„Tokia reakcija, žinoma, negali turėti įtakos Rusijos planams“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

V. Putinas šeštadienį pareiškė, jog Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje valstybėje ir sąjungininkėje Baltarusijoje „nepažeidžiant mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją pažeidus savo įsipareigojimus ir pakenkus „branduolinio nusiginklavimo architektūrai ir apskritai tarptautinei saugumo sistemai“.

Ji paragino „visus tarptautinės bendruomenės narius pareikšti nusikalstamam Putino režimui, kad jo naujausios branduolinės provokacijos yra kategoriškai nepriimtinos“.

Beveik 30 metų Baltarusijoje valdantis A. Lukašenka yra svarbus V. Putino sąjungininkas.

2022-ųjų vasarį Minskas leido Kremliui iš savo šalies teritorijos pradėti invaziją į Ukrainą.

„Rusijos neišprovokuota invazija į Ukrainą ir jos pasekmės Ukrainai, Europai ir visai tarptautinei sistemai yra tokios plačios, kad saugumo klausimas plačiąja prasme jau ištisus mėnesius reikalauja mūsų nuolatinio dėmesio, ir mažai tikėtina, jog tai greitu metu pasikeis, – penktadienį atidarydama renginį Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Tiesą sakant, saugumo klausimai kėlė mums, lietuviams, nerimą gerokai iki pernai vasario 24-osios.“

„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvų atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną 2021-ųjų vasarą buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione, sukurti politinį nestabilumą, įkalti pleištą tarp Europos Sąjungos šalių“, – kalbėjo ji.

Atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva laiko tai Minsko hibridine ataka ir teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Seimo pirmininkės vertinimu, taip siekta nukreipti dėmesį nuo Rusijos pasirengimo pulti Ukrainą.

Jos teigimu, istorinės patirtys padėjo Lietuvai išlikti budria dėl rytinio kaimyno, o Vakarų partneriams mažiausiai dešimtmetį signalizuoti apie kylančias grėsmes.

„Galimybė pasakyti: „argi mes nesakėme“, yra viliojanti, tačiau verčiau pateiksiu tai šachmatų terminais: matome ėjimus lentoje tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokie norėtume, kad būtų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Vakarų pasaulis dar iki galo nesuvokė, kokią dovaną visiems suteikė Ukraina, atsilaikiusi prieš agresorių ir suteikusi laiko suvokti, „kur esame ir su kuo turime reikalų“.

Lietuvos Seimo vadovė vylėsi, kad karas padėjo Vakarams „pabusti iš savo geopolitinio letargo miego“ bei įspėjo, kad Rusija yra pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, politikė savo ruožtu klausė, ar tam pasirengę Vakarų partneriai.

Penktadienį Seimo rūmuose vykstančiame aštuntajame Vilniaus saugumo forume daugiausia dėmesio skiriama kolektyvinei gynybai – ketinama aptarti iššūkius ir būdus, kaip ją stiprinti.

Konferencijoje, be kitų, dalyvauja NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja operacijoms Burcu San (Burdžu San), buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hogdesas (Benas Hodžesas), buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kiti.

Forumą organizuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su Gynybos paramos fondu.

V. Putino ir jo kolegos iš Pekino pareiškimai apie tai, kad Ukrainoje reikėtų susilaikyti nuo konflikto eskalacijos ir siekti derybų, pavirto liepsna ir dūmais, kai raketa rėžėsi į Zaporižios daugiabutį.

Laimė, vidury dienos namuose buvo nedaug žmonių. Nedelsiant atlėkė gaisrininkai ir gelbėtojai, kurie ištraukė iš griuvėsių apie 20 sužalotų žmonių, tarp jų – du 7 ir 9 metų amžiaus vaikus. Kaip nelengva gelbėti taikius žmones nuo karinio okupantų išpuolio, parodė ir toks niūrus faktas, kad kita tokia raketa taip ir liko styroti daugiabučio stoge. Tikra laimė, kad jos užtaisas nesprogo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašiai teko gelbėti žmones naktį, kai į Odesą ir Kyjivo priemiesčius Rusijos pajėgos pasiuntė iranietiškus bepiločius. Ten žuvo septyni civiliai. Tokie Kremliaus režimo veiksmai dar kartą parodė tikrąjį diktatoriškojo režimo veidą. V. Putino susitikimas su tokio paties karinio ir politinio Kinijos režimo lyderiu baigėsi be aiškių rezultatų. Pekinas visai ne prieš, kad Rusija nusilptų ir taptų jam tik žaliavų tiekėja. Tačiau visai nesuinteresuota, kad dėl karo Ukrainoje V. Putino režimas žlugtų ir jį pakeistų moderni vakarietiška valdžia. Vašingtonas iš karto atkreipė dėmesį į tokį Kinijos dviveidiškumą.

„Nemanau, kad iš viso galima laikyti Kiniją nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos. Prezidentas Xi Jinpingas nusprendė, kad verta skirsti į Maskvą, bet nė karto nepasikalbėjo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Neapsilankė Ukrainoje. Nepasivargino pasidomėti Ukrainos tikslais. O jis pats ir jo režimas nuolat kartojo Rusijos propagandą, kad kažkokiu būdu tai yra Vakarų karas prieš Rusiją ir kad tai – kažkokia egzistencinė grėsmė ponui V. Putinui. Tai – tik krūva nesąmonių. Ukraina niekam nekėlė jokios grėsmės, jau nekalbant apie Rusiją“, – sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby'as.

Nemanau, kad iš viso galima laikyti Kiniją nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos.

 

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas nusprendė nuvažiuoti į Donbasą. Ten, kur toliau vyksta patys sunkiausi mūšiai su Donecko sritį vis dar siekiančia užkariauti rusų kariuomene.

„Aš jums labai dėkingas. Kiekvienam ir kiekvienai, kurie mus gina. Taip pat labai dėkoju ir žemai lenkiuosi visiems didvyriams, jūsų artimiesiems, jūsų bendražygiams, kuriuos praradome Rytuose ir apskritai šiame kare“, – nuoširdžiai kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos toliau daužo apsiaustus Bachmuto ir Avdijivkos miestus, bet pastaruoju metu jų puolimas akivaizdžiai pradėjo strigti.

„Jie dirba per atstumą, bijo priartėti, todėl galiausiai lieka sugriauti vaikų darželiai, mokyklos, namai, gatvės ir parduotuvės“, – kalbėjo Ukrainos karys.

Atrodo ir patiems Rusijos kariams aiškėja, kad Donecko ir Luhansko sričių, kaip karo pradžioje jiems liepė V. Putinas, užimti nepavyks. Jiems vis labiau rūpi neišvengiamas ukrainiečių kontrpuolimas. Apie tai pasisakė ir vienas iškalbingiausių V. Putino ir jo karinės valdžios kritikų, buvęs Donbaso nacionalistų vadas Igoris Girkinas (Strelkovas). Jis nurodė prognozuojamas ukrainiečių puolimo kryptis. Abi šios kryptis yra svarbi galimybė perkirsti Rusijos pajėgų sausumos koridorių į Krymą ties Mariupolio ir Berdiansko uostais. Tada okupantų aneksuotas Krymas vėl atsidurtų labai nestabilioje padėtyje.

Atrodo, kad ukrainiečiai vėl atakavo jūriniais bepiločiais Sevastopolio karo laivyno bazę Kryme. Rusai sako, kad nieko nenutiko, bet kažkodėl uostą uždarė. Būtent bepiločiai virto turbūt svarbiausiais šio karo ginklais. Net ir visiškai neskirti kariavimui. Dabar svarbu tik, kiek toli jie gali nuskristi, kaip gerai jie mato ir kaip gali išvengti priešininko elektroninės gynybos.

„Jis nebuvo kurtas tokiam darbui. Tai – komercinis dronas. Kaip sakoma, laikas padarė savo korekcijų“, – komentavo ukrainiečių karys.

Galingi komerciniai dronai gali pakelti į orą kelis ar net keliolika kilogramų sveriančius sprogmenis.

„Negalima neįvertinti priešo. Taip, mes jiems kelis kartus gerai užvožėme per kepurę ir labai stipriai keliuose frontuose. Bet niekada negalima jų nuvertinti. Mes irgi slapstomės nuo jų dronų, kaip ir jie – nuo mūsiškių“, – kalbėjo Ukrainos karys.

Kita vertus, jei kelis tūkstančius kainuojantis dronas gali nuskristi ir susprogdinti bent porą milijonų kainuojantį Rusijos tanką ar kitą brangią ginkluotę, tankų galiausiai gali ir pritrūkti. Matyt, todėl Rusijoje jau buvo nufilmuoti iš Tolimųjų Rytų arsenalo Ukrainos link vežami T-54 ir T-55 tankai. Beje, jie buvo pagaminti iškart po Antrojo pasaulinio karo, t. y. – jiems daugiau kaip 60 metų.

„Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

„JAV laikosi savo pozicijos, kuria siekiama pakurstyti konfliktą, sudaryti kliūtis sumažinti kovos intensyvumą ir tęsti ginklų tiekimą Ukrainai“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Kyjivas savo ruožtu pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas iš (Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Mes tikrai nepritariame raginimams nutraukti ugnį, kuriuos per susitikimą Maskvoje paskelbs KLR ir kurie bus naudingi Rusijai“, – sakė jis, pavartodamas oficialaus Kinijos pavadinimo – Kinijos Liaudies Respublikos – akronimą.

Jungtinės Valstijos, kurios vadovauja Vakarų koalicijai, siekiančiai apginkluoti Ukrainą ir paremti jos gynybą daugiau nei metus trunkančios Rusijos invazijos akivaizdoje, yra susirūpinusios, kad ugnies nutraukimo pripažinimas prioritetu sumažintų spaudimą Rusijos pajėgoms ir suteiktų Kremliui galimybę įtvirtinti savo kontrolę Ukrainos teritorijose.

Tuomet Rusija galėtų laisvai pasinaudoti paliaubomis, kad tik dar labiau įtvirtintų savo pozicijas Ukrainoje.

„Paliaubos dabar yra... faktiškai Rusijos užkariavimo patvirtinimas“, – sakė J. Kirby.

„Tuomet Rusija galėtų laisvai pasinaudoti paliaubomis, kad tik dar labiau įtvirtintų savo pozicijas Ukrainoje, atstatytų, atnaujintų ir atgaivintų savo pajėgas, kad galėtų atnaujinti atakas prieš Ukrainą savo pasirinktu metu“, – aiškino jis.

„Nemanome, kad tai yra žingsnis teisingos ir ilgalaikės taikos link“, – pridūrė jis.

J. Kirby pakartojo, kad prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) planuoja telefonu pasikalbėti su Xi Jinpingu, tačiau sakė, kad jųdviejų pokalbio derinimas dar net nepradėtas.

„Skambutis nesuplanuotas. Nors prezidentas aiškiai pasakė, kad nori ir tikisi dar vienos progos pasikalbėti su Xi Jinpingu, šiuo metu nesame aktyviai įsitraukę į šio pokalbio organizavimo logistiką“, – sakė jis.

„Kiek man žinoma, su kinais nebuvo susisiekta dėl logistikos“, – teigė J. Kirby.

JAV pareigūnai atidžiai stebi, ar Kinija savo diplomatinę paramą Rusijai per karą išplės karine pagalba, pavyzdžiui, amunicija ar ginkluote.

J. Kirby sakė, kad šis klausimas dar atviras, tačiau pridūrė, kad „nematėme jokių požymių, jokio patvirtinimo, kad jie priėmė sprendimą judėti šia kryptimi ar iš tikrųjų suteikė“ ginklų.

„Lyderiai pasirašys... bendrą pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės stiprinimo ir strateginių santykių įžengimo į naują erą“, – sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas komentaruose, kuriuos perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Be to, Kremlius gyrė Kinijos poziciją dėl Ukrainos, kurią pavadino santūria.

„Žinoma, Ukrainos konfliktas bus aptartas. Labai vertiname santūrią, apgalvotą Kinijos vadovybės poziciją šiuo klausimu“, – teigė J. Ušakovas.

„Prezidento ir [Xi Jinpingo] kontaktai prasidės kovo 20-osios popietę. Tai bus pokalbis akis į akį. Įvyks neformalūs pietūs. Derybų diena iš tikrųjų bus kovo 21-oji“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau penktadienį kinų užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kovo 20–22 dienomis Xi Jinpingas viešės Rusijoje.

Apie tai iš Maskvos teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Tai naujausia iš virtinės bylų, iškeltų opozicijos atstovams Rusijoje. Susidorojimas su kitaminčiais dar labiau suintensyvėjo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas praėjusiais metais pasiuntė karius į Ukrainą.

41-erių V. Kara-Murza buvo apkaltintas dėl Maskvą kritikuojančių pasisakymų trijuose viešuose renginiuose užsienyje, sakė jo advokatas, pabrėždamas, kad tie komentarai „nekėlė jokios grėsmės šaliai“.

Už kaltinimus gresia maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Tikras Rusijos patriotas kaltinamas valstybės išdavyste už nenuilstamą kovą už Rusiją be Putino“, – socialiniuose tinkluose rašė jo žmona Jevgenija Kara-Murza.

Didžiausia dovana, kurią tie iš mūsų, kurie priešinasi Vladimirui Putinui, galėtų įteikti Kremliui, būtų pasiduoti ir pabėgti.

V. Kara-Murza buvo sulaikytas praėjusių metų balandį dėl kaltinimų skleidus, valdžios institucijų nuomone, „netikras naujienas“ apie Rusijos kariuomenę.

Ta byla buvo pradėta dėl jo kalbos apie Rusijos puolimą Ukrainoje, pasakytos Arizonos įstatymų leidėjams praėjusių metų kovą.

2022 metų rugpjūtį V. Kara-Murza buvo apkaltintas priklausymu „nepageidaujamai organizacijai“ už dalyvavimą konferencijoje politiniams kaliniams remti.

Jis taip pat buvo įtrauktas į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą. Ši etiketė primena „liaudies priešo“ žymę, kuri buvo naudojama sovietmečiu siekiant izoliuoti disidentus.

Neketino visam laikui palikti Rusijos

Gimęs kaip Rusijos pilietis, V. Kara-Murza gavo Britanijos pilietybę, kai būdamas 15 metų su motina persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę.

Vakarietišką išsilavinimą įgijęs aktyvistas ir žurnalistas buvo artimas opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nušautas netoli Kremliaus, ir Michailo Chodorkovskio, buvusio oligarcho, tapusio V. Putino kritiku, bendražygis.

V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos buvo du kartus – 2015 ir 2017 metais – apnuodytas, tačiau ir toliau ilgą laiką praleisdavo Rusijoje.

2021 metų birželį duodamas interviu AFP V. Kara-Murza sakė neketinantis visam laikui išvykti iš Rusijos.

„Nebuvo scenarijaus, pagal kurį negrįžčiau. Mes esame Rusijos politikai. Mūsų vieta yra čia, namuose, Rusijoje“, – sakė jis.

„Didžiausia dovana, kurią tie iš mūsų, kurie priešinasi Vladimirui Putinui, galėtų įteikti Kremliui, būtų pasiduoti ir pabėgti“, – pridūrė V. Kara-Murza.

2022 metų spalį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja V. Kara-Murzą apdovanojo Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija.

Per metus nuo to laiko, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Maskva suintensyvino pastangas susidoroti su kitaminčiais.

Beveik visi žinomiausi V. Putino politiniai oponentai pabėgo iš šalies arba yra kalėjime.

Garsiausias V. Putino kritikas namuose Aleksejus Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų turto pasisavinimu, kurie laikomi politiniais.

2020 metais A. Navalnas išgyveno apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga ir dėl išpuolio apkaltino Kremlių. Pastarasis tai neigia.

Jis buvo suimtas 2021 metų sausį grįžęs į Maskvą po gydymo Vokietijoje.

Filmas „Navalnas“, kuriame nagrinėjamas įkalinto disidento apnuodijimas, sekmadienį Holivude vykusioje „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijoje pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu.

Kitas žymus opozicijos politikas Ilja Jašinas praėjusių metų gruodį buvo nuteistas aštuonerius metus ir šešis mėnesius kalėti pataisos kolonijoje už savo pasisakymus apie Ukrainą.

„Tai kaimyninė šalis ir nors nepalaikome santykių su Sakartvelu... padėtis ten negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau ketvirtadienį valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė atsisakanti prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, kuris daug kam primena Rusijos teisės aktus, naudojamus valdžios kritikams nutildyti, tačiau Sakartvelo opozicinės partijos pažadėjo tęsti protestus.

Tai „Sky News“ pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos generalinio štabo vadovas generolas Richardas Dannattas. Jis įsitikinęs, kad ukrainiečiai kontrpuolimą įvykdys pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Tai įmanoma tinkamai planuojant ir nuolat tiekiant įrangą bei amuniciją iš sąjungininkų.

Generolo teigimu, šiuo atveju šiemet yra reali galimybė mūšio lauke pasiekti lemiamą rezultatą. Visų pirma, keli ryžtingi smūgiai, padaryti tam tikruose okupacinės kariuomenės taškuose, gali palaužti Rusijos armijos stuburą.

„Esmė ta, kad mūšio lauke nebūtina visur kruopščiai mušti armijos. Tereikia įtikinti pakankamai karių, kad jie pralaimėjo, o kai galvos, kad pralaimėjo, jie pralaimės“, – aiškino R. Dannattas.

Jo nuomone, Vakarai nepadarė pakankamai, kad šiais metais Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą pasibaigtų. Kartu jis pažymi, kad įvyktų minėtas pokytis, nepatenkinti Rusijos generolai gali išspirti V. Putiną iš Kremliaus.

„Manau, jei Ukrainos kontrpuolimas bus pakankamai gerai suplanuotas, palaikomas ir vykdomas, V. Putinas negalės pats priimti daugelio sprendimų. Tada jo armija subyrės ir pabėgs, o jis bus pašalintas iš Kremliaus“, – sakė generolas.

Tačiau teigė negalįs prognozuoti, kas pakeistų Rusijos prezidentą. R. Dannattas pridūrė, kad šiuo metu Rusijos Federacijoje labiausiai nepatenkinti yra aukščiausi generolai.