Balandžio 15 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido patruliuoti Baltijos jūroje.

Tą pačią dieną jie palydėjo rusų karinį transporto lėktuvą IL-76 ir žvalgybinį orlaivį IL-20.

Balandžio 16 dieną atpažinti du Rusijos naikintuvai SU30SM, balandžio 18 dieną – naikintuvas SU-27UB ir orlaivis IL-20, balandžio 19 dieną palydėtas IL-20.

Rusijos lėktuvai skirdo tarptautine oro erdve, nepateikę skrydžio plano, beveik visi, išskyrus vieną, – be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir laikinai iš Latvijos, kol Estijos oro pajėgų bazėje atliekami remonto darbai.

Todėl jis džiaugiasi, kad dabar, į KAM vadovo postą atėjus Laurynui Kasčiūnui, sistema galės atsikvėpti.

„Iki mano atsistatydinimo krašto apsaugos sistema (...) buvo perkrauta atsakymų ruošimu, kad, vis dėlto, krašto apsaugos sistema dirba, kad vykdome užsakymus, kad vykdome savo pareigas, kad dirbame, dirbame, dirbame... Ir žmonės jau skundėsi – žinote, tiek viešų laiškų, tiek masės įvairių užklausimų jie nebuvo matę. Atrodė, kad kiekvieną savaitę reikia parengti bent po kelias didžiules pažymas, siekiant paneigti kartais melagingus, kartais iš nežinojimo pasakytus teiginius, kurie cirkuliuodavo viešojoje erdvėje“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė A. Anušauskas.

„Aš sakyčiau, kad tai buvo susiję tik su mano asmeniu“, – aiškino parlamentaras.

Jis nedetalizavo, kas konkrečiai KAM darė minėtą spaudimą – Vyriausybės vadovybė ar dažnai su A. Anušausku konfliktavusi Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Nesiaiškinsiu, kas, iš kur buvo, kokios psichologinės operacijos buvo taikomos“, – nurodė buvęs ministras.

„Aš šioje situacijoje įžvelgiu tokį pozityvą – dabar naujas ministras turi tam tikrą savo matymą. Gal per trumpą laiką didelių darbų nepavyks padaryti, bet tai leis krašto apsaugos sistemai atsikvėpti nuo to, sakyčiau, kartais nepagrįsto spaudimo apie tariamai nepadarytus darbus“, – teigė jis.

Užsimena apie negatyvią atmosferą Seimo komitete, tačiau buvusiam pirmininkui linki sėkmės

Ir nors viliasi, jog pokyčiai KAM vadovybėje visai sistemai bus tik į naudą, A. Anušauskas nepaneigia, jog jo ir dabartinio ministro L. Kasčiūno santykiai yra įtempti. Klausiamas apie vis į viešąją erdvę iškylančius ginčus, parlamentaras sako, jog politikų bendravimas turi būti darbinis. Toks esą yra ir jo bei buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko santykis.

„Aš noriu, kad dabartiniam ministrui pasisektų geriau, nei man sekėsi per šiuos 40 mėnesių“, – tvirtino A. Anušauskas.

Tačiau politikas leidžia suprasti, kad tam tikrų nuoskaudų dėl L. Kasčiūno elgesio esama. A. Anušauskas priminė bendravimą su NSGK, kai šiam vadovavo dabartinis ministras. Tuo metu KAM vadovas dažnai sulaukdavo kritikos dėl to, jog yra retas svečias komiteto posėdžiuose. Vienas dažniausiai tai prikaišiojusių politikų – „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykio.

„Iš tikrųjų, manau komitete buvo sukurta tokia labai negatyvi atmosfera ta prasme, kad aš negalėjau išvykti į jokią komandiruotę“, – aiškino jis.

„Ir vis tiek buvo traktuojama, kad aš, vykdamas į komandiruotes, nesilankau komiteto posėdžiuose. Turiu pasakyti, iš savo kolegų, komiteto narių, vis dėlto, nesulaukiau tos reakcijos, kad jie pataisytų opozicijos narį, patikslintų. Šiuo atveju niekas manęs ten negynė. Gal naivu to tikėtis, bet, vis dėlto, mes kolegos. Turime žiūrėti į faktus objektyviai“, – apgailestavo A. Anušauskas.

Nepaisant užuominų apie tam tikrą nusivylimą kolegų konservatorių ir paties L. Kasčiūno elgesiu, A. Anušauskas kartoja esantis „suinteresuotas krašto apsaugos sistemos sėkme – kad ir kas jai bevadovautų“.

I. Šimonytės kvietimo susitikti sulaukė iš anksto: nenujautė, jog pokalbis bus apie atsistatydinimą

Jau mėnesį KAM vadovo postą apleidęs politikas interviu metu įvertino ir savo pozicijas bei pasisakymus po lemtingojo penktadienio – kai premjerė Ingrida Šimonytė paprašė jo atsistatydinti iš ministro pareigų. A. Anušauskas akcentavo – kvietimą susitikti su ministre pirmininke jis gavo keletą dienų anksčiau. Tačiau to, kokia linkme penktadienio popietę vykęs pokalbis pasisuks, jis nurodo nenujautęs.

„Aš buvau pasiėmęs popierius ir dokumentus apie finansavimą, apie dronus, apie pokyčius. Na, džiazavome, nes nežinojome turinio, apie ką norima kalbėti. Buvau pasiruošęs visai kitiems dalykams, negu buvo“, – dėstė A. Anušauskas, neslėpdamas, jog premjerės prašymas pasitraukti iš pareigų jį šokiravo.

Apskritai, tęsė konservatorius, situacija būtų klosčiusis visiškai priešingai, jeigu Vyriausybės vadovė būtų aiškiau komunikavusi ir paaiškinusi tuomečiam ministrui, kas jo darbe netenkina ir kur reikėtų pasitempti.

„Buvau pakviestas kelios dienos prieš tai, vadinasi žinotas turinys, bet man nepasakyta. Galėjom komunikuoti. Aš gi ne koks priešas. Jeigu sutariame, kad premjerės netenkina kažkoks darbas, darbų tempas ir kad tenkintų kitas žmogus – aš tikrai be jokių problemų tiesiog pasitraukčiau ir tiek. Tiesiog reikia apie tai kalbėtis. Šiuo atveju nėra kalbėjimas ar nekalbėjimas tik mano vieno problema. Tai yra visų tam lauke dalyvaujančių politikų reikalas“, – vertino Seimo narys.

Tuo metu apie santykius su partijos vadovu, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu A. Anušauskas atsiliepia glaustai – nors iš buvusio kolegos Ministrų kabinete sulaukė itin griežtos kritikos dėl pasisakymų apie skaidrumą krašto apsaugos sistemoje. Kaip ir su premjere, taip ir su G. Landsbergiu, A. Anušausko manymu, reikėjo geresnio dialogo.

„Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykių“, – į aštrią partijos pirmininko repliką atsakė buvęs KAM vadovas.

„Tarpusavio komunikavimas nebuvo toks, koks galėtų būti. Sutinku. Jis palaipsniui keitėsi, keitėsi, keitėsi, keitėsi...“ – tęsė jis, taip ir neatskleisdamas, ar šiuo metu su G. Landsbergiu sutaria.

„Aš esu frakcijoje“, – tepasakė A. Anušauskas.

Mano, kad jo pareiškimais apie galimą korupciją pasinaudojo ir prezidentas, ir Seimo nariai

Palikdamas pareigas KAM vadovybėje A. Anušauskas įžiebė diskusijas dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Jis teigė susidūręs su kompanijomis, mėginusiomis papirkti KAM darbuotojus. Ir nors tam ministerijoje buvo užkirstas kelias, A. Anušauskas informavo, jog minėti verslai „rado atviras duris pas kitus politikus“.

Visgi, vėliau STT, įvertinusi situaciją, nematė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų gynybos srityje.

Klausiamas, ar nesigaili pasisakymų, sukėlusių tiek abejonių antikorupcine politika KAM, A. Anušauskas pripažįsta, jog galėjo pasisakyti kitaip.

„Žinutė, kurią aš norėjau perduoti – kad krašto apsaugos sistema yra atspari ir antikorupcinė sistema veikia. Bet, žinote, aš neįvertinau mūsų politinio lauko veikimo principų – ypatingai rinkiminiame laikotarpiu. Galiu tą drąsiai pasakyti, nes tuo iškart visi pasinaudojo – nuo prezidento, neslėpkime, jis irgi rinkimuose dalyvauja, iki Seimo politikų. Ir visi sako – tai jis kalba apie korupciją krašto apsaugos sistemoje“, – savo matymą aiškino A. Anušauskas.

„Aš kalbėjau apie atsparumą korupcijai, bet visi (mano žodžius – ELTA) pervertė ir dabar lapas teiginys apie korupciją krašto apsaugos sistemoje sėkmingai tyvuliuoja kaip ant ežero kažkoks nukritęs, nenuskandinamas lapas“, – stebėjosi jis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje premjerė I. Šimonytė paprašė A. Anušauską palikti pareigas KAM vadovybėje. Vyriausybės vadovė teigė, jog atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

A. Anušauską ministro poste pakeitė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas.

Pristatyme dalyvaus krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

„Jis (modelis – BNS) bus nuolat veikiantis jau taikos metu, kad komendantiniam vienetui priklausantys kariai galėtų treniruotis ir ruoštis dar taikos metu“, – penktadienį LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.

„Mes kalbame apie tai, kad dabar visuomenė jau žinos, kur konkrečiai kreiptis, jeigu nori prisidėti prie savo miesto, krašto, namų gynybos“, – pridūrė jis.

Neseniai į pareigas paskirtas L. Kasčiūnas teigė, kad tapęs ministru pasiūlymus dėl komendantūrų pateiks per mėnesį.

Jie turės galimybę per kelis mėnesius registruotis karo komplektavimo tarnybose ir mes jau per rugsėjį matysime, kiek žmonių papildomai užsiregistravo.

BNS jis teigė turintis prezidento palaikymą dėl komendantūrų kūrimo ir taikos metu.

Komendantūrų įteisinimas šiuo metu svarstomas Seime. Karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Vis dėlto ministras sako, kad komendantūras būtina kurti dar taikos metu.

Seimui pateiktame Karo padėties įstatymo projekte numatyta, kad komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.

Anot L. Kasčiūno, komendantinį vienetą taip pat galės sudaryti pilietiški, patriotiški Lietuvos gyventojai.

„Jie turės galimybę per kelis mėnesius registruotis karo komplektavimo tarnybose ir mes jau per rugsėjį matysime, kiek žmonių papildomai užsiregistravo“, – kalbėjo ministras.

Registraciją numatoma pradėti nuo gegužės 1 dienos. Ji tęsis iki rugpjūčio 31-osios.

Sprendimas dėl šio struktūrinio kariuomenės padalinio ministerijoje priimtas dar praėjusiais metais, o šių metų pradžioje tam pritarė Valstybės gynimo taryba.

Dabar dėl jo dar turės apsispręsti Vyriausybė, nurodoma pranešime.

Kibernetinės gynybos valdyba diegs strateginio ir operacinio lygmenų ryšių ir informacines sistemas, užtikrintų jų sąveiką su NATO, krašto apsaugos sistemos ir kitų institucijų bei organizacijų ryšių ir informacinėmis sistemomis.

Jai taip pat bus pavesta vykdyti kibernetines operacijas ir krašto apsaugos sistemos stacionariųjų, perdislokuojamųjų ir mobiliųjų ryšių ir informacinių sistemų bei tinklų valdymą ir kibernetinę gynybą.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir toliau vykdys savo funkcijas.

„Vienas iš pirmų praktinių žingsnių kuriant Kibernetinės gynybos valdybą – restruktūrizuoti Informacinių technologijų tarnybą“, – nurodo KAM.

Tokio pokyčio tikslas – konsoliduoti krašto apsaugos sistemos pajėgumus perkeliant daugumą šios tarnybos resursų ir funkcijų kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybai, o likusias funkcijas perduoti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui.

Informacinių technologijų tarnyba šiuo metu įgyvendina krašto apsaugos sistemų ryšių ir informacinių sistemų politiką, nacionalinio saugumo ir gynybos interesams naudojamų ryšių sistemų plėtojimo ir saugumo politiką. Ji taip pat atsakinga ir už valstybės įslaptintos informacijos apsaugos politiką įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų srityje.

Įkūrus Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybą, ją sudarys Valdybos štabas, Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas bei restruktūrizuota kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos Informacinių technologijų tarnyba tik su kariuomenei būdingomis funkcijomis.

Kaip penktadienį pranešė KAM, šie pinigai skirti 50-čiai su krašto apsauga susijusių organizacijų, kurių veiklas dalinai finansuoja ministerija.

Tarp programų, gavusių finansavimą, yra jaunimo organizacijų iniciatyvos gilinti bendraamžių žinias NATO tema, vienuolika vaikų pilietinio ugdymo stovyklų, tarp jų kurtiesiems, bendruomenių žygiams po svarbias istorines krašto vietoves. Taip pat numatyti šalies savivaldybių seniūnų, diasporos atstovų, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus pilietinio pasipriešinimo mokymai.

Ministerija lėšų skyrė mirusių karių šeimų reintegracijai ir bendruomeniškumui stiprinti, taip pat sužeistų karių bendruomenės veiklos programai.

Pinigų skirta filmams apie Joną Žemaitį, Povilą Plechavičių, Lietuvos šaulių sąjungą, straipsniams, tinklalaidėms ir kitoms iniciatyvoms NATO ir partizaninio karo tema.

Anot ministerijos, programose numatyta įtraukti įvairaus amžiaus, tautybių, socialinių grupių asmenis, diasporą.

Iš viso 2024 metais KAM buvo pateikta 110 nevyriausybinių organizacijų paraiškų dėl dalinio programų finansavimo.

„Panirau į darbus, buvo daug susitikimų, reikėjo duoti tempą kai kuriomis prioritetinėmis kryptimis, dalyvavau NATO 20-mečio renginiuose“, – apie pirmą darbo savaitę pasakoja naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Tempo naujasis ministras nežada mažinti, nes darbų, kuriuos nori atlikti ar juose pasiekti proveržio, daug, o laiko šiai Vyriausybei belikę apie aštuonis mėnesius.

Komanda suformuota

– Kaip jus sutiko KAM? Kai kas prognozavo, kad po jūsų kritikos ministerijai galite sulaukti gal ne viešo, bet nemažo vidinio pasipriešinimo.

– Sutiko draugiškai, darbingai ir dalykiškai. Pradėjau nuo savo prioritetų pristatymo politinei komandai. Dabar galiu jau tvirtai pasakyti, kad pasilieku du viceministrus.

Žilvinas Tomkus – atsakingas už visuotinės gynybos klausimus, komendantūrų formavimą. Su juo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) būdavo ir karštesnių diskusijų, nes jis buvo pagrindinis šios ministerijos viceministras, kuris dėl kai kurių jos darbų turėjo atlaikyti komiteto presingą, mano manymu, pozityvų, bet kartu atsirado ir abipusė pagarba, nes dirbame dėl bendro reikalo.

Renius Pleškys – atsargos karininkas. Jį matau kaip viceministrą infrastruktūrai, visų pirma, pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Jis gerai įsigilinęs į šiuos klausimus.

Su kita politine komanda sutarėme, kad laikinai dirbame, o rezultatai rodys, ar tai laikina, o gal ir iki kadencijos pabaigos, nes pirmos dienos su visa politine komanda man tikrai patiko.

Aiškumas: norime solidarumo ir daugiau resursų gynybai, bet turime labai aiškiai pasakyti, ką už juos papildomai galime sukurti, kad valstybė būtų stipresnė. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

– Ketvirto viceministro neprašysite?

– Turiu minčių. Ši ministerija tokio neturėjo. Jei matysiu, kad trūksta žmogaus, kuris galėtų akceleruoti procesus dar kokioje konkrečioje srityje, kurioje norime pasiekti proveržį, prašysiu ir ketvirto.

– Ar pasikeitė patarėjų komanda?

– Taip. Mano komandoje – žmonės, su kuriais kartu dirbome Seime. Emilė Balodytė kuruos daugiausia komunikacinius klausimus, Simonas Klimanskis – teisėkūrą, santykius su Seimu, Jolanta Bizaitė atsakinga už istorinę atmintį, tai irgi labai svarbu. Labai džiaugiuosi, kad į mano komandą grįžta Vilniaus miesto tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, dirbusi ir Arvydo Anušausko komandoje. Ji išmano sistemą, dirbs su pilietinio pasipriešinimo paketu, palaikys santykius su nevyriausybinėmis organizacijomis, atsargos kariais, o tam teiksiu labai daug dėmesio. Stengsiuosi kurti sąveikos modelį, kad atsargos kariai galėtų būti neformalūs patarėjai, būtų integruoti į karinio rezervo rengimą. Pavyzdžiui, Suomijoje yra nevyriausybinė atsargos karių organizacija, jie veda kursus kariniam rezervui.

Komandinis darbas su opozicija

– Esate sakęs: jei būsite paskirtas ministru, darbą pradėsite nuo opozicijos grąžinimo į diskusijas apie gynybos finansavimą. Ko jau ėmėtės, kaip ir kada tikitės pasiekti rezultato? Tiesa, pirmiausia būtų gerai opoziciją susigrąžinti į NSGK. Kaip dirbsite, kai komiteto veikla paralyžiuota?

– Stebiu įvykius man brangiame komitete. KAM pasakiau: pagarba parlamentui turi būti visada ir visur. Jei NSGK nariai važiuoja į vizitus užsienyje, mūsų gynybos atašė turi juos šefuoti, jei jie nori pamatyti dalinius, turime būti tam pasirengę. Tik kartu galime daug pasiekti.

Kalbėjausi su opozicijos atstovais NSGK. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau paskelbė, kad jokio ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos nėra, jų išvadą dar turi patvirtinti Generalinė prokuratūra, nes jos vadovė ir inicijavo informacijos patikrinimą. Manau, šiomis dienomis ji pareikš savo poziciją. Tada bus padėtas taškas šioje istorijoje ir, kiek žinau, NSGK nariai, atstovaujantys opozicijai, grįš į komitetą. Tikiuosi, trečiadienį jau galėtų išrinkti ir pirmininką, kuriuo turėtų tapti Arvydas Pocius. Jis turi didžiulės patirties šioje srityje, su juo puikiai dirbome, mūsų prioritetai sutampa. Manau, dirbsime kaip komanda.

Tada bus galima pradėti kalbėtis platesniu kontekstu dėl gynybos finansavimo. Iš kai kurių opozicinių jėgų jaučiu, kad jos nelinkusios to daryti, destruktyviai žiūri į šį procesą, kai kas išstojo ir iš susitarimo dėl gynybos. Bandysiu kalbėtis su visais, bet kai kurie gali būti nusistatę rinkimų strategiją nesitarti, ir nieko čia nepadarysi.

Noriu pagirti verslo ir pramonininkų asociacijas, nes jie sako: gerai, pradėkite nuo mūsų, tik neperlenkite lazdos. Jie pasirengę papildomai mokėti 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį, ir tai geras signalas.

Su kitomis opozicinėmis jėgomis kalbėsimės, jie ne kartą minėjo, kad pritarų siūlomoms finansavimo didinimo idėjoms, tik klausimas dėl siūlomų mokestinių sprendimų kompozicijos. Galima diskutuoti dėl visokių variantų. Nepaisant skirtingų požiūrių į daugelį dalykų, NSGK išsiugdėme komandinį darbą kalbant apie gynybą ir saugumą ir, manau, šią tradiciją reikia tęsti. Čia tikiuosi Dovilės Šakalienės lyderystės Socialdemokratų partijoje, visada valstybiškai gynybos ir saugumo klausimais mąsto buvęs premjeras Saulius Skvernelis, su juo ir jo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ galima kalbėtis. Per porą savaičių jau turėsime pirmuosius algoritmus.

– Kokią dėmenų didinti finansavimą gynybai kompoziciją matytumėte jūs?

– Dabar nesileisiu į detales, bet pelno mokestis toje kompozicijoje neišvengiamai bus, klausimas – kiek jį didinti. Noriu pagirti verslo ir pramonininkų asociacijas, nes jie sako: gerai, pradėkite nuo mūsų, tik neperlenkite lazdos. Jie pasirengę papildomai mokėti 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį, ir tai geras signalas. Verslas inicijavo akciją „4 procentai“ gynybai, labai vertinu jų lyderystę. Po premjerės gynybos finansavimo modelių siūlymų pristatymo jie net suformavo pusiau trišalį formatą su profsąjungomis, kalbasi, kokia galėtų būti kompozicija, gal iš jie dar pasiūlys kokį variantą. Kalbėsiu su asociacijų vadovais.

Kas bus dar, negaliu pasakyti, yra įvairiausių variantų: gal plius 1 proc. punktas PVM, gal kiti sprendimai, gal koks vidinis perskirstymas valstybės viduje, gal kai kurių lengvatų atsisakymas. Pateikti keturi galimi šaltiniai, meniu įvairus. Svarbu, kad tai duotų efektą – 400–500 mln. papildomų eurų.

Labai svarbu ne tik pasakyti, kad gynybai pinigų niekada nebus per daug ir ačiū už juos. Norime solidarumo ir daugiau resursų gynybai, bet turime labai aiškiai pasakyti, ką už juos papildomai galime sukurti, kad valstybė būtų stipresnė: ar juos skirsime tankų batalionui, ar oro gynybos sistemoms, ar kariniam rezervui rengti, ar visuotiniam šaukimui, ar dar kam. Pavyzdžiui, pasakyti, jei skirsite tiek pinigų daugiau, pirksime oro gynybos sistemas, kad ir vidutinio nuotolio, nes ilgo labai brangios mūsų nacionalinėms pajėgoms. Arba apsaugosime Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos oro uostus ir dalinai didžiuosius miestus. Tada žmonės žinos, kam jie skirs daugiau pinigų. Jei kuri politinė jėga sakytų: štai duodame 30 balsų už kažkurį mokestinį pakeitimą, bet norime, kad būtų vystomi dronų pajėgumai, žinoma, viską darysime pagal karinį planavimą, bet turėsime ir į tai atsižvelgti.

– Kaip jūs išdėstytumėte tą prioritetų seką, jei sprendimas būtų jūsų rankose?

– Šiuo metu, be abejonės, pirmiausia – mūsų pasirengimas priimti Vokietijos brigadą. Birželio 8 d. į Lietuvą atvyksta pirmoji jos dalis, vadinamoji pasirengimo komanda, planuoju sutikti juos Vilniaus oro uoste. Tai pirmas žingsnis, o jau iki rudens atvyks dar daugiau. Turime būti pasirengę, kad brigada 2027 m. būtų pasirengusi Lietuvoje būti visų operacinių pajėgumų. Tai labai svarbi NATO gynybos planavimo ir atgrasymo dalis.

Antra, lėšos visuotinio šaukimo reformoms. Projektas, orientuotas į didesnį šaukiamųjų skaičių mažinant išimtis, plečiant galimybes atlikti pareigą tėvynei ir gauti karinį mokymą, yra Seime. Tam reikės papildomų resursų, bet jie nedramatiški, jų rasime. Tačiau galvojant apie universalų visuotinį privalomą šaukimą, kad iš karto po mokyklos visi vaikinai eitų tarnauti (be abejo tam reikės pereinamojo laikotarpio), prireiks daugiau resursų, todėl reikia sutarti tarp politinių jėgų. Dėl tos pirmos reformos, manau, balsų bus, o dėl visuotino privalomo šaukimo dar reikės įrodinėti, kad mums to reikia.

Trečia – lietuviška divizija. Ji ir dabar kuriasi, plėtojasi, visi esami mūsų pajėgumai yra jos integrali dalis. Be abejo, svarbus sprendimas dėl tankų bataliono, vyksta preliminarios derybos, kol kas nėra jokių teisiškai įpareigojančių dokumentų. Rudenį, matyt, turėsime aiškesnį vaizdą. Girdžiu siūlymų, kad diviziją būtų galima stiprinti ir oro gynybos pajėgumais. Reikia ir to, ir to, bet tam reikės ir papildomų lėšų. Apie visa tai diskutuosime.

Labai svarbus karinio rezervo rengimas. Tiek profesionalios kariuomenės karius, tiek rezervą reikia apginkluoti modernia ginkluote ir ekipuote, o to paketas vienam kariui kainuoja apie 25 tūkst. eurų. Mūsų kariuomenė juda to link, planuojame visuomenei parodyti, koks buvo mūsų kario pajėgumas prieš penkerius metus ir dabar. Nuo reguliariosios kariuomenės reikia judėti ir į rezervą, visų pirma, aktyvųjį, kuris dabar jau dažniau kviečiamas į pratybas, o jose reikėtų dalyvauti su kuo modernesne ekipuote ir ginkluote.

Antikorupcinė darbotvarkė

– Tebesitęsia jūsų pirmtako A. Anušausko įžiebtas skandalas dėl pirkimų krašto apsaugos srityje skaidrumo. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet Prezidentas perspėjo, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. Gal kokį tyrimą vykdo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie ministerijos?

– Dabar pasakysiu tiek: laukiame Generalinės prokuratūros galutinio patvirtinimo, bet aš jau šią savaitę planuoju padaryti kai kuriuos veiksmus, susijusius su antikorupcine darbotvarke. Susitiksiu su atsakingais už pirkimus ministerijoje, pakalbėsime, kokia dabar sukurta antikorupcinė sistema, kaip ji funkcionuoja. Tarsiuosi dėl susitikimo su STT vadovu, generaline prokurore, kurie gal irgi turės pasiūlymų. Kalbėsiu su Valstybės kontrole, gal jie dėl kai kurių dalykų pateiks rekomendacijų, kokią idėją dėl audito, kad išblaškytume interpretacijų likučius. Šioje srityje veiksiu aktyviai ir gal rasime dar kokių sprendimų, kad sukurtume didesnį sistemos atsparumą korupciniams dalykams.

– Ar nematote reikalo keisti bendravimą su verslu, norinčiu ką nors pasiūlyti mūsų gynybai? Dabar įspūdis, kad jie kreipiasi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ši siunčia į KAM, bet ten jiems durys buvo uždarytos.

– Tikrai taip. Jau per pirmas dvi mano darbo KAM dienas su mūsų ministerijos komanda ir Vyriausybės kanclere sutarėme dėl gynybos pramonės įstatymo, jau rasta formuluočių, kurios atvers visai kitų galimybių gaminti Lietuvoje, kad būtume mažiau priklausomi nuo tiekimo grandinių, pirkimai galėtų būti tiesiogiai iš lietuviškos pramonės. Turime suprasti, kad ji turi būti integrali mūsų gynybos politikos dalis, neturėtume žiūrėti į mūsų verslininkus kaip į kažkokius akiplėšas, kurie nori apvogti, tai yra visiška nesąmonė. Reikia įvertinti, ko valstybei reikia, ką galima pasigaminti čia vietoje, už kuo mažesnę kainą ir kuo greičiau. Tai daro visos save gerbiančios valstybės.

Šalia viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų, taip pat supaprastinsiančių pirkimus iš lietuviškų įmonių, manau, per Seimo pavasario sesiją sukursime visai kitą teisinę bazę lietuviškai pramonei plėtotis, tikrai bus ir visai kitas bendravimo su verslu modelis. Tikrai nematau jokių problemų, kad įvairios kompanijos – lietuviškos ar galingos užsienio, mūsų sąjungininkų, kurios nori čia investuoti, siūlyti kokią nors ginkluotę, būtų išklausytos, o mes turime įsivertinti mūsų galimybes ir poreikius. Planuoju, kad ir per šį trumpą laiką čia atversime naują puslapį.

Laiko stygius negąsdina

– Prieš patvirtinant jus ministru sakėte, per mėnesį atsiras komendantūrų. Ar realu? Galų gale, ar tai tikrai dabar aktualiausias dalykas, o gal tik parodomoji akcija, koks jūs greitas, palyginti su pirmtaku?

– Šio proceso startą pažadėjau per mėnesį ir laikausi duoto žodžio. Iki šiol nesuprantu, kodėl to negalėjome padaryti per trejus su puse metų. Šalia to, kad paskirti komendantai, labai paprastas dalykas sukurti aiškią struktūrą, kad norintys prisidėti prie valstybės gynybos sistemos formavimo turėtų kur kreiptis. Pirmiausia tam savivaldybėse, bent jau didžiosiose, turėtų atsirasti nuolat veikiančių komendantinių struktūrų, kurios būtų to koordinatorės, padėtų komendantui.

Pirma, tai galėtų būti parengtas rezervas, bandysime su jais susisiekti ir paklausti, ar norėtų atlikti komendantinę funkciją – pradėti treniruotis, įgyti įgūdžių, žinių būti savo krašto gynėjais, kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti svarbius objektus, struktūras.

Antra grupė – tie, kurie komendantinėms funkcijoms geriausiai pasirengę, – šauliai. Šiuo metu yra per 1,5 tūkst. komendantūrinių šaulių, jų bus dar daugiau. Jie turi savo treniravimosi ciklus, bet tai daro tik savo organizacijos viduje. Pagal gyvenamąją vietą juos reikia integruoti į komendantinius vienetus visoje Lietuvoje.

Trečias srautas potencialiai pats didžiausias, bet pažiūrėsime, kiek jų bus. Tai visi pilietiški žmonės, kurie norės prisidėti, nebūtinai su ginklu, bet, žinoma, pirmiausia – ginklų šeimininkai, medžiotojai, puikiai išmanantys vietos specifiką. Žinoma, ir kiti, kurie norės prisidėti savo medicinos žiniomis, organizuoti paramą ir kita.

Per mėnesį bus paskelbta, kad komendantūros kaip realus dalykas startuoja, nurodyti kontaktai, kur registruotis per tam tikrą terminą, gal iki rugsėjo, tam bus surengta vieša kampanija. Rugsėjį pasakysime, kiek žmonių pasirengę vykdyti komendantines funkcijas. Tai bus puiki visuotinės gynybos platforma.

– Kokių dar konkrečių darbų ketinate padaryti per likusius šiai Vyriausybei maždaug aštuonis mėnesius, kad pasakytumėte – vertėjo eiti į ministrus kad ir tokiam trumpam laikui.

– Pirma, duoti startą komendantūroms ir pažiūrėti jų progresą. Antra, užkurti lietuviškų dronų pramonę. Trečia, karinis rezervas, akceleruoti jo rengimą. Taip pat inovatyvūs sprendimai prie pasienio – kontrmobilumas ir fortifikavimas. Pilietinio pasipriešinimo kryptyje turiu idėją padaryti patarimų sąvadą gyventojams. Pavyzdžiui, švedai kasmet atnaujina ir išsiunčia visiems namų ūkiams patarimų, ką daryti mobilizacijos atveju, ką – karo atveju, kad šeimos daugiau žinotų, kaip elgtis, turėtų kontaktus, kur kreiptis.

Krašto apsaugos sistema suvienyta, ir aš garantuoju, kad bus ginami visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų pažiūrų.

Saugumo klausimais išvien

– Tokio aršaus už ir prieš kaip dėl jūsų kandidatūros į ministrus dar nėra buvę. Kai kuriuos jūsų ankstesnės politinės veiklos epizodus jums primena ir dar primins. Pavyzdžiui, kad jaunystėje buvote neonacių bendražygis, dalyvavote akcijose prieš narystę ES, net jau būdamas brandesnis politikas reiškėte simpatijas Donaldui Trumpui, Viktorui Orbanui, pakvietėte į Lietuvą atvykti Vokietijos radikalios dešinės atstovus. Kai ką jūs pats pripažinote buvus jaunystės klaida ar skubotu sprendimu. Esate gana impulsyvus. Ar tokiame poste, kaip krašto apsaugos ministro, tai nebus problema, ar nepulsite priimti skubotų sprendimų?

– Aš gal vadinčiau ne impulsyvumu, o energija, kuri leis pajudinti kai kuriuos dalykus. Tikrai žinau, kur atėjau, suprantu atsakomybę ir žinau, kad turiu tuos mėnesius atidirbti iš visų jėgų, kad būtume stipresni, kad būčiau ministras, kuris reaguoja, kuris 24/7 yra pasirengęs. Impulsyvumo niuansai, kurie kai kam gali kelti klausimų, patikėkite, supakuoti į dėžutes ir padėti į stalčių vėlesniems laikams.

– Vieni jums prikiša, kiti jus palaiko dėl požiūrio į žmogaus teises. Pavyzdžiui, į partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, dėl kategoriškos pozicijos migrantų atžvilgiu, o pastatyta siena ties Baltarusija net vadinama kasčiūnke. Kaip tai vertinate?

– Dabar kalbame, ar gali konservatyvus žmogus būti krašto apsaugos ministras, ar gali juo būti žmogus, turintis savo pažiūras, kurios kai kam nepatinka. Krašto apsaugos sistema suvienyta, ir aš garantuoju, kad bus ginami visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų pažiūrų. Jei ateis despotas iš Rytų, jis savo kruvinomis rankomis naikins ir liberalus, ir konservatorius, ir socialistus. Mūsų vidiniai debatai būtų juokas, palyginti su tuo, kokį iššūkį turėtume įveikti. Noriu turėti galimybę ir manau, kad esu pajėgus tai padaryti, kad dėl mūsų valstybės saugumo ir labai liberalus žmogus galėtų rasti bendrą kalbą su konservatyviu žmogumi. Tai galime padaryti, o ideologiniai debatai yra demokratijos apraiška.

Dėl migrantų – aš buvau mūsų nacionalinio saugumo pusėje, mūsų sprendimai buvo tam svarbūs, reikalingi ir teisingi. Priekaištai – tai tik mano darbo įvertinimas.

– Kokių turite tolesnių politinių ambicijų partijoje ir plačiau?

– Jau girdėjau tam tikrų interpretacijų, bet galiu pasakyti, kad esu komandos žmogus, mes su premjere dabar esame komanda ir dirbsime kartu. Negalvoju net apie rinkimus, o tik kaip produktyviai dirbti visą šį laiką, kad pasiektume maksimalų rezultatą. Šiemet neplanuoju atostogų, kai kuriuos vizitus į dalinius rengsiu savaitgaliais, nes kitaip nespėsiu, būtinai bus ir užsienio vizitų, kurie reikalingi mūsų valstybei. Kad būtume stipresni ir atgrasytume priešą – tik apie tai dabar galvoju.

„Svarbiausia, kad STT įvertino, jog šiuo metu pagrindo pradėti rimtesnį tyrimą nėra, – BNS penktadienį Vilniuje sakė šalies vadovas. – Galimas dalykas, kad, atsiradus naujų aplinkybių ateityje, prie šito tyrimo gali vėl būti sugrįžta.“

G. Nausėda tvirtino, kad informacija, su kuria jį supažindino buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, atrodė rimta. Vis tik šalies vadovas pabrėžė, kad detalių tuomet A. Anušauskas neatskleidė, tad jam buvo rekomenduota kreiptis į STT.

„Aš mačiau pagrindą ponui Anušauskui pasidalinti savo abejonėmis ne tik su manimi, bet ir su institucijomis“, – kalbėjo šalies vadovas.

STT nutarimą nepradėti tyrimo pateikė Generalinei prokuratūrai, o ši galutinį sprendimą priims susipažinusi su medžiaga.

Tarnyba aplinkybių tikslinimą pradėjo A. Anušauskui pareiškus, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

„Ar tai turėtų ar neturėtų daryti Krašto apsaugos ministerija – turėtų tai daryti, nes niekas kitas nežino geriau mūsų gynybos prioritetų, mūsų įsigijimų plėtotės, visos ekosistemos, neturėtų pažinot, kiek Krašto apsaugos ministerijos žmonės“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Pirmadienį, aiškinantis galimas korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, pareigūnams liudijo ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji teigė atsakinėjusi į klausimus apie investicijas gynybos srityje, „būtent Krašto apsaugos ministerijos bendravimą ir nebendravimą“.

Anot K. Budrio, Lietuva yra per maža šalis, kad institucijos galėtų leisti sau veikti nekoordinuodamos veiksmų.

„Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje“, – sakė prezidento patarėjas.

Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje.

„Mes esame per maži, dėl to tos funkcijos turi būti labai greta viena kitos, be to, europinė praktika rodo, kad visas žinojimas, tas know how, bendravimo su pramone ir pramonės plėtojimo visos iniciatyvos, taip pat ir finansinės, yra šalia gynybos ministerijų“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas teigė, kad prie klausimo apie bendradarbiavimą su privačiu gynybos sektoriumi dar bus grįžta. Jis vylėsi, kad rekomendacijų pateiks ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, „kaip toliau turėtume judėti į priekį sveikai“.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

„Bendra problema, kuri akcentuojama ir mes tikrai prie jos grįšime, (...) kur ir kokios yra normalios bendravimo su įmonėmis ribos, kiek valstybės institucijos turi proaktyviai siekti kontaktų, kiek nuo ko atsiriboti tais atvejais, kai vyksta tam tikri konkursai“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, tam tikrų kontaktų apribojimas vykstant konkursams yra privalomas tam, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, tačiau kai kalbama su daugiamilijardinę apyvartą turinčių kompanijų vadovus, kurie siūlo įvairias bendradarbiavimo perspektyvas, sąlyčio būdai yra būtini.

„Tai tais atvejais, kai į mus kreipdavosi gynybos gigantai (...), tais atvejais Lietuva, Lietuvos institucijos, kurioms ir numatyta pritraukti investicijas, pateikti Lietuvos įvairiausius privalumus lyginant regione su kitomis valstybėmis, yra prievolė, galų gale, žmonės už tai pinigus gauna“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrio teigimu, nors A. Anušausko išsakytos abejonės dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo sugadino atmosferą ir pasitikėjimą, tačiau iš šios situacijos valstybė gali turėti naudos tobulindama bendravimo su verslu kultūrą.

Ministrė A. Armonaitė pirmadienį teigė, kad per kadenciją buvo susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės, tačiau nė viena jų šalyje neįsikūrė. Anot jos, per 30 metų Lietuvoje neatsirado nė viena reikšmingesnė tiesioginė užsienio investicija gynybos srityje.

Iki šiol ministro pareigas ėjęs A. Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu. Pirmadienį krašto apsaugos ministru prezidentas paskyrė Lauryną Kasčiūną.

Po sprendimo dėl dronų vystymo ragina nepriešinti karinių įsigijimų

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas K. Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais.

Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.

Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai.

VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.

„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K. Budrys.

Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.

K. Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.

„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.

K. Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.

Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.