Nosies plastinei operacijai pasiryžusi balerina Kristina Tarasevičiūtė tikino po jos verkusi iš džiaugsmo, tačiau apie grožio procedūras ir operacijas jos nuomonė griežta: jaunos merginos per lengvai ryžtasi tobulinti save. „Mane stebina, gal net šokiruoja, kiek moterų man rašo ir klausia, pas ką dareisi nosies operaciją? Per daug! Gerokai per daug užklausų“, – stebėjosi balerina, kuri sakė nosį koregavusi ne dėl grožio, o dėl to, kad po sudėtingo nosies lūžio ji kreivai sugijo ir trukdė kvėpuoti.

LNK nuotr. 

Apie spaudimą atrodyti tobulai prabilo ir dainininkė Mia. Ji prieš keletą metų ryžosi akių vokų plastinei operacijai, kurios metu buvo pašalintas odos perteklius. „Mano operacija buvo gerai apgalvota ir išlaukta. Apie tai mąsčiau septynerius, o gal dešimt metų. Mano akys visuomet būdavo tarsi ištinusios ir neslėpsiu, dažnai sulaukdavau komentarų, kad gal turiu problemų su alkoholiu, nes visada esu paburkusi. Kai išsioperavau vokus, visi komentarai baigėsi, staiga visuomenės akyse tapau blaivininke“, – kalbėjo dainininkė.

LNK nuotr. 

Beje, Mia neslėpė, kad galbūt ateityje dar kartą gulsis ant operacinio stalo.  Ji sako norinti tilpti į „S“ dydį, o dar geriau – į „XS“. O jei nepavyks, kreipsis į plastikos chirurgą: „Juk mes visos norime atrodyti gražiai. Ir aš jautriai reaguoju į komentatorių komentarus, kurie drįsta komentuoti mano figūrą.“ Tiesa, Mia dabar sportuoja, laikosi mitybos režimo: „Pirmiausiai reikia pabandyti mesti svorį savo pastangomis, o operacijos, riebalų nusiurbimai – tik tuo atveju, jei sportas nepadės.“

Atlikėjas ir plaukų stilistas Vytenis Partikas nuo pat paauglystės kentėjo dėl plinkančios galvos, todėl ryžosi skristi į Turkiją, kur jam buvo atlikta plaukų transplantacija. „Turkijoje man tai kainavo 1800 eurų, o Lietuvoje būtų kainavę nuo 4000 eurų. Dabar savo šukuosena esu patenkintas, gerokai pakilo ir mano savivertė“, – pasakojo Vytenis.

LNK nuotr. 

Jis taip pat sakė plastikos chirurgų pagalba tobulinęs ir savo figūrą: „Žmona mane maitino cepelinais, kugeliu, todėl užaugo toks nedailus atsikišęs pilvelis. Labai kompleksavau, paplūdimyje niekuomet nesėdėdavau, tik gulėdavau arba stovėdavau, nes negalėjau pakęsti atsirandančio „gelbėjimosi rato“ aplink liemenį.“ Po plastinės operacijos Vytenis atsikišusio pilvo nebeturi, tačiau atsirado nauja problema – jis pastebėjo žemyn krintančius antakius, todėl neslėpė – jau kalbėjosi su plastikos chirurgais dėl dar vienos operacijos.

Kalbėdamas apie vis dar oficialiai žmonos Justinos Partikės devynias plastines operacijas, jis prasitarė: „Ji man graži visokia. Ar su didele krūtine, ar su mažesne. Ar ji stambesnė, ar plonesnė. Jai atrodė, kad tų operacijų reikia, kad ji jausis geriau, kad jos savivertė bus didesnė. Tas operacijas žmona darėsi dėl savęs ir aš jos neatkalbinėjau“.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dr. Gediminas Samulėnas buvo atviras – grožio kultas Lietuvoje didelis, todėl rekomendavo kiekvieną procedūrą ir operaciją rimtai apgalvoti ir įvertinti ar tikrai jos reikia. „Dažnai būna, kad atlekia moteris į kabinetą degančiomis akimis, kad operacijos jai reikia čia ir dabar. Buvo viena 30 metų moteris, kuri norėjo veido pakėlimo operacijos, nes jai atrodė, kad veido oda turi būti įtempta it palapinė“, – apie savo patirtį kalbėjo gydytojas.

Kodėl šie žmonės ryžosi plastinėms operacijoms ir ką patarė bei dėl ko įspės plastikos chirurgas moteris, norinčias atrodyti kaip barbės? Istorijos iš pirmų lūpų  – ketvirtadienio vakarą, 20 val., laidoje „Bučiuoju. Rūta“ per LNK.

Atviras pokalbis su baleto soliste – apie įsimintiniausias patirtis, kasdienį režimą ir per daugybę metų pasikeitusį požiūrį į baletą.

– Kai užlipate ant scenos, kiekvienas judesys atrodo toks lengvas, nerūpestingas, nereikalaujantis pastangų. Tačiau mes visi žinome, kad tai begalės treniruočių ir sunkaus darbo rezultatas. Koks jūsų kasdienis režimas?

– Mano rytas visada prasideda baleto pamoka su trupe, iki pietų – spektaklių ar pasirodymų repeticijos, o nuo pietų tampu pedagoge ir trenere, dalijuosi patirtimi ir žiniomis apie baletą, sveiką, stiprų, lankstų, traumų išvengiantį kūną studijoje „Ballet Body by Kristar“. Vakare – grupinės treniruotės, repeticijos ar pasirodymai. Ir taip šešias dienas per savaitę.

– Kiekvienas profesionalus sportininkas stebi savo rezultatus. Jūs ne išimtis?

– Neseniai išmaniuosiuose laikrodžiuose atsirado baleto treniruotės funkcija. Kadangi tuo metu kaip tik stengiausi atgauti formą po atostogų, ištisas dvi savaites statistiškai stebėjau, kaip keičiasi mano fizinė ištvermė. Per pirmą baleto pamoką širdies ritmas šoktelėdavo iki 173 kartų per minutę, o jau po kelių dienų darant tą patį siekdavo vos 147 kartus per minutę. Be to, kas būtų pagalvojęs, kad širdis plaka tokiu pat ritmu atliekant itin lėtą kojų kilnojimą adagio ir šuoliuojant grand allegro šuoliais. Mes, šokėjai, juokaudami sakome, kad, atliekant kai kuriuos pratimus, stoja širdis. Pati netikėčiausia informacija buvo tai, kad laikrodis parodė, jog iš tiesų momentais nuo įtampos ji ima stoti. Negalėjau patikėti, kad tai tiesa, o ne paprastas mūsų juokutis.

Tikrovė: grakštūs ir lengvi balerinų pasirodymai scenoje, pasak garsios baleto artistės K. Tarasevičiūtės, atrodo tik iš šalies – žiūrovai dažnai nesupranta, kiek alinančio darbo jie reikalauja. / K. Tarasevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek miega balerinos?

– Sakyčiau, apie 7–9 valandas. Priklausomai nuo to, kiek kas turi pareigų savo gyvenime. Kadangi įprastai itin didelis krūvis vakarais mane tiesiog iškirsdavo ir dėl miego nesu turėjusi problemų, šiais metais net šešis mėnesius kankinausi dažnai prabusdama viduryje nakties ir nebegalėdama užmigti. Tai išbalansuodavo visą dieną – per pietus jau norėdavau miegoti, buvau apimta nuolatinių minčių, kaip sau padėti neužmigti, valgydavau viską iš eilės – tad ir svoris pradėjo augti.

Supratau, kad situacija rimta, kai dienos metu vos neužmigau vairuodama. Tai dar kartą privertė įvertinti miego įtaką gyvenimui ir suprasti, kaip savimi pasirūpinti, kaip tvarkytis su savo mintimis dieną, kad nereikėtų to daryti naktį gulint lovoje.

– Nors balete be galo daug tradicijų ir klasikos, kokios tendencijos šiuo metu vyrauja?

– Technine prasme klasikinis šokis darosi vis įspūdingesnis. Anksčiau šokėjas atstovavo tik vienam šokio stiliui, o dabar turi išmanyti visus ir dar turėti bent jau akrobatinius pagrindus. Atsiradus informacijos šaltiniams internete, pedagogai, choreografai semiasi įkvėpimo visur, kur tik įmanoma. Tad technikos lygis, įskaitant ir baleto studijas Lietuvoje, tapo išties puikus.

Mes esame profesionalūs sportininkai su menine pakraipa, tad, norėdami pasiekti geriausių rezultatų scenoje, privalome atiduoti visą save.

Šiuo metu teatrų repertuaruose galima rasti patį plačiausią kada nors buvusį šokio spektaklių, baletų pasirinkimą. Labai džiugu, kad po eksperimentinės filosofinės fazės sugrįžta siužetiniai spektakliai. Sugrįžta estetinis grožis.

– Ar bėgant metams požiūris į baletą pasikeitė?

– Į patį baletą – tikrai ne, tačiau kaip į profesiją… Aš į baletą, šokį iš esmės atėjau norėdama pabėgti nuo realybės. Tai buvo mano, mažos mergaitės, pati gražiausia meditacijos forma. Galimybė bent kuriam laikui scenoje išgyventi kitų žmonių gyvenimus ir saugiai sugrįžti į savąjį man buvo tokia mistika, taip viliojo! Tad keliavau į šokio pasaulį per visus sunkumus ir su didele meile. Ji išliko iki šios dienos.

Šokis neabejotinai sukelia priklausomybę. Tai visiškas pabėgimo kambarys, kuriam tu atiduoti visas savo jėgas, širdį, jaunystę ir tik finansinės, realios situacijos vienus pabudina, kitus parbloškia… Su laiku atėjo supratimas, kad valdžia nenutuokia, kiek turi įdėti pastangų ir žmogiškųjų išteklių, kad žiūrovams vakaras teatre taptų aukščiausio lygio patirtimi, kad po spektaklio žiūrovai išeitų giliai paliesti. Tada pasidaro išties pikta ir apmaudu, bet negali kaltini baleto, negali kaltinti šokio.

Dažnai girdžiu aplinkinius, sakančius baleto artistams: išmokite atskirti darbą nuo gyvenimo. Tačiau mes esame profesionalūs sportininkai su menine pakraipa, tad, norėdami pasiekti geriausių rezultatų scenoje, privalome atiduoti visą save. Juk tą mūsų puse kojos atliktą darbą matysite ir jūs, žiūrovai. Mes negalime valgyti, kiek norime, negalime ilsėtis, kada norime, mes visada turime būti pasirengę, jei nutiks kažkas kolegai ar išvis teks įšokti net į tau nepažįstamą spektaklį per keletą valandų. Tai aukšto intensyvumo profesija, tiksliau, gyvenimo būdas.

– Balerina – ne tik menininkė, sportininkė, ji dar ir aktorė. Kaip sugebėti taip plačiai šypsotis, kai kojų pirštai kraujuoja?

– Juokais tai vadinu pačia didžiausia iliuzija, kurios jokie magai negali perprasti. Nepaaiškinama, kokį adrenaliną sukelia scena. Jausmas, užvaldantis atlikėją, leidžia pamiršti bet kokius skausmus ir tiesiog šokti. Tiesa, neslėpsiu, buvo epizodas, kai šokau jausdama tokį skausmą, nuo kurio pasirodymo metu net veidas persikreipdavo (tikriausiai nėra baisesnio skausmo už tą, kuris jaučiamas nukritus keliems kojų nagams, – jo neveikia jokie vaistai ar tepalai). Tas valandos spektaklis įėjo į mano, šokėjos, įstoriją kaip didžiausia įmanoma patirta kančia gyvenime prieš 500 žiūrovų.

– Dažnam vaikui, taip pat ir suaugusiajam ilgos repeticijos, sveika mityba tampa gerokai varginančiu procesu. Kaip išlaikyti motyvaciją?

– Mokymasis baleto mokykloje man ir patiko tuo, kad ten visi sirgo ta pačia liga – baletu. Jei atvirai, net nekildavo jokių klausimų apie motyvaciją (buvo labai daug nuovargio), bet motyvacija visuomet buvo šalia. Mes siekiame galimybės pasirodyti scenoje, o kai turi stiprų palaikymą šalia – mokytojus, tėvus, o gal ir senelius, ta kelionė tampa kur kas lengvesnė.

Puošdama eglutę artėjančioms Kalėdoms savo namuose 35-erių balerina K. Tarasevičiūtė pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, kad Naujiesiems metams nori sau palinkėti ne tik artimo žmogaus, kuris nebūtų alfonsas, bet ir sveikatos...

Rasti laiko pokalbiui Kristinai nelengva – gruodis vienas darbingiausių mėnesių ne tik dainininkams, aktoriams, bet ir šokėjams. Užburiančiai lengvas ir grakštus balerinų pasirodymas scenoje, pasak Kristinos, atrodo tik iš šono – žmonės dažnai nesupranta, kad tai ne tik profesija, tai ir gyvenimo būdas su daug sunkių, alinančių valandų darbo.

Per 30 metų karjerą scenoje Kristina turėjo ne vieną traumą, tačiau to, kas nutiko prieš metus, net priešui nelinkėtų. Karantino metu po pasaulį išplitus koronavirusui, Kristinos veikla buvo sustabdyta, tad, jam pasibaigus, į pusmetį buvo sutalpintas kone dvejų metų repertuaras. Šokėjai tai tapo eksperimentu, pasibaigusiu tragedija, vos nesužlugdžiusia karjeros.

LNK nuotr. 

Nuo fizinio krūvio Kristina pasakojo ėmusi nebejausti vienos kojos pirštų, tačiau to nesureikšmindama ir toliau intensyviai treniravosi, šoko, o sunerimo tik po to, kai nejautri tapo ir visa blauzda. „Pasiėmiau adatėlę, pradėjau badyti blauzdą ir supratau, kad adatėlę galiu į ją sukišti, nes nieko nejaučiu. Širdis sustojo, šalta, balta, viskas....“ – pasakojo Kristina. Šokėja sunkiai rinko žodžius prisimindama laikotarpį, kai mynė gydytojų slenksčius, tačiau pagalbos taip ir nesulaukė.

Kodėl garsi šokėja atvirauja nenorinti antrosios pusės, jau turinčios vaikų? Ir kodėl dabar kiekvieno šuolio riziką ji apskaičiuoja iki smulkmenų?

Šiandien, 20 val., gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki... “ per LNK.

Dar prieš kelerius metus Viktorija kaustė publiką pasirodymais ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, kurioje prestižiniame tarptautiniame senosios muzikos festivalyje atliko įspūdingą Kartaginos karalienės Didonės vaidmenį.

Tačiau pasaulį sukrėtusi pandemija ir pavasarį bei rudenį paskelbti karantinai visiškai sustabdė garsios operos solistės veiklą ir įstūmė Viktoriją į finansinę duobę. Prieš pandemiją Viktorija išgyveno karjeros piką – jos pasirodymai buvo suplanuoti daugiau nei metams į priekį. Šiandien operos solistė verčiasi iš to, ką uždirba versdama knygas iš anglų kalbos, ir jas maketuodama. „Pažįstu ne vieną kolegą, pasinėrusį į alkoholio liūną. Vienas pažįstamas iš kino pasaulio išėjo dirbti kurjeriu, kita kolegė – į didelį prekybos centrą...“ – pasakos Viktorija. Tam, kad kurį laiką išmaitintų šeimą ir apmokėtų sąskaitas, operos solistė prisipažins net pardavusi turėtas puošnias scenines sukneles, batelius ir papuošalus. „Likusi su minimaliomis pajamomis ėmiau domėtis, ką daryti, kaip užsidirbti, kur investuoti, kas yra pasyvios pajamos... Perskaičiau knygą, kurioje buvo labai žmogiškai aprašyta, kad visi daiktai, kurie mus supa, yra mūsų pinigai, investuoti kažkada anksčiau. Taip kilo idėja parduoti sukneles ir turėti kažkokį startą kitoje srityje“, – pasakos operos solistė.

Jūs turite mane žinoti kaip artistą ir dainininką, o ne kaip dirbantį kažką kito... O jei yra toks laikas kaip dabar, kai negali dirbti, tai sėdi iš 257 eurų, meldiesi, ir lauki. Viskas.

„Jūs turite mane žinoti kaip artistą ir dainininką, o ne kaip dirbantį kažką kito... Kiekvienas turime daryti tai, ką geriausiai sugebame. O jei yra toks laikas kaip dabar, kai negali dirbti, tai sėdi iš 257 eurų, meldiesi, ir lauki. Viskas“, – teigs dainininkas Radži.

Paklaustas, ar turi atsarginį planą, jei karantinas, kaip jau dabar kalbama, būtų pratęstas ir pavasarį, o atlikėjų ir renginių organizatorių veikla ribojama vasarą, Radži pasakos kol kas tokias niūrias mintis vejantis lauk. Tačiau jei bus priverstas, bet kokio darbo Lietuvoje dirbti neketina, geriau tam pasirinks kokią užsienio šalį, kur jo niekas neatpažins. „Dabar nueičiau virint, ar dar kažką daryt, visi sakytų: „Ooo, pažiūrėkit, nuėjo“. Dainininkas atskleis, ko ėmėsi, kad sutaupytų. Specialiai tam Radži iš nuomojamo buto Vilniuje persikėlė į nuosavą butą Panevėžyje, o taip pat kasdien keliauja pietų pas globėją Vidą. „Karantino metu supratau, kaip smarkiai anksčiau išlaidaudavau. Iš tiesų labai daug turiu. Daugiau nei daugelis... Tačiau vis buvo maža... Šiuo metu esu atsisakęs visko, kas iki tol buvo įprasta“, – pasakos Radži.

Nuo karantino pradžios tikrą atsiskyrėlio gyvenimą tarp keturių sienų gyvenantis Radži pasakos, kad vienintelė jam likusi pramoga yra pasivaikščiojimai su šunimi ir susitikimai su taip pat viena gyvenančia jį užauginusia globėja Vida, indiški filmai bei juokingi vaizdo įrašai, kuriuos jis kuria ir kelia į savo paskyras socialiniuose tinkluose.

Tuo metu garsi baleto šokėja Kristina Tarasevičiūtė atviraus, kad dar niekada ji nedirbo tiek mažai, kiek pastaruosius metus, kai pasaulį sustabdė išplitęs koronavirusas. Septyni darbai skirtingose įstaigose be poilsio nuo ankstyvo ryto, iki vėlyvos nakties kelerius metus, be laisvų savaitgalių ir netgi mums įprastomis švenčių dienomis. „Variau kaip juodas jautis, kol virusas nesustabdė“, – pasakos Kristina. Nepaisant to, kad kelerius metus ne šiaip dirbo, o arė kaip juodas jautis, anot Kristinos, milijono ji neuždirbusi. Priešingai, dainininkai ar šokėjai, pasak Kristinos, gauna katino ašaras. Paklausta, ar niekada nepasigailėjo pasirinkusi šokėjos specialybę, Kristina prisipažins gailėjusis daug kartų. „Daug kartų, ir ypatingai, kai buvau 23-26 metų, kai mačiau, kaip mano bendraamžiai pradėjo dirbti įmonėse, kai kurie savas įkūrė, kaip jie pradėjo uždirbti pinigus, o aš vis dar buvau tame pačiame nulyje... Tačiau mane vedė vidinis varikliukas, kad vis vien ateis diena, tas laikas, kai aš jau pasieksiu tą lygį, kai gausiu pajamas...“ – pasakos Kristina. Šiandien Kristina sekėjus linksmina filmukais iš savo kasdienybės ir veda pamokas nuotoliniu būdu visiems norintiems neapkerpėti namuose, padailinti kūno formas ir išlikti aktyviems.

O štai dainininkas Vaidas Baumila antrojo karantino metu sugalvojo mesti sau iššūkį ir pradėjo maudynes lediniame vandenyje. Nors prie Žaliųjų ežerų filmavimo dieną spaudė aštuonių laipsnių šaltis, tačiau Vaidas prisipažino, kad tai ne didžiausia minusinė temperatūra, kuomet jam teko maudytis lediniame vandenyje… Kartu su ketverių augintine Bite 34-erių dainininkas tokias maudynes propaguoja nuo rudens, prasidėjus antram karantinui.

Sveikas gyvenimo būdas ir sportas Vaido gyvenime – jau kelerius metus. Daug darbų, sėkminga karjera, reikalavimai scenoje nuolat atrodyti puikiai, turėti energijos ir jėgų, pasak Vaido, ilgainiui išmuša iš vėžių ir pradeda kelti stresą. „Pasijutau produktu, kurį vartoja. Tu turi su tuo susitaikyti, kad tu esi tikrai žiniasklaidos produktas, pop pasaulio, šou pasaulio, scenos užaugintas produktas, nes nuo 17-os metų tai darau. Ir tik vėliau pradedi po truputį tai vertinti kitaip. Iš pat pradžių tave įvelka į kažkokį sūkurį – linksmybių, vakarėlių, tu įsimyli tuos dalykus. Bet po kurio laiko imi save ugdyti, pradedi vertinti tikresnius dalykus“, – pasakos V. Baumila.

Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Šokio teatre,  K. Tarasevičiūtė įkūnys vieną pagrindinių spektaklio personažų – Severiutę. Kartu su ja į idilišką meilės trikampį leisis solistai Deividas Meškauskas, Vadimas Krupeninas ir ansamblio „Lietuva“ šokėjai.

„Dėl Severiutės vaidmens man baisiausia tai, kaip pasirinkimais galime susikurti savo gyvenimą. Vieni tai vadina karma, kiti – likimu, bet tai yra mūsų pasirinkimų derinys. Ir štai galiausiai spektaklio veikėja iš visiškos nevilties atsiduria dugne. Tokie įvykiai man ne tik baisūs, bet ir artimi – visa tai matau realybėje. Moterys dažnai verkia ir klausia savęs, kodėl taip susiklostė jų gyvenimas... Toks pasirinkimų rezultatas“, – komentuoja šokėja.

Karjerą aukojo dėl santykių

Šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ Severija atsiduria tarp dviejų skirtingų veikėjų – Mykoliuko ir Rapolo Geišės. K. Tarasevičiūtė atvirauja, kad ir pačiai tekę atsidurti kryžkelėse.

„Sunkiausi sprendimai, be abejonės, būna susiję su asmeniniu gyvenimu, širdies reikalais. Esu aukojusi karjerą dėl santykių ir atvirkščiai – santykius dėl karjeros. Tai buvo labai sudėtingi bandymai laviruoti, bet eilinį kartą įsitikinau, jog vienos taisyklės nėra. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, tad svarbu, jog širdies žmogus suprastų, kaip aš myliu savo veiklą, ir nelieptų rinktis“, – sako mergina.

Mirties scenoje gali „išsidraskyti“

Kai kurie spektaklio momentai atskleidžia netikėtus ir kai kam mažai žinomus šokėjos išgyvenimus.

„Visada nenoriai žengiu į mirties sceną (taip šį spektaklio epizodą interpretavo režisierė A. Krasauskaitė). Kaskart ją atliekant, mano viduje taip pat kažkas miršta. Be ši scena – pati pačiausia. Ji galinga, tarsi pasiglemžia. Į ją sueina visos kada nors patirtos emocijos, o choreografija leidžia „išsidraskyti“. Turėjau gyvenime tokį periodą, kuomet šokau princeses, fėjas bei kitus pozityvius dalykus. Žinoma, tai smagu, bet tik tam kartui. Norint labiau paliesti, išgyventi, reikia pamatyti kančią. Kaip baleto šokėjai, kurių niekas į šią profesiją neatnešė ant rankų, esame patyrę tiek siaubo ir dramos, jog turbūt kiekvienas artistas tai norėtų atskleisti ir žiūrovams. Magiška, kai gali dalyvauti tokiose stipriose scenose“, – sako šokėja.

Rapolą Geišę įkūnijantis V. Krupeninas sako, kad šokio spektaklio formatas padeda žvelgti kitu kampu.

„Man patinka spektaklio tikrumas. Manau, kad pamatysite stiprų ir neįprastą Vaižganto apysakos atpasakojimą. Asmeniškai nėra nieko žavesnio už istorijos pasakojimą šokio formatu, kai net menkiausia judesio dalelytė turi reikšmę, o visiems pažįstami „Dėdės ir dėdienės“ personažai tiesiog bešokant atgyja. Ypač jaunimui tai turėtų būti įdomu, kurie anksčiau ar vėliau susidurs su Vaižganto kūriniais“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ šokėjas, kurį galima pamatyti tokiuose Anželikos Cholinos šokio spektakliuose kaip „Otelas“ ar „Idiotas“.

Po atšaukto turo – vienintelis pasirodymas Vilniuje

Pavasarį turėjęs įvykti „Dėdės ir dėdienės“ turas buvo atšauktas dėl šalyje susiklosčiusios situacijos. Vis dėlto programos režisierė Aušra Krasauskaitė ragina nepraleisti Vilniuje artėjančio pasirodymo.

„Karantinas mus visus išmušė iš vėžių, šiek tiek jaudinamės sugrįžtant. Aš stengiuosi žiūrėti ramiai, nors dar yra tas nežinomybės fonas. Aišku, labai džiaugiuosi, kad po truputį grįžta kultūra ir žiūrovai. Kol galime, naudokimės galimybe ir iš spektaklių pasisemkime dvasinės stiprybės. Juk pirmiausiai menas – dvasios atgaiva“, – ragina Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, Šeiko šokio teatro šokėja ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistė.

Ne paslaptis, jog valstybinis ansamblis „Lietuva“ tautinį meną vis dažniau skleidžia per šiuolaikinę prizmę. Šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ žiūrovai išvys liaudies ir modernių žingsnių praturtintą choreografiją, o liaudies dainos naujai suskambės per elektroninę muziką, kurią specialiai šiam spektakliui kūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas.

Organizatoriai primena, kad renginių dalyviai su savimi turi atsinešti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, tinkamai pasirūpinti higiena ir kuo dažniau plauti bei dezinfekuoti rankas.

XXI amžiuje vis dar populiaru kalbėti apie moteriškumo pradą. Ypač jaunosios kartos atstovėms būdinga ieškoti savo tapatumo, pasirenkant labiausiai viešumoje pripažįstamus idealus. Kaip pačios turėtume elgtis sprendimų kryžkelėse – išlikti tvirtomis, užsispyrusiomis ar pasiduoti gaivališkiems jausmams ir įtikėtam likimui? 

Tokios moteriškumo temos atrandamos ir klasikinėje lietuvių literatūroje. Nuo lapkričio 6 d. startuojanti premjera „Dėdės ir dėdienės“ žiūrovams užduos daugybę aktualių klausimų ne tik apie moterų elgesį, bet ir santykius, šeimą, sunkiausius gyvenimo momentus ir jautriai išgyvenamas patyčias.

Išgyvenimai neturi laikmečio

K. Tarasevičiūtė sutinka, kad nauja Vaižganto apysakos versija atkreips dėmesį ne tik dėl šokio žanro, bet ir šiuolaikiniam žmogui būdingos istorijos.

„J. Tumo-Vaižganto apysaka neturi laikmečio, tai vyksta ir dabar, ir vyko visados. Man sunku kalbėti apie kitus personažus... Tačiau tokių severijų šiais laikais nemažai, tad norėtųsi, kad jaunimas (ypač merginos), pamatęs spektaklį, dar kartą įvertintų situaciją, ar tikrai verta taip besąlygiškai pasiduoti lengvesniam keliui“, – pasakoja viena pagrindinių solisčių.

Šokio spektaklyje Severija atsiduria tarp kitų pagrindinių veikėjų – Mykoliuko ir Rapolo Geišės. Vieno iš jų pasirinkimą lemia ne tik širdis, bet ir negailestingos socialinės aplinkybės. Severijos meilė tuo pačiu metu kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo.

„Aš ją suprantu. Būnant 20-ties tolimą ateitį dar sunkiai įsivaizduoji, tačiau Severijos pasirinkimai man asmeniškai nėra priimtini. Vis dėlto skirtumų ar panašumų tarp mudviejų neieškau, tiesiog leidžiuosi išgyvendama visai kitais principais paremtą Severijos gyvenimą“, – komentuoja K. Tarasevičiūtė.

Nelengva perteikti žinutę

Įsijausti į personažų gyvenimus ir perteikti svarbias žinutes nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. 

„Džiaugiuosi, kad Severijos vaidmuo nėra lengvas ir man gan svetimas. Esu artistė, kuri mėgsta tokius iššūkius, tad kiekviena repeticija suteikia emocijų ir priverčia mąstyti. Nieko nėra baisiau nei šokio spektakliai, kuriuose tereikia tavo kūno scenos užpildyme, kuriuose nėra jokios minties ar fizinio iššūkio. Šiame jaučiu pilnatvę – stengtis yra kur“, – įspūdžiais dalinasi pramogų pasauliui žinoma šokėja.

Kitą pagrindinį veikėją Mykoliuką įkūnijantis šokėjas Deividas Meškauskas spektaklyje pasirodo kaip kaimo pastumdėlis – jautrus, sunkiai pritampantis ir susiduriantis su patyčiomis.

„Kaip ir Mykoliukas, esu emocingesnė asmenybė. Kartais man irgi taip nutinka, jog nepasitikiu savimi, tačiau realybėje tenka daugiau pastovėti už save. Beje, man patinka šis nekasdienis pastatymas, kuomet modernus šokis susijungia su tautiniu stiliumi ir baletu, todėl šioje premjeroje tikrai nebus senovės“, – sako D. Meškauskas, garsus sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis, vis dažniau priimantis muzikinio teatro išbandymus.

Temos, kurias norisi perkelti į sceną

„Kurti šokio spektaklį inspiravo nepaprastai įtaigus Vaižganto kūrinys. Jautriai ir detaliai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama skatina leistis į skirtingos meilės analizes. Socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šį kūrinį perkelti į sceną“, – apie gimusią idėją pasakoja režisierė Aušra Krasauskaitė, kaip choreografė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

Modernaus šokio spektaklyje pasirodo dvasinio ryšio saistomi Mykoliukas ir Severiutė, kurių idiliškiems santykiams nelemta susiklostyti. Čia pat įsiterpia ir įtaigią meilės istoriją sujaukia trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį įkūnija kitas valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjas Vadimas Krupeninas. Atlikėją taip pat galima pamatyti tokiuose Anželikos Cholinos šokio spektakliuose kaip „Otelas“ ar „Idiotas“.

Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ – dar viena naujiena ansamblio „Lietuva“ repertuare, kurią pristatys tik ansamblio šokėjai. Šį rudenį pasirodė ir kita premjera – koncertas „Dainuoju Tau gyvenimą“, kuriame žinomas poetų dainas naujame amplua atliko ansamblio choras ir tautinių instrumentų orkestras kartu su bardais Sauliumi Bareikiu, Olegu Ditkovskiu ir Gediminu Storpirščiu. Netrukus į sceną sugrįš viena įspūdingiausių ansamblio programų – misterija „Dievai ir žmonės“.

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ premjerą „Dėdės ir dėdienės“ rodys Birštone, Anykščiuose, Kretingoje, Švenčionyse ir Vilkaviškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Programa skirta rašytojo J. Tumo-Vaižganto 150-osiomis gimimo metinėmis paminėti, o 2019-ieji paskelbti šio literatūros klasiko metais.

Valdžia drąsiai žada, kad kils atlyginimai, mokesčiai susitrauks, mokytojai ir medikai gaus, ko reikalauja, o emigracija mažės. Tačiau ar galima tikėti šiais pažadais?

LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą 20 val. premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas viešai pažadės, kad kitais metais mokytojams teks 180 mln. eurų, gydytojams – 200 mln., rezidentams – 17 mln., pensijos didės 27 eurais, o žmogaus pajamos augs vidutiniškai 40–50 Eur.

Tačiau kita laidos dalyvė, balerina Kristina Tarasevičiūtė rėžė netikinti valdžios pažadais. Ji, dirbdama šešiuose teatruose, uždirba viso labo 500 eurų. „Mano kolegos šokėjai po spektaklių papildomai dirba statybose, nekilnojamojo turto agentais arba manikiūrininkėmis. Mes kitaip neišgyvename“, – pasakojo balerina.

Dainininkė Donata Virbilaitė neseniai grįžo iš emigracijos Londone. Į Lietuvą ji parsivežė pluoštą pinigų naujo gyvenimo pradžiai tėvynėje. Ji skaičiavo, kad Anglijoje uždirbtų santaupų turėtų užtekti bent trims mėnesiams, tačiau jau po trijų savaičių banko sąskaita ištuštėjo.

„Nesuprantu, kas per kainos Lietuvoje. Nueinu į parduotuvę, nusiperku salotų indelį, duonos, dar porą eilinių produktų ir sumoku 20 eurų! Įsivaizduokit, kai anksčiau lietuviai iš Lietuvos į Angliją veždavosi lagaminus produktų, taip dabar mes iš Anglijos į Lietuvą vežamės maistą, kosmetikos, higienos ir buities priemones“, – atviravo dainininkė.

S. Malinauskas kiekvienam kainomis ar mažais atlyginimais besipiktinančiam dalyviui žadėjo, kad kitais metais visi gyvensime geriau. Tačiau ekonomistas Žilvinas Šilėnas į miltus sumalė premjero patarėjo pažadus. Jis tikino, kad daugelis tų pažadų yra neįgyvendinami. Tokie ekonomisto žodžiai paskatino S. Malinausko reakciją ir jis nedvejodamas su laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūte viešai susilažino, kad jeigu per ateinančius metus nebus įvykdyta dauguma skelbiamų pažadų, jis paliks savo darbo vietą. „Tiesa, aš atsakau tik už save, už Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį negaliu kalbėti“, – pridūrė patarėjas.

"Vairuotojau, dabar pat padėk telefoną į šoną ir vairuok mašiną. Per šias dvi savaites manęs vos nepartrenkė keturis kartus!!! Keturis kartus einant per pėsčiųjų perėją!!!!!! Kodėl taip nutiko?! Nes jie maigė telefoną!!!", – emocingai rašė žinoma moteris. 

 K. Tarasevičiūtė atkreipė dėmesį, kad gyvybei pavojingas situacijas ji patyrė ne tykiuose rajonuose. "Tai nutiko prie Savanorių pr. esančios "Rimi" parduotuvės, Mindaugo gatvėje esančios parduotuvės "Maxima", Naugarduko ir Vytenio gatvių sankryžos, – Vilniuje esančias vietas vardijo žymi moteris. – Kaip taip atsijungti viduryje miesto? Nubuskite! Juk žinutė nemiršta."

"Šį rytą "Jaguar" markės automobilio vairuotojas nuoširdžiai manė, kad aš jį praleisiu viduryje perėjos...", – penktadienio popietę įrašą baigė balerina.

Tiesa, žinoma moteris neneigia, kad ir pėstieji neretai būna neatsargūs, visgi jos minimi atvejai nutiko per vairuotojų išsiblaškymą. TV ekranuose dažnai matoma balerina tikina, kad vairuotojų elgesys gatvėje yra išties opi problema, nes ji ne visuomet jaučiasi saugi ir mindama dviračio pedalus.

Valgo viską, ko nori

Kai darbas pagal profesiją yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, privaloma paklusti jos reikalavimams.

Balerinoms privalu būti lieknoms, tad K.Tarasevičiūtė stengiasi išlaikyti nepriekaištingas kūno formas. Per daugybę metų moteris yra atradusi savitą mitybos planą, kurio svarbiausias tikslas – aprūpinti organizmą energija, ir stengiasi jo laikytis. Moteris prisipažįsta, kad negali atsilaikyti prieš moliūgų sėklas ir riešutus, tačiau nevengia ir cepelinų ar mėsos patiekalų bei bandelių su lašinukais.

"Rytą pradedu stikline vandens ir kava su pienu. Apie vidurdienį susivilioju nedideliu užkandžiu, o pirmasis sotus valgis būna maždaug 14 val. Tada gaminuosi pietus arba, jei skubu, užbėgu į valgyklą. Pietums paprastai renkuosi makaronus, cepelinus ar patiekalus su mėsa", – vardija Kristina.

Pavakariams valgo viską, ko tik norisi. Neslepia, kad visada tai būna sveikas maistas. Vakarienės laikas, jos kiekis ir turinys priklauso nuo to, ar vakare yra repeticija, spektaklis, ar tai laisvas laikas.

"Jei vakaras neužimtas, dažniausiai valgau ką tik sugalvoju", – atvirauja balerina.

Pagrindinis jos mitybos principas – nepersivalgyti bei išlaikyti balansą tarp gaunamo energijos kiekio ir fizinės veiklos. Nors per dieną suvartojami patiekalai pasižymi aukštu kaloringumu, tai leidžia nepritrūkti energijos šokant.

Riešutai teikia energijos

"Kai mano fizinis krūvis didelis, kremtu riešutus. Lėtai besiskaidantys riebalai suteikia ilgalaikės energijos ir manęs neslopina. Šokant puiki savijauta yra labai svarbus veiksnys. Kūnui snūduriuojant padidėja traumų rizika, nukenčia judesių atlikimo kokybė", – žino balerina K.Tarasevičiūtė.

Paklausta apie mitybos pokyčius žiemą ir vasarą, žinoma moteris pasakojo, kad būnant paplūdimyje jai nėra geresnio užkandžio nei moliūgų sėklos – paragavusi vienos, nebegali sustoti iki išgliaudo visą pakelį.

"Vasarą natūraliai norisi vandeningo, gaivaus, lengvo maisto, o žiemą renkuosi riebesnius produktus – lašiniai su duona ir agurkėliu yra dažna vakarienė. Tačiau jei žinau, kad laukia didelis krūvis, tiek žiemą, tiek vasarą leidžiu sau paskanauti riebesnių valgių", – pasakoja K.Tarasevičiūtė, iš riešutų mėgstanti tik lazdynų ir anakardžių.

Kas kenkia labiausiai

Baisiausias šių laikų ligas, gebančias visiškai suėsti žmogų, anot K.Tarasevičiūtės, sukelia stresas. Nugaros, klubų skausmai, praplikimas, trapūs kaulai, melsva odos spalva, nutukimas yra streso padariniai.

"Gerbkite save ir savo gyvenimą, nepasiduokite stresui ir neleiskite, kad kiti išmuštų jus iš vėžių, – pabrėžė balerina. – Taip pat linkiu išmokti labiau klausytis savo organizmo, tenkinti jo poreikius."

Tai pasakiusi Kristina pridūrė, kad kalba ne apie maisto gausą. Pajutus alkį, ji pataria išgerti vandens, nes gali būti, kad organizmas yra tiesiog ištroškęs.

"Galiausiai, jei suvokiate, kad nieko pakeisti negalite, pakeiskite požiūrį ir gyventi bei atlikti tuos pačius darbus taps lengviau. Apgaukite save, nes kas daugiau belieka?" – juokiasi K.Tarasevičiūtė.

K.Tarasevičiūtės sumuštinio, suteikiančio energijos, receptas

Reikės:

šviesios arba tamsios itališkos duonelės riekės,

šaukšto ožkos sūrio,

lazdynų (ar kitų mėgstamų) riešutų,

skysto medaus,

kelių baziliko lapelių.

Gaminimo eiga:

Duonelę lengvai paskrudinkite, o riešutus šiek tiek pakepinkite sausoje keptuvėje. Po to duonelę aptepkite sūriu, apiberkite riešutais, uždėkite