Krovininius automobilius transporto patikros punkte nukreipia ženklas. Čia užsukti dažniausia nurodo pareigūnas kilus įtarimų, kad automobilis perkrautas ar yra kitų bėdų. Ne visų automobilių vairuotojai į ženklus reaguoja.

„Vienas iš vairuotojų nepakluso kintamajam kelio ženklui ir nuvažiavo tiesiai. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir palydėtas į patikros punktą. Vairuotojui gresia administracinė nuobauda už pažeistą kelio ženklą“, – sakė Kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Bandžiusiems sprukti vis vien reikia pereiti patikrą. Automobilvežį vairuojantis nurodymų paisė.

Vienas krovininio automobilio vairuotojas papasakojo, kad yra tikrinamas į pusę metų vieną kartą. Tikrinami dokumentai, automobilio stovis. Vyras išdavė, kad krovinių vežėjai šį patikros punktą vadina kartuvėmis.

„Tikrinama, ar tinkamai pritvirtinti automobiliai, darbo ir poilsio režimas, techninė būklė“, – apie patikrą pasakojo Transporto saugos administracijos skyr. inspektorius Rolandas Jonkus.

Krovininius automobilius krečia net kelios institucijos. Tokia patikra visą savaitę vyksta visoje Europoje.

Technologija žengia į priekį, bet taip pat ir nesąžiningi žmonės irgi kuria technologijų tam pasipriešinti.

„Pagrindinis mūsų tikslas – pažiūrėti, kaip vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo, kokia transporto priemonių techninė būklė ir kaip veža krovinius“, – supažindino Transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kotedo.

Darbo inspekcija tikrina, ar vairuotojai dirba legaliai.

„Transporto sistemoje trečiųjų šalių piliečių gana daug. Yra ne vienas ir ne du atvejai, kai tiriame ir nustatome pažeidimų“, – sakė vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys.

Kai kurie vairuotojai sakė tokių patikrų nebijantys. Ypač tie, kurie vairuoja daugiau nei 20 metų.

Vienos didžiausioje Europoje tranzitinių šalių – Lenkijos transporto pareigūnai sakė, kad situacija jų šalyje pastaruoju metu kinta.

„Dėl karo Ukrainoje eismo intensyvumas sumažėjo“, – sakė Lenkijos kelių transporto vyr. inspektorius Arturas Roszkowskis.

Pagrindinė vairuojančių krovininius automobilius bėda liko.

„Trasos tolimos. Pusę Europos daugelis pravažiuoja, todėl techninė būklė dažniausiai būna gera. Su darbo ir poilsio režimu blogiau“, – pažymėjo A.Roszkowskis.

Ta pati bėda ir Lietuvoje, nors visi žino, kad vairuoti gali iki dešimties valandų. Paskui vienuolika valandų privalo ilsėtis. Bet pasitaiko, kad vairuotojai šiuos duomenis klastoja.

„Technologija žengia į priekį, bet taip pat ir nesąžiningi žmonės irgi kuria technologijų tam pasipriešinti. Tam padeda kiti įvairūs būdai, iš kurių papildoma informacija yra nagrinėjama. Tai nelengva, bet įmanoma ir visi būdai žinomi“, – apie sukčiavimą užsiminė T.Kotedo.

Už darbo ir poilsio režimo pažeidimus gresia baudos nuo 90 iki 1,5 tūkst. eurų. Svarstoma, ar jų nereikėtų didinti. Pareigūnai sakė turintys ir gerų žinių – pernai krovinių vežėjai mažiau padarė pažeidimų. Pareigūnai spėjo, kad tai lėmė ne tik pandemija, bet ir vairuotojų bei darbdavių sąmoningumas.

Laikikliai aptikti pareigūnams atlikus kratą įmonės sandėlyje Kaune. Šešis vienetus specialių laikiklių (БДЗ-57KP-BM), skirtų kariniam rusiškam sraigtasparniui MI-171, Lietuvos įmonė, užsiimanti aviacinės įrangos remontu ir prekyba, įsivežė iš Estijos.

Lietuvos policijos specialistai patvirtino, jog šie įtaisai yra skirti aviacinių bombų paleidimui. Šių ginklų civilinė apyvarta yra draudžiama – ūkio subjektai jų negali nei įvežti, nei laikyti.

MKT Kauno skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ginklų kontrabandos, tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, kratos susijusios su atliekamu tyrimu, kuriuo siekiamas išsiaiškinti, ar „Gazprom“ veiksmai galėjo sukelti gamtinių dujų kainų šuolį Europoje ir pagilinti energetikos krizę regione.

Sausio mėnesį už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager išsiuntė klausimynus keliems energijos tiekėjams, įskaitant „Gazprom“, kad galėtų išsiaiškinti energijos išteklių deficito susiformavimo priežastis.

Pasak „Reuters“, M. Vestager veikiausiai siekia intensyviau rinkti informaciją apie „Gazprom“ patronuojamųjų įmonių Europoje veiklą.

Rusijos dujų monopolininko antrinė eksporto įmonė „Gazprom Export“ nuo komentarų atsiribojo.

Savo ruožtu Europos Komisija ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad buvo atlikti „patikrinimai keleto gamtinių dujų tiekimo, transportavimo ir saugojimo įmonių Vokietijoje patalpose“.

„Komisija turi įtarimų, kad tikrintos bendrovės galėjo pažeisti ES konkurencijos taisykles, draudžiančias piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Komisijos pareigūnus per patikrinimus lydėjo kolegos iš Vokietijos nacionalinės konkurencijos institucijos“, – teigiama pranešime.

Pažymima, kad šie netikėti reidai yra „tyrimo dėl įtariamo antikonkurencinio elgesio pirminis etapas“.

Anot pranešimo, teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį turėtų būti baigtas antikonkurencinio elgesio tyrimas -  jį apspręs daug veiksnių, įskaitant kiekvienos bylos sudėtingumą bei tokiais veiksmais įtariamų bendrovių bendradarbiavimo su tyrėjais lygį.

Anksčiau „Gazprom“ ir Kremlius ne kartą neigė dirbtinai sukėlę dujų stygių bei staigų jų kainų šuolį Europoje ir tikino, kad visi įsipareigojimai pagal ilgalaikes tiekimo sutartis vykdomi.

Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

„Kratos „Memorial“ tęsiamos dviejose vietose“, – apie naujausią žingsnį prieš Kremlių kritikuojančius balsus pranešė grupė platformoje „Telegram“.

„Memorial International“, taip pat teisių gynimo centras „Memorial“ buvo likviduoti Aukščiausiajam Teismui ir Maskvos miesto teismui gruodžio 28 ir 29 dienomis patenkinus atitinkamus Generalinės prokuratūros ir Maskvos prokuratūros prašymus.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog turi būti likviduota tarptautinė visuomeninė organizacija „Tarptautinė švietėjiška istorijos, labdaros ir teisių gynimo draugija „Memorial“ ir jos regioniniai skyriai bei kitos struktūrinės organizacijos.

Generalinė prokuratūra savo prašyme likviduoti organizaciją kaltino ją daugkartiniais šiurkščiais Rusijos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.

Anot Generalinės prokuratūros, „Memorial“ slepia „faktą, kad vykdo užsienio agento funkcijas“ – dėl to draugija ir jos atstovai nuo 2019 metų buvo nekart traukti administracinėn atsakomybėn už užsienio agento veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą.

Prokuratūra taip pat nustatė, kad „Memorial“, gaudama finansavimą iš užsienio, užsiima politine veikla, siekdama daryti įtaką valstybės sprendimams ir formuoti visuomenės nuomonę.

Prokuratūra tvirtino, kad draugijos likvidavimas yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams.

„Memorial“ Generalinės prokuratūros pretenzijų nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad teisėtų pagrindų likviduoti draugiją nėra.

Penktadienio kratos yra naujausi iš virtinės žingsnių, kuriais po įsiveržimo į Ukrainą Maskva griežtina nevalstybinių institucijų kontrolę.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ ketvirtadienį irgi pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti stotį ir jos svetainę.

Tuo metu Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmę už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Znak“ penktadienį paskelbė, kad ji taip pat uždaroma.

„Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų“, – sakoma jos redaktorių pranešime.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo skundą, kad Kauno rajono gyventoja nelegaliai veisia šunis. Rasta dešimt šunų: penki – prižiūrimi, dėl kitų penkių kilo klausimų.

„Uždaryti sukaltuose garduose iš medžio. Gardų grindys – medis su tarpais, kur gyvūnas gali įkišti koją ir susižaloti. Pats paviršius – neobliuotos lentos, irgi gali susižeisti. Gyvūnai buvo beveik visiškoj tamsoj“, – sakė VMVT patarėjas Linijus Valiuška.

Šunys tvarte priklauso „Penktai kojai“. Prieglaudos turi teisę perduoti gyvūnus laikinai globai dėl įvairių priežasčių. „Šunis ji laikė susikalusi gardą tada, kai jos nėra namuose, arba tada, kai ji valo namus. Šunys nebuvo nei purvini, nei išliesėję, nei sužaloti“, – kalbėjo „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.

Gyvūnus inspektoriai laikinai perdavė kitai prieglaudai. „Šunys yra laikomi „Nuare“, mes bandėme kreiptis į VMVT, kodėl mums kaip gyvūnų savininkui nėra teikiama jokia informacija“, – sakė „Penktos kojos“ vadovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šunys negrąžinti „Penktai kojai“, nes veterinarai, tęsdami tyrimą, nusprendė surengti patikrinimą ir „Penktoje kojoje“. Veterinarai į pagalbą pasikvietė FNTT ir VMI. Anksti ryte atvažiavę inspektoriai prieglaudoje vadovės nerado.

„Kadangi ten visą laiką viskas būna užrakinta, tai įmonės darbuotojas susiskambino su direktore Agne Volockyte, kuri liepė laukti. Aišku, laukimas stovint už vartų – nei šioks, nei toks. Primygtinai prašant, kol neatvažiavo direktorė, mūsų niekas į teritoriją neįleido“, – pasakojo VMVT atstovas.

Inspektoriai nebuvo nusiteikę laukti, tad teko šokti per tvorą. „Per tvorą perlipo abu FNTT pareigūnai. Nuėjo ieškoti raktų, paskui darbuotoja pasakė, kad neturi raktų nuo vartų. Aišku, komiškas toks pasakymas. Tie du pareigūnai buvo viduje, tačiau mes, kol neatvyko direktorė, į vidų nepatekome“, – detalizavo L. Valiuška.

Direktorė sakė tarnybų paprašiusi palaukti penkiolika minučių. „Žodiniai grasinimai uždaryti: mes jus uždarysime. Nežinau, kodėl – negaliu atsakyti į šį klausimą“, – kalbėjo A. Volockytė.

Patikrinus nebuvo rasta reikiamų žurnalų, sutarčių su gyvūnų globėjais. O bene didžiausia problema – per didelis keturkojų skaičius. „Buvo rasti 257 gyvūnai. Aišku, galėjo ir kažkas pasimaišyti, nes ten kaita vyksta. Pagal turimus plotus, ten gali būti laikoma iki 100 šunų“, – akcentavo L. Valiuška.

Tikslas – mus visuomenei parodyti kaip blogiečius.

„Mes visada laikėmės tos pozicijos, kad geriau nepatogiai, geriau mes pasispausime, bet žinosime, kad tas gyvūnas nemirs kančioje“, – tikino „Penktos kojos“ vadovė.

FNTT pažeidimų nerado, tačiau tyrimą atlieka VMI dėl galimai mokestinių pažeidimų.

Vadovė turi savo versiją, kodėl sulaukė tokio tarnybų šturmo. „Tikslas – mus visuomenei parodyti kaip blogiečius, kadangi mes renkame 1,2 proc. paramą, kad kuo mažiau gautume paramos“, – įsitikinusi ji.

Vis dėlto, tikėtina, kad prieglauda baudą gaus. Ji gali siekti iki 2 tūkst. eurų.

Į detales nesileidžia

Portalas kauno.diena.lt paprašė minėtų institucijų pakomentuoti, ką neplaninio patikrinimo metu pavyko išsiaiškinti, ar prieglaudoje „Penkta koja“ rasti kokie mokestiniai ar kiti pažeidimai. Taip pat domėjomės, ar per kratas buvo paimti dokumentai. Tačiau ne visos institucijos linkusios atskleisti minėtą informaciją.

„Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri ir organizavo šį patikrinimą“, – trumpą komentarą atsiuntė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Iš tokio komentaro liko neaišku, ką FNTT tikrino, ko ieškojo bei kokius veiksmus savo kompetencijos ribose atliko. VMI taip pat į gyvūnų prieglaudos patikrinimo detales nebuvo linkusi leistis.

„„Penktoje kojoje“ patikrinimas atliekamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iniciatyva. Visos patikrinime dalyvavusios institucijos veiksmus atlieka pagal savo kompetenciją. Kauno apskrities VMI specialistai operatyvų patikrinimą atlieka dėl galimų mokestinių pažeidimų. Kontrolės veiksmų eiga priklausys nuo mokesčių mokėtojo geranoriško bendradarbiavimo. Operatyvių patikrinimų rezultatai viešai neskelbiami“, – nurodė Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.

„Penktos kojos“ nuotr.

Tarnybos pranešimas

VMVT po atlikto patikrinimo savo internetiniame puslapyje išplatino pranešimą. Jame tarnybos atstovai nurodė, kad vasario 15 dieną buvo atliktas gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ neplaninis patikrinimas gavus pranešimą, kuriame buvo minima ne tik su gyvūnų laikymo sąlygomis, tačiau ir su galimomis finansinėmis operacijomis susijusi informacija.

„Dėl šios priežasties į neplaninį patikrinimą buvo pasitelkti Kauno apskrities VMI bei FNTT Kauno valdybos pareigūnai. VMVT inspektorius taip pat domino informacija dėl š. m. vasario pradžioje Bubių kaime, Kauno rajone užfiksuoto galimai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejo.

Be to, prieš kelis mėnesius inspektoriai ketino atlikti planinį patikrinimą, tačiau nebuvo įleisti. Ir šį kartą gyvūnų globos įstaiga taip pat nebuvo linkusi bendradarbiauti, pareigūnai buvo įleisti tik po kurio laiko ir primygtinių raginimų“, – kodėl buvo surengtas neplaninis „Penktos kojos“ patikrinimas, skelbė VMVT.

Pranešime dėstoma, jog patikrinimo metu globos įstaigoje buvo aptikti 257 šunys, nors tinkamos laikyti sąlygos yra sudarytos daugiau nei perpus mažesniam gyvūnų skaičiui.

„Dėl nepakankamos vietos dalis iš jų buvo laikomi pagalbinėse patalpose, kai kurie iš jų, nuolatinėje tamsoje tarp pašalinių daiktų. Prieglaudoje taip pat nebuvo numatytos atskiros vietos-patalpos gyvūnams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis.

Be nustatytų ir kitų gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimų, atvykusiems pareigūnams nebuvo pateikti globojamų šunų apskaitos dokumentai, dezinfekcijos žurnalai, priėmimo, dovanojimo sutartys / aktai, kas dovanojo gyvūnus globos namams. Inspektorių prašymu nebuvo pateikti ir laikinų gyvūnų globėjų sąrašai su kontaktais bei su globėjais sudarytos sutartys“, – patikrinimo rezultatus vardijo VMVT pareigūnai. Jie nurodė, jog tyrimas vis dar tęsiamas.

„Penktos kojos“ nuotr.

Apie kratas pranešė patys

Primename, kad „Penkta koja“ savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje patys pranešė apie vykdytą kratą. Kaip teigė prieglaudos atstovai, institucijos apie vizitą iš anksto nebuvo pranešę.

Dar prieglaudai neatsidarius, gerokai prieš darbo laiko pradžią, prie „Penktos kojos“ prieglaudos Linksmakalnyje sugužėjo net kelių institucijų pareigūnai. Kelios mūsų merginos jau buvo atėję tvarkytis ir prašė pareigūnų palaukti, kol atvažiuos direktorė ir šitame šturme galės sudalyvauti. Teprašė palaukti 20 min. Bet nieko nelaukę FNTT pareigūnai parodė neįtikėtinai gerą sportinę formą ir peršoko per beveik 2 m aukščio tvorą.<...> Tiesa, jokių teismo dokumentų, leidžiančių jėga veržtis į privačią teritoriją, jie nepateikė“, – teigė prieglaudos atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Šiuo metu, kai rašau šį tekstą, VMVT jau geras tris valandas krečia prieglaudos patalpas. Renka dokumentus, tikrina vet. kabineto dokumentus, apskaitos ir dezinfekcijos žurnalus, skaičiuoja šunis ir iš jų skaičiaus dalina prieglaudos grindų plotą“, – prieš kelias dienas buvo rašoma prieglaudos „Facebook“ puslapyje.

Šis įrašas sulaukė didžiulio internautų dėmesio. Nemažai „Facebook“ vartotojų komentavo, jog prieglauda iš visų jėgų stengiasi padėti beglobiukams, tačiau iš institucijų sulaukia ne pagalbos, o kaltinimų, jog netinkamai atlieka savo darbą.

Kur tikrai reikalingi patikrinimai, akis užmerkia.

„Kur tikrai reikalingi patikrinimai, akis užmerkia. Bet kad dirba juk reikia parodyti, savų nepuls, tai silpniausius išsirenka“, – komentavo internautai.

„Normaliose šalyse tarnybos ateina „tikrinti“ ir padėti žmonėms viską vykdyti, dirbti teisingai. O pas mus tik pagaut ir nubauduot. Ir niekur nedingo kyšiai, kas duoda, tai ir dirba sau neaišku kokiomis sąlygomis, o kas gelbėja gyvūnus, juos reikia su purvais maišyt. Gėda – ten kur reikia, tai tarnybų nėra“, – antrino kiti.

„Pritrenkiantis VMVT uolumas – geriau veisėjus taip pakontroliuotu, nei prieglaudą, kurios darbuotojai kantriai gydo, kuopia ir visokeriopai gelbėja apleistus, nuskriaustus ir visų pamirštus keturkojus. Gėdingas reidas“, – savo nuomonę išsakė „Penktos kojos“ sekėjai.

Feisbuko puslapyje „Penkta koja“ dėstė, kad trijų institucijų atstovai į prieglaudą atvyko nepranešę iš anksto.

Renka dokumentus, tikrina vet. kabineto dokumentus, apskaitos ir dezinfekcijos žurnalus, skaičiuoja šunis.

„Dar prieglaudai neatsidarius, gerokai prieš darbo laiko pradžią, prie „Penktos kojos“ prieglaudos Linksmakalnyje sugužėjo net kelių institucijų pareigūnai. Kelios mūsų merginos jau buvo atėję tvarkytis ir prašė pareigūnų palaukti, kol atvažiuos direktorė ir šitame šturme galės sudalyvauti. Teprašė palaukti 20 min. Bet nieko nelaukę FNTT pareigūnai parodė neįtikėtinai gerą sportinę formą ir peršoko per beveik 2m aukščio tvorą.<...> Tiesa, jokių teismo dokumentų, leidžiančių jėga veržtis į privačią teritoriją, jie nepateikė“, – teigė prieglaudos atstovai.

„Penktos kojos“ nuotr.

Įrašas socialiniuose tinkluose pasirodė apie 15 val. Kaip nurodė „Penktos kojos“ atstovai, pareigūnai prieglaudoje jau buvo apie tris valandas.

„Šiuo metu, kai rašau šį tekstą, VMVT jau geras tris valandas krečia prieglaudos patalpas. Renka dokumentus, tikrina vet. kabineto dokumentus, apskaitos ir dezinfekcijos žurnalus, skaičiuoja šunis ir iš jų skaičiaus dalina prieglaudos grindų plotą“, – rašoma prieglaudos feisbuko puslapyje.

VMVT savo išplatintame pranešime nurodo, kad šiandien „Penktoje kojoje“  buvo atliktas neplaninis patikrinimas gavus pranešimą, kuriame buvo minima ne tik su gyvūnų laikymo sąlygomis, tačiau ir su galimomis finansinėmis operacijomis susijusi informacija. Dėl šios priežasties į neplaninį patikrinimą buvo pasitelkti FNTT ir VMI pareigūnai.

VMVT inspektorius, kaip teigiama pranešime, taip pat domino informacija dėl š. m. vasario pradžioje Bubių kaime, Kauno rajone užfiksuoto galimai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejo.

„Be to, prieš kelis mėnesius inspektoriai ketino atlikti planinį patikrinimą, tačiau nebuvo įleisti. Ir šį kartą gyvūnų globos įstaiga taip pat nebuvo linkusi bendradarbiauti, pareigūnai buvo įleisti tik po kurio laiko ir primygtinių raginimų“, – teigė VMVT atstovai.

Anot jų, patikrinimo metu globos įstaigoje buvo aptikti 257 šunys, nors tinkamos laikyti sąlygos yra sudarytos daugiau nei dvigubai mažesniam skaičiui gyvūnų.

Kaip rašoma pranešime, dėl nepakankamos vietos dalis iš jų buvo laikomi pagalbinėse patalpose, kai kurie iš jų, nuolatinėje tamsoje tarp pašalinių daiktų. Prieglaudoje taip pat nebuvo numatytos atskiros vietos / patalpos gyvūnams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis.

„Be nustatytų ir kitų gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimų, atvykusiems pareigūnams nebuvo pateikti globojamų šunų apskaitos dokumentai, dezinfekcijos žurnalai, priėmimo, dovanojimo sutartys / aktai, kas dovanojo gyvūnus globos namams. Inspektorių prašymu nebuvo pateikti ir laikinų gyvūnų globėjų sąrašai su kontaktais bei su globėjais sudarytos sutartys“, – teigė VMVT atstovai ir užsiminė, kad tyrimas tęsiamas.

Portalas kauno.diena.lt dėl „Penktos kojos“ patikrinimo klausimus uždavė FNTT ir VMI atstovams. Kai tik bus gauti komentarai, tekstą papildysime.

Įtarimai pateikti septyniems asmenims, tarp kurių – ir įstaigos vadovas Dalius Drunga.

Įtariama, kad ligoninės vadovas, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ligoninėje vadovaujančias pareigas einančiais asmenimis, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo darbo sutartis ir kitus darbo apskaitos dokumentus.

Ligoninės direktoriui ir dviem ligoninėje vadovaujančias pareigas einantiems asmenims pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, dar keturiems asmenims pareikšti įtarimai dėl padėjimo piktnaudžiauti ir dokumentų klastojimo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūra.