-
Dėl pinigų mama išgalvojo septynerių metų dukrai vėžį ir nuskuto ją plikai 15
Apie tai praneša „Daily Mail“. 2017 metais 41-erių Pamela Reed iš Ohajo valstijos pirmą kartą pamelavo, kad jos dukrai Addey Rae diagnozavo leukemiją – kraujo vėžį.
Moteris suklastojo ligos dokumentus, o socialiniame tinkle sukūrė puslapį, skirtą jos kovai su neegzistuojančia liga.
Maža to, P. Reed tvirtino, kad Addey Rae kenčia nuo dažno mėšlungio ir ateityje jai teks implantuoti Porto sistemą, kuri leis mergaitei gauti vaistus be adatos dūrio.
Moters teigimu, mergaitei diagnozavo ir aplastinę anemiją – susirgimą, kuriam būdingas kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas ir dėl to kylantis visų kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas. Dar P. Reed tvirtino, kad jos dukra nemato dešine akimi.
Motina nuskuto dukterį plikai ir vežiojo po ligonines, kuriose vertė tirti ir atlikti kraujo tyrimus. Dėl šios priežasties mergaitė mokykloje praleido daugiau nei 280 valandų.
Tuo pačiu metu apgavikė rinko aukas. Moteris tvirtino, kad pinigus išleidžia dukros gydymui, o iš tiesų juos pasilikdavo sau.
Melas paaiškėjo sausio mėnesį, kai pradinės mokyklos, kurioje mokėsi Addey Rae, slaugytoja pastebėjo, kad mergaitė dešine akimi mato. Slaugytoja apie tai pranešė mokyklos vadovams. Taip buvo pradėtas tyrimas.
Netrukus paaiškėjo, kad septynmetė niekada nesirgo nei vėžiu, nei kitomis ligomis. P. Reed buvo suimta ir patalpinta į kalėjimą. Iš pradžių moteris pareigūnams bandė meluoti, bet vėliau prisipažino, kad ligas dukrai išgalvojo, kad žmonės jai aukotų pinigus.
Ji taip pat papasakojo, kad į dėžutę, skirtą vaistams nuo vėžio, ji dėjo kitokius preparatus, o dukrai duodavo vaistus nuo mėšlungio.
Moterį apkaltino sukčiavimu ir išleido į laisvę už 50 tūkst. JAV dolerių (45610 eurų) užstatą.
-
Kraujas – organizmo negalavimų veidrodis
Ką galima jais nustatyti, kalbamės su laboratorijos "Antėja" direktore medicinai gydytoja Dangira Babenskiene.
– Kuo svarbūs kraujo tyrimai, ką iš jų galima sužinoti?
– Kiekvienas žmogaus organas atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamų medžiagų. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl, norint įvertinti jos veiklą, turime atlikti kraujo tyrimus. Svarbu nustatyti visus keturis hormonus, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne.
– Ar šiuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?
– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendrasis kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendrojo cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus.
Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos.
Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų. Nustačius, kad yra padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, dar nereiškia, kad kažkas blogai: gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Taigi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.
Labai sparčiai į priekį pažengė laboratorinės diagnostikos technologijos, išsiplėtė galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Jos nepakankamai turi ne tik ligoniai, bet ir gydytojai. Jei lyginsime su automobiliu, reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška – keisti kitą ir t.t. Lygiai taip pat ir kalbant apie gydymą. Jei netiksliai diagnozuoji ligą – eksperimentuoji, skiri brangius vaistus, bet jie neišgydo. Tai užima laiko, ima blogėti sveikata, išleidžiama daug pinigų.
– Lietuvoje profilaktiniai tyrimai nėra populiarūs?
– Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyva mirtis viršija ES vidurkį. Profilaktiniai tyrimai nėra privalomi, nebent kai kurių sričių darbuotojams ar priklausantiesiems rizikos grupei. O jie turėtų būti atliekami visiems.
– Kokie kraujo tyrimai yra patys svarbiausi?
– Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio ir bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantieji tyrimus ir besirūpinantieji savo sveikata serga rečiau.
– Ar mūsų medicinos diagnostikos laboratorijos neklysta? Koks jų lygis, lyginant su Vakarų šalimis?
– Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje: vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.