Teikė daug vilčių

Kai kurie tyrėjai pastebėjo, kad internete, neigiant įrodymais grįstą mediciną, bandoma pateikti moksliškai neįrodytus kamieninių ląstelių terapinio pranašumo požymius tarsi įrodytus.

Manyta, kad kamieninės ląstelės turi įdomių savybių, netgi gali virsti bet kuria kita žmogaus kūno ląstele. Būdamos nespecializuotos, tarsi universalios, ilgainiui ir esant tam tikroms sąlygoms, patekusios į atitinkamą organą, jos gali imtis to organo atliekamų funkcijų. Buvo atlikta daugybė eksperimentų su pelių kaulų čiulpuose esančiomis kamieninėmis ląstelėmis. Tie bandymai, bent pradžioje, teikė nemažai hipotetinio pobūdžio vilčių. Pasirodė fantastinių prognozių apie galimybę iš esmės atnaujinti dėl įvairių ligų nualintų ir jau beužgęstančių žmogaus organų funkcionavimą. Buvo didi idėja ir didelis noras kamienines ląsteles panaudoti terapiniais tikslais, pirmiausia, siekiant sustiprinti išeminės ligos ar jau infarkto nustekentą širdies raumenį, suteikti jam naują šansą pajėgumui atkurti ir, pagerinus individo gyvenimo kokybę, žymiai pratęsti jo gyvenimo trukmę. Taigi, persirgusiems miokardo infarktu arba sergantiems įvairiomis nepagydomomis ligomis buvo suteikta daug iliuzinių perspektyvų. Ilgainiui kai kurie tyrėjai pastebėjo, kad internete, neigiant įrodymais grįstą mediciną, bandoma pateikti moksliškai neįrodytus kamieninių ląstelių terapinio pranašumo požymius tarsi įrodytus, taip pat klaidinančių priekaištų klinikoms, naudojančioms įrodymais pagrįstus gydymo metodus. Pastebėta, kad kamieninių ląstelių terapiniai efektai skelbiami nekritiškai ir neatsakingai, stokojant objektyvios analizės. Nepatikimos žinios iškreipia informacinį lauką, kelia sąmyšį visuomenėje.

Randa įvairiuose organuose

Tos daug žadančių embrioniniame vaisiaus formavimosi periode esančių ląstelių, kurios, anot Maxo Plancko, galimai evoliucijos jau pamirštos, yra randama įvairiuose organuose – kepenyse, smegenyse, raumenyse, kaulų čiulpuose, virkštelėje ir kt. Tyrėjai įtaria, kad mezenchiminės (jungiamojo gemalo audinio) ląstelės, paimtos iš kaulų čiulpų, atstovauja grupei skirtingų ląstelių, turinčių panašias charakteristikas. Būtent į jas eksperimentuotojai ir dėjo visas viltis. Bent jau teoriškai tos ląstelės potencialiai galėjo renovuoti bet kurį organą. Nuomonių šiuo klausimu būta įvairių ir jos, laikui bėgant, dar labiau varijavo, vis daugiau kaupėsi skepsio. Manyta, pavyzdžiui, kad kamieninės ląstelės stokoja kažkokio svarbaus faktoriaus, kuris absoliučiai būtinas tam, kad būtų baigtas ląstelių diferencijavimasis į specializuotas, kiekvienam organui būdingas ląsteles ir audinius. Teigta, kad tos ląstelės – ne kas kita, o rudimentinės ankstyvo embrioninio diferenciacijos proceso dariniai ar netgi per žmogaus evoliucinį procesą išsisklaidę likučiai. Ši įžvalga buvo laikoma itin svarbia, mat ji galėjo paaiškinti, kodėl į širdies raumenį įskiepytos ląstelės nenori paklusti mokslininkų norams, o būtent, kad jos lyg ir privalėtų, anot jų, perimti to organo (į kurį buvo perkeltos) morfologines ir funkcines savybes. Jei perkeltos ląstelės kartais ir rodo tam tikrą plastiškumą, tačiau funkciniu požiūriu klinikinės naudos jos nelabai teikia. Jos tiesiog neįgyja širdies raumeniui būdingų savybių. Nepaisant to, esama daugybės spekuliacijų, tarp jų ir mokslinių. Taip pat ir naivumo – tarsi tos kamieninės ląstelės, įskiepytos, tarkim, į miokardą, savaime žinotų, kaip joms transformuotis, kad pavirstų į širdies raumenį panašias ląsteles ir imtų kopijuoti gretimų ląstelių elgesį, t.y. funkcionuotų kaip tikras miokardas. Daugelis tyrėjų teisingai pastebi, kad tokios persitvarkančios ląstelės faktiškai transformuojasi nekontroliuojamai ir niekas nežino, ar jos, toliau evoliucionuodamos ir besikeisdamos, nenudreifuos į vėžines ar kitas makroorganizmui nepriimtinas ar nepalankias konkrečiam organui ląsteles. Tokios abejonės, matyt, tapo priežastimi, kad pastaraisiais metais pranešimų apie kamieninių ląstelių stebuklingą elgseną žymiai sumažėjo. Kai kuriuos mokslininkus tai paskatino labiau gilintis į skleidžiamą informaciją šia tematika.

Teoriškai tos ląstelės potencialiai galėjo renovuoti bet kurį organą. Nuomonių šiuo klausimu būta įvairių, laikui bėgant, vis daugiau kaupėsi skepsio.

Gelbsti ar žalingos?

Grupė mokslininkų – Alessandro R.Marconas, Barbara Murdoch ir Timothy Caulfieldas – pasinėrė į studiją, kuri, kaip jie tikėjosi, turėtų suteikti tam tikro aiškumo ir objektyvumo sklindantiems kontroversiškiems pranešimams šiuo klausimu. Dėmesys buvo sutelktas į publikacijas, patenkančias į elektronines svetaines. Mat kilo įtarimų, kad jose teikiama iškreipta ar abejotina informacija. Ištirta 214 straipsnių, pasirodžiusių dvejų metų laikotarpiu. Medžiagos kaupimas ir jos vertinimas prasidėjo nuo paieškos, įvedus raktinius žodžius: „kamieninės ląstelės“, „netikros naujienos“, „mokslo šlamštas“ (angl. „stem cells“, „fake news“, junk science“). Dėmesio centre atsidūrė tie pranešimai, kuriuose buvo pernelyg / perdėtai daug teigiamų arba, atvirkščiai, neįprastai daug neigiamų naujienų apie kamienines ląsteles. Panaudojus sudėtingą tyrimo metodiką, buvo itin kruopščiai analizuojami straipsniai, potencialiai turintys sąmokslo teorijų požymių, taip pat tie, kuriuose buvo gąsdinimų arba nepasitikėjimo tradicine medicina. Tyrimas atskleidė neabejotiną klaidinančio arba klaidinančiai interpretuojamo informacinio tinklo egzistavimą, o tai veda į netikrumą ir sutrikimą, taip pat poliarizuoja viešą diskursą, t.y. iškreipia diskusijas, ir, apskritai, viešąją polemiką. Tyrimo rezultatai parodė, kad 61,62 proc. atvejų kamieninės ląstelės buvo vaizduojamos kaip teigiamos, o 23,24 proc. – kaip žalingos ir sukeliančios vėžį. Greta to rasta spekuliacinių žinių be objektyvaus pagrįstumo.

Atsibunda iš letargo

Gilinantis į šią problematiką, susidaro įspūdis, kad dabar mokslininkai tarsi atsibunda iš savotiško letargo. Blaivumo įneša klinikinio nusivylimo visagalių kamieninių ląsteliu stebuklais tendencijos. Dar 2019 m. Guy-Andre Pelouze‘as, būdamas kardiochirurgu praktiku, pareiškė be užuolankų ir diplomatijos: „Pagaliau reikia kalbėti apie neigiamus klinikinius reiškinius – pamirškime apie kamienines ląsteles sergant širdies nepakankamumu.“ Tai būtų atsakas tiems entuziastams, kurie vis dar tiki tų ląstelių išskirtiniais gebėjimais, kad jos geba prikelti nusilpusį širdies raumenį. Taigi tos smalsumą žadinančios ląstelės, turinčios neva daugiapotencinių savybių (angl. pluripotent cells) yra nepajėgios užimti žuvusių ląstelių atitinkamuose organuose vietą ir įkvėpti naujo renesanso dėl ligos nusilpusiam organui. Optimizmo, matyt, reikia ieškoti kitose, labiau perspektyviose mokslinėse kryptyse.

Objektyvumo dėlei privalu pasakyti, kad kamieninių ląstelių transplantacija yra gana veiksminga terapija įveikiant kai kurias kraujo ligas, tokias kaip leukemija, anemija ir kt. Daug vilčių puoselėja neurologinio ir psichoneurologinio profilio pacientai, tačiau mokslininkai didesnių pažadų jiems kol kas nežada.

Štai vien lėtine venų varikoze serga apie 50 proc. žmonių populiacijos – tai viena dažniausiai pasitaikančių kraujagyslių ligų. Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgai pastebi, kad Šiauliuose ir visame regione sergančių periferine arterijų liga – gausu, o daugeliui šių pacientų liga apleista ir stipriai pažengusi. Tad kokie simptomai turėtų paskatinti mus suklusti ir neatidėliojant pasirūpinti kraujagyslių sveikata? Apie kraujagyslių ligas, šiuolaikines inovatyvias jų gydymo galimybes – pokalbis su kraujagyslių chirurgu Tomu Ptašinsku.

Dažniausiai pasitaikančios kraujagyslių ligos

Dažniausiai pasitaikanti kraujagyslių liga – paviršinių venų varikozė. Jos atsiradimo priežasties galime ieškoti evoliucijos istorijoje. „Apie venų varikozę galima pradėti kalbėti nuo evoliucijos pradžios, kai žmogus atsistojo ant kojų ir organizmo venose ilgainiui susiformavo vožtuvų sistema. Dėl šių vožtuvų, nepaisant Žemės gravitacijos jėgos, veninis kraujas teka į viršų – link širdies. Venų varikozė atsiranda dėl šių vožtuvų nepakankamumo“, – pasakoja medikas ir priduria, kad sirgimą šia liga dažnu atveju gali lemti genetinis ryšys – liga yra paveldima. Taip pat klaidingai manoma, kad venų varikozė būdinga tik moterims, kurios susiduria su estetine ligos problematika. Anot mediko, taip manyti klaidinga – liga išsivysto nepriklausomai nuo lyties, amžiaus faktorių.

Kita kraujagyslių chirurgo įvardyta kraujagyslių patologija – periferinė arterijų liga. Šiaulių miesto ir regiono pacientus konsultuojantis kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas pastebi, kad čia šia liga serga daug žmonių ir dažnu atveju liga stipriai pažengusi. „Sunerimti derėtų pasireiškus protarpiniam šlubumui, kai kyla šlaunies ar blauzdos skausmas paėjus ir pranyksta pastovėjus kurį laiką, taip pat pajutus naktinius kojų skausmus. Pastebėjote negyjančią žaizdą, pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį? Būtina pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu! Noriu pabrėžti, kad labai svarbu laiku pastebėti ligą, ją sekti, gydyti ir koreguoti visus faktorius užkertančius kelią ligos progresavimui bei atsiradimui“, – savimi rūpintis skatina specialistas.

Pastebėjote negyjančią žaizdą, pamėlusį ar pajuodusį pirštą, pėdos sritį? Būtina pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu!

Galima ir ūmios arterijų trombozės liga, kuriai būtinas skubus gydymas. Priešingu atveju gresia galūnės netekimas ar net mirtis. Pasak T. Ptašinsko, arterijų aneurizmos – rečiau pasitaikanti lėtinė liga, kai arterija išsiplečia daugiau kaip 50 proc. nei įprastas jos skersmuo. Taip kyla rizika arterijai savaime plyšti, gali pasireikšti spaudimo reiškiniai į gretimus organus ar audinius.

Kraujagyslių ligų gydymui – auksinis gydymo standartas

Kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas sako, kad kraujagyslių ligų klausimas sudėtingas, nes neretai susijęs su žmogaus genetika. Todėl kol kas gydymui skiriami chirurginiai būdai, kurie vis modernėja. 

Koks gydymas bus pritaikytas pacientui, sprendžiama individualiai – atsižvelgiant į jo kraujagyslių pakitimus. „Atvira chirurginė arterijų rekonstrukcinė operacija atliekama, kai arterijų pažeidimai yra jau dideli ir endovaskulinis gydymas negalimas, nes tai sudėtinga techniškai ir galime negauti norimo rezultato. Jei arterijų pažaida maža įprastai visada atliekamas endovaskulinis gydymas. Pasitaiko atvejų, kai operacinis gydymas pacientui negalimas dėl sunkios jo būklės esant daugybei gretutinių ligų. Tokiu atveju paskutinė viltis – endovaskulinis gydymas. Taigi pasitvirtina mintis, kad kiekvienas atvejis unikalus ir konkrečiam žmogui parenkame būtent jam tinkamą gydymą. Paviršinių varikozinių venų gydymui pradinėse ligos stadijose beveik visada galima pritaikyti minimaliai invazyvų gydymo metodą – endoveninę abliaciją. Išskyrus atvejus, kai venos labai vingiuotos, itin arti odos paviršiaus ar jau anksčiau operuotos ir atsinaujinusios. Endoveninė lazerinė abliacija – paviršinių venų varikozių gydymui – visame pasaulyje auksiniu standartu laikomas gydymo metodas“, – kraujagyslių gydymo specifiką aptaria kraujagyslių chirurgas. 

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad endovaskulinis gydymas galimas tiek arterijoms, tiek venoms. Arterijoms bei giliosioms venoms atliekami plėtimai specialiais plėtiminiais balionėliais ar stentavimas, o paviršinėms venoms – endoveninė abliacija lazerio pagalba, radijo bangomis ar medikamentų pagalba.

Kas dažniausiai serga kraujagyslių ligomis?

Reikšmingu faktoriumi sirgti kraujagyslių ligomis gali tapti žmogaus amžius, gyvenimo būdas, gretutinės ligos. „Kaip ir minėjau, dauguma šių ligų turi genetinį ryšį. Žinoma, galima įžvelgti ir kitus priežastinius aspektus. Pavyzdžiui, periferinė arterijų liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, įprastai nuo 65 metų. Šalia to, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, išemine širdies liga, dislipidemija, depresija. Taip pat didesnę riziką susirgti periferine arterijų liga turi persirgę miokardo infarktu, patyrę galvos smegenų insultą, rūkantys, patiriantys pastovią stresinę įtampą, turintys mažą fizinį aktyvumą, nutukę asmenys“, – mintimis dalijasi kraujagyslių chirurgas.

Gydytojas T. Ptašinskas atkreipia dėmesį, kad venų varikozė dažnai pasireiškia jaunystėje ir su amžiumi tik progresuoja. Faktoriai, skatinantys atsirasti venų varikozei vyresniame amžiuje yra nėštumas, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, gyvenimo būdas, veikla, susijusi su ilgu stovėjimu ar sėdėjimu, rūkymas.

Didesnę riziką susirgti periferine arterijų liga turi persirgę miokardo infarktu, patyrę galvos smegenų insultą, rūkantys, patiriantys pastovią stresinę įtampą, turintys mažą fizinį aktyvumą, nutukę asmenys.

„Arterijų trombozės pasireiškia sergantiems širdies ritmo sutrikimu, širdies vožtuvų ligomis, širdies reumatinėmis ligomis, ypač kai nevartojami kraują skystinantys vaistai, periferine arterijų liga, kraujo ligomis, onkologinėmis ligomis. Arterijų aneurizmos būdingos vyresniems nei 75 metų žmonėms, sergantiems hiperhomocisteinemija, hipercholesterolemija, simptomine periferine arterijų liga, cukriniu diabetu, genetinėmis ligomis, rūkantiems, turintiems išvaržų, žemą vitamino B6 lygį“, – rizikos veiksnius aptaria T. Ptašinskas.

Apskritai, į specialistus kreiptis reikėtų pasireiškus šiems simptomams: kylant skausmui kojose ramybės būsenoje, pajutus pulsuojantį darinį pilve ar kojoje, pastebėjus išryškėjusias ar išsiplėtusias paviršines venas kojose, atsiradus kojų tinimui, šalimui ar aptirpimui, pasireiškus odos spalvos pigmentiniams pakitimams. Sudėtingais ir apleistais kraujagyslių ligų atvejais, blauzdose ar pėdose atsiveria sunkiai gydomos trofinės opos, atsiranda pirštų ar pėdos gangrena, kuri nesunkiai gali komplikuotis galūnės infekcija.

Kaip galime išvengti kraujagyslių ligų?

Nuo ligų apsaugoti nesame, tačiau jų išvengti ar joms atsiradus – jų eigą kontroliuoti galime savimi rūpindamiesi kasdieną: subalansuotai maitindamiesi, aktyviai leisdami laisvalaikį, kokybiškai ilsėdamiesi. Kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas sako, kad visų pirma derėtų koreguoti rizikos veiksnius atsisakant žalingų įpročių – rūkymo. „Šalia to labai svarbu dėmesys savo mitybai. Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį. Rekomenduočiau Viduržemio jūros regiono dietą. Svarbu vengti pastovaus streso. Taip pat proporcingai didinkite fizinį aktyvumą, susiformuokite reguliarias mankštas. Itin svarbi gretutinių ligų kontrolė, ypač cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, inkstų bei širdies ligų“, – patarimais dalijasi kraujagyslių chirurgas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į ankstyvąją diagnostiką, ligos savalaikį sekimą ir gydymą. Taip pat nepamirškite apie nemokamas širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas kartą per vienerius metus vyrams nuo 40–55 metų ir moterims nuo 50–65 metų imtinai, kuriems nustatomas cukrinis diabetas ar metabolinis sindromas. Norintys dalyvauti prevencinėse programose turi kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Svarbu suprasti, kad šiuo atveju tik „žinojimas“ be „darymo“ niekada savaime neatneša sveikatos.

Sumažins komplikacijų riziką

Iki šiol kalcio sankaupos kraujagyslėse buvo šalinamos operacijos metu, atliekant atvirą pjūvį. Tikimasi, kad arterijų litotripsijos procedūra padės sumažinti galimų komplikacijų riziką, kurios gali atsirasti po operacijų, atliekant atvirą pjūvį, ir palengvins pooperacinį gijimo laikotarpį.

Pirmoji tokia operacija Lietuvoje atlikta Kauno klinikose. Pacientas, kuriam atlikta naujoji procedūra, serga išemine širdies liga su priekinės tarpskilvelinės arterijos ateroskleroze. Pasak Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovo profesoriaus Ramūno Uniko, šios kraujagyslės sienelėse buvo susidariusios didelės kalcio sankaupos. "Kraujagyslėse esančios kalcio sankaupos sumažina jų elastingumą ir trukdo įvesti stentus ar atlikti kitas procedūras, reikalingas širdies vainikinių arterijų ar kitų arterijų aterosklerozei gydyti, – aiškina profesorius. – Iki šiol kalcio sankaupos buvo šalinamos tik operacijų metu, tačiau arterijų litotripsijos procedūra suteikia galimybę jas sumažinti ar pašalinti išvengiant chirurginių procedūrų."

Kodėl kaupiasi, neaišku

R.Uniko teigimu, kalcio sankaupos arterijose susidaro dėl aterosklerozės. "Patikimų duomenų, kodėl vieniems pacientams kalcis kaupiasi aterosklerozės plokštelėse, o kitiems kaupiasi mažiau arba beveik nesikaupia, nėra. Tačiau dėl didelių kalcio sankaupų arterijos tampa labai kietos, neelastingos, todėl sutrinka įvairių organų kraujotaka. Tokiose arterijose atlikti stentų implantavimo ar kitų gydomųjų procedūrų per kateterius kartais būna tiesiog neįmanoma", – teigia jis.

Ramūnas Unikas: iki šiol kalcio sankaupos buvo šalinamos tik operacijų metu, tačiau arterijų litotripsijos procedūra suteikia galimybę jas sumažinti ar pašalinti išvengiant chirurginių procedūrų.

Pasak profesoriaus, neįrodyta, kad tai, jog kalcis linkęs kauptis organizme, gali būti susiję su nuolatiniu kalcio papildų vartojimu. "Tas kalcis žmogaus organizme kaupiasi metų metais, dešimtmečius. Neįrodyta, kad kalcio papildų vartojimas sukeltų kalcio kaupimąsi aterosklerozės plokštelėse. Tiesiog vieno žmogaus organizmas yra labiau linkęs kaupti kalcį ir sąnariuose, ir kraujagyslėse, o kito – ne. Ir mes niekaip negalime prognozuoti, kurio žmogaus organizme kalcis kaupsis, o kurio – ne", – sakė R.Unikas.

Išardo naudojant bangas

Litotripsijos procedūros metu kalcio sankaupos išardomos naudojant garso (akustines) bangas, kurios iki kraujagyslės sienelės perduodamos per specialiai į arteriją įvestą kateterį su balionėliu. "Šios garso bangos suskaldo kalcio sankaupas arterijos sienelėse, todėl joje tampa įmanoma implantuoti stentus ar atlikti kitas procedūras, kurių nebūtų galima atlikti dėl labai kietų kalcio sankaupų", – apie procedūros unikalumą pasakoja profesorius.

Kiekvienais metais Kauno klinikose atliekama daugiau nei 100 aortos vožtuvų implantavimo per kateterius procedūrų, reikalingų pacientams, sergantiems aortos vožtuvo stenoze (susiaurėjimu). "Aortos vožtuvo implantavimo metu vožtuvas turi būti prastumtas pro dubens arterijas, kurios turi būti bent 6 mm storio. Tačiau dažnai šios arterijos būna labai susiaurėjusios dėl didelių kalcio sankaupų, todėl atlikti implantacijos praktiškai neįmanoma, – sako skyriaus vadovas. – Naujoji procedūra padės gydytojams lengviau pašalinti šias sankaupas, procedūras atlikti greičiau, o pacientams išvengti sunkaus pooperacinio gijimo laikotarpio."

Apie vainikinių širdies arterijų litotripsijos poreikį sprendžia gydytojas kardiologas, atliekantis vožtuvo implantavimo procedūrą.

Prasidėjus pandemijai, apie trombus kalbama vis garsiau. Tromboembolinėmis komplikacijomis vadinamos būklės kelia nerimą ir medikams. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologė Milda Kovaitė priminė, kad žmogaus organizme yra natūrali apsauga nuo tokių komplikacijų, nes kraujo krešulio sistema yra reguliuojama, bet dėl tam tikrų priežasčių ji  gali sutrikti.

– Dėl baimės mirti nuo trombų kai kurie žmonės atsisako netgi skiepytis nuo koronaviruso. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai?

– Prasidėjusi skiepijimui nuo koronoviruso infekcijos kone kasdien sulaukiame pasaulio naujienų apie trombus. Kai kam netgi susidarė įspūdis, kad skiepai gali išprovokuoti kraujo krešulius, bet tai ypač reta komplikacija. Kraujo krešumo sutrikimų  buvo ir iki COVID-19 infekcijos. Žmonės ir anksčiau mirdavo nuo  įvairių ligų, kurias sukelia trombozė įvairiuose organuose. Tačiau COVID-19 infekcija dėl poveikio į krešėjimo sistemą yra ypatinga.

Nei viena kita ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nei gripas nesukelia bėdų dėl kraujo krešėjimo sutrikimų. Tuo tarpu COVID-19 infekcija gali pasireikšti sudėtingomis trombozės komplikacijomis. Vadinasi, turime tokį virusą, kuris daliai žmonių gali pavojingai aktyvinti kraujo krešėjimo sistemą.

Netgi jauniems žmonėms COVID-19 infekcija gali išprovokuoti krešulių, dėl šios priežasties koronavirusas yra pavojingas. Tokią žinią mums atnešė pandemija. Todėl medikai ėmė pastaruoju metu daug diskutuoti apie trombozę.

Vidutinėms ir sunkesnėms COVID-19 ligos formoms sergantiems pacientams  profilaktiškai skiriami antikoaguliantai, padedantys apsaugoti nuo kraujo krešulių susidarymo.

Dažnai pamirštame, kad rūkymas gali sąlygoti padidėjusią trombozės riziką.

– Dėl kokių priežasčių žmogaus organizmas pradeda gaminti trombus?

– Gamtoje viskas turi pusiausvyrą, taip pat ir fiziologiniai procesai žmogaus kūne. Mūsų organizmas pasižymi natūralia pusiausvyra tarp kraujo krešėjimo sistemos ir fibrinolitinės sistemas, kuri tirpdo krešulius. Pavyzdžiui, įsipjovus į pirštą užsitraukia žaizda, todėl esame apsaugoti nuo nukraujavimo. Jei yra įgimtas kraujo krešėjimo faktorių trūkumas, žmogus gali nukraujuoti.

Bet gali būti įgimtas polinkis ir į trombozę, tai įgimta trombofilija, kai netgi jauni žmonės gali sirgti įvairiomis trombozės formomis.

– Kodėl sakoma, kad su amžiumi didėja trombozės pavojus?

– Amžius yra trombozės veiksnys. Jei sulaukus 70 metų, diagnozuojama  giliųjų venų trombozė, tai nieko nestebina. Tačiau pasitaiko atvejų, kai trombozė užklumpa trisdešimtmečius, tai jau blogai, tokius ligonius būtina tirti ir ieškoti įgytų ar įgimtų (genetinių) priežasčių.

Kraujo krešulių rizika didėja ir dėl  medžiagų apytakos sutrikimų, lemiančių  nutukimą, cukrinį diabetą. Į trombozės veiksnių sąrašą galima įtraukti taip pat nejudrumą, mažą fizinį aktyvumą, žalingus įpročius, netgi hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimą.

Skiepai nuo koronaviruso taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį – kraujo krešulius. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad tai itin retas sutrikimas – iš 8 milijonų paskiepytų žmonių buvo užfiksuoti vos keli atvejai, kai susidarė kraujo krešulių. Mokslininkai svarsto apie krešulių imunologinę kilmę.

Kita vertus, dažnai pamirštame, kad rūkymas gali sąlygoti padidėjusią trombozės riziką. Ypač tai pavojinga jaunoms moterims, kurios vartoja kontraceptines piliules. Toks derinys vienai iš penkių šimtų ar tūkstančio moterų gali sąlygoti trombų atsiradimą ir rimtas komplikacijas ar net mirtį.

– Kada yra skiriami vaistai, o kada galima išsiversti be jų?

– Kraujo krešėjimo sutrikimus įmanoma gydyti vaistais, bet turi būti patvirtinta kraujo krešėjimo liga. Kadangi sumažinus krešumą didėja kraujavimo rizika,  negalima eksperimentuoti su medikamentais.

Jei vyrauja trombų formavimosi procesas, vaistai jį slopina, tačiau tai nėra natūrali fiziologinė pusiausvyra. Dėl šios priežasties pacientai yra įspėjami – jei prasidėtų vidinis kraujavimas, nedelsiant kreiptis pagalbos.

Liaudyje mėgstama sakyti, kad aspirinas skystina kraują. Tai netiesa, nes skystinti galima kompotą, sriubą, o ne kraują. Iš tikrųjų aspirinas veikia  bespalvių kraujo plokštelių trombocitų sulipimą, tai yra veikia kaip antiagregantas, bet  tai nėra specifinis kraujo krešėjimą veikiantis preparatas – antikoaguliantas.

– Ar yra profilaktinių natūralių priemonių, apsaugančių nuo trombų?

Fizinis aktyvumas ir poilsis gamtoje veikia kaip balzamas sielai.

– Tai gali būti augalinės medžiagos, pavyzdžiui, pasaulyje vis daugiau dėmesio sulaukia natokinazės fermentas, aptinkamas fermentuotų sojų pupelėse. Ši biologiškai aktyvi medžiaga yra vertinama kaip viena iš natūralių alternatyvų kraujotakos sutrikimų ir trombozės profilaktikai. Natokinazė pasižymi įvairialypiu poveikiu, tai būdinga augalinės kilmės medžiagoms. Ji aktyvuoja natūralią organizmo fibrinolizės (fibrino tirpimo) sistemą, vadinasi, ardo krešulius ir neleidžia susidaryti naujiems, todėl ne tik mažina trombozės riziką, bet ir gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne. Taip pat stebimas, nors ir nežymus,  natokinazės poveikis kraujospūdžio mažinimui.

Natokinazę galima naudoti profilaktiškai, kol dar nėra gydytojo paskirtas gydymas kraujo krešumą mažinančiais medikamentais, bet negali būti vartojama vietoj gydytojo skirto gydymo. Yra veiksmingos ir kitos nemedikamentinės priemonės: tai sveika gyvensena, racionali mityba. Ypač tai svarbu pandemijos metu, kai daugelis žmonių dirba nuotoliniu būdu, daug valandų praleidžia prie kompiuterio.

Fizinis aktyvumas ir poilsis gamtoje veikia kaip balzamas sielai. Jei du ar tris kartus per savaitę skirtume mankštai, įvairiems fiziniams pratimams, o kasdien bent po 40 minučių eitume pasivaikščioti, mažintume mirtingumą tiek nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiek ir bendrąjį mirtingumą. Reikėtų taip pat vengti žalingų įpročių, nerūkyti, nes, kaip minėjau, rūkymas skatina trombų susidarymą. Labai svarbu stebėti ir savo cholesterolio lygį kraujyje, padidėjus blogojo cholesterolio kiekiui, prarandame pusiausvyrą ir visoje kraujotakoje.

Krešėjimo sistemą palaiko ir normalus skysčių vartojimas. Jeigu daug prakaituojama, mėgstama kaitintis pirtyje, kraujas gali pasidaryti klampesnis, todėl gali aktyvuotis kraujo krešėjimo sistema.  Bet skysčius reikia taip pat gerti su saiku. Kraujagyslių sistema yra unikali, o krešumo pusiausvyrai užtikrinti nepakanka vienos kapsulės, nes geros savijautos pagrindas – sveika gyvensena, kokybiškas miegas ir gebėjimas susidoroti su stresu.

Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Manoma, po išaugusių mirčių skaičiumi gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė apgailestavo, kad daug žmonių neįvertina koronaviruso klastingumo, jie mano, kad tai tik peršalimas, bet ši liga gali sukelti daug žalos sveikatai. Atlikę ne vieną tyrimą apie šio koronaviruso poveikį sergantiesiems lėtinėmis ligomis mokslininkai įsitikinę, kad ne mažiau svarbu nei imuniteto stiprinimas yra teisinga kraujotakos kontrolė. Mokslininkų duomenimis, trombozė  yra viena pavojingiausių COVID-19 komplikacijų.

Koronaviruso infekcija sukelia organizme bendrą uždegiminę reakciją, dėl šios priežasties aktyvėja krešėjimo sistema ir didėja rizika, kad kraujagyslėse susidarys trombų.

– Kokią įtaką COVID-19 infekcija turi širdies bei kraujagyslių ligoms?

– Yra pastebėta, kad dalis sergančiųjų koronaviruso infekcija miršta dėl trombozės komplikacijų. Yra keli mechanizmai, dėl kurio vystosi veninės trombozės, taip pat ir arterinės trombozės, nors jos pasitaiko rečiau. Įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 20-30 proc. pacientų, gydomų ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos, gresia trombozė, o ištyrus reanimacijoje gydomus pacientus,  paaiškėjo, kad jiems trombozės rizika dar didesnė – apie 50 proc. Netgi plaučių kraujagyslėse gali susidaryti krešulių. Tai rodo, kad koronavirusas provokuoja pavojingą protrombotinę būklę.

– Kuo yra svarbi tokia mokslininkų išvada?

– Kurį laiką vyravo nuomonė, kad koronavirusas labiausiai taikosi į plaučių audinį, veikia plaučių alveoles. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jis sugeba pažeisti taip pat endotelio ląsteles, o tai yra vidinis kraujagyslių sienelių dangalas. Koronaviruso infekcija sukelia organizme bendrą uždegiminę reakciją, dėl šios priežasties aktyvėja krešėjimo sistema ir didėja rizika, kad kraujagyslėse susidarys trombų. Taip dažniausiai atsitinka venose (kojų giliųjų venų trombozė), ilgainiui šie trombai gali nukeliauti su kraujo tėkme į plaučių kraujagysles.  Joms užsikimšus, dar labiau trūksta deguonies.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams vystosi diseminuota intravaskulinė koaguliacija, tai yra kitoks krešėjimo sutrikimas. Tokio sutrikimo metu vienose kraujagyslėse formuojasi krešuliai, o kitur – kraujuoja, o tai sukelia  krešėjimo faktorių išsekimą. Todėl visi į ligonines patekę koronaviruso infekcija sergantys pacientai nuo pirmųjų dienų yra gydomi profilaktine antikoaguliantų dozė, toks gydymas gali būti tęsiamas ir tada, kai pacientai išrašomi į namus.

Iki šiol mokslininkai diskutuoja apie tai, kokia turėtų būti skiriama antikoaguliantų dozė, nustačius COVID-19 infekciją. Viena iš natūralių alternatyvų kraujotakos sutrikimų ir trombozės profilaktikai yra natokinazė – tai fermentas, išgautas iš fermentuotų sojos pupelių.  Lyginant su kitais antikoaguliantais ir fibrinolitikais, natokinazė nesukelia šalutinių poveikių, ji lengvai pasisavinama žarnyne. Yra šalių, kuriose natokinazė net įtraukta į anesteziologų gydymo schemas, yra rekomenduojama  skirti natokinazę kartu su heparinu.

– Ar mokslinių tyrimų išvados gali būti taikomos klinikinėje praktikoje?

– Kiekvienas tyrimas yra svarbus. Mes dabar žinome, kad visiems ligoniams, kurie dėl COVID-19 infekcijos pateko į ligoninę, turi būti skiriami krešėjimą mažinantys vaistai. O šeimos gydytojams yra  svarbu tai, kad išleisti iš ligoninės pacientai turėtų būti atidžiau stebimi. Būna ir taip, kad žmogus persirgo COVID-19 infekcija, buvo išleistas iš ligoninės į namus ir staiga numirė, o viena iš priežasčių - tai tromboembolinė komplikacija. Tokiu būdu koronavirusas didina širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumą.

– Kai kas mano, kad koronavirusas elgiasi kaip gripo virusas, nes taip pat sukelia peršalimo negalavimus?

– Gripas nėra siejamas su tromboze. Gripas sukelia virusinį plaučių uždegimą (kaip ir koronavirusas, kuris tiesiogiai veikia plaučių audinio ląsteles alveolocitus). Taip pat gripas gali pažeisti širdies raumens ląsteles ir sukelti ūmų  širdies nepakankamumą. Ši komplikacija yra taip pat siejama su padidėjusiu mirtingumu, ypač jaunų žmonių tarpe.

Tuo tarpu koronavirusas yra labiau pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač  tiems, kuriuos vargina įvairios lėtinės ligos. Tačiau mes niekada negalime garantuoti, ar nemirs užsikrėtęs koronavirusu vaikas. Koronavirusas sukelia tromboembolinių komplikacijų taip pat darbingo amžiaus žmonėms.

Liūdniausia, kad mes nežinome, kas laukia persirgusių COVID-19 infekcija, kokių gali būti atokių pasekmių, dar nėra sukaupta tokių duomenų.

Liūdniausia, kad mes nežinome, kas laukia persirgusių COVID-19 infekcija, kokių gali būti atokių pasekmių, dar nėra sukaupta tokių duomenų. Akivaizdu, kad dėl masinio sergamumo koronaviruso infekcija Lietuvoje didėja taip pat sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat ir mirtingumas. Bus daugiau komplikuotų infarktų, bus užleistų būklių – tik šie rezultatai paaiškės  tada, kai pandemija pradės slūgti. Taip pat padaugės ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, pablogės jų būklė.

– Kuo gali būti naudingi augaliniai preparatai?

– Žmogaus kūne yra keletas fermentų, atsakingų už kraujo krešėjimą, tačiau yra tik vienas – plazminas, kuris skaido netirpų kraujo baltymą fibriną (kai kuriais atvejais fibrinas yra naudingas, pavyzdžiui, žaizda negalėtų sugyti be fibrino).

Yra įrodyta, kad augalinės medžiagos taip pat gali gerai skaidyti fibriną. Pavyzdžiui, natokinazė, 1980-asiais  japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi įrodė, kad natokinazė geba skaidyti fibriną, atlikdama panašų procesą kaip ir žmogaus organizme esantis plazminas, tačiau  natokinazės efektas yra maždaug keturis kartus didesnis.

Nors dar trūksta klinikinių tyrimų su natokinaze ir COVID-19, vis daugiau medikų ir mokslininkų siūlo naudoti natokinazę kaip priemonę, mažinančią COVID-19 komplikacijas. Įprasti trombolitikai yra injekciniai, trumpalaikio vartojimo ir sukelia šalutinių poveikių, todėl jie netinka ilgalaikei trombozės profilaktikai, o natokinazė galėtų pagerinti infekcinėmis ir uždegiminėmis ligomis sergančių pacientų klinikinę prognozę.

– Karantino metu daugelis žmonių priversti atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo? Ką pataria kardiologai?

– Bėda ta, kad dėl karantino atsirado daug griežtų apribojimų, o sėdėjimas ir nejudrumas yra pavojingas kraujagyslėms kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas. Sveika gyvensena, svorio  korekcija, subalansuota mityba – tai yra labai svarbu karantino metu. Mes negalime sau leisti atsipalaiduoti.

Investuoti į save  karantino metu reiškia sportuoti, mankštintis, neleisti aptingti raumenims ir rūpintis savo kraujotaka. Jeigu didžiąją dienos dalį sėdime, mažai judame, vien dėl nejudros sulėtėja kraujotaka, o lėtėjant kraujo tėkmei, greičiau susidaro krešulių. Mažai judantys žmonės turėtų praturtinti savo mitybą veikliosiomis medžiagomis, kurios mažina krešulių pavojų.

– Ar galima sakyti, kad įtarus koronaviruso infekciją ar sulaukus teigiamo testo, būtina pasirūpinti savo kraujotaka?

– Jei užsikrėtęs žmogus gydosi namie, naudinga praturtinti organizmo atsargas ne tik imunitetui skirtais vitaminais, mineralais, bet ir natokinazės fermentu. Visi turime stengtis, kad neišsivystytų COVID-19 infekcijos sunki forma ir nebūtų krešulių pavojaus. Tuo tarpu aspirinas ir krešėjimą mažinantys vaistai nėra rekomenduojami pacientams, jei jie nesigydo ligoninėje.  Nėra taip, kad žmogus sugalvojo kurį laiką gerti aspirino tablečių, ir viskas bus gerai. Turi būti aiškios indikacijos, kada galima vartoti aspiriną. Tai gali nuspręsti tik gydytojas.

Gerai kraujotakai reikalingi taip pat antioksidantai, o vienas stipriausių yra alyvuogių aliejuje esantis hidroksitirozolis. Hidroksitirozolis ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir stiprina organizmo antioksidacines sistemas. Laboratoriniai tyrimai parodė hidroksitirozolio antivirusinį aktyvumą – ši nedidelė polifenolinė molekulė sėkmingai slopino įvairias gripo viruso atmainas, taip pat paukščių ir kiaulių gripo sukėlėjus.

Dar vienas svarbus patarimas užsikrėtus koronavirusu – negalima nutraukti vaistų vartojimo, jeigu juos skyrė kardiologas. Susirgus koronaviruso infekcija, gydymas nuo širdies ir kraujagyslių ligų lemia geresnį išgyvenamumą.

Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema. Ši vaistų grupė apipinta mitais ir baimėmis, pacientai nejaučia motyvacijos imtis prevencijos dėl to, kad perspektyva ateityje apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto atrodo miglota.

„Iki 2015 metų statinų prieinamumas buvo gana ribotas, tačiau nuo 2016 metų jų kompensavimo sąlygos ženkliai pagerėjo, šeimos gydytojams atsirado galimybė juos paskirti ir, atrodytų, neliko didelių kliūčių juos vartoti. Tačiau pacientams labai smarkiai pervertinant galimą statinų šalutinį poveikį bei nepaisant objektyvių, mokslu pagrįstų įrodymų, vis dar neišnaudojamas šių medikamentų potencialas. Pacientams, vartojantiems statinus prevencijos tikslu, ne visada lengva įsivaizduoti, kad ilgalaikis jų vartojimas sumažins kardiovaskulinių įvykių – miokardo infarkto ir insulto – riziką“, – problemą įvardija gydytoja.

Mitų sąrašą pildo ir COVID-19 pandemija

Žmogaus organizme cholesterolis atsiranda dviem būdais: su maistu bei pagamintas kepenų. Statinai ne tik mažina cholesterolio sintezę organizmo viduje, bet ir apsaugo aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo. Anaiptol ne visuomet cholesterolio lygį gali sumažinti sveikas gyvenimo būdas, kadangi polinkis į aktyvią cholesterolio sintezę kepenyse gali būti paveldėtas genetiškai.

„Gyvenimo būdo korekcija, sveikatai palanki mityba yra sveikintina, bet ne visuomet gali išspręsti problemą. Pacientai labiau įsibaiminę ne dėl to, kad patenka į didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupę ir jiems gresia ūminis išemijos įvykis, o kad statinai gali pabloginti situaciją. Tarp dažniausių stereotipų yra baimė, kad jie neva sugadins kepenis, pakenks atminčiai – nors yra įrodymų, kad yra priešingai“, – pasakoja J. Čelutkienė.

COVID-19 pandemijos situacija padėjo sukurti dar vieną legendą apie statinus: keliamas klausimas, kaip jie veiktų užsikrėtus virusine infekcija, nors sveikesnė kraujotakos sistema galėtų prisidėti prie lengvesnės ligos eigos.

Profesorė pataria remtis objektyviais faktais ir tokių autoritetingų organizacijų kaip Europos kardiologų draugija rekomendacijomis. Įrodyta, kad prevenciškai vartojami statinai miokardo infarkto riziką sumažino daugiau kaip 50 proc., kraujagyslių procedūrų poreikis smuko apie 50 proc., insulto rizika sumažėjo taip pat beveik 50 proc., be to, jie reikšmingai, apie 20 proc. mažina bendrąjį mirtingumą.

„Tai yra labai stipru. Panašų sveikatos pagerinimo ir jos rizikų sumažinimo poveikį patiria ir jau sergantys pacientai“, – teigia profesorė.

Statinai veikia ne tik skaičius kraujo tyrime

Miokardo infarktas ar insultas patiriamas tuomet, kai kraujagyslę užkemša trombas (krešulys). Pasak gydytojos, reikia žinoti, jog iš esmės visiems žmonėms po truputį vystosi aterosklerozė ir šių plokštelių kiekvienas turime mažiau arba daugiau. Rūkantieji, fiziškai neaktyvūs žmonės patenka į didesnės rizikos grupę.

„Visos tragedijos ar net katastrofos nutinka tuomet, kuomet aterosklerozinė ląstelė įplyšta. Jos viduje yra tarsi uždaryta ir nuo išorės apsaugota riebalų – cholesterolio sankaupa, taip pat uždegiminių ląstelių. Įplyšus išorinei kepurėlei plokštelės turinys išsilieja į kraujagyslės vidų ir organizmas ima reaguoti: trombocitai, eritrocitai stengiasi neutralizuoti šias medžiagas ir jas aplimpa. Taip susidaro trombas, dėl kurio įvyksta infarktas arba insultas“, – sako gydytoja kardiologė.

Jos teigimu, trombas gali susiformuoti bet kur, taip pat ir kojų, inkstų ar žarnų arterijose.

„Statinai papildomai apsaugo nuo mūsų organizme jau egzistuojančių aterosklerozinių ląstelių įplyšimo, taip mažindami trombų susidarymo riziką. Ypatingai esantieji rizikos grupėje turėtų suprasti, kokią grėsmę jie kelia patys sau, pasiduodami neracionaliai statinų vartojimo baimei. Todėl svarbu nebijoti statinų, suprasti jų naudą, juos tvarkingai vartoti, tai yra taip, kaip paskyrė gydytojas“, – tvirtina J. Čelutkienė.

Į didesnę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę patenka 40 metų amžių pasiekę vyrai ir moterys nuo 50 metų.

Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Higienos instituto skelbiamais duomenimis, 2019 metais tokios paslaugos suteiktos 295,6 tūkst. asmenų, kurie sudarė 48,2 proc. tikslinės populiacijos. Todėl kiekvienas žmogus, esantis paminėtose amžiaus grupėse ir dar nesergantis kardiovaskulinėmis ligomis, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir išsitirti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.

Lemia keletas veiksnių

"Manoma, kad jauno amžiaus insulto dažnėjimą lemia keletas veiksnių, – sako gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras profesorius Dalius Jatužis. – Pirmiausia, diagnostika yra žymiai pagerėjusi – nuolat atsiranda jautresnių tyrimų, vyksta moksliniai tyrimai jauno insulto srityje, didėja visuomenės budrumas klinikiniams insulto požymiams, tad ir atvejų nustatoma dažniau. Tačiau didelę įtaką daro ir tarp visuomenės augantys insulto rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs kraujo spaudimas, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, narkotinių medžiagų vartojimas. Didelę įtaką daro stresas, patiriama įtampa ir persidirbimas."

Jis nevalo kraujagyslių, kaip klaidingai manoma, tačiau iš tiesų, kaip bet kokios rūšies alkoholis, yra susijęs su insulto rizikos padidėjimu.

Stanfordo neuromokslų sveikatos centro duomenimis, tarp vyresnių ir jaunesnių žmonių grupių skiriasi insultą sukeliantys veiksniai. Vyresnio amžiaus žmonėms insultą dažniausiai sukelia aterosklerozė, tačiau jaunesniems – tokie rizikos veiksniai kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, rūkymas. Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas gali būti nulemtas ir infekcinių ar uždegiminių ligų, vaistų, neretai jauną insultą lemia genetika. Vis dėlto apie 25–35 proc. tikrųjų jauno insulto priežasčių tiksliai nustatyti nėra įmanoma.

Poveikis neįrodytas moksliškai

Pasak profesoriaus, nors insultas ištinka staiga, rizikos veiksniai įspėja, kad į savo sveikatą reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. Tai reiškia, kad diabetu sergantis, rūkantis ir nuolatinę nervinę įtampą patiriantis žmogus nebūtinai patirs insultą, tačiau jam ligos tikimybė žymiai padidėja. Kartais insultas apie save perspėja – kai kuriems žmonėms prieš insultą gali būti praeinančių smegenų išemijos priepuolių – trumpalaikių insultui būdingų simptomų, dažniausiai praeinančių greičiau nei per valandą. Taip nutikus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų reikiamą gydymą.

Vis dėlto ne visos gyventojų naudojamos priemonės padeda apsisaugoti nuo insulto. Gydytojas vardija lietuvių naudojamas, tačiau neveiksmingas priemones: įvairūs "kraujagysles plečiantys" vaistai, profilaktiniais sumetimais atliekamos lašinės infuzijos, maisto papildai ar organizmo valymai. Nors šios priemonės nekenkia, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas mediciniškai, todėl pasikliauti vien jomis negalima. Kiek kitaip yra su raudonuoju vynu. Jis nevalo kraujagyslių, kaip klaidingai manoma, tačiau iš tiesų, kaip bet kokios rūšies alkoholis, yra susijęs su padidėjusią insulto rizika.

Diabetu sergantis, rūkantis ir nuolatinę nervinę įtampą patiriantis žmogus nebūtinai patirs insultą, tačiau jam ligos tikimybė žymiai padidėja.

Slopina uždegiminius procesus

Su didesne insulto rizika neabejotinai siejamas ir pernelyg didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, kuris skatina plokštelių susiformavimą galvos smegenis maitinančiose kraujagyslėse, mažina jų elastingumą ir didina trombozės riziką. Cholesteroliui mažinti, taip pat arterijų endotelio funkcijai ir elastingumui gerinti, slopinti uždegiminiams procesams kraujagyslės sienelėje gydytojai skiria vaistus – statinus. Jie, kaip moksliškai įrodyta veiksminga priemonė, yra beveik visuomet skiriami antrinei insulto profilaktikai ir atlieka esminį vaidmenį gydant pacientus, kuriems nustatyti vidutinio ir didelio laipsnio smegenų kraujagyslių susiaurėjimai, galintys sukelti insultą.

Gydytojai pataria nepamiršti profilaktinių kraujo ir kitų privalomų tyrimų, sveikos mitybos ir gyvensenos bei vaistų, jei juos išrašė gydytojas. Visiškai apsisaugoti nuo insulto nėra įmanoma, tačiau, pasak gydytojų, žymiai sumažinti jo riziką gali ir privalo kiekvienas.

Gydytojas priduria, kad šios ligos dažniausiai pažeidžia jaunus, darbingo amžiaus žmones, sukelia lėtines fizines ir psichologines kančias.

Kadangi dubens pilnakraujystės ir inkstų venos užspaudimo sindromai yra sunkiai diagnozuojamos ligos, kurių ištyrimui reikalingas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, lapkričio 11-12 dienomis Kaune vyks 17-oji tarptautinė flebologijos konferencija „Šiuolaikinės giliųjų venų intervencijos“, kuri suburs ne tik užsienio ekspertus, bet ir įvairių sričių gydytojus iš Lietuvos: radiologus, ginekologus, urologus, chirurgus ir kraujagyslių chirurgus.

„Konferencijos metu daugiausiai dėmesio skirsime šiuolaikiniams giliųjų venų ligų diagnostikos metodams, kurie kasdieninėje praktikoje padeda parinkti šiuolaikinius gydymo metodus, atliekant giliųjų venų intervencijas. Dalyviai taip pat turės galimybę stebėti tiesiogines transliacijas iš operacinės, kuriose Lietuvos gydytojai kartu su užsienio kolegomis operuos pacientus. Stebint transliaciją, susirinkusieji galės kelti klausimus, diskutuoti su ekspertais, todėl tikimės, kad po konferencijos liks mažiau klausimų giliųjų venų gydyme ir daugiau pacientų galės džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu“, – konferencijos išskirtinumą pabrėžė doc. L. Velička.

Konferenciją organizuoja Baltijos flebologijos draugija kartu su Lietuvos endovaskulinių specialistų asociacija, Lenkijos flebologijos draugija, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugija ir Kauno klinikomis.

Konferencijoje patirtimi dalinsis gerai pasaulyje žinomi giliųjų venų patologijų diagnostikos ir gydymo specialistai: dr. Marzena Frolow (Lenkija), dr. Veronika Palmiste – Kallion (Estija), prof. dr. Tomasz Urbanek (Lenkija), prof. dr. Radosław Pietura (Lenkija), dr. Esteban Javier Malo (Ispanija).

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad tokiais sutrikimais šiandien skundžiasi vis jaunesni žmonės. Tuo metu sveikatingumo klubų „Impuls“ vyriausioji trenerė Odeta Kuncaitienė pažymi, kad dirbantiems sėdimą darbą tiesiog būtina reguliariai mankštintis ir sportuoti.

„Pastebime, kad sveikatos draudimo sumos vis dažniau yra išleidžiamos stuburo ir sprando, venų ligų, kraujotakos sutrikimų, riešo kanalo sindromo diagnozei ir gydymui bei su tuo susijusiems medicininiams tyrimams. Be to, tokių paslaugų prireikia vis jaunesnio amžiaus gyventojams. Pavyzdžiui, venų operacijos jau atliekamos ir trisdešimties metų neturintiems pacientams, nors anksčiau tokie atvejai būdavo išimtiniai“,  – sako A. Kupliauskienė.

Anot draudimo ekspertės, kai kurie su sėdimu darbu susiję sveikatos sutrikimai gali būti ir labai pavojingi ar reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrumo prastėjanti kraujo apytaka didina trombų susiformavimo tikimybę, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, cukrinio diabeto, nutukimo, osteoporozės ir kitų pavojingų ligų riziką. Su šiomis ligomis susijusių medicininių paslaugų dalies didėjimas bendrame sveikatos draudimo sumų panaudojimo kontekste yra akivaizdus, rašoma pranešime spaudai.

Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo.

O. Kuncaitienė tuo metu pažymi, kad sumažinti neigiamas sėdimo darbo pasekmes sveikatai gali bent jau nedarbo metu propaguojamas judresnis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Taip pat itin svarbus yra taisyklingas sėdėjimas darbo vietoje, reguliarios pertraukėlės ir mankštos.

„Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo. Šiam tikslui tai pat tinka „Pilates“ mankštos metodika, leidžianti stiprinti giluminius ir paviršinius kūno raumenis, lavinti lankstumą ir koordinaciją. Taip pat naudingi vandens aerobikos užsiėmimai, kurie padeda efektyviai deginti kalorijas, greitina medžiagų apykaitą. Tokios treniruotės teigiamai veikia kraujagyslių ir širdies sistemą, skatina smegenų veiklą, leidžia sutvirtinti kūną“, – sako O. Kuncaitienė.

Trenerės teigimu, bendruoju atveju pradedantieji turėtų sportuoti tris kartus per savaitę, o palaipsniui užsiėmimų skaičių didinti iki penkių, nors tai labai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus amžiaus, fizinio pasirengimo ir kitų faktorių. Dėl to kiekvienam yra svarbu laikytis individualios sportavimo sistemos ir plano.

„Tiesa, vien tik po darbo sportuoti neužtenka. Bent minimalus judrumas yra būtinas ir pačioje darbo vietoje. Tam tinka nesudėtingi kaklo, pečių sukimo pratimai, rankų pramankštinimas. Pavyzdžiui, patartina dirbant kartas nuo karto ištiesti rankas į priekį, sugniaužti kumščius, išplėsti pirštus, pratampyti ir pramankštinti raumenis. Be to, svarbu reguliariai daryti pertraukėles, pasivaikščioti. Dviejų-penkių minučių mankštą darbo vietoje būtų gerai atlikti bent kas dvi valandas, o idealiu atveju – kas valandą“, – sako O. Kuncaitienė.

O. Kuncaitienė taip pat rekomenduoja darbo vietoje rinktis sėdėjimą ne ant kėdės, o ant specialaus tam skirto kamuolio. Anot jos, sėdint ant kamuolio netenkama stabilios atramos, todėl kūnas nuolat ieško idealiausios taisyklingos padėties. Tai darant stimuliuojami net ir giliausiai esantys „atpratę“ dirbti, nusilpę ar atrofavęsi raumenys.

„Neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Dėl to atrandama patogi bei taisyklinga laikysena, kai simetriškos raumenų grupės gauna vienodą apkrovą. Sėdint ant gerai pritaikyto kamuolio, kai kojos per kelius ir klubus yra sulenktos 90 laipsnių kampu, yra aktyvuojami ne tik pilvo, nugaros, bet ir kojų bei sėdmenų raumenys“, – pažymi O. Kuncaitienė.

Galiausiai, O. Kuncaitienės įsitikinimu, dirbantys sėdimą darbą gali ir turėtų išnaudoti kiekvieną progą pajudėti – pavyzdžiui, į reikiamą pastato aukštą kilti ne liftu, o lipti laiptais, esant ne itin dideliam atstumui iki parduotuvės ar darbo eiti pėsčiomis, vasarą važiuoti dviračiu. Tai gali padėti išvengti dažnų vizitų pas gydytojus, džiaugtis geresne sveikata ir savijauta.