JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) trečiadienį pareiškė, kad pritars 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketui, kuris nuo praėjusių metų įstrigo kilus ginčams Respublikonų partijoje.

Ukrainai, kuriai trūksta iš Vakarų šalių tiekiamų ginklų, jau kelis mėnesius sunkiai sekasi kovoti mūšio lauke, nes rusų pajėgos geriau apginkluotos ir gausesnės.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad jam nekelia nerimo nauja Vakarų ginklų injekcija.

„Tai niekaip nepaveiks padėties fronte raidos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Dabar visi ekspertai tvirtina, kad padėtis fronte yra labai nepalanki Ukrainos pusei. Todėl ji negalės nieko pakeisti“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad kelis mėnesius trukęs delsimas kainavo Ukrainai gyvybių ir teritorijų.

Vašingtonas yra svarbiausias Kyjivo karinis rėmėjas.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai Federacijos Taryba vienbalsiai pritarė atitinkamam sprendimui, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Kremlius balandžio pradžioje nominavo I. Podnosovą į šį postą.

I. Podnosova gimė 1953 m. vakariniame Pskovo mieste. 1975 m. ji baigė Leningrado valstybinio universiteto Teisės fakultetą – šiandien tai Sankt Peterburgo valstybinis universitetas. Ten ji studijavo drauge su V. Putinu. Pastaruoju metu I. Podnosova dirbo Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotoja.

V. Putino kritikai skundžiasi dėl paplitusio nepotizmo ir favoritizmo, kuriais prezidentas naudojasi siekdamas užsitikrinti savo valdžią. V. Putinas praeityje pakeitė ir Rusijos konstituciją, kad apsisaugotų nuo baudžiamojo persekiojimo. I. Podnosova turėtų suteikti papildomų garantijų, kad teisėsauga Rusijoje toliau veiks Kremliaus vadovo interesais.

I. Podnosovos paskyrimas įsigalioja iš karto. Ji buvo išrinkta šešerių metų laikotarpiui. I. Podnosova keičia Viačeslavą Lebedevą, kuris daugiau kaip 30 metų vadovavo Aukščiausiajam teismui ir, eidamas 81 metus, vasarį mirė.

Kaip nurodė LRTK, komisijos interneto svetainė kibernetinę ataką patyrė antradienį nuo 9 iki 12 valandos.

Komisijos teigimu, į LRTK interneto svetainę bandė įsibrauti Rusijos programišiai, juos motyvuoti galėjo Kremliaus valdomą televiziją Lietuvoje retransliavusių tinklalapių blokavimas.

„Tikėtina, kad atakos priežastimi galėjo būti praėjusią savaitę LRTK priimtas sprendimas blokuoti dar 23 IP adresus, kuriais buvo sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas“, – pranešime cituojamas LRTK pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.

Pasak LRTK, dėl greitos reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių jokia žala nepadaryta.

„LRTK interneto svetainė tokių kibernetinių atakų yra patyrusi ir praeityje, tačiau ši išsiskyrė savo ilga trukme“, – nurodė komisija.

Apie incidentą LRTK teigia pranešusi Nacionaliniam kibernetinio saugumo ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

Kaip veikia šita sistema ir kam yra reikalingi draudimai, plačiau pakomentavo kultūros ministras Simonas Kairys. 

– Valstybėje yra priimta nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandoma kalbėti apie grėsmes ir užkirsti joms kelią. Buvo ginčas ar pratęsti blokavimą ir draudimą visiems rusiškiems, baltarusiškiems kanalams, bet kol strategija galioja, kol Rusija su visais savo veiksmais ir tokiais partneriais kaip Baltarusija, kelia grėsmę Lietuvai. Buvo priimtas sprendimas, kad draudimus, retransliuoti rusiškus kanalus, įvedame praktiškai neribotam laikotarpiui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie buvo reikalavimai propagandiniams rusų kanalams? Kiek jų apskritai buvo Lietuvoje?  

– Buvo daugybė kanalų ir tuo pačiu noriu priminti, kad Lietuvos pastangomis, Lietuvai bendradarbiaujant su kolegomis iš Kultūros ministerijos Ukrainoje, pavyko pasiekti, kad ir Europos Sąjungos mastu informacija būtų traktuojama kaip ginklas, kad ji taptų sankcijų paketo prieš Rusiją dalimi. Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare, ypač paruošiant visuomenę tam tikriems veiksmams iš priešo pusės.

Visgi Lietuvoje turime nemažai rusakalbių žmonių, kurie vis dar iš įpročio stengiasi ieškoti informacijos ar, tarkim, žiūrėti tam tikras pramogines laidas ar kitus dalykus būtent rusiškose televizijose ir jų programose. Tačiau puikiai žinome, kaip profesionaliai dirba propagandinė agresoriaus mašina, kaip net į pramogines laidas yra įdedami tam tikri dalykai, kurie veikia žmonių sąmonę, kurie bando įtvirtinti kažkokią suklastotą istoriją.

Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare.

– Yra daugybė priemonių, kurių pagalba galima pasižiūrėti rusišką turinį internete. Ar nėra taip, kad kovojate su vėjo malūnais? 

– Tikrai ne, nes kalbame apie kažkokią jaunesnę visuomenės dalį, kuri yra labiau išprususi, gali ieškoti alternatyvų internete, socialiniuose tinkluose, bet kuo labiau lendame gilyn, žmones, kurie turi tam tikrų kompetencijų informacinių technologijų srityje jie, mano galva, kur kas mažesniame pavojuje. 

– Ar nėra taip, kad praleidžiate didžiąją dalį kanalų internete ir galiausiai ta propaganda ateina per socialinius tinklus daug greičiau ir įtikinamiau nei, kad jie ateitų per televiziją? 

– Lietuva deda tikrai daug pastangų visose sferose – tiek bendradarbiaudama su socialinių tinklų atstovais, tiek yra įvykę įstatymų pakeitimai, kur buvo įgalintos mūsų institucijos – tiek ŽEIT, tiek LRTK. Manau, esame padarę labai daug ir esame geras pavyzdys kitoms šalims parodant, kad būtina kovoti ir suprasti propagandą.  

Esame užblokavę daugybę dalykų, nors turime tam tikrus atvejus, kada kažkas išlenda socialiniuose tinkluose, o kai kurie dalykai eina visiškai laisva vaga. Diskutuojame su užsienio partneriais apie tai, kad galėtų būti kažkokie kriterijai, kada informacija pripažįstama kaip dezinformacija, tad traktavimas situacijos, kad bet kas, kas sklinda iš Rusijos, automatiškai yra pavojus, propaganda, dezinformacija ir jokių papildomų kriterijų nereikia. Manau, kad prisidedame prie visuomenės sąmoningumo ir tą darome gana sėkmingi. 

– Ar neturėtų būti tiems rusakalbiams, kurie gyvena Lietuvoje, arba tiems, kurie kalba ukrainietiškai, kažkokia kita galimybė žiūrėti naujienas ir pramogas jų kalba? 

– Esame galvoje apie tai, kad vien draudimais rezultatų nepasieksime, tam yra įkurtas naujas medijų rėmimo fondas. Kultūros ministerija tikrai mato, daro ir kuria priemones būtent tiems tikslams įgyvendinti. Čia irgi yra klausimas kiek yra iniciatyvų ne tik iš valstybės, bet ir iš pačių televizijų, interneto, portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad 2022 metų kovą Stambule aptartas dokumento projektas galėtų būti „derybų pradžios pagrindas“ ir pabrėžė, kad galimose būsimose derybose reikės atsižvelgti į „naujas realijas“.

„Nuo to laiko įvyko daug pokyčių, į mūsų konstituciją buvo įtraukti nauji subjektai“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė D. Peskovas

2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi keturias Ukrainos sritis. Šį žingsnį Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai atmetė kaip neteisėtą.

D. Peskovo pareiškimas nuskambėjo po ketvirtadienį V. Putino išsakytų komentarų, kuriuose jis pasišaipė iš birželį planuojamos Ukrainos taikos konferencijos Šveicarijoje ir perspėjo, kad Maskva nesutiks su jokiais „primestais“ taikos planais.

„Esame pasirengę konstruktyviam darbui, tačiau nesutiksime su jokiais bandymais primesti poziciją, kuri nėra pagrįsta realijomis“, – per susitikimą Maskvoje su Baltarusijos autokratiniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas ir pridūrė, kad Stambulo dokumento projektas galėtų tapti derybų pagrindu.

„Galime dirbti su juo“, – tvirtino jis.

Pranešama, kad į Stambule aptartą dokumentą, kuris buvo svarstomas praėjus kelioms savaitėms po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, buvo įtrauktos nuostatos dėl Ukrainos neutralaus statuso ir nustatyti apribojimai jos ginkluotosioms pajėgoms. Susitarimas taip ir nebuvo pasiektas, o derybos žlugo netrukus po šio raundo.

Rusija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą teisingos taikos formulę, pagal kurią Maskva turėtų atitraukti savo karius, sumokėti Ukrainai kompensaciją ir stoti prieš tarptautinį tribunolą dėl savo veiksmų.

V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad 2022 metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą, kad apsaugotų Rusijos interesus ir neleistų Ukrainai, įstojusiai į NATO, kelti didelės grėsmės Rusijos saugumui. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė Rusijos karinę kampaniją kaip neišprovokuotą agresijos aktą.

V. Putinas pažadėjo išplėsti Maskvos laimėjimus Ukrainoje, tvirtindamas, kad po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Rusijos pajėgos turi persvarą ir kad Ukraina bei Vakarų šalys anksčiau ar vėliau turės priimti susitarimą pagal Maskvos sąlygas.

Teheranas pažėrė naujų grasinimų Izraeliui dėl šio mėnesio pradžioje įvykdyto smūgio, per kurį žuvo du Irano generolai. Į tai reaguodamas JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pažadėjo geležinę paramą Izraeliui.

„Labai svarbu, kad visi elgtųsi santūriai ir nedestabilizuotų regiono, kuris ir taip nepasižymi stabilumu ar nuspėjamumu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija jau anksčiau pasmerkė Izraelio veiksmus per šešis mėnesius trunkantį karą Gazos Ruože.

Maskva tradiciškai stengėsi palaikyti gerus santykius su visomis didžiosiomis Artimųjų Rytų valstybėmis.

Tačiau konfliktas Gazos Ruože susilpnino jos ryšius su Izraeliu, ir ji jau pradėjo stiprinti karinius ir politinius ryšius su Iranu.

D. Peskovas teigė, kad į Rusiją nebuvo kreiptasi kaip į galimą dviejų aršių varžovių tarpininkę.

„Mes daug kartų sakėme, kad [taikos] derybų procesas be Rusijos neturi prasmės“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Ukrainos taikos planui aptarti bus surengtas birželio viduryje, o Rusija jame nedalyvaus.

Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Šveicarijos konferencijoje bus tęsiamas ankstesnis darbas įgyvendinant Taikos formulę dėl teisingos taikos.

Pernai V. Kara-Murza, vienas ryškiausių prezidento Vladimiro Putino oponentų, buvo nuteistas kalėti 25 metus, ilgiausia Rusijos disidentui pastaruoju metu skirta bausme, apie kurią žinoma.

Jis buvo apkaltintas „išdavyste“ už Jungtinėse Amerikos Valstijose pasakytą kalbą, kai teigė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė „karo nusikaltimus“. 42 metų V. Kara-Murzos sveikata buvo pakirsta po dviejų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) bandymų jį nunuodyti 2015 ir 2017 m., kaip tvirtina jo žmona Jevgenija ir teisininkai.

Pareiškime, skirtame antrosioms V. Kara-Murzos sulaikymo metinėms, D. Cameronas „išgalvotais“ pavadino jam pateiktus kaltinimus ir paragino Maskvą nedelsiant paleisti jį humanitariniais sumetimais.

V. Camerono pareiškime sakoma, kad „atsidavęs aktyvistas už žmogaus teises, siekiantis demokratijos Rusijoje, ir atviras karo Ukrainoje kritikas ponas Kara-Murza Kremliaus yra laikomas grėsme“, prezidentas Vladimiras Putinas įkišo jį į kalėjimą, kad nutildytų.

D. Cameronas apkaltino Rusijos valdžią „beširdišku nesirūpinimu jo prastėjančia sveikata“ ir pridūrė, kad jo laikymo sąlygos kalėjime „yra žeminančios ir nežmoniškos, specialiai skirtos dar labiau pakenkti jo fizinei ir psichinei gerovei“. Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras sakė, kad V. Kara-Murza negauna skubiai reikalingos medicininės pagalbos, jis pažadėjo toliau viešinti apie sunkią jo padėtį.

„Diplomatiniais įsikišimais aukščiausiu lygiu, finansinėmis sankcijomis tiems, kurie atsakingi už jo nuodijimą ir įkalinimą, keldami jo bylą tarptautinėje arenoje siunčiame aiškią žinią, kad JK nesitaikstys su pasibjaurėtinu elgesiu su vienu iš mūsų piliečių“, – pridūrė jis ir paragino Rusiją nutraukti pasibaisėtiną elgesį su politiniais kaliniais.

Dėl V. Kara-Murzos likimo pradėta ypač nuogąstauti po Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato vasarį. J. Kara-Murza praėjusį mėnesį Ženevoje žurnalistams sakė, kad po bandymų nunuodyti jos vyrui išsivystė polineuropatija, galinti baigtis paralyžiumi. Ji teigė, kad pagal Rusijos įstatymus tokios būklės asmuo negali būti kalinamas.

Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ duomenimis, šiuo metu Rusijoje yra 700 politinių kalinių.

Ar tai jau pasičiupo rusų propaganda ir kokios galimos šio incidento versijos? Apie tai LNK papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Jis teigė, kad Kremliui dabar skauda dėl Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą, o įvykis prie Rusijos ambasados keliauja į antrą planą.

– Ar patys rusai galėjo organizuoti vadinamąją netikros vėliavos provokaciją?

– Tokio scenarijaus atmesti negalime. Bet kol nėra jokių įrodymų, neatrodytų, kad tai pats įtikinamiausias scenarijus. Sunku numatyti, kuo tai galėtų pasitarnauti Kremliui. Jis ir taip gali propagandoje skleisti tą, ką nori. Visų antra, tai nėra labai išskirtinis įvykis. Labai panašių incidentų matėme ir kitose NATO, Europos Sąjungos valstybėse. Bet tas Kremliaus agresyvumas kartais gali iššaukti ir ne visai adekvačią reakciją.

– Bet Kremlius galėtų ieškoti būdų, kaip pasinaudoti tokiu incidentu?

– Gali būti panaudota propaganda. Jie naudotų tai kaip argumentą. Teigtų, kad Rusijos piliečiai – nesaugūs, jog bet kuri NATO valstybė, o ypač Baltijos šalys, yra pilnos nacių. Kad jos taikosi į Kremlių būtent dėl savo ideologijos. Bet visa tai tik patvirtina, kad Kremliaus veiksmai, įskaitant ir agresiją, yra reikalingi tam, kad būtų apgintos rusakalbių ar bet ko kito teisės. Bet tai dalykas, kurį jie daro ir be tokių incidentų, be tokių įvykių. Bet vėlgi, kol nėra labai plačių įrodymų, turėtume manyti, kad kiti scenarijai labiau įtikinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ar buvo kokio nors reagavimo į savaitgalio įvykį Vilniuje?

– Kur kas daugiau reagavimo į atvykstančius Vokietijos brigados karius. Reagavo Kremliaus atstovai, įskaitant Dmitrijų Peskovą. Akivaizdu, kad tai jiems yra jautru. Ir pakankamai jautriau nei incidentas prie Rusijos ambasados. Jis nesusilaukė kažkokių labai didelių aptarinėjimų viešojoje erdvėje.

– Kalbant apie Vokietijos brigadą. Ką rusai gali dabar padaryti?

– Nieko. Rusija – veiksnys, kuris atvėrė duris į NATO aljansą Švedijai ir Suomijai, valstybėms, kurios nesiekia narystės kolektyvinės gynybos aljansuose. Tai valstybė, kurios agresija dar 2014-aisiais atvėrė duris pirmajam NATO pajėgų dislokavimui mūsų rytiniame sparne, įskaitant ir Lietuvoje. Dabar jos veiksmai iššaukia tai, jog po kelerių metų čia turėsime visą dislokuotą Vokietijos karių brigadą. Visiškai neįsivaizduojamas įvykis tampa realybe, o to kaltininkas – tik Kremlius.

– Bet provokacijų atmesti negalima. Lietuva vis tiek gali jų tikėtis. Ir tikriausiai tam reikėtų ruoštis?

– Be jokių abejonių. Prisiminkime ir tą patį Vokietijos karių dislokavimą prieš kelerius metus, reaguojant į Krymo aneksiją. Vėliau buvo keletas incidentų. Pranešimai neva Vokietijos kariai gali būti įvykdę nusikaltimus prieš mažamečius Lietuvoje. Tokiu būdu buvo siekiama paskleisti nerimą, abejonių tarp mūsų šalies piliečių. Kad galbūt tas dislokavimas mums yra nenaudingas, o atneša tik žalą. Bet tas melas atsitrenkia į sieną, ta siena – mūsų visuomenės atsparumas. Per tuos dešimtmečius mes tikrai užsiauginome storą odą. Suprantame, kuomet Kremlius bando mumis manipuliuoti ir skleidžia melagingą informaciją. Tad tie standartiniai veiksmai, kurių galime tikėtis iš Kremliaus, nebus efektyvūs.

– Su standartiniais įvykiais mes galime susidoroti, tačiau yra ir tokių šalių, kurios gali bijoti ne tik provokacijų. Nutekėjo informacija, kad kitas Kremliaus taikinys – Kazachstanas. Skamba absurdiškai, bet, kiek tai realu?

Kremlius neturi pajėgumo atverti dar vieno karo fronto.

– Šiuo metu nelabai realu. Kremlius neturi pajėgumų atverti dar vieno karo fronto. Manau, tai rodo silpnumą. Ir Ukraina kadaise buvo Rusijos partnerė ir draugė. Kazachstanas, natūralu, ir dabar yra šalis, kuri bent iš dalies padeda Rusijai. Bet Kremlius savo įtikinėjimu, ekonomine galia, energetikos vertais nebegali savo orbitoje išlaikyti net tų artimų valstybių. Tad ne veltui prasideda diskusijos, kad reikia naudoti jėgą ir prieš Kazachstaną, ir galbūt Sakartvelą, ir tęsti vykdomą brutalią agresiją prieš Ukrainą. Tai tikrai nėra stiprumo požymis. Tai rodo, kad geopolitine prasme Kremlius silpnėja. 

– Kazachstanas, Sakartvelas, Moldova. Kas dar?

– Armėnija yra jautrioje padėtyje. Žinome šios valstybės ilgametį priklausomumą nuo Kremliaus teikiamų saugumo garantijų. Be abejo, dėl sudėtingos Armėnijos ir Azerbaidžano situacijos. Bet matome, kad net ir ši valstybė permąsto savo laikyseną, supranta, kad Kremliumi kliautis negalima. Jis nepadeda, kai kyla agresijos iš Azerbaidžano. Tad šioje valstybėje yra išlikusi tokia dvilypė situacija. Viena vertus, Rusija – įtakinga, kita vertus, Armėnija nori nuo jos nusisukti. Tai gali sukurti terpių saugumo prasme jautriems aspektams.

Per brifingą D. Peskovas taip pat buvo paklaustas, koks jo požiūris į tai, kad Lietuvoje iki 2027 metų gali būti įkurta karinė bazė.

„Tai yra įtampos eskalavimo tęsinys, pavojaus židinių kūrimas prie mūsų sienų, o tai, žinoma, reikalauja imtis ypatingų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – sakė D. Peskovas.

Balandžio 8 dieną į Vilnių atvyko pirmoji grupė Bundesvero brigados karių, paskirtų Lietuvai, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. Naujoji brigada bus suformuota iš jau veikiančių ir naujai sukurtų dalinių. Į Lietuvą bus perkelti 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-iasis tankų grenadierių batalionas iš Bavarijos.

Per karių išsiuntimo ceremoniją B. Pistoriusas sakė, kad pirmieji 20 į Lietuvą atskraidintų karių yra savanoriai, pranešė „Izvestija“.