Obuoliai ir kriaušės yra ne tik gaivus užkandis – jie tampa nepamainomais įvairiausių kulinarijos šedevrų ingredientais. Dar viena puiki jų savybė: vaisiai ne tik skanūs, bet ir sveiki. Todėl tinka tiek į vaiko priešpiečių dėžutę, tiek ir prie pusryčių ar pietų stalo ar kaip greitas užkandis tarp valgymų.

Britai mėgsta sakyti, kad suvalgius vieną obuolį per dieną išliksi sveikas ir neteks lankytis pas gydytoją (angl. „An apple a day keeps the doctor away“). Šiame teiginyje yra daug tiesos, kadangi obuoliai pasižymi įvairiomis sveikatą stiprinančiomis savybėmis.

Visų pirma, jie vertinami dėl didelio skaidulų kiekio. Valgydami obuolius padėsite žarnynui sureguliuoti darbą ir apsisaugoti nuo vidurių užkietėjimo. Obuolių polifenoliai turi daugybę teigiamų poveikių, tarp jų – net ir kelių vėžio formų formavimosi ir metastazių rizikos mažėjimas.

Suvalgius vieną obuolį per dieną išliksi sveikas ir neteks lankytis pas gydytoją.

Oksfordo universiteto mokslininkų teigimu, jei kiekvienas vyresnis nei 50 metų amžiaus anglas į savo kasdienę mitybą įtrauktų po obuolį, per metus būtų galima išvengti tūkstančių mirčių nuo infarkto ir insulto. Šiuose vaisiuose esančios sudedamosios dalys puikiai veikia kraujotakos sistemą, tad obuoliai gerina širdies ir kraujagyslių būklę. Dėl skaidulų jie mažina ir cholesterolio įsisavinimą.

Kriaušės, nors ne mažiau skanios ir sveikos, dažnai atsiduria obuolių šešėlyje. Gaila, nes jose yra daug vertingų medžiagų, kurių sunku rasti kituose vaisiuose.

Kriaušėse yra jodo – elemento, būtino tinkamam skydliaukės funkcionavimui. Jose taip pat galima rasti daug boro, kuris palaiko pilkųjų ląstelių darbą ir gerina gebėjimą susikaupti. Be to, jis neleidžia iš kaulų prarasti kalcio, todėl kriaušės rekomenduojamos ir osteoporozės profilaktikai.

Kriaušės taip pat teigiamai veikia kraujotakos sistemą. Jos padeda reguliuoti kraujospūdį ir mažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę – už tai atsakingas jose esantis kalis. Šis elementas taip pat pagreitina natrio pertekliaus išsiskyrimą inkstuose.

Šie vaisiai taip pat yra lieknėjimo dietos besilaikančių žmonių sąjungininkai. Juose yra daug vandens ir pektinų, kurie palengvina virškinimą. Be to, suteikia sotumo jausmą, kuris mažina apetitą.

Populiariausios obuolių veislės

'Šampion'. Žalsvai geltonos spalvos vaisiai, apdovanoti rausvu skruostu, viduje yra balti, sultingi ir švelnaus skonio. Šie obuoliai labai skanūs, juose darnus cukrų ir rūgščių santykis. Valgykite šviežius, spauskite sultis, kepkite – tiks viskam.

'Golden'. Įdomu tai, kad ši veislė atsirado atsitiktinio kryžminimo būdu, o dabar ji viena labiausiai paplitusių pasaulyje. Kaip pavadinimas ir diktuoja, šie obuoliai pasižymi auksine spalva, kartais su švelniu rausvu atspalviu. Jie sultingi, švelnūs, saldūs ir švelnaus aromato. Geriausia tinka paprasčiausiai mėgautis šviežiais.

'Delikatesas'. Tai obuoliai, kuriuos piešia vaikai: dideli, žali, su išsiliejusiu raudoniu. Labai plonos odelės vaisiai – tikra gardi atgaiva. Obuoliai aromatingi, sultingi, labai maloniai saldžiarūgščiai, todėl mėgstami ir mažųjų valgytojų. Be to, iš jų spaustos sultys bus išties skanios.

Populiariausios kriaušių veislės

'Conference'. Šios veislės kriaušių vidus maloniai minkštas, kreminės baltos spalvos, o skonis saldus ir aromatingas. Jos pasižymi apvalesne forma, kuri gali būti ir ne visai taisyklinga. Dažnai jomis mėgaujamasi šviežiomis, tačiau puikiai dera ir uogienėse, kompotuose ir pyraguose.

'Limonera'. Šios kriaušės – balto minkštimo, kuris yra labiau grūdėtos tekstūros, ypač sultingas ir kvepiantis, nors ir šiek tiek mažiau saldus nei 'Conference' giminaičių. Dažniausiai mėgstamos valgyti vienos, tačiau tikrai pritaps ir įvairiuose karštuose patiekaluose.

'Packham'. Šios stambios apatinės dalies kriaušės turi sultingą baltą minkštimą, yra sodraus skonio, todėl puikiai tinka valgyti vienas, kepti pyraguose arba pavirti ir užpilti vanile, kad išeitų saldus kompotas.

Duonos pudingas su obuoliais ir kriaušėmis

3 obuoliai,

3 kriaušės,

1 sauja razinų,

½ puodelio cukraus,

1/3 puodelio vandens,

malto cinamono,

8 plonos baltos duonos riekelės.

Nulupkite obuolius ir kriaušes, išimkite šerdis ir supjaustykite mažais kubeliais. Sudėkite vaisius į puodą, pabarstykite cukrumi ir dideliu žiupsniu cinamono, užpilkite vandeniu ir dažnai maišydami užvirinkite. Sumažinkite ugnį ir troškinkite vaisius, kol šiek tiek suminkštės, maždaug 7 minutes. Iki 1 l talpos dubenį išklokite duonos riekelėmis be plutos, kad tarp jų neliktų tarpų. Užpildykite vaisiais, uždenkite likusiomis riekelėmis, ant viršaus uždėkite lėkštę ir kelioms valandoms padėkite į šaldytuvą.

„Penktadienį lankiausi „Dainavos“ turgavietėje. Joje dažnai apsiperku. Šį kartą mane nudžiugino agurkų kaina. Reikėjo mokėti 3 eurus už kilogramą. Vos prieš penkias dienas viename prekybos centre mačiau visai nepatrauklią agurkų kainą – 5, 99 euro.  Ir tai buvo akcijinė kaina“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo P.Lukšio gatvės gyventojas.

Pasak jo, taip pat nebrangiai agurkais prekiaujama šalia Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės sankryžos statomo prekybos ir verslo centro.  „Ten prekiauja tik viena mergina, agurkai kainuoja 3,49 euro“, – sakė kaunietis.

Šeštadienį nukeliavau į kauniečio minėtą turgavietę.  Iš Lenkijos atvežti trumpavaisiai agurkai, kaip ir minėjo vyras, kainavo 3 eurus.

Vasario viduryje prekeiviai juos pardavinėjo po 5,50 euro, kovo 1-ąją agurkai kainavo 4 eurus, kovo 8 d. – 3,50 euro.

Pernai kovo viduryje už kilogramą agurkų šioje turgavietėje reikėjo mokėti gerokai mažiau – 2,30 euro.

Šiandien raugintų agurkų kaina buvo tokia pat, kaip ir šviežių. Jie buvo pardavinėjami supakuoti po 0,5 kg. Pakuotės kaina – 1,50 euro.

Už vienodą kainą – 0,50 euro – buvo galima įsigyti kilogramą bulvių ir obuolių. Už mažesnes kriaušes prašyta 1,20 euro, už dideles – 1,50.  Pigiai, vos 2 eurus, kainavo kilogramas mėlynų vynuogių.

Už kilogramą šilauogių tektų pakloti 10 eurų. Jau yra ir šviežių graikiškų bulvių. Jų kilogramo kaina – 1,10 euro.

Kriaušės ant lietuvių stalo nugula itin dažnai, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Negana to, jos teigimu, prekybos tinklo pirkėjai šiais vaisiais smaguriauja su išties didžiuliu apetitu.

„Tai tik patvirtina mūsų pardavimų statistika. Ji rodo, kad kriaušių vien nuo 2020-ųjų pradžios iki šių metų rugsėjo galo pirkėjai įsigijo stebinantį kiekį – daugiau nei 2,8 mln. kilogramų. Palyginimui – beveik tiek pat sveria Vilniaus televizijos bokštas be pamato. Todėl kriaušes lietuviai tikrai vertina, dažniausiai jas renkasi sausio–gegužės mėnesiais. Tuomet savas derlius jau būna pasibaigęs, o vaisiais norisi džiaugtis toliau. Savo ruožtu mums labai džiugu, kad šiemet, lyginant su pernai, išaugo ekologiškų kriaušių pardavimai. Jų pardavėme net pusantro karto daugiau“, – sako E. Dapkienė.

Dera ir prie pelėsinio sūrio, ir prie mėsos

Anot „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovės Brigitos Baratinskaitės, kriaušėmis praturtinti savo mitybą tikrai derėtų, nes šie vaisiai stebina naudingųjų medžiagų gausa.

„Pirmiausia, jos turi daug vitamino C ir vario, kurie yra pagrindiniai antioksidantai, saugantys imuninę sistemą nuo virusų. Taip pat ląstelienos, kiekvienoje jų sudarančios apie 25 proc. dienos normos. Šios medžiagos gerina virškinimą, mažina skrandžio vėžio riziką. Kriaušės gausios ir natūralios gliukozės, tik būdamos labai saldžios, jos cukraus turi mažiau nei obuoliai. Tačiau tuo piktnaudžiauti nereikėtų. Vienoje vidutinėje kriaušėje yra apie 17 g cukraus. Tai – pusė dienos normos suaugusiesiems. Todėl vaisius patartina valgyti mažais kiekiais, skiltelėmis, papildyti nekaloringu jogurtu ar užsidėti ant salotų“, – rekomenduoja B. Baratinskaitė.

Ji taip pat sako – kriaušės virtuvėje puikiai dera su varške, pelėsiniu sūriu, brusketa – itališku skrebučiu. Šie vaisiai taip pat gali būti dedami ant picos greta moliūgų, kepami orkaitėje šalia briuselinių kopūstų, valgomi netgi prie kiaulienos ar jautienos patiekalų. Todėl maisto ekspertė kviečia išbandyti keletą receptų, kurie paragins skubėti į parduotuvę arba sodą ir jame susirinkti visas prinokusias kriaušes.

Ragaukite kaip gurmanai: keptos kriaušės su gorgonzola

Reikės:

3 didelių sultingų kriaušių,

3 citrinų sulčių,

100 g pelėsinio sūrio gorgonzola,

ketvirčio stiklinės džiovintų spanguolių,

tiek pat kepintų ir smulkintų graikinių riešutų,

valgomojo šaukšto rudojo cukraus,

poros saujų gražgarsčių,

ketvirčio stiklinės alyvuogių aliejaus,

žiupsnelio druskos,

nealkoholinio, kuo natūralesnio obuolių sidro.

Pirmiausia, perpjaukite pusiau kriaušes, išimkite sėklas, išskobkite dalį minkštimo. Tuomet jas apšlakstykite citrinų sultimis. Taip kriaušės nepajuoduos. Tada dubenyje sumaišykite sūrį, riešutus ir spanguoles. Mase įdarykite kriaušes. Jas sudėkite į kepimo indą. Dubenyje sumaišykite obuolių sidrą ir cukrų, šiuo mišiniu apliekite vaisius. Dėkite kepimo indą į orkaitę, kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį. Iškepus, leiskite atvėsti. Inde likusias sultis sumaišykite su alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis. Kriaušes dėkite į lėkštę, papuoškite gražgarstėmis, apšlakstykite paruoštu padažu. Mėgaukitės!

„Tai – labai gurmaniškas, tačiau lengvai paruošiamas receptas. Jo unikalumą slepia natūralaus kriaušių saldumo ir mėlynojo pelėsinio sūrio derinys. Todėl tokiu patiekalu pasilepinti galima tiek išskirtinėmis progomis, tiek ir kasdien. Šis išskirtinis kriaušių užkandis netgi puikiai tiks kulinariniam savaitgalio vakarėliui su draugais“, – tikina B. Baratinskaitė.

Gardu ir netikėta: troškintos kriaušės su jautiena bei persimonais

Reikės:

vienos sultingos kriaušės,

1 didesnio persimono,

1 valgomojo šaukšto medaus,

500 g jautienos,

žiupsnelio druskos ir pipirų,

žiupsnelio saldžiosios paprikos miltelių,

tiek pat Kajeno paprikų,

šiek tiek alyvuogių aliejaus.

Pirmiausia, supjaustykite jautieną, išmuškite, įtrinkite medumi ir alyvuogių aliejumi. Tada sudėkite į grilio keptuvę. Kepkite, kol mėsa bus paruošta, o pabaigoje šalia sudėkite gabaliukais supjaustytas kriaušes ir persimonus, prieš tai pastaruosius nulupę. Viską apibarstykite prieskoniais bei dar šiek tiek pakepkite. Skanaus!

„Šis receptas leidžia kiekvienam savo virtuvėje pasijusti tikru šefu. Kokybiška jautiena, vienas kitą papildantys saldžiarūgščių kriaušių ir saldžių persimonų poskoniai, tinkami prieskoniai. Visa tai sukurs tikrą gurmanišką vakarienę, kurios patys sau pavydėsite“, – net neabejoja B. Baratinskaitė.

Šie kepsninėje paruošti gardėsiai tikrai nustebins savo skonių įvairove, lengvu paruošimu, o jais smaližiauti galės ir besirenkantieji sveiką mitybą. Būtent tokių desertų gamybos idėjomis dalijasi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai, kurie kviečia vasara mėgautis saldžiai, gardžiai bei nerūpestingai.

Prireiks ir sviesto, ir kantrybės

Lietuviai šiltuoju sezonu kepsnines užkuria vis dažniau. Tai pastebinti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė priduria: pats kepinių lauke mėgavimosi pikas – gegužės-rugsėjo mėnesiai.

„Mūsų pirkėjai kepsninių sezonui noriai renkasi šašlykus, marinuotos mėsos – paukštienos, kiaulienos, jautienos – gaminius. Tokie produktai įprastai perkami fasuoti, o jų pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pardavėme penktadaliu daugiau. Todėl tradiciniai kepsninių patiekalai kasmet populiarėja, tačiau parduotuvėse klientai mūsų kulinarijos meistrų vis dažniau klausia ir apie grilyje kepamus desertus. Juos pasigaminti patariame visada, nes šie skanėstai tikrai gali nustebinti kiekvieną, vasarą norintį didesnės kulinarinės įvairovės“, – pažymi E. Dapkienė.

Išbandyti kepsninėje keptus desertus kviečia ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Jos teigimu, tokie gardėsiai gali tapti sveikesne alternatyva įprastiems skanėstams, o begalė gamybos receptų įtiks net išrankiausiam smaližiui. Tačiau, pabrėžia B. Baratinskaitė, kepant desertus kepsninėje, verta atsižvelgti į keletą gudrybių, kuriomis vadovaujantis rezultatas bus tobulas.

„Norint grilyje neapdeginti vaisių, pyrago apačios ar bet kurio kito skanėsto, juos ruošti reiktų ne ant tiesioginio kaitros šaltinio. Todėl desertus patartina patraukti į tą kepsninės vietą, kurioje karštis mažesnis. Taip pat, kepant skanėstus grilyje, verta naudoti kuo daugiau sviesto, juo gausiai ištepti kepimo indus. Tokiu būdu desertai nepridegs, neprilips prie dugno ir idealiai apskrus. Kitas patarimas – turėti kantrybės. Desertams kepsninėje iškepti prireikia 10-15 minučių ilgiau nei orkaitėje, kadangi čia naudojamas karščio šaltinis nėra nuolatinis. Taigi, duokite gardėsiams šiek tiek daugiau laiko ir tuomet galėsite mėgautis nepaprastu jų skoniu“, – pataria maisto ekspertė.

Pasidalijusi kepsninių desertų paruošimo gudrybėmis, B. Baratinskaitė siūlo jomis pasinaudoti gaminant grilio skanėstus, kurie puikiai vainikuos kiekvieną maisto šventę gamtoje.

Netikėta: zefyrinių saldainių ir braškių kebabai

Reikės:

20 zefyrinių saldainių,

16 nuplautų braškių be kotelių,

pusės indelio ekologiško riešutų kremo,

saujelės kepintų ir smulkintų lazdyno riešutų.

Ant plonesnių iešmų suverkite po 5 zefyrinius saldainius ir 4 braškes. Šiek tiek pakepkite kepsninėje nuolatos vartydami. Kai zefyriniai saldainiai lengvai apskrus, apliekite iešmelius riešutų kremu. Tuomet apibarstykite lazdyno riešutais, palaukite, kol desertas truputį atvės, ir skanaukite.

„Šis skanėstas – lengvas, ypač gardus ir paprastai paruošiamas. Braškės jam suteikia išraiškingą skonį, o zefyrai yra mažiau kaloringi nei dauguma saldumynų. Be to, jie turi daug geležies, fosforo, raumenis stiprinančių baltymų. Tuo metu riešutų kremą galima rinktis be pridėtinių cukrų. Todėl šis desertas yra ne tik vasariškai gaivus, bet puikiai tiks ir besirūpinantiems savo mityba“, – sako B. Baratinskaitė.

Gurmaniška: kriaušės su rikotos sūriu ir kokosais

Reikės:

poros didesnių kriaušių,

50 g medaus,

žiupsnelio cinamono,

200 g rikotos sūrio,

50 g kokosų drožlių.

Pirmiausia, paruoškite kriaušes. Perpjaukite jas pusiau, išimkite vidurį, patepkite medumi, apibarstykite cinamonu, įdėkite šaukštą rikotos sūrio, apiberkite kokosų drožlėmis. Sudėkite į foliją ir kepkite uždaroje kepsninėje 200 laipsnių temperatūroje apie 15 minučių. Tuomet išimkite, leiskite atvėsti bei ragaukite.

„Grilyje išties verta kepti ne tik tokius desertus, bet ir vaisius, kuriuos ypač lengva paruošti. Jų į kepsninę galima sudėti pačių įvairiausių. Kepimui puikiai tinka obuoliai, minėtos kriaušės, braškės, taip pat bananai, mangai, ananasai, figos, persikai. Juos irgi galima patepti sviestu, o kepti reiktų trumpai, kol taps aukso spalvos. Tuomet šie vaisiai tiks ir kaip garnyras, ir kaip desertas“, – ryžtis kulinariniams eksperimentams drąsina  maisto ekspertė.

Kai 2014-aisiais Ukrainoje prasidėjo ginkluotas karas, Vakarai su Rusija pradėjo ir sankcijų karą. Uždrausta dalis Europos Sąjungos prekybos su Rusija.

NEXTA skelbia, kad sankcijos buvo labai pelningos A.Lukašenkai ir kai kurioms Lietuvos įmonėms. Uždrausta europietiška produkcija iš Lietuvos vis tiek keliavo į Rusiją per Baltarusiją.

NEXTA surinko dokumentus, kaip A.Lukašenkos režimas iš Lietuvos pirkdavo ir Rusijai parduodavo kriaušes.

Kriaušės iš Belgijos, Olandijos, Lenkijos atkeliaudavo į Lietuvą, bet kadangi europietiškų kriaušių į Rusiją vežti nebuvo galima, Lietuvoje kriaušės būdavo įforminamos kaip turkiškos.

Anot NEXTOS, kriaušes iš europietiškų paversti į turkiškas padėdavo Vilniuje registruota įmonė "Uniskaita".

Lietuvoje būdavo pakeičiama ne tik kriaušių kilmės šalis, bet ir kriaušės kelis kartus atpigdavo.

Lietuvoje kriaušės kainavo 0,64 euro, o Baltarusijai parduota po 0,15 euro. Anot NEXTOS, Lietuva kriaušes parduodavo su A.Lukašenkos sūnumi siejamai bendrovei.

Ši bendrovė pristatydavo kriaušes į Rusiją ir rusams vėl parduodavo už visą kainą, be Lietuvoje pritaikytos nuolaidos.

Anot NEXTOS, dirbtinai sumažinus prekių kainą Baltarusijai, mokėta mažiau mokesčių, kurie galiausiai ir nusėsdavo A.Lukašenkos režimo ir su juo dirbančių įmonių kišenėse.

Taip A.Lukašenkos režimas per penkerius metus apsirūpino 300 milijonų dolerių.

Šiuos pinigus galėjo naudoti ir Astravo atominės statybai, ir kritikams tildyti.

Pyragas kepsninėje – ne iššūkis

Pasak Lietuvos barbekiu kepimo asociacijos narės, kepimo ant grotelių meistrės Galinos Bovševič, šiandieninės technologijos grilyje leidžia pasigaminti praktiškai viską – nuo vaisių iki crème brûlée ar pyrago, tereikia pasitelkti fantaziją.

„Dažniausiai žmonės paprasčiausiai veria vaisius ant iešmelio arba deda juos ant grotelių, tačiau kepsninėje puikiai galima užkepti ir ledus, visokiausius suflė, pasigaminti dūmų skonio bezė, crème brûlée iš vaisių (indelio apačioje sudėti vaisius, viduryje – kremą, o ant viršaus – tešlos trupinius). Turint uždarą kepsninę nėra iššūkis išsikepti net pyragą, keksą, varškės pudingą ar bandelių, pyragėlių.

Dažniausiai žmonės paprasčiausiai veria vaisius ant iešmelio arba deda juos ant grotelių, tačiau kepsninėje puikiai galima užkepti ir ledus.

Galima pasirinkti įvairiausius produktus, svarbu tik jų nesudeginti, kad nesusidarytų kancerogenai. Pavyzdžiui, neseniai Rygoje vykusiame barbekiu čempionate desertą pagaminau iš baklažano ir buvo tikrai skanu. Šiaip vienas iš konkursinių patiekalų visada yra desertas. Paprastai duodamas vienas būtinas panaudoti produktas, o toliau galimos įvairiausios variacijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje kaip pagrindą desertui siūlome lietuvišką sūrį“, – pasakojo kulinarė.

Įsuka į medžio popierių

Paklausta apie gudrybes, kurios padėtų išsikepti gardų desertą, G. Bovševič be įprastai naudojamų forminių indelių atskleidė naujovę – įvyniojimams naudojamą medžio popierių.

„Iš pradžių tokio popieriaus lakštas panardinamas į vandenį. Tada į vidų galima įsukti vaisius su biskvito gabaliuku, kremu ir dėti tokią tūtelę ant grotelių. Galima pasirinkti įvairių medžių – obels, vyšnios, kedro – popierių, tuomet desertas ne tik įgyja dūmo skonio, bet ir įgauna papildomą aromatą, priklausomai kokio medžio popierius naudojamas.

Pašnekovė įvardijo dar vieną naujovę – silikono kilimėlius, skirtus kepti ant grotelių. Juos galima dėti tiesiog virš žarijų, tai ypač paranku, pavyzdžiui, smulkiems vaisių gabaliukams sudėti, paruošti biskvitui kokį įdarą. Be to, jie ne mažiau praverčia ir kepant žuvį ar mėsos gabaliukus. „Tik labai svarbu įsigyti kokybišką produktą, kad nedegtų pats kilimėlis“, – pridūrė specialistė.

Kepimui taip pat tinka ir folija, bet ją reikėtų rinktis kuo storesnę, kad neprakiurtų. Galima pasirinkti ir specialius folijos padėkliukus. „Tokiu būdu skanėstas puikiai iškepa, karščio tikrai pakanka“, – sakė grilio meistrė.

Verta žinoti

Jeigu turite kukurūzų burbuolių, galima jas iškepti kepsninėje. Patepę jas medumi ar apibarstę cukrumi gausite puikų desertą. Labai gardu ir ant grotelių keptos braškės. Jas taip pat patariama apibarstyti cukrumi, kad uogos karamelizuotųsi. Be to, braškes galite aplieti šokoladu ir patiekti su ledais.

Ant grotelių tinka kepti įvairiausius vaisius: kriaušes, obuolius, persikus, ananasus, galima paskrudinti net ir arbūzą. Jį geriausia kepti ant grotelių supjausčius storomis riekėmis, nenulupus žievės. Jas vėliau patepkite medumi arba pabarstykite cinamonu, pašlakstykite citrinų sultimis. Arbūzą iš abiejų pusių apkepkite po 3 minutes. Ananasą taip pat reikėtų supjaustyti riekelėmis ir tiesiog dėti ant grotelių. Šio vaisiaus gabaliukus galima suverti ir ant iešmelių.

G. Bovševič receptai

Keptos kriaušės su rikotos sūriu ir migdolais

4 porcijoms reikės:

2 kriaušių,

200 g rikotos sūrio,

50 g medaus,

cinamono,

50 g migdolų drožlių,

1 citrinos.

Kriaušes perpjauname pusiau, išpjauname viduriuką, sutepame medumi, pabarstome cinamonu, įdedame šaukštą rikotos ir pabarstome migdolo drožlėmis. Tuomet dedame kepti ant grotelių indelyje iš folijos, galima tiesiog ant folijos arba ant silikoninio kilimėlio, skirto kepimui ant grotelių. Geriausiai kepti uždaroje kepsninėje, įkaitintoje iki 200°C laipsnių, 15 minučių. Skanaus!

Vaisių ir uogų Cramble su ledais

8 porcijoms reikės:

400 g įvairių vaisių,

100 g uogų,

2 trynių,

200 g sviesto,

500 g miltų,

6 šaukštų cukraus,

vanilinių ledų,

klevų sirupo.

Iš miltų, sviesto, cukraus ir trynių padarome trupininę tešlą. Vaisius nulupame, supjaustome kubeliais, sumaišome su uogomis ir klevų sirupu, dedame į folijos arba keramikines formeles ir užpilame trupinine tešla. Dedame kepti į uždarą kepsninę (200°C) 15 minučių. Patiekti dar karštą su vaniliniais ledais. Skanaus!

Medžio popieriuje įvyniotas desertas

Reikės:

1 pako miltinio mišinio keksui (tinka ir miltinis mišinys šokoladiniams keksiukams),

210 ml vandens,

145 ml aliejaus.

Įdarui: braškių ir persikų (galima rinktis ir kitus priedus – zefyrus, gerai atšaldytus ledus, kremą).

Kepimui: medžio popierius (barbekiu kepimo drožlė, juodųjų vyšnių skonio), lininio siūlo perrišimui.

Į miltinį mišinį supilame vandenį ir aliejų. Viską išmaišome iki vienalytės masės ir supilame į aliejumi išteptą stačiakampę formą, kad iškepus gautųsi lakštas biskvito. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 50–60 minučių. Iškepus supjaustome pasirinktinai – kvadratais, apvaliai, kt. Paruošiame medžio popierių – pamirkome jį vandenyje. Biskvito pagrindą išdėliojame ant medžio popieriaus kraštų, o į vidurį sudedame pageidaujamus vaisius. Viską surišame į tūtelę ir perrišame lininiu siūlu. Dedame į kepsninę ir pakepę 5 minutes turime originalų, puikaus skonio desertą. Skanaus!

Kriaušių ir kitų vaisių puvimą lemia veislės savybės, tačiau priemonių, stabdančių šį procesą, yra. Taip teigia Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.

LRT RADIJO klausytoja Birutė domisi, kodėl pūva kriaušės. „Ką reikėtų daryti, kad kriaušės nepūtų?“ – klausia ji.

D. Kviklio teigimu, kriaušių ir kitų vaisių puvimą nulemia veislės savybės. Paprastai anksčiau pūva vasarinės vaismedžių veislės.

„Kriaušių puvimą stabdo purškimas fungicidais. Jais vaismedžius purkšti reikėtų praėjus 2 savaitėms po žydėjimo, o po pirmojo purškimo praėjus dar 2–3 savaitėms vertėtų nupurkšti antrą kartą. Šių dviejų purškimų turėtų pakakti, kad vaisiai nebepūtų“, – sako D. Kviklys.

Anot Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo, profilaktinių priemonių galima imtis jau šį rudenį: nurinkti visus supuvusius vaisius, sugrėbti nukritusius vaismedžių lapus. Labai svarbu supuvusių vaisių ir nukritusių lapų nepalikti pomedžiuose, o kur nors užkasti ar kitaip pašalinti, nes puvinio sukėlėjo grybas, ligų sukėlėjai ir kenkėjai žiemoja būtent juose.

Taip pat specialistas rekomenduoja profilaktiškai nupurkšti visą medį ir nukritusius lapus 5 proc. karbamido tirpalu. Tai padeda greičiau sunaikinti ligų sukėlėjus ir kenkėjus, pagreitina nukritusių lapų kompostavimo procesus.

Chemikalus reikėtų naudoti atsargiai, laikantis visų rekomendacijų – neviršyti normos, laikytis išlaukos periodo. Išlauka – tai laikas, kuris turi praeiti nuo purškimo iki vaisiaus vartojimo.

Purškiant taip pat reikėtų apsaugoti kvėpavimo takus, kad į juos nepatektų cheminių medžiagų. „Tai nėra labai saugu, bet būtina norint išauginti nesergančius vaisius ir uogas“, – tikina D. Kviklys.

Prasidėjus mokslo metams daugelis tėvų suka galvą, kokį maistingą ir skanų užkandį įdėti vaikui į darželį ar mokyklą. Vyresnių klasių mokiniams taip pat iškyla klausimas, kuo būtų galima pakeisti bulvių traškučius, bandeles ir gazuotus gėrimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kokie produktai tinkamiausi įsidėti į užkandžių dėžutę.

Kasdien – po obuolį ar kriaušę

Užkandžiai puikiai padeda numalšinti alkį, tačiau jie neturėtų tapti vieninteliais dienos patiekalais. Pusryčiams, pietums ir vakarienei reikėtų rinktis virtus, troškintus, rečiau keptus patiekalus, o tarp trijų keturių pagrindinių valgymų užkąsti rekomenduojama vaisių, uogų, daržovių, riešutų, pieno ir grūdinių produktų.

Obuoliai ar kriaušės puikiai tinka įsidėti į užkandžių dėžutę, nes vaikui juos patogu valgyti, nesusitrina ir nepraskysta. O svarbiausia, kad turi labai daug naudingų medžiagų.
Obuoliuose gausu vitaminų C, B1, P, A, ląstelienos, pektinų, geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio. Juose esantis didelis kiekis antioksidantų apsaugo plaučius nuo žalingų medžiagų, esančių įkvepiamame ore. Manoma, kad obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę. Taip pat jie padeda kovoti su antsvoriu. Mat obuoliuose esanti medžiaga, polifenolis, greitina riebalų sudeginimą organizme.

Kriaušės taip pat gardus ir naudingas organizmui užkandis. Be to, labai gerai numalšina troškulį, tad gali puikiai pakeisti gazuotus gėrimus. Svarbu, kad kriaušės gerokai lenkia kitus vaisius cinko kiekiu. Šio mikroelemento, kuris stiprina imunitetą, gerina virškinimo sistemos veiklą, padeda atsinaujinti ląstelėms, kriaušėse daugiau nei obuoliuose, slyvose, juoduosiuose serbentuose, žemuogėse.

Naudingos ir slyvos

Daug kriaušėse ir kalio, svarbaus normaliai širdies veiklai. Taip pat šiuose vaisiuose yra vario, geležies, magnio, šiek tiek natrio, kalcio, fluoro, fosforo, jodo. Kadangi kriaušėse yra daug įvairių mikroelementų, jos gerina smegenų veiklą, padeda susikoncentruoti.

Slyvos – dar vienas rudenėjančios gamtos skanėstas. Kuo jos praturtina organizmą? Bene daugiausia slyvose B grupės vitaminų, tačiau yra nemažai ir vitamino C, karotino, o vitamino E kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse. Taip pat daug vitamino P, stiprinančio kraujagysles.

Beje, šis vitaminas išlieka ir slyvų uogienėje ar kompote. Ypač daug šiuose vaisiuose vario, kuris saugo nuo depresijos, stiprina nervų sistemą. Yra nemažai širdžiai reikalingo kalio, organizmą stiprinančio cinko, kalcio, fosforo, šiek tiek natrio ir magnio. Tad slyvos gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui. Slyvose gana daug angliavandenių, kurie labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.

Vaisiai – vietoj saldainio

Džiovinti vaisiai – maloniai saldūs, nes juose yra natūralaus cukraus (fruktozės ir gliukozės). Be to, džiovinant vaisius išlieka beveik visos naudingos medžiagos, kurios buvo ir šviežiuose: kalcis, geležis, magnis, kalis, pektinai, įvairūs vitaminai.

Bet labiausiai džiovinti vaisiai vertinami dėl juose esančios virškinimą gerinančios ląstelienos, kuri absorbuoja vandenį ir dalyvauja maistui judant organizme. Užkandžiui galima rinktis saujelę įvairių džiovintų vaisių arba savo mėgstamų.

Štai razinos stiprina širdį ir nervų sistemą, o džiovintos slyvos stiprina regėjimą, reguliuoja medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Abrikosai nuima įtampą. Iš visų džiovintų vaisių jie turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies, todėl dažnai valgant džiovintų abrikosų pagerėja medžiagų apykaita, širdies darbas, sumažėja fizinė ir emocinė įtampa. Datulės sukaupia ypač daug vitamino B5, kuris gerina darbingumą ir padeda susikaupti.

Riešutai suteikia energijos

Kai norisi užkąsti, galima rinktis duoniukus, trapučius ar paplotėlius. Paplotėliai dažniausiai kepami iš rupiai maltų miltų, nenaudojant nei mielių, nei druskos.
Duoniukų pagraužti vaikams kur kas naudingiau nei riestainių ar sausainių. Mat jie gaminami iš įvairių grūdinių kultūrų: kviečių, miežių, rugių. Gamintojai siūlo ir plonų duonos traškučių su kmynais, česnakais, įvairiais grūdais, be mielių.

Riešutai puikiai numalšina alkį. Tad jie tinka ne tik kaip užkandis tarp pagrindinių valgymų, bet ir tuomet, kai nėra galimybės suvalgyti šilto maisto. 100 gramų riešutų yra net 600 kilokalorijų ir daug nesočiųjų riebiųjų rūgčių, suteikiančių energijos. Riešutuose gausu aminorūgščių, vitamino E, folio rūgšties. Nemažai riešutuose ir mineralų, stiprinančių imunitetą: vario, magnio, kalio, cinko, jodo ir seleno.

Kokius riešutus rinktis? Anakardžiai labai naudingi smegenims, juose nemažai angliavandenių, o viename jų grame geležies beveik tiek pat, kiek mėsoje. Lazdynų riešutuose – daug augalinių riebalų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje. Migdoluose iš visų riešutų daugiausia kalcio, daug magnio, vitamino E. Graikiniuose riešutuose ypač daug vitamino C.

Tiek jaunesni, tiek vyresni vaikai mielai plėšo sūrio gijas, tad sūrio lazdelės – puiki alternatyva bulvių traškučiams ar sausainiams. Sūris – maistingas produktas, ypač vertinamas dėl baltymų, teikiančių žmogaus organizmui aminorūgštis.

Jame yra ir žmogaus organizmui būtinų A, B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų. Dažniausiai sūrio lazdelės gaminamos be skonio stipriklių, nededama ingredientų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų produktų.

Rudens pradžia pasižymi tuo, kad nereikia sukti galvos, iš ko pagaminti ką nors skanaus. Vėlyvųjų aviečių ar šilauogių yra, obuolių ir kriaušių – taip pat gausu. Toks metas – tikra virtuvės aistruolio svajonė!

Dviem porcijoms reikės

2 valgomųjų šaukštų sviesto,

50 g cukraus,

2 kriaušių,

50 g smulkintų graikinių arba žemės riešutų,

150 g rikotos,

4 valgomųjų šaukštų grietinėlės,

cukraus (pagal skonį).

Paruošimo būdas

Kriaušes nuplauti ir nulupti, supjaustyti skiltelėmis. Apie 50 g cukraus suberti į puodą ir virti, kol pasidarys karamelė. Tada įdėti du šaukštus sviesto, suberti kriaušes ir riešutus, viską užvirti ir nukelti nuo viryklės.

Sūrį sumaišyti su grietinėle, paskaninti cukrumi, galima įspausti truputį citrinos sulčių. Tai bus patiekalo padažas.

Karamelizuotas kriaušes patiekti su sūrio padažu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą iš Estijos dėl kinietiškose džiovintose kriaušėse nustatytų per didelių kiekių sulfitų.

Estijos kompetentinga institucija, kontroliuodama importuojamus maisto produktus, atliko laboratorinius tyrimus ir kinietiškų džiovintų kriaušių partijoje (Nr. 130417A-2) nustatė neleistinus sulfitų kiekius. Šių maisto priedų kriaušėse nustatyta 1 122 mg/kg, kai didžiausias leistinas kiekis džiovintuose vaisiuose – 600 mg/kg.

Pirminio tyrimo metu nustatyta, kad nesaugias džiovintas kriaušes iš Kinijos į Lietuvą importavo bendrovė „Tiekėjų gildija“. Į mūsų šalį buvo įvežtos 3 t šių produktų, iš jų 1,5 t buvo išvežta į Estiją, 1 t – į trečiąsias šalis (Rusiją, Baltarusiją ir Gruziją) ir 0,5 t išplatinta mūsų šalies rinkoje.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai tęsia tyrimą ir vykdo patikrinimą bendrovė „Tiekėjų gildija“. Nurodytos partijos nesaugias džiovintas kriaušes uždrausta realizuoti, tiekėjas įpareigotas surinkti jas iš rinkos.

RASFF sistemos duomenimis, šiais metais Europos Sąjungos valstybėse didesni nei leistini sulfitų kiekiai džiovintuose vaisiuose buvo nustatyti turkiškuose abrikosuose ir obuoliuose bei kinietiškose  morkose.

Sulfitai, kaip ir sieros dioksidas, yra maisto priedai E-220-228. Šios medžiagos slopina bakterijų augimą, apsaugo vaisius ir daržoves nuo parudavimo, tačiau jautresniems vartotojams gali sukelti alergines reakcijas, todėl produktų etiketėse turi būti nurodyta informacija – „konservantas sieros dioksidas SO2“.