Šis advokatas, atstovaujantis „MG Baltic“ buvusio viceprezidento, išteisintojo Raimondo Kurlianskio interesams, pirmadienį sakė savo baigiamąją kalbą Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, artėjant į pabaigą baudžiamosios bylos nagrinėjimui.
Butelio dovanojimas – ne nusikaltimas
„Degtinės butelio dovanojamas nėra nusikalstamas, turėjimas ir perdavimas nėra korupcinis veiksmas“, – per posėdį sakė advokatas, prašydamas atmesti prokuroro skundą.
Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Pasak bylos, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 16 dieną automobilyje.
Degtinės butelio dovanojamas nėra nusikalstamas, turėjimas ir perdavimas nėra korupcinis veiksmas.
Po šių per kratą rastų pinigų ir surinkus kitus įrodymus E. Masiulis, R. Kurlianskis ir kiti žinomi politiniai veikėjai sulaukė įtarimų korupcija.
Kaip skelbė prokuratūra, įtariama, kad buvęs liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 tūkst. 200 eurų, įtariama, iš tuometinio koncerno „MG Baltic“ R. Kurlianskio priėmė kaip kyšį, o likę 136 tūkst. 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių E. Masiulio buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių. Šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos.
Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.
E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Prokuratūra su šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė.
Anksčiau kalbėdamas prokuroras J. Laucius sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.
Prokuroras tvirtino, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.
Prokuroras prašo skirti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, beveik 23 tūkst. eurų baudą ir uždrausti jam septynerius metus dirbti vadovaujančias pareigas.
„Teismas spręs dėl kaltės, o po to ir dėl bausmių. Aš visą procesą buvau įsitikinęs, ir ne kartą sakiau, kad nesijaučiu kaltas, tą mano įsitikinimą sustiprino pirmos instancijos teismo sprendimas, nėra čia kaip vertinti pasiūlytų bausmių. Perfrazuojant pasakyčiau taip – jeigu aš nesiruošiu pirkti asmeninio troleibuso, tai man nesvarbu, kiek jis kainuoja“, – žurnalistams teisme sakė R. Kurlianskis.
Klientas nekaltas
Savo kalboje advokatas G. Danėlius pažymėjo, kad jo klientas nekaltas, o politiko ir verslininko bendravimas nėra nusikalstamas veiksmas.
„Pažymėtina, kad turėdamas chaotiškai surašytą kaltinamąjį aktą, pirmosios instancijos teismas itin preciziškai, nuosekliai ir aiškiai laikėsi dėstymo struktūros, prokuroras apeliacinį skundą surašė padrikai, dirbtinai išskaidė konkrečiai apibrėžtas nusikalstamas veikas“, – sakė G. Danėlius.
Raimondas Kurlianskis yra nekaltas ir diskusija apie bausmes yra visiškai neaktuali.
„Nors proceso įstatymas nedraudžia apeliaciniu skundu keisti kaltinimo dėl esminių faktinių aplinkybių, visgi apeliaciniu skundu kritikuojant pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, o po to tame pačiame dokumente keičiant esmines kaltinimo aplinkybes, išryškėja kritikos nenuoseklumas ir dviprasmiškumas. Juk jei apelianto argumentai būtų be trūkumų, jam nereikėtų keisti kaltinimo bei atsisakyti keturių epizodų kaltinimo Raimondo Kurlianskio atžvilgiu“, – teigė advokatas.
Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skirti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, beveik 23 tūkst. eurų baudą ir uždrausti jam septynerius metus dirbti vadovaujančias pareigas.
Tuo metu išteisintojo advokatas G. Danėlius sako, kad prokuroro apeliacinis skundas neatitinka pačios bylos medžiagos, nuosprendis cituojamas, bet iškraipomas – esą apeliacinio skundo daugelyje vietų prokuroras sąmoningai iškraipo bylos aplinkybes ir teismo sprendimą, kuris buvo priimtas.
„Raimondas Kurlianskis yra nekaltas ir diskusija apie bausmes yra visiškai neaktuali. Parodo kaltinimo tendencingumą, netgi tos veikos, kurios yra inkriminuotos, jos numato alternatyvias bausmes, ne tik laisvės atėmimą. Baudžiamasis kodeksas įsakmiai nurodo, kad asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą, teismas turi svarstyti dėl alternatyvų laisvės atėmimui, yra tiesiog baudžiamojo įstatymo nuostatos. Prokuroras apie tai nieko nekalba. Ir tai iš tikrųjų atkartoja tą frazę Žydrūno Bartkaus, kad mes norime pamatyti, kokį maksimumą gali valstybė duoti. Jau tada Ž. Bartkus konstatavo, kad viskas aišku, ir aš suprantu, kad apeliantas vykdo buvusio STT vadovo valią“, – žurnalistams teisme sakė G. Danėlius.
Kadenciją baigęs STT vadovas anksčiau yra sakęs, kad „MG Baltic“ byla „yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti, tai žinutė mums visiems, žinutė privačiam, viešajam sektoriui, bus galima įsivaizduoti, kokia maksimali bausmė skiriama už korupcinį nusikaltimą“.
R. Kurlianskio advokatas taip pat teigė, kad jo klientas teisėtai galėjo daryti įtaką, nes buvo kelių asociacijų vadovas, jam nereikėjo registruotis lobistu, o įtaka nėra tapatu korupcijai.
Byloje aiškiai nustatyta, kada ir kur, už kokių veiksmų atlikimą Raimondas Kurlianskis pažadėjo kyšį.
Prokuroras: duomenys rodo buvus kyšį
Tuo metu prokuroras J. Laucius sako, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nepripažinti pas buvusį politiką E. Masiulį rastų grynųjų pinigų kyšiu – nepagrįstas, tai rodo įvykių chronologija.
„Byloje aiškiai nustatyta, kada ir kur, už kokių veiksmų atlikimą Raimondas Kurlianskis pažadėjo kyšį (...) Tai patvirtina bendrų veiksmų chronologija“, – per posėdį praeitą savaitę sakė kaltintojas.
Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.
Per teismo posėdį J. Laucius citavo slapta įrašytą pokalbį tarp buvusio politiko ir verslininko, kai šis, esą sutarus dėl pinigų sumos, pasakė: „Jūs čia daug kraujo nuleisite“ ir teigė vertinantis „tokį pasitikėjimą ir konstruktyvumą“.
J. Laucius tvirtino, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.
Pasak jo, verslininkas siekė koncernui palankių sprendimų Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena, Vilniaus miesto savivaldybėje – parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.
J. Laucius teigė, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia ir kitų kaltinamųjų kaltę.
Jis minėjo, kad artėjant Seimo rinkimams Darbo partijai kaip kyšis suteikta nuolaidų agitacijai koncernui priklausančiuose žiniasklaidos kanaluose, per tarpininką sumokėta už partijos išorinę reklamą.
Prokuroro teigimu, koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus žinojo apie politikams mokamus kyšius.
Kalbės kitas advokatas
Bylos nagrinėjimą teismas tęs ketvirtadienį, per posėdį turėtų pasisakyti kitas R. Kurlianskio advokatas – Simonas Slapšinskas.
Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.
Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.
Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
