Ypač karštą šeštadienio vidurdienį ką veikti čia rado jaunieji skaitytojai ir pasakų gerbėjai, o antros dienos dalyje – renginys suaugusiems knygų mylėtojams.

Karlskronos aikštėje, šalia Danės, Interaktyvi vasaros skaitykla veikia dar mažiau nei savaitę, tačiau klaipėdiečiai ją jau spėjo atrasti ir naudojasi proga turiningai praleisti laiką.

Šeštadienį alinant nemenkam karščiui skaityklos lankytojai jaukiai įsikūrė pavėsyje ant sėdmaišių su knyga rankose, vaikai ir šeimos žaidė stalo žaidimus, o nuo vidurdienio nemenkas būrys jaunųjų skaityklos lankytojų leidosi į „Pasakišką kelionę į dangų“ su aktore ir pasakotoja Kristina Savickyte.

Susitikimo-edukacijos šeimai metu aplink tikra lėlių teatro scena virtusį stalą skambėjo juokas, nuostabos šūksniai ir netikėtai vingiavo pasakojimo siužetas.

„Kaip mes, tėvai, turime savo vaikystės pasakas, taip ir saviesiems vaikams galime dovanoti ypatingą pasakų patyrimą, kai visa šeima drauge – niekas niekur neskuba, atsipalaiduoja ir atsiveria visai kitoje šviesoje, nei kasdieniame rūpestyje”, – jau prieš renginį teigė K. Savickytė.

Bibliotekos edukatorė Roberta Kavaliauskaitė pastebėjo, kad skaitykloje vykstantys renginiai yra pritaikyti įvairaus amžiaus lankytojams -- tiek vaikams, tiek suaugusiems, šeimoms.

Kaip minėta, šeštadienio vidurdienį į edukacinį užsiėmimą buvo kviečiami vaikai, o popiet – renginys, skirtas suaugusiems knygų mylėtojams: susitikimas su knygos „Neleisk angelui nukristi nuo peties“ autoriumi Audriumi Skačkausku.Kupolinėje palapinėje įkurdintoje skaitykloje eksponuojamos aktualios tematikos knygų parodos.

Palapinėje ir šalia jos galima naudotis bevieliu internetu, skaityti knygas ir spaudą, pasiskolinti knygų į namus, žaisti populiariausius stalo žaidimus.

Pašnekovės teigimu, anksčiau Interaktyvi vasaros skaitykla veikdavo tik savaitę,o šiemet gyventojai ja džiaugtis galės beveik visą vasarą – iki rugpjūčio vidurio.

Karlskronos aikštėje įsikūrusi skaitykla veikia antradieniais – penktadieniais nuo 11 iki 19 valandos, šeštadieniais nuo 12 iki 18 valandos.

Pokalbis – apie naują laidą „Še tau“, motinystę ir dar daugiau.

„Iš tiesų planšetiniai ir kiti kompiuteriai yra didelis iššūkis kiekvienam tėčiui ir mamai. Ir šito paneigti mes niekaip negalime. Nes, visų pirma, tai yra iššūkis mums patiems padėti, nes vaikas padės tada, kai mes padėsime. Ar aš padedu visada? Irgi keliu šitą klausimą. Ar tėvų ir vaikų ryšys daug silpnesnis? Iš to, ką matau, tikrai to negalėčiau pasakyti. Aš matau tikrai labai daug sąmoningų tėvų. Tokių, kurie ieško informacijos. Informacijos yra daug ir visokios, yra sudėtinga atsirinkti ir turbūt kitą kartą nueini ir kitokiais takeliais, bet aš tai priimu kaip ieškojimo kelią“, – sako laidos viešnia. 

Daugiau pokalbio detalių rasite vaizdo įraše:

Rūšiuoja dešimtmetį

Aktorius ir muzikos atlikėjas D. Vaitiekūnas sako, kad rūšiuoja jau dešimtmetį, o tam dažniausiai paskatina tik įdomios ir įtraukiančios veiklos.

„Su rūšiavimu susipažinau prieš dvidešimt metų, kai būdamas 10 m. nusifilmavau vienoje socialinėje reklamoje apie atliekų rūšiavimą. Tuomet Lietuvoje dar niekas nežinojo, kas tas rūšiavimas, o pačiam teko palaukti dar dešimtmetį, kol atsiras pirmieji rūšiavimo konteineriai. Rūšiuoju jau 10 m., todėl man skauda akis, kai reikia mesti atliekas į bendrą kibirą“, – patirtimi dalijasi D. Vaitiekūnas.

Kita vertus, pasak jo, dar ne visur rūšiavimui skirta sistema yra pakankamai išvystyta ir patraukli.

„Didžiausia bėda, kad rūšiuoti nepatogu, bent jau mano rajone rūšiavimo konteinerių nėra. Vilniuje rūšiavimui skirti konteineriai nuolat yra perpildyti ir dažnai pats turiu rūpintis šiukšlių išmetimu kitoje vietoje. Jeigu kažką daryti yra nepatogu, tuomet ir įpročius išsiugdyti nėra lengva, todėl ir rūšiuoti ryžtasi ne visi“, – teigia aktorius.

Kai turi vaikų, suvoki, kad pasaulis po tavęs nesibaigia, todėl privalai prisiimti atsakomybę už tai, ką paliksi po savęs.

Vietoj plastikinių – medžiaginiai maišeliai

„Prisimenu laikus, kai mano giminaičiai į parduotuves nešdavosi medžiaginius maišelius, nes plastikinių maišelių tiesiog nebūdavo. Panašu, kad mums irgi reiktų grįžti prie to paties, nes plastiko suvartojimas yra katastrofiškai didelis. Pats tik neseniai parduotuvėse pradėjau nebedėti maisto produktų į plastikinius maišelius. Net nežinau, kodėl anksčiau taip darydavau, ko gero, įprotis. Mano močiutė prieš 15 m. nuėjusi į prekybos centrą pasiimdavo plastikinių maišelių, nes duodavo nemokamai. Gal ir aš dėl to įpratau taip daryti“, – svarsto pašnekovas.

Galima sakyti, kad prie rūšiavimo skatinimo šalyje D. Vaitiekūnas yra prisidėjęs ir pats. Jis kartu su grupe „Liūdni slibinai“ yra sukūręs muzikinį klipą „Netvarka“.

„Sukūrėme vienam aplinkosaugos projektui skirtą muzikinį klipą, kuriame ne tik patys rūšiuojame, bet ir esame apsirengę kaip konteineriai, vienas – mėlynai, kitas – geltonai, o dar kitas – žaliai. Šį muzikinį klipą šiandien rodo vaikams visose šalies mokyklose ir kalba apie ekologiją“, – pasakoja jis ir priduria kad be rūšiavimo taip pat stengiasi kuo daugiau judėti pėsčiomis, dviračiu ir būti gryname ore.

Rūšiuoti paskatino motinystė

Aktorės K. Savickytės teigimu, ji rūpintis aplinkosauga pradėjo tapusi mama. Anot jos, vaikai yra raktas į švaresnę ir sveikesnę aplinką ateityje.

„Kai turi vaikų, suvoki, kad pasaulis po tavęs nesibaigia, todėl privalai prisiimti atsakomybę už tai, ką paliksi po savęs, sugebėti rūpintis tave supančia aplinka, ugdyti savo, aplinkinių ir atžalų įpročius, draugiškus aplinkai. Juk kokioje aplinkoje gyvensime, priklauso ir nuo ateities kartų. Savo jaunėliui Motiejui nebeperku vienkartinių puodelių ar šiaudelių, mokau jį rūšiuoti atliekas“, – pasakoja ji.

Aktorė pasakoja, kad namuose ne tik rūšiuoja atliekas, vienkartinius šiaudelius pakeitė daugkartiniais, taip pat nenaudoja ir vienkartinių puodelių, bet ir atiduoda senus drabužius nepasiturintiems bei stengiasi išvengti greitosios mados parduotuvių, mielai perka drabužius iš padėvėtų drabužių parduotuvių pati, stengiasi vengti vienkartinių maišelių.

„Rūpintis aplinka mane skatina ne tik sąmoningumas, bet ir nuolatinis informacijos srautas, kurį gaunu iš socialinių tinklų. Ir pati ten stengiuosi aktyviai dalyvauti, taip tikėdamasi paskatinti susimąstyti ir kitus, pavyzdžiui, dalijuosi aktualia informacija, prisidedu prie iniciatyvos „Misija: nulis“ iššūkio „Mėnuo be vienkartinio puodelio“. Juk kartais susimąstyti atsisakyti plastiko priverčia ir perskaitytas straipsnis apie nuo šiukšlių uždususius jūrų gyventojus“, – dalijasi K. Savickytė.

Socialinėje erdvėje žmonės neretai dalijasi tvaraus gyvenimo patarimais, kaip pasisiūti daugkartinį maišelį ar kaip kompostuoti namuose. Taip pat šiuo metu vyksta vakaro be ekrano iššūkis, mėnesio iššūkis be vienkartinio puodelio ar plastikinių maišelių.

Atliekos – ne šiukšlės

Atlikėjas J. Didžiulis įžvelgia problemą, kad daugelis nesusimąsto apie atliekų vertę ir per greitai „nurašo“ į šiukšles.

„Štai gamtoje šiukšlių apskritai nebūna – viskas yra panaudojama iš naujo arba perdirbama, bet žmonės gyvena pakuočių ir šiukšlių kultūroje. Man pačiam neretai tenka lankytis Pietų Amerikoje, kur žmonės viską panaudoja dar bent 2–3 kartus, dažniau priima sprendimą – taisyti seną, o ne pirkti naują. Pakeitus požiūrį ir suvokus, kad atliekos nėra šiukšlės, jos irgi yra tam tikri resursai, kuriuos surūšiavus, galima netgi užsidirbti pinigų, atsikratytume gausybės aplinkosaugos problemų“, – pastebi atlikėjas.

Pasak jo, liūdniausia, kai kruopščiai rūšiavę žmonės, pamato, kad turinys vis tiek patenka į bendrą konteinerį, nusivilia ir prie rūšiavimo nebegrįžta.

„Stengiuosi vengti plastikinių maišėlių, pakuočių, jeigu yra galimybė, renkuosi stiklą vietoj plastiko. Niekuomet nesistengiu pirkti daiktų ar drabužių pagal madas, pavyzdžiui, iš greitosios mados parduotuvių, kurių drabužiai yra pagaminti žeminančiomis sąlygomis, mieliau renkuosi lietuvių dizainerių darbus“, – dalijasi J. Didžiulis.

„Noriu ir galiu padėti vykti pokyčiui visuomenėje – šviesti tėvus, kaip galima auginti vaiką su pagarba, be smurto, pažįstant ir suprantant jo raidą, kas su juo darosi“, – naują radijo laidą „Tėvystės įkvėpimai“ pristato autorė ir vedėja.

„Visuomenė pradėjo ne tik klausyti ir kalbėti, bet ir veikti – įvairios akcijos, skatinančios pamatyti vaiką, jį gerbti, auginti pozityvios tėvystės principais, rodo, kad žmonės nebenori laikytis užsitęsusių senojo auklėjimo tradicijų. Mano būdas veikti – laida „Tėvystės įkvėpimai“, kad kiekvienas, nusprendęs būti kitokiu tėčiu ar mama, plėstų savo akiratį bei sužinotų naudingų patarimų, ką daryti kritiniais momentais, kaip palengvinti vaikų auginimą“, – apie šeštadienį startuosiančią laidą „Žinių radijuje“ kalba autorė p. Kristina.

Įvairios akcijos, skatinančios pamatyti vaiką, jį gerbti, auginti pozityvios tėvystės principais, rodo, kad žmonės nebenori laikytis užsitęsusių senojo auklėjimo tradicijų.

Laidos „Tėvystės įkvėpimai“ pašnekovai – specialistai ir įvairios patirties turintys tėčiai ir mamos, kuriems kartais lengviau išgirsti patarimą iš žmogaus, kuris pats patyrė sunkumus, rado sprendimus ir išgyveno panašias situacijas kaip ir laidos klausytojas. Laidos temos – pozityvi tėvystė, vaikų auklėjimo teorijos, auklėjimas be fizinių bausmių, tėvų autoritetas, brolių ir sesių santykiai.

„Visą laiką kankinausi dėl to, kad visuomenė mane matė kaip tobulą mamą: kelerius metus televizijos laidoje „Telebimbam“ buvusios ekspertėmis, dukros (dabar šešiolikmetės Justina ir Gabija) žavėjo žiūrovus savo iškalba. Man buvo sunku susitaikyti su tobulos mamos vaidmeniu, nes realybėje būdavo visko. Gimus sūnui Motiejui (5 m.) labai aiškiai suvokiau, kad noriu būti kitokia mama – pradėjau ieškoti informacijos, domėtis, dalintis savo skauduliais ir atradimais. Tad mano naujas universitetas – „Žinių radijo“ laida apie tėvystę“, – kviečia klausytis laidos aktorė K. Savickytė-Damanskienė.

Laida „Tėvystės įkvėpimai“ radijo stoties „Žinių radijas“ eteryje bus transliuojama šeštadieniais 8.30 val., kartojama sekmadieniais 11.30 val., taip pat jos bus galima klausytis ir ją stebėti internetu.

Tai LNK laidoje „Valanda su Rūta“ sunkiai tramdydama ašaras pasakos aktorė, trijų vaikų mama Kristina Savickytė – Damanskienė.

Moteris drąsiai pasisakys laidoje apie smurtą prieš vaikus. Tiesa, prisipažins, kad jos dukros prašė viešai nepasakoti apie smurtą, kurį patyrė vaikystėje. „Mano dukros prašė apie tai nekalbėti, nepasakoti, kad esu joms ir įžnybusi, ir pastūmusi. Ir paskui dėl to labai gailėdavausi. Tačiau manau, kad reikia apie tai kalbėti...“, – pasakos garsi aktorė, atvirai prisipažinusi ir apie depresiją, kuria sirgo.

Tuo metu organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrenė papasakos apie savivaldybių sutaupytas lėšas, skirtas socialinei pagalbai ir skurdo mažinimui.

„Visuose Lietuvos miestuose susiduriu su nuo smurto kenčiančiomis moterimis, vaikais, netekusiais būsto arba gyvenančiais tokiuose namuose, kuriuose gyventi neįmanoma. Iš tokių šeimų norima paimti vaikus, nes jie nepajėgūs išspręsti problemų. Savivaldybės verkia, kad pinigų padėti nėra, tačiau peržvelgus pastarųjų metų ataskaitas, matyti, kad vien per 2016 metus buvo sutaupyti 142 milijonai“, – sako R. Dičpetrienė.

„Valanda su Rūta“ – šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. per LNK.

Kristina pasakoja užaugusi šaunių, apsiskaičiusių inteligentų šeimoje, kurioje, kaip ir daugelyje ano meto šeimų, auklėjimas „beržine koše“ buvo visiškai suprantamas ir pozityviai vertinamas dalykas.

„Aš sąmoningai niekada neperkėliau savo šeimos patirties ir auklėjimo mušimu į savo šeimą“, – prisipažįsta Kristina ir priduria, kad susilaukusi vaikų, pamatė, jog su jais ėmė elgtis taip pat, kaip vaikystėje tėvai elgėsi su ja pačia. „Esu mušta ir mušusi“, – prisipažįsta aktorė ir paaiškina, kad šias patirtis laiko itin skaudžiomis. – Ne kartą teko girdėti žmones tarsi su pasididžiavimu sakant „mane tėvai mušė ir štai, žiūrėkite, koks šaunus žmogus užaugau“, aš kaip tik noriu pasakyti, kad mane mušė, bet aš esu tikrai ne tokia, kokia būčiau norėjusi užaugti, o tam, kad pasikeisčiau, reikėjo ne tik daug darbo su savimi, bet ir psichologų pagalbos“.

Kristina pasakoja, jog pliaukštelėjusi savo dukroms suvokė, kad net nenorėdama to daryti, atsidūrusi bejėgiškoje situacijoje, vis tiek nesąmoningai iš karto reaguoja smurtu. Keletą kartų susidūrusi su šia situacija iš pradžių aktorė ėmė ieškoti efektyvių vaikų drausminimo ir auklėjimo būdų, metodikų bei visomis išgalėmis stengėsi neatsidurti bejėgiškumo būsenoje. „Galų gale padariau išvadą, kad patyręs auklėjamąjį smurtą žmogus turi labai daug dirbti su savimi, aiškintis tam, kad ateitų ramybė, gebėjimas kitaip pažvelgti į situaciją. Aš vis dar nuolat dirbu su savimi“, – pripažįsta.

Didžiausias ir svarbiausias dalykas norint suvaldyti auklėjamąjį smurtą prieš vaikus yra suvaldyti lūkesčiai.

Augantys vaikai kartu augina ir tėvus, o šis augimas sujudina žmones iš pagrindų, pažadina tą juodulį, kuris kiekviename tūno atsiradęs dar tuomet, kai vaikystėje kažkas buvo ne taip, kaip reikėjo: tai gali būti smurtas, patyčios, nepriteklius.

„Kiekvienas mes atsinešame tarsi antspaudus iš vaikystės, kurie anksčiau ar vėliau pradeda lįsti į paviršių“, – savo atradimais dalijasi K. Savickytė. Šiame gyvenimo etape manau, kad didžioji tėvų bėda auklėjant vaikus yra per dideli lūkesčiai. Į vaiką reikia žiūrėti ir matyti tai, koks ir kas jis iš tiesų yra. Kai atsipalaiduoji nuo lūkesčių ir leidi vaikui būti vaiku, kyla mažiau problemų, ateina ramybė. Tėvų bejėgiškumas, o dažnai ir auklėjamasis smurtas ateina iš to, jog tikimės, kad vaikas kažką padarys, vienaip ar kitaip elgsis. Taigi didžiausias ir svarbiausias dalykas norint suvaldyti auklėjamąjį smurtą prieš vaikus yra suvaldyti lūkesčiai“, – išmintingu patarimu pokalbį baigia Kristina.