Instaliacija – mokomoji

G. Bučas pažymėjo, kad visos šiukšlės buvo surinktos iš Kuršių ir Kauno marių pakrančių.

„Ši idėja gimė, kai pradėjome galvoti apie ekspediciją aplink Baltijos jūrą. Mes, ekspertai, suprantame, kad jūra prasideda čia – kiekviename mieste, upėje, kiekvieno namuose. Tad kaip tai pasakyti žmonėms?“ – instaliacijos kūrimo pradžią prisiminė G. Bučas.

Anot jo, daugelis žmonių mano, kad tarša prasideda nuo laivų išmetamų teršalų, paliktų šiukšlių paplūdimiuose, o apie kasdienybėje naudojamus daiktus ir jų poveikį Baltijos jūrai susimąsto retas.

„Instaliacija kaip meninė, bet labiau – mokomoji. Atsirado mintyse objektai, kad reikėtų juos surinkti ir sudėti į vieną vietą. Centrinė persona – žmogus, kiek jis savyje turi to užterštumo, tiek atiduoda į aplinką ir tuo pačiu ratu tai grįžta į tą patį žmogų“, – pasakojo visuomenininkas.

Pėstute – aplink Baltiją

Instaliacija pirmą kartą buvo pristatyta birželio 3 d. Kaune. Antrą kartą – birželio 5 d. prezidentūroje.

„Dabar planas yra su šita instaliacija važiuoti po Lietuvą iki ekspedicijos pradžios. Tad labai norime pakviesti visas savivaldybes prisijungti, kad rūpėtų ne tik Klaipėdai, Palangai, pakrančių miestams, bet ir visoms Lietuvos savivaldybėms“, – tikino G. Bučas.

Visi eisime pėstute aplink Baltijos jūrą.

Kitąmet, vasarį arba kovą, dešimties žmonių komanda pėsčiomis žygiuos aplink Baltijos jūrą. Planuojama, kad kelionė truks nuo 9 mėnesių iki metų. Žingsniuoti reikės apie 6–7 tūkst. km.

„Gali būti, kad šita instaliacija važiuos aplink Baltijos jūrą. Mašina mus lydės, ten bus visi daiktai, maistas. Ekspedicijos komandoje bus apie dešimt žmonių, gal ir daugiau. Visi eisime pėstute aplink Baltijos jūrą. Savanoriai galės prisijungti, bet pagrindinė komanda pasirašys sutartis, gaus atlyginimus“, – teigė visuomenininkas.

Tikimasi per dieną nueiti apie 30 km. Ekspedicijos metu bus atliekami vandens tyrimai, renkamos šiukšlės.

Ekspedicijos globėjas – prezidentas Valdas Adamkus ir Aplinkos ministerija.

Tikslas – rasti bendrą kalbą

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pažymėjo, kad šalių sprendimai daro didelę įtaką jūrai.

„Atrodo ta pati bala, tas pats vandens telkinys, tačiau problemos yra užterščiausia jūra, palaidotas cheminis ginklas, nuo Antrojo pasaulinio karo likusios bombos, minos, eutrofikacija, mikroplastikas. Tačiau mes ir kiekviena šalis atskirai turime tik mums aktualius klausimus“, – teigė pašnekovė.

Tad, anot jos, reikia išmokti kalbėtis tarpusavyje ne tik vyriausybiniu lygmeniu.

„Pirmiausia turime susipažinti su kuo kalbėtis, išrasti bendrą kalbą, nes kalba tarp mokslininkų, sprendimų priėmėjų ir paprastų miestiečių skiriasi. Turime išmokti mylėti, saugoti ir tausoti Baltijos jūrą“, – sakė Jūros tyrimų instituto atstovė.

Baltijos jūra skalauja devynių valstybių krantus, šiose valstybėse gyvena 95 mln. gyventojų.

Į Baltijos jūrą teka per 250 upių. Joje veikia daugiau nei 200 uostų.

Čia pergabenama beveik penktadalis pasaulio krovinių.

Vienu metu Baltijos jūroje kursuoja apie 2 tūkst. laivų.

Šventinė programa prasidės 10 val. mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6).

Nuo 11 iki 19 val. piliavietėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų padalinių ginkluotę, techniką, ekipuotę, įrangą.

Čia taip pat vyks vietinių Klaipėdos krašto amatininkų ir prekeivių mugė, NATO padalinių, studijų Lietuvos karo akademijoje, tarnybos būdų Lietuvos kariuomenėje pristatymas, bus ir įvairių kariškų užduočių bei kitos veiklos.

11 val. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje vyks konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalas.

Minėjime planuoja dalyvauti Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir kiti svarbūs svečiai.

11.15–11.45 val. Klaipėdos kruizinių laivų terminale vyks jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų priesaikos ceremonija.

12.15–13 val. Kruizinių laivų terminale vyks oficiali renginio dalis. Čia bus galima išvysti NATO naikintuvų sveikinimo skrydį, Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimo ceremoniją, išgirsti sveikinimo kalbas.

Tylos minute bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės kovotojai. Po to numatoma Garbės sargybos kuopos parodomoji programa ir stilizuotos salvės.

Kruizinių laivų terminale prišvartuotas Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“, kuris taps pagrindine renginio scena.

Minėjime planuoja dalyvauti Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir kiti svarbūs svečiai.

13.15–13.45 val. Kruizinių laivų terminale vyks karinės operacijos inscenizacija.

16–19 val. Dangės upėje vyks „Vikingų valčių“ varžybos. Varžysis aštuonios komandos, kurios bus sudarytos iš Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų ir Klaipėdos gyventojų bei svečių.

17–18 val. laive-muziejuje „Sūduvis“ (Danės g.) vyks Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas.

Renginys baigsis apie 19 val.

Uosto ir miesto skirtumai

Dar prisimenamos aistros, kurios virė dėl pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bendrai nuo Klaipėdos miesto priimto Klaipėdos uosto bendrojo plano. Greičiausiai toks uosto planas niekada nebūtų buvęs priimtas, jei ne Vyriausybė, kuriai buvo perduota jo priėmimo iniciatyva.

Dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas koreguojamas. Jo procedūra labai paprasta – plano korektūros teikiamos Vyriausybei, kad ši dėl jo tiesiog priimtų nutarimą.

Tokia tvarka leidžia „apeiti“ Klaipėdos miesto gyventojus, bet kada panorėjusi Lietuvos valdžia gali „įkelti“ į uostą bet kokį objektą. Bent šiuo požiūriu Klaipėdos uostas ir miestas pagal interesus yra vienas nuo kito gerokai nutolę.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano korekcijas Vyriausybei yra pateikusi Susisiekimo ministerija. Jos atstovai aiškino, kad Uosto bendrojo plano korekcijos buvusios teiktos ne tik ministerijoms, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Pastabų nebuvę gauta.

Tokia tvarka leidžia „apeiti“ Klaipėdos miesto gyventojus, bet kada panorėjusi Lietuvos valdžia gali „įkelti“ į uostą bet kokį objektą.

Plotai ir mažinami, ir didinami

Oficialiai teigiama, kad Uosto bendrojo plano koregavimo tikslas yra ištaisyti teritorijų planavimo techninių dokumentų klaidas. Neva jų ištaisymas esantis itin svarbus „siekiant toliau įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektus, kurie svarbūs ne tik uostui, bet ir miestui“.

Uosto bendrojo plano techninės klaidos taisomos net dvidešimtyje teritorijų. Keičiamas dalies uosto teritorijų žemės naudojimo būdas atsisakant pramonės ir sandėliavimo objektų, „karpomos“ uosto rezervinės teritorijos pietinėje uosto dalyje prie Karaliaus Vilhelmo kanalo.

Koreguojami 13-os uosto teritorijų plotai vienur juos mažinant, kitur didinant. Teigiama, kad bendras tų teritorijų dydis faktiškai nesikeičia.

Kai kuriose uosto vietose koreguojamas leistinų pastatų aukštis iki 100 metrų, užstatymo tankis.

Vizija: Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, gali suintensyvėti statybos dešinėje Dangės upės pusėje. KVJUD nuotr.

Nori vizualinių koridorių

Esminiai pokyčiai konstruojami prie Klaipėdos uosto laivybos kanalo vadinamojoje „Memelio miesto“ teritorijoje, kur planuojama statyti naują kruizinių laivų terminalą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinį pastatą.

Kultūros paveldo departamentas paprašė, kad Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, vadinamajame naujamiestyje aiškiai būtų nurodytos neužstatomos vietos. Paveldosaugininkai nori, kad senosios teritorijos ir namai būtų matomi nuo Kuršių nerijos pusės. Prašoma suformuoti vadinamuosius vizualinius koridorius.

Taip tarsi siekiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinis pastatas „neišsipūstų“ tiek aukščiu (iki 12 metrų), tiek pločiu – neužstotų Klaipėdos senamiesčio. Uosto reprezentacinio pastato statybos sklypo plotas būtų mažinamas nuo planuotų 3 363 kv. m iki 1 845 kv. m.

Siekiama, kad ateityje naujai statomas kruizinio terminalo kompleksas ir Uosto direkcijos administracinis pastatas išlaikytų bendrą koncepciją ir erdvinę kompoziciją. Taip pat pageidaujama, kad derėtų su Šiauriniame rage jau įrengta senąja Smiltynės perkėla.

Šiuo metu jau yra pateikti teritorijos vystymo dešiniajame Dangės upės krante vizualiniai pasiūlymai. Teritorijos užstatymo techninio pobūdžio dokumentų rengimo procesas dar nėra prasidėjęs.

Nori archeologinių tyrimų

Daug diskusijų kėlęs ir pleištą tarp uosto ir miesto įkalęs Klaipėdos uosto bendrasis planas buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 11 d. Šiuo metu rengiamasi taisyti apie 30 jo klaidų. Jos taisomos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, projektuotojų pastabas.

Nė viena klaida nėra esminė, kuri keistų vieną ar kitą nuostatą dėl uosto vystymo, jo sąryšio su Klaipėdos miestu.

Siūlymuose yra ir pastabų dėl vandenyje galbūt esančių archeologinių objektų išsaugojimo. Uoste po vandeniu tokių objektų nėra, nes jei kas nors uoste ir nuskęsdavo, būdavo iškeliama. Istorinę vertę turinčių objektų uoste negali būti ir todėl, kad jo krantinės ne vieną kartą buvo perstatytos.

Paveldosaugai svarbių objektų gali būti ties Kuršių nerijos krantu. Bet daugiausia jų Baltijos jūroje, tarp jų ir tose zonose, kur yra Klaipėdos uosto išorinis reidas, jo prieigos. Paveldosaugininkai norėtų, kad, prieš vykdant kokius nors statybos darbus jūroje, būtų atliekami archeologiniai tyrimai ir iškeliami rasti vertingi objektai, kurie trukdo statyboms.

Paveldosaugininkai nurodo, kad saugomos vertybės jūroje yra nuskendusio barko "Friedrich", škunos "Ema", brigo "Selma", burlaivio "Else" vietos ir liekanos.

Nepažymėta gatvė į terminalą

Viena iš taisomų klaidų yra susijusi su naujo kruizinių laivų terminalo komplekso statyba "Memelio miesto" dalyje.

Šioje teritorijoje ne tik neteisingai buvo nurodytas, tiksliau paskaičiuotas, užstatymo intensyvumas, bet ir nepažymėtas prie Kruizinių laivų terminalo vedantis Naujojo Sodo gatvės tęsinys.

Derinimas: pateiktas naujas "Memelio miesto" kruizinių laivų terminalo vystymo brėžinys su geltonai pažymėtu Naujojo Sodo gatvės tęsiniu. / KVJUD nuotr.

Pastabos, kad nėra nurodyta ši gatvė, buvo pateiktos dar 2019 m., bet taip iki šiol į jas ir neatsižvelgta.

Kultūros paveldo departamentas yra pateikęs pastabą ir dėl to, kad Uosto bendrajame plane nėra numatyta, kaip bus saugomos Karaliaus Vilhelmo kanalo vertybės, kurios patenka į uosto teritorijos dalį.

Vos prieš trejus metus patvirtintas Klaipėdos uosto planas jau kertasi ir su politine nūdienos realybe.

Šis klausimas yra problemiškas, dėl jo tarp paveldosaugininkų ir uostininkų netgi buvo kilęs ginčas, išsiliejęs į teismų bylą, kurią laimėjo uostininkai. Klaipėdos uosto dalyje Karaliaus Vilhelmo kanalo iš esmės kaip ir neliko.

Kertasi su realybe

Nuostatos ką nors tvarkyti buvo nuspręsta imtis surinkus visas pastabas dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano korekcijos.

Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuris priimtas ypatinga tvarka, yra išskirtinis dokumentas Lietuvoje. Jei anksčiau visus planus, tarp jų ir uosto bendrąjį planą tvirtindavo Klaipėdos miesto savivaldybė, tai dabar šį planą patvirtino Vyriausybė. Ji turi tvirtinti ir vienokius ar kitokius to plano pakeitimus.

Šiuo metu Vyriausybei yra pateikti svarstyti Klaipėdos uosto bendrojo plano pakeitimai.

Tai, kad taisomas svarbus dokumentas, liudija, kad jis prieš kelerius metus buvo priimamas paskubomis.

Klaipėdos uosto bendrais planas, kuris numatė 15 metų sprendinius, yra itin svarbus. Jis numatė ir daugiau nei 1,2 mlrd. eurų investicijas į Klaipėdos uosto infrastruktūrą.

Vos prieš trejus metus priimtas planas jau kertasi ir su politine nūdienos realybe. Plane numatyta Klaipėdos uosto kaip tranzitinio mazgo vieta tarp Rytų ir Vakarų.

Realiai dėl geopolitinių pokyčių Rytų krypties neliko. Išnyko ir plane numatytos įvairios geležinkelių ir transporto linijos. Jei ir toliau gilės konfliktas tarp Rytų ir Vakarų, o kartu tvirtės geležinė uždanga tarp jų, po kurio laiko jau ne kosmetiškai, o iš esmės gali tekti koreguoti ir Klaipėdos uosto vystymo planą.

Į Klaipėdą pirmadienį įplaukė pirmasis šiemet kruizinis laivas, skelbdamas, kad kruizinių laivų sezonas mūsų uoste atidarytas.

Vis dėlto keleiviai turėjo nustebti, kai išlipę iš lainerio atsidūrė statybvietėje – tarp tvorų, vamzdžių ir čia pat triūsiančių darbininkų.

"Situacija nebuvo labai maloni, bet keleiviai akių neišpūtė. Paskui teiravausi kruizinių kompanijų agentų, ar toks vaizdas nenuvylė turistų. Sakė, labai nusivylusių nebuvo. Bet mes ir patys suvokiame, kad krantinė yra renovuojama ir darbus reikia pabaigti. Kalbėjome su uosto vadovybe, mums pažadėjo, kad darbus pabaigs iki kito laivo apsilankymo gegužės 11-ąją", – kalbėjo Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Situacija nebuvo labai maloni, bet keleiviai akių neišpūtė.

Kruizinių laivų krantinės rekonstrukcija pradėta dar pernai, yra numatyta Priešpilio gatvėje įrengti nuotekų tinklus.

Jais iš kruizinių laivų į miesto savitakius tinklus bus šalinamos nuotekos.

Šiuo metu yra klojami nuotekų vamzdžiai.

"Kruizinių laivų terminale krantinės tvarkomos, siekiant užtikrinti tinkamą esamų statinių būklę, tęsti saugią jų eksploataciją bei pritaikyti krantines didesniems kruiziniams laivams švartuoti. Šiuo metu yra įrenginėjama nauja infrastruktūra. Darbus planuojama vykdyti iki kito kruizinio laivo atvykimo. Nespėjus jų baigti, likusius planuojama atlikti pasibaigus kruizinių laivų sezonui", – paaiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Metų pradžioje kruizinių laivų, pageidaujančių atvykti į Klaipėdą, buvo 59, tačiau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, kompanijos pradėjo keisti savo maršrutus, kad aplenktų Rusijos uostus, tad laivus nukreipė į Baltijos šalių uostus.

Klaipėdoje jų skaičius šiemet gali būti rekordinis, laukiama apie 80 laivų, kurie turėtų atplukdyti per 85 tūkst. keleivių.

„Daugelį metų šis pavadinimas buvo skelbiamas kruizinių linijų žinynuose, dabar tai plačiai žinomas ir tikslingai, visuotinai pasaulyje vartojamas pavadinimas. (...) Iki šiol neretai iškyla keblumų uostamiesčio svečiams paaiškinant, kaip atvykti į Kruizinių laivų terminalą. Sukurti antrą pavadinimą tai pačiai vietai netikslinga“, – savivaldybei atsiųstame rašte teigia Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Anot jo, Klaipėdos kruizinių laivų terminalo pavadinimas visame pasaulyje viešinamas ir reklamuojamas nuo 2004 metų.

„Esame įsitikinę, jog Klaipėdoje yra daug kitų tinkamų vietų įamžinti siūlomą vardą“, – rašoma rašte.

Uostamiesčio savivaldybei sulaukus direkcijos, kuriai priklauso krantinė, pozicijos, pirmadienį vėl rinksis Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

„Negalime prievartauti uosto direkcijos, bet rašte yra klaidinanti informacija – mes nesiūlome pervadinti krantinės, o tik pavadinti aikštę, kuri bevardė“, – sakė komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis.

Pasak jo, šis klausimas buvo aptartas ir su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, tačiau „turime, ką turime“.

Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija praėjusią savaitę buvo pritarusi Odesos vardo suteikimui minėtai vietai.

Ukrainos miestas Odesa yra vienas Klaipėdos miestų-partnerių. Pavadinti jo vardu aikštę siūlyta siekiant palaikyti nuo Rusijos invazijos kenčiančią šalį.

Prieš dvejus su puse metų, neatlaikęs 15 m/s vėjo, nulūžo Kruizinių laivų terminale Lietuvos trispalvei kabinti skirtas septynių aukštų namui prilygęs vėliavos stiebas.

Tąsyk planuotas šventinis vėliavos pakėlimas įvyko Klaipėdos piliavietėje.

Kruizinių laivų terminale stiebas buvo pastatytas 2009 m., jachtai "Ambersail" grįžus iš "Tūkstantmečio odisėjos".

Tuomet čia buvo iškelta 40 kv. m dydžio trispalvė, kurią buriuotojai, kvietę lietuvių bendruomenes giedoti "Tautišką giesmę", apiplukdė aplink pasaulį.

Dvejus metus Kruizinių laivų terminale vėliava nebuvo keliama, nes nebuvo stiebo.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys patvirtino, kad pas merą susirinkę uosto direkcijos atstovai, taip pat įmonės "Klaipėdos laivų remontas" bei krovos kompanijų asociacijų vadovai kalbėjosi apie vėliavos stovo atstatymą ir koks jis turėtų būti.

"Buriuotojų sąjunga pasiūlė toje vietoje pastatyti jachtos "Ambersail" stiebą, bet jo įtvirtinimai nusidriektų į Kruizinių laivų terminalo aikštelę, todėl tos minties atsisakyta. Dabar nuspręsta atstatyti vėliavos stiebą toje pačioje vietoje, krantinės kampe. Tik reikės apsispręsti, kokio aukščio jis turės būti, nes kuo aukštesnis, tuo brangesnis. Iki kitos savaitės šis klausimas turės būti išspręstas", – kalbėjo A.Barbšys.

Bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus priminė, kad jo vadovaujama įmonė prižiūrėjo senąjį vėliavos stiebą su pačia vėliava, kurią keldavo valstybinių švenčių dienomis arba kai atplaukdavo kruiziniai laivai.

"Jei stiebas bus vėl pastatytas, mūsų įmonė ir toliau jį prižiūrės. Dabar buvome susitikę pas merą, kad aptartume, kaip būtų galima stiebą atstatyti, bet tai darys ne mūsų bendrovė. Manyčiau, stiebas turėtų būti tokio pat aukščio, kaip buvo, nes kuo aukščiau vėliava, tuo didesnės emocijos. Žemesnis stiebas neduotų tokio efekto", – mano A.Butkus.

Ant ankstesnio 22 m aukščio plastikinio stiebo būdavo kabinama kur kas didesnė (24 kv. m) nei standartinė vėliava.

Ši ne tik žvejų mėgėjų, bet ir visų klaipėdiečių pamėgta pasivaikščiojimo vieta atitverta iki pavasario.

Čia bus draudžiama žvejoti, kol nebus baigti darbai.

Šiuo metu atliekamas kapitalinis 27–34 krantinių remontas, statomi buitinių nuotekų tinklai. Šie darbai bus vykdomi dviem etapais.

Anot Uosto direkcijos atstovų, tuo siekiama dviejų tikslų: pirma, norima užtikrinti tinkamą esamų statinių būklę ir tęsti saugią jų eksploataciją.

Antra, ketinama krantines pritaikyti švartuoti didesniems kruiziniams laivams.

Pirmuoju etapu bus tvirtinamas akvatorijos dugnas prie krantinių, taip pat bus atliekamas gelbėjimosi kopėčių remontas ir kiti būtinieji darbai.

Antrojo etapo metu bus įrengti nuotekų tinklai Priešpilio gatvėje. Jie bus prijungti prie Klaipėdos savivaldybės savitakinių nuotekų tinklų. Jais iš kruizinių laivų bus pašalinamos nuotekos.

Darbus ketinama baigti 2022 m. pavasarį, iki naujojo kruizinių laivų sezono pradžios.

Visas projektas kainuos apie 1,5 mln. eurų.

Renginyje dalyvavo Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, AdM draugijos nariai ir jų pirmininkas Uwe Jurgsties, Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Klausas Grudzinskas, buvusi pirmininkė Magdalena Piklaps, garbės konsulas daktaras Arūnas Baublys ir kiti svečiai.

2011 m. į Klaipėdą atvykusi AdM draugijos delegacija ieškojo tinkamos vietos archyvui perduoti. R.Taraškevičius pasiūlė užeiti į Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešąją biblioteką.

Viską apžiūrėję ir susižavėję biblioteka visi vienbalsiai nusprendė, kad archyvas pasiliks čia.

Iškilminga archyvo perdavimo ceremonija įvyko 2011 m. spalio 5 d.

AdM draugija buvo įkurta Hamburge 1946 m. Tuo metu ją sudarė 2 944 nariai.

Archyvo idėja gimė 1948 m., jį kaupė Klaipėdos krašto ir Klaipėdos miesto gyventojai (memelenderiai), kurie per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo evakavosi į Vokietiją.

Idėjos iniciatorius ir draugijos pirmininkas tuo metu buvo Ottomaras Schreiberis.

AdM draugija vis dar veikia, o archyvas pildomas kasmet.

Garbaus amžiaus AdM draugijos nariai ar jų giminaičiai perduoda medžiagą draugijos pirmininkui U.Jurgsties, o jis ją atgabena į biblioteką.

"Archyvą sudaro apie pusantro tūkstančio knygų, apie 3 tūkst. fotografijų, apie 400 įvairios tematikos segtuvų, apie 700 atvirukų, susijusių su Klaipėda ir Klaipėdos kraštu. Taip pat yra žemėlapių – tiek Prūsijos, tiek Klaipėdos miesto planų. Yra apie 100 paveikslų, tarp jų yra Nidos kolonijos dailininkų, tokių kaip Hanso Kallmeyer'io, Gustavo Boese, Maxo Pechsteino darbai. Yra periodinių leidinių, įstaigų ir asmeninių dokumentų, įvairių eksponatų. Archyvas pildomas nuolatos. Kiekvienais metais gauname dar po vieną kitą dokumentą ar eksponatą iš memelenderių draugijos", – pasakojo I.Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė.

Be išties įspūdingų mašinų ir motociklų žiūrovus džiugino ir populiaraus filmų herojaus – transformerio kostiumu vilkintis veikėjas, su kuriuo skubėjo fotografuotis ir vaikai, ir suaugusieji.

„West Town Motor Show“ renginys – paroda Lietuvoje gyvuoja nuo 2019 m.

Jame kiekvienais metais dalyvauja virš kelių šimtų dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių.

Šeštadienį į parodą Kruizinių laivų terminale susirinko išskirtinių automobilių, taip pat ir motociklų savininkai, automanai ir baikeriai.

Renginio organizatorių teigimu, kasmet dalyviai stipriai ruošiasi šiai parodai tam, kad pademonstruotų savo transporto priemonių unikalumą, išskirtinumą ir tuo nustebintų konkurentus bei žiūrovus.

Dalyviai buvo vertinami pagal šias nominacijas: Mr. Klasika, „West Town Motor Show“ išskirtiniausias automobilis ar motociklas ir daugeliui kitų.

Anot organizatorių, rečiausių ir įdomiausių, naujausių ir seniausių, gražiausių ir išskirtiniausių, taip pat ir aukšto meistriškumo rankų darbo transporto priemonių savininkai neliks be dovanų.

Ši paroda šeštadienį į Kruizinių laivų terminalą pritraukė gausų būrį žiūrovų, kuriuos labai pralinksmino ir populiaraus filmų herojaus – transformerio kostiumu vilkintis veikėjas, marširavęs minioje ir tarp automobilių, su kuriuo skubėjo fotografuotis ir vaikai, ir suaugusieji.