kurios skiriamos klasėje, tikėdamasis, kad viską kompensuos dirbdamas su korepetitoriumi. Tokiu būdu neišnaudojamos visos galimybės mokykloje“, – sakė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.

Tėvų atstovas sako, kad dėl tokios situacijos nemaža dalis šeimų persitempia tiek morališkai, tiek finansiškai, o dėl tos kritikos kirčiai krenta ministerijai.

„Tai rodo švietimo sistemos broką“, – teigė Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, korepetitoriai populiarūs buvo ir anksčiau. Ir ne tik Lietuvoje. Tačiau dabar turi prašymą tėvams.

„Tėvams siūlyčiau neskubėti samdyti korepetitorių, o iš pradžių pasidomėti, kokia galimybė gauti papildomas pamokas mokykloje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

„Išsilavinimas pas mus pagal Konstituciją yra nemokamas. To, ko nepadaro mokykla, tėvai, siekdami savo vaikams geresnės ateities, ieško korepetitorių“, – tęsė K. Mikolajūnas.

Po pamokų – pas korepetitorių. Tokia yra šiandienos uostamiesčio mokinių kasdienybė. Pedagogai trina rankomis dėl egzaminams nepasirengusių vaikų ir skaičiuoja pinigines papildančius eurus. Specialistų teigimu, kaltų šioje situacijoje daug – nuo tėvų iki švietimo sistemos.

Lopo spragas

Įpusėjus mokslo metams, daugumai dvyliktokų artėjantys abitūros egzaminai ima kelti siaubą. Vis daugiau moksleivių lyg šiaudo griebiasi korepetitorių paslaugų.

Vieni jaunuoliai nori pagilinti žinias, nes siekia gauti aukštą egzamino įvertinimą, kiti viliasi bent jau "nesusikirsti" per patikrą, todėl yra priversti užlopyti atsiradusias spragas.

Apsilankymas pas lietuvių kalbos ar matematikos korepetitorių uostamiestyje atsieina nuo 10 iki 15 eurų. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainos – dar didesnės. Neretai jaunuoliui prireikia ir kelių pamokų per savaitę.

„Kiekvieną savaitę mano sūnus bent tris ar keturis kartus lankosi pas matematikos korepetitorių. Neseniai paaiškėjo, kad prireiks ir papildomų lietuvių kalbos pamokų. Mokytoja pareiškė, kad norint išlaikyti valstybinį egzaminą dar reikia pasitempti“, – pasakojo dvyliktoko mama Rasa.

Pamokoms – visa alga

Moteris pastebėjo, kad sūnų papildomai mokantis pedagogas rekomenduoja žinias gilinti kasdien. Tiesa, tokiu atveju užsiėmimams tektų atseikėti beveik visą vieno iš tėvų atlyginimą.

Kalbinta mama tikino, kad samdydama korepetitorių ji investuoja į vaiko ateitį, todėl mokės tiek, kiek pedagogas paprašys.

„Nėra kitos išeities. Jeigu dabar neskirtume tam pinigų, o ateityje sūnus neįstotų mokytis ten, kur norėjo, sąžinė užgraužtų“, – prisipažino Rasa.

Ji dar pridūrė, jog džiaugiasi, kad atžala apskritai turi galimybę mokytis papildomai. Esą prieš pat mokslo metų pabaigą abiturientams rasti korepetitorių beveik neįmanoma.

Egzaminui taip ir neparuošė?

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mokiniams papildomas pamokas veda tas pats mokykloje ugdantis pedagogas.

„Tai galimybė nusipirkti pedagogo palankumą. Pastebėjau, kad man mokytoja po papildomų pamokų kilstelėjo pažymį. Logiška, jeigu pažymys nedidėtų, atrodytų, kad ji nieko neišmokė“, – pastebėjo neseniai vidurinę baigusi klaipėdietė Ieva.

Anot jos, mokytoja, kuri papildomai prisidurdavo dirbdama korepetitore, buvo itin užimta. Ieva spėjo, kad per mėnesį pedagogė užsidirbdavo tiek pat, kiek ir vesdama pamokas mokykloje.

„Mokė ne mane vieną, bet ir mano draugę. Pamoka tęsdavosi apie valandą“, – prisiminė buvusi abiturientė.

Nors beveik visus mokslo metus porą kartų per savaitę merginos mokėsi papildomai ir korepetitorei kaskart bendrai sumokėdavo apie 10 eurų, matematikos egzamino Ieva laikyti nesiryžo.

Populiarėja vis labiau

Tai, jog korepetitorių paslaugų prireikia vis didesniam skaičiui mokinių, pastebi ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Aldona Butkienė teigė, kad uostamiestyje šiuo metu suskaičiuoti 168 asmenys, kurie yra įregistravę papildomo mokymo paslaugų veiklą.

Verslo liudijimus yra įsigiję 140 gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo liudijimų skaičius šiai veiklai išaugo 28 proc. Fiksuotas mokestis už tokį verslo liudijimą šiems metams siekia 348 eurus.

Netenkina kompetencija

Tėvai spėlioja, kodėl nutinka taip, kad po ilgų metų mokslų abiturientui gali ir nepavykti išlaikyti baigiamųjų egzaminų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, priežastys, kodėl mokiniams prireikia papildomų pamokų, yra įvairios.

„Be abejo, galbūt netenkina ir mokytojų kompetencija. Ne kiekvienas mokytojas yra nuo Dievo, kaip ir ne kiekvienas gydytojas“, – pastebėjo skyriaus vedėja.

Anot jos, tikėtina, kad vaikus griebtis papildomų pamokų skatina ir konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas.

„Mane ir pačią labai nustebino tai, kad tikrai ne dėl mokytojų kompetencijos stokos, o dėl konkurencijos korepetitoriai samdomi pačiose geriausiose Lietuvos mokyklose, pavyzdžiui, Vilniaus licėjuje, Kauno technologijų universiteto gimnazijoje“, – dėstė L.Prižgintienė.

Mokytojams – tūkstančiai

Akcentuojama, kad uostamiesčio pedagogams sudaromos sąlygos tobulėti, kasmet tam skiriama per 100 tūkst. eurų.

Mokytojai turi galimybę penkias dienas per metus kelti savo kvalifikaciją, tačiau tai nėra privaloma.

„Šia galimybe pasinaudoja apie 90 proc. mokytojų“, – teigė L.Prižgintienė.

Pedagogai dalyvauja kursuose, seminaruose, įvairiose grupėse dalijasi patirtimi, lektoriai atvyksta ir į mokyklas, griebiamasi ir kitokių priemonių.

Šiuo metu daugumos uostamiesčio pedagogų amžius svyruoja nuo 45 iki 55 metų. Iš visų mokytojų pensinio amžiaus yra apie 8,5 proc., o mokytojų iki 30 metų – 4,1 proc.

Korepetitorius – mada

Anot skyriaus vedėjos, tinkamą žinių bagažą sukaupti trukdo ir nenuoseklus moksleivių darbas arba netikėtai pasikeitusi nuomonė dėl planuojamų studijų.

„Galbūt žmogus galvojo studijuoti ir rinktis specialybę, kuriai reikėjo vienokių žinių, o paskui pakeitė nuomonę ir paaiškėjo, kad prireiks matematikos“, – dėstė savivaldybės darbuotoja.

Pastebima, kad griebtis korepetitorių pagalbos gali paskatinti ne tik per menkas žinių bagažas, bet ir psichologinės priežastys.

„Taip pat manau, kad tai yra šiek tiek mados reikalas. Pasitaiko ir psichologinio spaudimo net iš tėvų pusės, – pastebėjo L.Prižgintienė.

Visi šimtukų negaus

Pedagogų teigimu, dėl korepetitorių paslaugų poreikio iš dalies atsakingi ir abiturientų tėvai.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė pastebėjo, kad tėvai turi prižiūrėti, ar jų atžalos paruošia namų darbus.

„Vaikui, kuris mokosi nuosekliai, korepetitorių nereikia. Esu kategoriškai prieš tai. Jis turi išmokti dirbti savarankiškai“, – pabrėžė L.Juknienė.

Tiesa, pašnekovė pripažino, kad ne visi, kurie mokosi neblogai ir nuosekliai, mokyklą baigs aukščiausiais balais.

„Visi negali gauti šimtukų, kaip ir visi negali būti prezidentais“, – apibendrino uostamiesčio mokytojų vedlė.

Anot L.Juknienės, šiuo metu Lietuvoje pamirštama, kad ir neįgijęs aukštojo mokslo, tačiau gerai išmanydamas amatą, žmogus taip pat gali gerai uždirbti ir gyventi oriai.

Tėvai reikalauja per daug

Esama ir tokių nuomonių, jog pedagogai sąmoningai nepakankamai gerai išmoko vaikus. Esą tam, kad vėliau mokiniai kreiptųsi į mokytojus prašydami apmokamų paslaugų.

L.Juknienė su mokytojams mestais kaltinimais nesutiko ir pabrėžė, kad tėvai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę.

„Kai klasė didelė, gali būti, kad joje yra triukšmaujama. Ar tėveliai užtikrina, kad vaikas elgtųsi pagal elgesio normas? Ką jie padaro dėl pačios klasės? Ką jie, kaip visuomeninė grandis, galėtų padaryti dėl pačios klasės. Tėveliai nieko nedaro, o tik kelia reikalavimus mokyklai“, – teigė pirmininkė.

Ugdymo procesas esą nukenčia ir todėl, kad kai kuriose klasėse mokoma net po 33 mokinius. Kai klasė tokia didelė, mokytojas esą nepajėgia visiems mokiniams skirti pakankamai dėmesio.

Pašnekovės teigimu, kokybišką ugdymo procesą galima užtikrinti tik tuo atveju, jeigu klasėse sėdi 25 mokiniai ir tarp jų nėra nedrausmingų vaikų. Pradinėse klasėse turėtų būti ugdoma po 20 mokinių.

Rado receptą

Nors švietimo darbuotojai ir pripažįsta, kad ugdymo procese esama trūkumų, tačiau Klaipėdoje yra ir sektinų pavyzdžių.

Klaipėdos licėjus, kurio auklėtiniai dažnai skina laurus įvairiose olimpiadose, įstoja į prestižines aukštąsias mokyklas, atrado kokybiško ugdymo formulę.

Įstaigos direktorė doc. dr. Regina Kontautienė paaiškino, kad kokybiškas ugdymas susideda iš keleto aspektų.

Klaipėdos licėjuje veikia tokia sistema, kuri sudaro galimybes kiek įmanoma kiekvienam mokiniui labiau pritaikyti mokymo procesą.

„Kiekvienas vaikas gali mokytis maksimaliai išnaudodamas savo protinio intelekto galimybes: gebantieji daugiau turi galimybę mokytis, peržengdami bendrųjų mokymo programų ribas, o tie, kuriems sekasi sunkiau, mokytis savo tempu, siekdami programų minimumo, patirdami mažiau streso“, – dėstė direktorė.

Be to, šioje ugdymo įstaigoje klasės nėra tokios didelės kaip kitur, todėl mokytojai daugiau laiko skiria kiekvienam mokiniui.

Vietoj korepetitorių – mokytojai

Korepetitorių licėjaus auklėtiniams neprireikia dar ir todėl, kad čia ugdymo programos papildytos mokyklos nuožiūra skirtomis papildomomis pamokomis.

Mokykloje sistemingai organizuojamos ir individualios bei grupinės konsultacijos, todėl mokiniai gali ne tik pašalinti spragas, bet ir pagilinti žinias.

Direktorė pabrėžė, jog itin svarbu tai, kad ugdymo įstaigoje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojai. Jie mieste žinomi kaip geriausi savo srities specialistai.

Klaipėdos licėjuje ugdymo procesas sklandesnis dar ir dėl to, kad kiekvienas šios mokyklos auklėtinis apgaubiamas dėmesiu. Nemažai mokinių čia ugdomi nuo pradinės mokyklos, todėl pedagogai juos pažįsta, žino, kaip bendrauti.

Komentaras

Jurgita Petrauskienė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 2014 m. apklausė 1 170 abiturientų visoje Lietuvoje. Apibendrinant duomenis, galima teigti, jog bent vieną korepetitorių turi 36 proc. moksleivių. Dar apie 16 proc. sako neturintys jo tik todėl, kad nėra finansinių galimybių. Korepetitoriai, padedantys pasiruošti egzaminams, yra gimnazistų kasdienybė. Vilniuje korepetitoriaus paslaugomis naudojosi 51 proc., Klaipėdoje – 37 proc. apklaustųjų. Korepetitorius turėti labiausiai linkę gerais ir labai gerais pažymiais besimokantieji, tie, kurių mokymosi vidurkis siekia 6 balus, net nesvarsto apie papildomai ugdantį pedagogą.