Metų solistus kasmet atrenka vertinimo komisija, sudaryta iš LNOBT vadovų ir teatro meno kolektyvų atstovų. Ceremoniją vesti patikėta kolegoms – baleto solistei Gretai Gylytei ir operos solistui Liudui Mikalauskui.

Tradicija pagerbti geriausius artistus LNOBT puoselėjama nuo 2002 m. Ryškiausius vaidmenis pernai sukūrusiems operos ir baleto solistams įteiktos atminimo skulptūrėlės ir teatro rėmėjų įsteigtos premijos. 

Metų solistai – puikiai žinomi vardai

Dėl pusmetį trukusios teatro rekonstrukcijos 2023-iaisiais LNOBT žiūrovai turėjo galimybę išvysti tik vieną operos premjerą – Gedimino Šeduikio režisuotą „Aidą“. Tad nieko nuostabaus, jog Metų operos solistais išrinkti būtent šiame pastatyme pasirodę dainininkai: Viktorija Miškūnaitė, sukūrusi Aidos vaidmenį, ir Kostas Smoriginas, atlikęs Amonasro partiją.

Abu artistai LNOBT apdovanojimų laureatais tampa nebe pirmąsyk: V. Miškūnaitė geriausia soliste pripažįstama trečią, o K. Smoriginas – antrą kartą.

Baleto premjerų 2023-iaisiais būta dviejų, ir jose pasirodė abu Metų baleto solistais išrinkti artistai. Marija Kastorina šoko Kolombiną choreografo Aleksejaus Ratmanskio balete „Arlekino milijonai“ ir Aušrinę choreografės Živilės Baikštytės balete „Pradžioje nebuvo nieko“, o Genadijus Žukovskis ten pat sukūrė Arlekino ir Mėnulio vaidmenis. Trupės primarijus G. Žukovskis laureatu paskelbtas ir už profesionalumą, artistinės etikos bei sceninės kultūros puoselėjimą.

Abu šokėjai Metų solistais išrenkami jau antrą kartą. Be to, M. Kastorina savo kolekcijoje turi Metų baleto vilties apdovanojimą, o G. Žukovskis pernai internete balsavusių žiūrovų buvo išrinktas Metų mylimiausiu solistu.

Metų viltys ir publikos balsai

Už ryškiausius debiutus LNOBT scenoje kasmet teikiami Metų vilties apdovanojimai. Metų operos viltimi šįkart paskelbta solistė Gabrielė Bukinė už Violetos vaidmenį operoje „Traviata“ ir Zaros vaidmenį ispaniškoje operetėje „Sarsuela“. Žiūrovų, balsavusių internete, valia ji išrinkta ir Metų mylimiausia soliste. G. Bukinė negalėjo dalyvauti ceremonijoje ir atsiimti jai skirtų apdovanojimų, nes tą patį vakarą koncertavo publikai kitoje sostinės salėje, tačiau perduoti linkėjimus LNOBT publikai jai padėjo vaizdo įrašas.

Metų baleto viltimis pripažinti du šokėjai, balete „Pradžioje nebuvo nieko“ sukūrę pagrindinį Žmogaus vaidmenį. Be to, Andrea Canei apdovanotas ir už Arlekino vaidmenį „Arlekino milijonuose“, o Imanolas Sastre – už Lankadamo vaidmenį balete „Korsaras“.

Padėkos premija – buvusiai orkestro koncertmeisterei

Kasmet Metų solistų apdovanojimuose skiriama Padėkos premija žmogui, be kurio reikšmingos ilgametės veiklos kolegos sunkiai įsivaizduotų LNOBT.

Už meilę muzikai, išskirtinį indėlį į simfoninio orkestro skambesį ir ilgus ištikimybės teatrui metus šįkart Padėkos premija įteikta smuikininkei Angelei Litvaitytei, ilgiau kaip tris dešimtmečius dirbusiai LNOBT simfoninio orkestro koncertmeistere.

„Tačiau teatre aš nedirbau nė vienos dienos, nes aš jame gyvenau. Linkiu visiems patirti tokį pat jausmą“, – atsiimdama dovanas, publikai palinkėjo laureatė.

Dviejų dalių koncerte žiūrovai turės galimybę pasiklausyti pačių naujausių Kosto Smorigino dainų, skambančių albume „Vakar“. Tačiau nusivilti neturėtų ir tie, kurie tikisi išgirsti žinomiausias atlikėjo dainas – „Paukščiai“, „Užtrauktukas“, „Kalėdos“. Jos neišvengiamai suskambės koncerte.

„Esu menininkas. Tie, kas mane vadina aktoriumi, neklysta, teisūs ir tie, kurie sako, kad esu dainų autorius ir atlikėjas“, – yra sakęs daugiau nei keturiasdešimt metų scenoje praleidęs, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas K. Smoriginas ir šiandien be kūrybos, be scenos neįsivaizduojantis savo gyvenimo.

Organizatorių nuotr. 

Kartu su K. Smorigino trio pasirodys ir styginių kvartetas, kuriame pirmuoju smuiku grieš Rasa Vosyliūtė, antruoju – Almina Statkuvienė, altu – Arūnas Statkus, o violončele gros Onutė Švabauskaitė. 

Dainuojančio aktoriaus plokštelę „Vakar“ išleido ir koncertą rengia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“. Prieš ir po koncerto žiūrovai turės galimybę įsigyti naujausią albumą.

Dangaus kūnai: saulė teka 6 val., leidžiasi 20.35 val. Dienos ilgumas 14.35 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 6.41 val., leidžiasi –

Vardadieniai:

Danutė, Kajus, Leonidas (Leonas), Norvaidė, Soteras, Visgailas

Datos:

Tarptautinė motinos Žemės diena

1724 — gimė Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės mokslininkas, filosofas, Karaliaučiaus universiteto profesorius. Mirė 1804 m.

1877 — mirė žemaičių plėšikų vadas Tadas Blinda. Gimė 1846 m.

1927 — paleistas III Lietuvos Seimas.

1953 — gimė teatro ir kino aktorius, režisierius, bardas Kostas Smoriginas.

1967 — gimė Lietuvos laisvės gynėja Loreta Asanavičiūtė. Mirė 1991 m. sausio 13 d.

1999 — Kauno „Žalgiris“ Eurolygos finale Miunchene įveikė Bolonijos „Kinder“ (82 — 74) ir pelnė geriausio Eurolygos klubo vardą.

2008 — eidamas 73-iuosius metus mirė kino ir teatro aktorius Audris Mečislovas Chadaravičius.

2021 — Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į teisėsaugą dėl iš Kinijos užsakytų apsaugos priemonių, vertų 912 tūkst. eurų, trūkumo. Teisėsauga dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau jis 2022 metais nutrauktas.

Balandžio 22-oji pasaulio istorijoje:

1616 — mirė ispanų rašytojas Miguel de Cervantes (Migelis Servantesas), gerai žinomas kaip romano „Don Kichotas“ autorius.

1838 — britų garlaivis „Sirius“ tapo pirmuoju pasaulyje, per 18 dienų ir 10 valandų įveikusiu Atlanto vandenyną.

1870 — gimė Rusijos komunistų partijos įkūrėjas Vladimiras Leninas. Mirė 1924 m.

1904 — gimė atominės bombos kūrėjas Robertas Oppenheimeris (Robertas Openhaimeris).

1915 — I pasaulinio karo metais Vokietija pirmą kartą panaudojo nuodingas dujas.

1921 — Čikagos miesto valdžia nusprendė bausti nuo 10 iki 100 dolerių baudomis moteris, kurios pasirodys gatvėje su trumpais sijonais ir nuogomis rankomis.

1969 — 30-metis britas Robin Knox-Johnston (Robinas Noksas-Džonstonas) per 312 dienų vienas jachta apiplaukė aplink pasaulį.

2021 — JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo, kad didžiausia pasaulio ekonomika iki 2030 metų taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažins 50–52 procentais, palyginti su 2005 metų lygiu.

Balandžio 22-oji šou pasaulyje:

1937 — gimė aktorius Jack Nicholson (Džekas Nikolsonas) vaidinęs tokiuose filmuose kaip „Skrydis virš gegutės lizdo“ ir „Švytėjimas“.

1998 — buvo paskelbta apie grupės „Faith No More“ iširimą.

2011 — Holivudo aktorei Lindsay Lohan (Lindsi Lohan) skirta 120 dienų kalėjime bausmė, nes pažeidė jai nustatyto bandomojo laikotarpio sąlygas.

2012 — Holivudo garsenybė Angelina Jolie (Andželina Džoli), neseniai pristačiusi savo režisierinį debiutą — filmą apie 1992-1995 metų karą Bosnijoje, paskelbta Sarajevo garbės piliete.

Greičiausiai toji ironija, stiprybė ir begalinis noras gyventi jam padėjo nugalėti ligą ir vėl atsiduoti kūrybai – artėjant 70 metų jubiliejui aktorius parengė naują savo dainų programą.

„Esu menininkas. Tie, kas mane vadina aktoriumi, neklysta, teisūs ir tie, kurie sako, kad esu dainų autorius ir atlikėjas“, – daugiau nei keturiasdešimt metų scenoje praleidęs, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas K. Smoriginas ir šiandien be kūrybos, be scenos neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Ilgai lauktam susitikimui su žiūrovais ir klausytojais aktorius parengė dviejų dalių koncertą, kuris neabejotinai taps dedikacija Jos Didenybei Muzikai, Jos Didenybei Dainai, Jos Didenybei Scenai. Koncerte K. Smoriginas pristatys naujausias savo dainas pagal Liutauro Degėsio, Evaldo Jaro tekstus, naujam gyvenimui bus prikeltos dainos pagal Romo Lileikio ir Sigitos Gedos eiles. Nuskambės ir K. Smorigino klasika, be kurios klausytojai neįsivaizduoja jo koncertų – dainos „Paukščiai“, „Kalėdos“.

Į savo jubiliejaus koncertus, vyksiančius visoje Lietuvoje, K. Smoriginas pakvietė ištikimus bendražygius – kompozitorių Audrių Balsį, gitaros virtuozą Martyną Kuliavą, taip pat – styginių kvartetą. K. Smoriginas neabejoja, kad kvarteto atliekama muzika dainoms suteiks naujų spalvų ir muzikinės poezijos.

Kostas Smoriginas./ A. Aleksandravičiaus nuotr.

Dainuojančio aktoriaus jubiliejaus šventę scenoje rengia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“. „Šis koncertas – tai spalvinga, įdomi ir labai muzikali kelionė per maestro gyvenimą. Artisto gerbėjai turės išskirtinę galimybę išgirsti dainas, aprengtas naujais muzikiniais drabužiais, – nuo vos girdimo pianissimo iki galingo ir sodraus fortissimo“, – sako viena iš koncerto organizatorių Alina Semionova.

Po koncertinio turnė „Bardai LT“ ruošiasi išleisti K. Smorigino naujų dainų kompaktinę plokštelę.

K. Smorigino jubiliejaus koncertai prasidės balandžio 1 dieną Jonavos kultūros centre, o baigsis didžiuliu koncertu balandžio 22 dieną Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Premjeriniame atgimusios roko operos parodyme taip pat vaidmenis kūrė: Kostas Smoriginas, Karina Krysko, Povilas Meškėla, Tadas Juodsnukis bei Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė.

Pilnoje „Žalgirio arenoje“ publika žavėjosi profesionaliu solistų pasirodymu, estetiška ir preciziška choreografija, itin skoningais ir iki smulkmenų apgalvotais šviesos efektais, galingu garsu ir vaizdą praturtinančiais ekranais. Pažangių technologijų sukurtas magiškas vaizdas nesikuklindamas sakė – mes per dvidešimtį metų toli pažengėme ir gebame kurti pasaulinio lygio šou. Tačiau per dešimtmečius subrendę ir sustiprėję balsai, ilgametis profesionalumas ir gebėjimas itin laisvai elgtis scenoje, neužgožė tų jautrios sielos virpesių, kurie ir sukūrė „Jūratės ir Kastyčio“ legendą.

Prieš dvidešimtį metų kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir libreto autoriaus Rimvydo Stankevičiaus sukurta roko opera nuo pirmojo parodymo Klaipėdoje, Jūros šventėje, užsitarnavo begalinę žiūrovų meilę ir pagarbą. Marijono ir Aistės atliekamas Jūratės ir Kastyčio „Meilės duetas“ tapo viena gražiausių visų laikų lietuviškų dainų.

Per dešimtmečius roko opera buvo su ilgomis pertraukomis rodoma įvairios sudėties, tačiau nė viena nebuvo tokia vykusi, kaip su Marijonu ir Aiste pagrindiniuose vaidmenyse. Todėl žinia, kad Marijonas po tiek metų pagaliau grįžta į legendinę roko operą, buvo palydėta euforijos.

Pakili nuotaika tvyrojo ir „Žalgirio arenoje“. Marijono pasirodymas scenoje buvo sutiktas ovacijomis. Plojimai aidėjo ir po solinių arijų, duetų.

Matyti scenoje Marijoną ir Aistę po dvidešimties metų, girdėti jų puikiai derančius vokalus – tai tarsi sujungė šią akimirką su praeitimi ir daugeliui vidurinės kartos žiūrovų bent trumpam vėl leido išgyventi tuos jausmus, kurie užplūsdavo kažkada labai seniai klausantis roko operos.

Jaunesnei kartai, kuri neprisimena pirmųjų parodymų ir galbūt tik atsitiktinai yra girdėjusi kūrinio ištraukas, atgimusi roko opera tapo tikru atradimu. Jie po parodymo mintyse pradėjo kurti savo legendą, kuri gyvuos ir dar po dvidešimties metų, kai šį kūrinį jau atliks visai kiti solistai.

„Daina ironiška, žaisminga, nors ir apie vienatvę. Pabandėme ją skoningai aprengti muzikiniais rūbais ir įkvėpti naujos gyvybės. O video formatas leis jai pasiekti platesnę auditoriją. Prieš artėjančias žiemos šventes norisi įnešti į kasdienybę bent kiek šviesos ir priminti žmonėms, kad nevalia prarasti humoro jausmo net ir skaudžiausiose, liūdniausiose situacijose, o tunelio gale – visada dega šviesa. Pats sakau tai iš patirties, nes šie metai nepagailėjo man iššūkių ir sveikatos problemų. Tad tikrai džiaugiuosi, kad šventes pasitiksiu artimųjų rate, nes jei ne gerų medikų pagalba, vargiai ar jas išvis pasitikčiau“, – atviravo K. Smoriginas.

2023-aisiais metais žinomas kūrėjas pasitiks ir savo 70-ąjį pavasarį. K. Smoriginas prisipažįsta: „Jubiliejaus nesureikšminu, tai tik bus puiki proga susitikti su mylimais klausytojais, scenos bendražygiais, sukviesti draugus. Ruošiu naujų dainų premjeras ir programą su styginių kvartetu, su kuria ketiname pakeliauti po Lietuvą. Tikiuosi, tai įvyks ir jokios negandos tam nesutrukdys. Turbūt to sau ir norėčiau palinkėti – kad susitiktume“.

Naujas klipas sukurtas, taip vadinamu, unplugged stiliumi, kai muzikantai groja čia pat gyvai, todėl ir emocija bei skambesys tikri, nesumeluoti. Bendradarbiaujant su Žilvino Žvagulio įkurta meno studija-namais „Zuzi House“, „Užtrauktukas“ rado sau jaukią, kūrybinio polėkio kupiną erdvę. O pritariant K. Smorigino ištikimiems bendražygiams – profesionaliems muzikantams – kompozitoriui Audriui Balsiui ir gitaros virtuozui Martynui Kuliavui daina įgavo naujų spalvų. K. Smorigino pasirenkami dainų tekstai išsiskiria gera poezija, gilumu, o atlikimas – įtaigumu, žaismingumu. Todėl šis emocinio, prasminio ir estetinio užtaiso vaizdo klipas, be abejonės, pradžiugins visus žinomo atlikėjo gerbėjus.

Per pandeminius metus įkūręs kūrybinę studiją – namus „Zuzi House“ Žilvinas Žvagulis džiaugiasi, kad šioje vietoje galima gyventi ir kūrybiniu procesu užsiimti tada, kai to labiausiai norisi. „Būtina sukurti tokias erdves, kurios transliuotų žmonėms šilumą, jaukumą ir pozityvumą, o pačiam atlikėjui būtų mielos širdžiai. Visa tai ir yra šio projekto siekiamybė. Džiaugiuosi, kad K. Smoriginas tapo šio sumanymo dalimi“, – dalinosi Ž. Žvagulis.

K. Smoriginas yra pelnęs daugybę įvertinimų, laukiamas ir mylimas ne tik Lietuvos scenose, už „Makbeto“ vaidmenį pelnęs „Kristoforą“, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Per 40 kūrybos metų sukūręs daugybę vaidmenų teatre, režisavęs spektaklių, miuziklų. Dainuojantis aktorius pelnytai vadinimas dainuojamosios poezijos žanro klasiku. Jo dainos mėgiamos įvairių kartų ir yra tapusios neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi.

Kaip matyti LRT „Youtube“ paskyroje transliuotoje vaizdo medžiagoje, ceremonijos vedėjas Marijus Žiedas, nesulaukęs himną turėjusio giedoti operos solisto Kosto Smorigino, ėmėsi iniciatyvos ir pats pradėjo giedoti Tautinę giesmę.

Iškart po to prasivėrė salės durys, įžengė solistas K. Smoriginas ir tęsė himno giedojimą.

Baigus giedoti K. Smoriginui, ceremonijos vedėjas M. Žiedas pasisakyti pakvietė prezidentą G. Nausėdą. „Gerbiamieji, kadangi nepavyko teisingai sugiedoti Tautinės giesmės, paprašyčiau tai padaryti dar kartą“, – prie tribūnos žengęs sakė G. Nausėda.

Tačiau ir čia neapsieita be klaidų. Prezidentas giedodamas himno stulpelį „Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės, tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei“ supainiojo žodžius.

G. Nausėda vietoje „tegul dirba tavo naudai“ giedojo „tegul dirba savo naudai“.

Po renginio K. Smoriginas situaciją pakomentavo socialinio tinklo paskyroje.

„Sveikinu visus su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Šią iškilmingą dieną buvau pakviestas sugiedoti Tautišką giesmę Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Deja, dėl renginio organizatorių kaltės nebuvau pakviestas į sceną prasidėjus giedojimui, kurį pradėjo pats prezidentas, to pasekoje išbėgau visiškam strese ir nebesupratau kuris stulpelis giedamas. Visų labai atsiprašau už nepavykusį pasirodymą. Labai apmaudu, kad Lietuvos respublikos prezidentas nesusigaudęs situacijoje paprašė sugiedoti Tautišką giesmę iš naujo, bet jau be manęs“, – feisbuke rašė operos solistas.

Dėl susiklosčiusios situacijos portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į Prezidentūrą. Paprašyta pakomentuoti, ar iš tiesų K. Smoriginas nebuvo pakviestas laiku dėl organizatorių kaltės ir kodėl G. Nausėda, paprašęs susirinkusiųjų himną sugiedoti dar kartą, to padaryti nepakvietė operos solisto?

Taip pat, kaip girdėti vaizdo įraše, G. Nausėda sumaišė himno žodžius ir vietoje tegul „dirba tavo naudai“, giedojo „tegul dirba savo naudai. Klausta, kokia prezidento pozicija dėl žodžių supainiojimo?

Portalo žurnalistai sulaukė trumpo G. Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko atsakymo: „Apgailestaujame, jog dėl techninės transliacijos režisierių klaidos operos solistas Kostas Smoriginas laiku nebuvo informuotas apie himno giedojimo pradžią“.

Nors daina „Naminis angelas“ parašyta beveik prieš 20 metų, šiemet ji įgavo ir vizualų pavidalą, ir kiek kitokį skambesį. „Šią dainą visada atlieku koncertuose ir žiūrovai ją labai myli, todėl norėjau, kad ji gyventų ne tik mano gyvuose pasirodymuose ar garso įrašuose, bet būtų pasiekiama ir plačiai auditorijai. Sukūrėme tokį širdžiai mielą bliuzą“, – dalinasi mintimis K. Smoriginas.

Naujas klipas sukurtas taip vadinamu unplugged stiliumi, kai muzikantai groja čia pat gyvai, todėl ir emocija bei skambesys tikri, nesumeluoti. Bendradarbiaujant su Žilvino Žvagulio įkurta meno studija-namais „Zuzi House“, „Naminis angelas“ rado sau jaukią, kūrybinio polėkio kupiną erdvę. O pritariant Kosto Smorigino ištikimiems bendražygiams, profesionaliems muzikantams, – kompozitoriui Audriui Balsiui ir gitaros virtuozui Martynui Kuliavui – daina įgavo bliuzo elementų. K. Smorigino pasirenkami dainų tekstai išsiskiria gera poezija, gilumu, o atlikimas – įtaigumu, žaismingumu. Todėl šis emocinio, prasminio ir estetinio užtaiso vaizdo klipas, be abejonės, pradžiugins visus žinomo atlikėjo gerbėjus.

Per pandeminius metus įkūręs kūrybinę studiją-namus „Zuzi House“ Ž. Žvagulis džiaugiasi, kad šioje vietoje galima gyventi ir kūrybiniu procesu užsiimti tada, kai to labiausiai norisi. „Būtina sukurti tokias erdves, kurios transliuotų žmonėms šilumą, jaukumą ir pozityvumą, o pačiam atlikėjui būtų mielos širdžiai. Visa tai ir yra šio projekto siekiamybė. Džiaugiuosi, kad Kostas Smoriginas tapo šio sumanymo dalimi“, – sako Ž. Žvagulis.

K. Smoriginas yra pelnęs daugybę įvertinimų, laukiamas ir mylimas ne tik Lietuvos scenose, už „Makbeto“ vaidmenį pelnęs „Kristoforą“, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Per 40 kūrybos metų sukūręs daugybę vaidmenų teatre, režisavęs spektaklių, miuziklų. Dainuojantis aktorius pelnytai vadinimas dainuojamosios poezijos žanro klasiku. Jo dainos mėgstamos įvairių kartų ir  yra tapusios neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi.

Projektą dalinai finansuoja asociacija LATGA.

Pritariant ištikimam bendražygiui, jo dainų aranžuotojui, kompozitoriui Audriui Balsiui (klavišiniai) ir gitaros virtuozui Martynui Kuliavui, artistas pristatys atnaujintą dainų programą. K. Smoriginas žada atlikti keletą naujų dainų, papildyti repertuarą seniau sukurtais, bet nepelnytai primirštais kūriniais, ir, žinoma, nepamiršti ištikimų klausytojų atmintyje gyvenančių dainų.

K. Smoriginas pagrįstai laikomas dainuojamosios poezijos žanro klasiku, jo dainos mėgstamos ir dainuojamos įvairių kartų, jo balsas atpažįstamas, o atlikimo maniera užburia. Šių metų pavasarį kūrėjas išleido savo pirmąją dvigubą vinilinę plokštelę kartu su V. Lukočiaus „Vilniaus Sinfonietta“ ir VDU kameriniu orkestru. Itin subtilaus dizaino, su dainų tekstais, ji neabejotinai išsiskyrė bendrame lietuviškos muzikos kontekste. Šiuo metu K. Smoriginas kartu su savo ištikimais muzikantais ruošia medžiagą naujam albumui.

Tamsiausiu metų periodu, artėjant gražiausioms metų šventėms, geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ kviečia pasisemti šviesos, vilties ir išminties, kuriomis K. Smoriginas dalinasi dosniai ir įtaigiai.

Bilietus platina „Tiketa“. Įėjimas į koncertą tik su galimybių pasu. Koncertas perkeltas iš 2021 m. gruodžio 19 d.

O kiekvienas susitikimas su kūrėjais tampa didele švente klausytojams. Geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ šią savaitę kviečia į tris dainuojančių aktorių autorinius koncertus sostinėje:

Gruodžio 1 d. 19 val. koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje surengs žinomas aktorius, dainų autorius ir atlikėjas K. Smoriginas. Pritariant ištikimam bendražygiui, jo dainų aranžuotojui, kompozitoriui Audriui Balsiui (klavišiniai) ir gitaros virtuozui Martynui Kuliavui, artistas pristatys atnaujintą dainų programą. K. Smoriginas žada atlikti keletą naujų dainų, papildyti repertuarą seniau sukurtais, bet nepelnytai primirštais kūriniais, ir, žinoma, nepamiršti ištikimų klausytojų atmintyje gyvenančių dainų.

Gruodžio 3 d. 19 val. koncertų cikle „Muzika po žvaigždėmis“ Vilniaus Universiteto planetariume pasirodys aktorius V. Bagdonas. Po ilgos pertraukos atlikėjas pristatys naujausią savo darbą – kompaktinę plokštelę „Medžio degimas“, į kurią sudėjo įvairių laikų savo atliekamas dainas. Artisto kūriniai, tokie kaip „Vaikystės šviesa“, „Mano senai mokyklai“, „Sapnas apie motiną“ yra klausomi ir mylimi, o susitikimai su meistru – laukiami ir praturtinantys.

Gruodžio 5 d. 18 val. susitikti su gerbėjais muzikiniame teatre „Legendos klubas“ savo gimtadienio proga nutarė aktorius, dainų autorius ir atlikėjas A. Kaniava. Čia jis pristatys teatralizuotą koncertinę programą „Naktis teatre“.

„Tai muzika ir dainos, su kuriomis susidūriau pats. Tai nemažas laiko tarpas – beveik ketvirtis amžiaus – nuo gyvenimo „Aukštyn kojom“ iki „Brėmeno muzikantų“. Tai dainos, kurios niekada negavo galimybės patekti į rampų šviesą, bet turi tokį dramaturginį užtaisą, kad tiesiog prašosi į sceną“, – belaukdamas susitikimo mintimis apie naująją programą dalinasi A. Kaniava.

Prasmingas laikas, gražiausios dainos ir šviesiausia nuotaika – trys komponentai, kurie derės koncertuose, kuriuose klausytojų laukia K. Smoriginas, V. Bagdonas ir A. Kaniava.