Kruonio seniūnas aiškina, kad medžius Elektrinės ir Vilniaus gatvėse reikėjo kirsti, nes buvo sulaukta skundų.

„Buvo sniegas, jį valė ir paslaugos teikėjas nulaužė automobilio veidrodį. Pradėta ieškoti būdų, kaip tuos krūmus kelio ir apsauginėje zonoje būtų galima nupjauti“, – aiškino Kruonio seniūnas Audrius Slavinskas.

Vieni gyventojai pritaria šios pakelės tvarkymui, kiti medžių gaili.

„Maišė, šakų ant kelio vis nulūžusių prikrisdavo“, – sakė vietos gyventojas.

„Ar štai toks sukrypęs medis mums reikalingas?!“ – porino kitas vyras.

„Šiaip paprastiems žmonėms negalima medžių be leidimo pjauti, kiek žinau. O ką daro valdžia, tai ką mes čia jau padarysime“, – kritikos pažėrė kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vertinu neigiamai. Net kalbos nėra. Juk medžiai per vieną dieną neužauga“, – svarstė garbaus amžiaus vyras.

Seniūnas pripažįsta, kad iškirto ne tik pavojų kėlusius medžius.

„Kai kurie buvo ir sveikesni medžiai nupjauti“, – patvirtino seniūnas A. Slavinskas.

Pasak aplinkosaugos, iškirsta daug vertingų medžių.

„Vyrauja gluosnis. Jis pagal kriterijus papuola į saugotinus. Taip pat radome kelis klevus, beržą ir kelis juodalksnius, kurie pagal kamieninę dalį yra ganėtinai sveiki. Kaip ir būtų sau augę ir niekam tie medžiai nemaišę“, – komentavo Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Eimantas Radvila.

Seniūnas aiškina nesikreipęs į savivaldybę leidimo, nes medžių būklę įvertino vizualiai. Tačiau aplinkosaugai toks paaiškinimas netinka.

 Jeigu nebuvo leidimo, tai reiškia, kad darbai buvo vykdomi savavališkai ir nelegaliai. Nukirsta 70 medžių, gamtai padaryta labai didelė atkuriamoji žala.

 

„Be abejo, jeigu nebuvo leidimo, tai reiškia, kad darbai buvo vykdomi, medžiai kertami savavališkai ir nelegaliai. Nukirsta 70 medžių, gamtai padaryta labai didelė atkuriamoji žala“, – dėstė E. Radvila.

Pasak seniūno, nesikreipus leidimo, bandyta sutaupyti pinigų.

„Norėjome, kad nereikėtų mokėti pinigų, kurių mes biudžete kaip ir nesame numatę pakelių tvarkymui“, – teigė Kruonio seniūnas. 

Seniūnas paaiškino, ir kodėl taip skubėjo iškirsti medžius.

„Ne už kalnų kovo 15-oji. Ir medžių kirtimas jau būtų sustabdytas dėl paukščių perėjimo ir nusitęsęs iki rugpjūčio mėnesio“, – toks buvo A. Slavinsko pasiteisinimas.

Vis dėlto istorija vien medžiais nesibaigia. Paaiškėjo, kad medžius iškirsti seniūnas paprašė kaip privatus asmuo kitų privačių asmenų. Darbams atlikti nebuvo nei sutarčių, nei leidimų, nei konkursų. Nors už medžių kirtimus kirtėjai esą užmokesčio negavo, tačiau buvo sutarta, kad jie pasiims medieną, iš kurios galės pasigaminti nepigiai kainuojančio biokuro.

„Sutarta, kad jie išsipjauna ir pasiima. Paskui, jei iš to jie gauna naudos, už tą patį dar pravažiuoja ir palygina pakeles“, – komentavo seniūnas.

Biokuras taip pat galimai buvo gaminamas nelegaliai. Tad nukirstų medžių smulkinimą sustabdė policija. Toliau aplinkosauga vykdo tyrimą. Tačiau seniūnas, gavęs beveik 20 tūkst. eurų baudą, su ja nesutinka ir tokį sprendimą žada skųsti.  

„Kadangi tokia jėgainė būtų pirmoji regiono šalyse, „Lietuvos energijos“ grupei tai yra

viena iš galimybių tapti atsinaujinančios energetikos sprendimų lydere ir kelti Lietuvos žinomumą tarptautinėje mokslo bendruomenėje“, – pranešime sakė „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros departamento vadovas Dominykas Tučkus.

Jėgainė bus statoma Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) aukštutiniame baseine.

„Įvertinę bandomojo projekto rezultatus, spręsime dėl galimybės plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą 300 hektarų ploto KHAE baseiną. Tokios jėgainės galia siektų 200-250 megavatų, o tai yra dvigubai daugiau, nei dabartinis Kauno hidroelektrinės pajėgumas“, – teigia laikinai LEG generalinio direktoriaus pareigas einantis Gamybos direktorius Darius Kucinas.

Eksperimentinį projektą LEG įgyvendina su Kauno technologijos universitetu (KTU).

Pirmame etape – iki 2021 metų bus įrengta bandomoji mažos galios (60 kilovatų) jėgainė ir sukurtas algoritmas, kuris leistų valdyti saulės jėgainę ir elektros kaupiklį. Vėliau išplėtus jėgainės apimtis ir padidinus jos galią, tokia sistema leistų teikti pirminio rezervo paslaugą. 

Lietuvos verslo paramos agentūra projektui skyrė 235 tūkst. eurų paramos, likusią dalį finansuos įmonė ir KTU, pranešė „Lietuvos energija“.

Ekspertų skaičiavimais, saulės moduliais uždengus visą KHAE aukštutinio baseino plotą, šios jėgainės pagaminama elektra būtų galima visus metus elektra aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Sąlygas Kruonio parke atsirasti stambiam duomenų centrui už beveik 35,9 tūkst. eurų vertina Švedijos kapitalo inžinerinių konsultacijų ir projektavimo įmonė „Sweco Lietuva“. Užsienio investicijas į Lietuvą skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo BNS, kad sutartis pasirašyta pernai gruodį, o konsultantai jau pradėjo darbus.

„Bendrovė atliks detalią Kruonio pramoninio parko teritorijos (132 ha ploto) ir joje esamos infrastruktūros analizę, identifikuos parko infrastruktūros plėtros poreikį, siekiant pritaikyti jį stambiems (angl. hyperscale) duomenų centrams bei įvertins infrastruktūros išvystymo galimybes ir išvystymo kaštus“, – BNS pranešė „Investuok Lietuvoje“.

2010 metų pabaigoje Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) pramonės parką Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2015 metų rugsėjį „Investuok Lietuvoje“ skelbė, kad šis parkas yra puiki vieta dideliems duomenų centrams. Kaimynystėje esanti Kruonio HAE – saugomas valstybės objektas, todėl čia garantuojamas aukščiausio lygio saugumas ir geriausia infrastruktūra. Dėl šalies klimato ypatybių, serverių aušinimas nereikalauja sudėtingų sprendimų.

Siekiant pritraukti duomenų centrų statytojų, Vyriausybė 2017 metų pabaigoje leido Kruonio HAE pramonės parke statyti aukštesnius pastatus. 

Lietuvos šansas – trečiasis duomenų centrų plėtros etapas

2018 metais paskelbus konkursą įvertinti galimybes į visą šalį pritraukti didelius duomenų centrus, maždaug 78,6 tūkst. eurų vertės sutartis pernai gruodį buvo pasirašyta su tarptautiniais duomenų centrų konsultantais „CBRE Limited“, patvirtino „Investuok Lietuvoje“ .

Bendrovė atliko Lietuvos investicinės aplinkos studiją bei lyginamąją analizę su Šiaurės Europos šalimis, taip pat stambių duomenų centrų industrijos tendencijų analizę bei pateikė vystymosi prognozes Europoje, suformulavo ir pateikė rekomendacijas stambių duomenų centrų pritraukimui į Lietuvą bei atliko kitų darbų.

Agentūros teigimu, Europoje pirmasis stambių duomenų centrų plėtros etapas fiksuotas Vakarų Europoje, vadinamajame FLAP (Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius) regione. Antrasis etapas vyksta Šiaurės Europos regione (Suomija, Švedija, Danija).

„Analizė parodė, kad Lietuva gali būti patraukli stambiems duomenų centrams trečiajame duomenų centrų plėtros etape, kuris, kaip prognozuojama, vyks Vidurio ir Rytų Europoje“, – atsakyme BNS teigia „Investuok Lietuvoje“.

Pasak jos, analizė rodo, kad dėl duomenų centrų projektų Lietuva turėtų ne konkuruoti su Šiaurės Europos regionu (sunku konkuruoti dėl tenykštės žemos elektros energijos kainos, išplėtotos žaliosios energetikos bei tarptautinių optinių kabelių tinklo), o pozicionuoti save kaip kryžkelę tarp Šiaurės ir Rytų Europos regionų, taip pat tarptautiniu lygiu didinti Lietuvos žinomumą duomenų centrų industrijoje.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, jeigu norima pritraukti stambių duomenų centrų į Lietuvą turėtų būti kuriama patrauklesnė investicinė aplinka, pavyzdžiui, didinamas potencialių duomenų centrų lokacijų skaičius.

Kibernetinis saugumas mainais į politinį

Technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis teigia, kad norėdama pritraukti stambių duomenų centrų Lietuva, užuot konkuravusi įprastais metodais (kaina, sąlygos), galėtų pristatyti save kaip didelį dėmesį kibernetiniam saugumui skirianti šalis.

„Pastaruoju metu Rytų Europa įgyja kitą galimybę pozicionuotis, tai yra, kaip labiau saugumo ir grėsmių ekspertai. (...) (Galime – BNS) sakyti, kad mūsų specifika yra būtent sistemų saugumas, apsauga ir turime sukaupę daug žinių ir patirties ir aktyviai dalyvaujame kibernetinio saugumo sistemose tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje, o tai jau yra kažkas (...) Čia tik pamąstymas, nesakau, kad galėtų būti tokia strategija, bet galbūt“, – BNS sakė Dž. Paršonis.

IT žinovo teigimu, vertinant stambių duomenų centrų naudą šaliai nereikėtų apsiriboti tik darbo vietų klausimu, nes jų gali būti nedaug. Tačiau atsiranda kitų naudų, o viena jų – pačios šalies saugumo užtikrinimas.

„Visi, rengdami duomenų centrus, mieliau investuoja į programinę įrangą nei į žmones (...) Bet yra kitas dalykas – aplink tuos centrus paprastai susikuria vienokia ar kitokia infrastruktūra, nes reikalingos įvairiausios paslaugos (...) Kuo daugiau turėsime duomenų centrų, tuo mums lengviau bus sulaukti pagalbos krizės atvejais iš sąjungininkų Vakaruose, nes jie supras, kad tai yra svarbi pasaulinės infrastruktūros dalis. Tai ir politiškai naudinga“, – argumentavo technologijų apžvalgininkas.

„Investuok Lietuvoje“ pažymi, kad kalbant apie stambius duomenų centrus turima omenyje, be kitų parametrų, mažiausiai 20 megavatų (MW) bendra vieno duomenų centro galia.

Duomenų centrus Lietuvoje valdo „Telia Lietuva“, „Lietuvos energija“, „Baltnetos komunikacijos“, kitos bendrovės.

Jau tapo tradicija, kad kasmet grupelė vyresnių Jūrų skautijos ,,Divytis“ jaunuolių, dar mokinių, jau 51 km žygio pradžia pasirenka Kauno karo muziejaus kiemelį. Žygiuojama, kaip ir minėti žuvę trys partizanai, nakčia. Šiemet išvykstama 14 d., 17 val. Šiai grupelei vadovauja jau ir KASP savanoriu spėjęs tapti, karininko profesijos sieksiąs jūrų skautas, Kulautuvos mokyklos abiturientas Mykolas Velžys. Kartu žygiuoja jūrų skautai klaipėdietis Ernestas Ūdra bei Domeikavos gimnazistai Egidijus Budus, Aivaras Kavaliauskas ir Karmėlavos gimnazistas Domantas Butkus. Šie jaunuoliai, būdami ir Jūrų kadetų įgulos nariais, savo žygį skiria Lietuvos valstybės bei šalies skautų judėjimo šimtmečiui. Prie jų prisidės 1919 m. Lietuvos kario uniforma vilkintis kaunietis, Karo istorijos klubo ,,Grenadierius“ narys Jokūbas Adamonis. Šiemet minėtų jaunuolių nuo Nežinomo kario paminklo atnešta amžinosios ugnies liepsna pirmą kartą bus uždegti Kruonio minėjimo laužai, atminimo aukuras. Tradiciškai ilgiausią žygį atlikusiems jūrų skautams suteikiama teisė pakelti ir viso minėjimo Lietuvos trispalvę, tarsi taip leidžiant šios kartos jaunuoliams užbaigti 1946-ųjų trijų jaunų partizanų pradėtą žygdarbį.

Kaip įprasta, vasario 15 d. dauguma kitų jaunesnių jūrų skautų, atvykusių traukiniu nuo Pravieniškių ar autobusais nuo Rumšiškių, patriotiškai su vėliavomis žygiuoja į Kruonį apie 25 kilometrus. Dabar jau daug metų į Kruonį žygiuoja ir kitų vietovių, organizacijų skautai, šauliai, savanoriai. Vakare visi dalyvauja Šv. mišiose Kruonyje, iškilmingoje eisenoje į Kruonio mišką ir visada labai patriotiškame minėjime prie didžiulių laužų, šalia paminklo ir kryžiaus žuvusiems.

Šiandien po vidurdienio atsijungus elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“ ir staiga smarkiai sumažėjus į Lietuvą patenkančios elektros energijos kiekiui, 14 val. aktyvuotas „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 400 MW avarinis rezervas.

700 MW galios jungties atsijungimas – reikšmingas įvykis Lietuvos energetinei sistemai, kurio suvaldymui jau ne pirmą kartą pirmiausia pasitelkiama Kruonio HAE. Šios elektrinės teikiamą antrinio avarinio rezervo paslaugą perdavimo sistemos operatorius aktyvuoja siekdamas užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą šalyje.

Kaip pranešta, „NordBalt“ šiandien atsijungė dėl gedimo Klaipėdoje, suveikė linijos apsaugos. Šiuo metu dar nėra aišku, kiek truks atsijungusios „NordBalt“ jungties remontas, kol į Lietuvą vėl pradės tekėti elektra iš Švedijos.

Pasak „Lietuvos energijos gamybos“ generalinės direktorės Eglės Čiužaitės, bendrovės valdomos elektrinės yra pasiruošusios greitai reaguoti į rinkos įvykius ir reikšmingai prisidėti prie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo.

Gaminti elektros energiją ir teikti rezervo paslaugas pasiruošusi ne tik Kruonio HAE. Jei jungties remontas užsitęstų ir elektros kainos biržoje smarkiau pakiltų, elektros energiją gaminti pradėtų ir kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose, taip prisidėdamas prie kainų stabilizavimo. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra prasidėjęs elektros jungčių remontų sezonas – iki balandžio 15 d. Baltijos šalyse sumažėjusi suomiškos elektros pasiūla, nes kasmetiniam planiniam dviejų savaičių remontui atjungta Suomijos ir Estijos jungtis „Estlink-2“.

Paskutinį kartą „NordBalt“ jungtis buvo atsijungusi kovo 18 d. dėl gedimo Švedijos pusėje. Tuomet pirmiausia taip pat buvo aktyvuotas Kruonio HAE avarinis rezervas, o vėliau padidėjusį elektros energijos poreikį perdavimo sistemos operatorius daugiausiai padengė kaimyninių šalių gamintojų pagaminama energija. Elektros energiją pagal galimybes tuomet gamino ir Kruonio HAE bei Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (Kauno HE).

Europos Komisijai (EK) patvirtinus viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašą, Lietuvoje jau klausiama, kam reikalinga nauja vidinė aukštos įtampos elektros perdavimo linija tarp Kruonio ir Visagino, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Nors argumentas - įtraukti šį perdavimo sistemos objektą į bendrą Europos Sąjungos finansuojamų prioritetinių Lietuvos infrastruktūros plėtros projektų sąrašą - oficialiai, pasak dienraščio, įvardijamas kaip būtinybė šaliai pasirengti sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, tik pusbalsiu priduriama - "jeigu bus įgyvendinamas naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projektas". Kitaip tariant, esant didelės galios elektros gamybos objektui (pvz., VAE), nenutiesus šios linijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos bendras darbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa (tai iki šiol yra strateginis Lietuvos energetikos politikos siekis) būtų neįmanomas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas dienraščiui teigė, kad į Kruonio-Visagino liniją "Litgrid" dar neinvestavo ir neinvestuos nė vieno euro, kol nebus aiškaus vienareikšmio sprendimo dėl VAE. Jis pripažįsta, kad neturint tikslo statyti naują atominę jėgainę Visagine Kruonį ir Visaginą jungianti perdavimo linija yra nereikalinga.

Vasario 15 d., sekmadienį, Kaišiadorių rajone, Kruonio miške, kur buvo nužudyti partizanai, rengiamas Vasario 16-osios minėjimas.

Renginys prasidės 17 val. Šv. Mišios Kruonio bažnyčioje. Jas aukos Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Giedos Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas Danielius Sadauskas.

Po valandos iš Kruonio miestelio aikštės į mišką, kur užkasti 1946 m. vasario 15-osios naktį nužudyti trys Lietuvos partizanai, vyks iškilminga eisena su vėliavomis, deglais, žvakėmis ir gėlėmis. Miške degs laužai, bus pakelta vėliava, aidės saliutai, skambės Lietuvos himnas. Kalbės Kaišiadorių rajono savivaldybės, Vyriausybės ir Seimo atstovai.
Bus skaitoma poezija, skambės giesmės ir patriotinės dainos. Susirinkusieji bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.

Renginyje dalyvaus Kaišiadorių rajono moksleiviai, jūrų skautai, Kauno apskrities kudirkaičiai, visuomeninė organizacija „Vanagas“, Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunieji Lietuvos patriotai,  karo istorijos klubas „Grenadierius“, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo II rinktinės jaunieji šauliai, Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Verpeta“, Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“, KASP S. Dariaus ir S. Girėno apygardos 2-oji rinktinė, divizijos generolo S. Raštinio Lietuvos kariuomenės mokyklos atstovai.

Organizatoriai kviečia prisijungti visus norinčiuosius ir primena, kad reikia tinkamai apsirengti, apsiauti, pasiimti žvakučių, deglų, vėliavų ir vėliavėlių. 

Renginį organizuoja Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kaišiadorių vyskupijos kurija, Kruonio kultūros centras, Kruonio gimnazija.

Per gaisrą penktadienio naktį Kaišiadorių rajone žuvo du žmonės.

Pranešimas apie užsidegusį medinį gyvenamąjį naną Kruonio miestelyje, Darsūniškio gatvėje, buvo gautas 1 val. 50 min. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, atvykus gelbėtojams, iš namo pastogės rūko dūmai.

2 val. 21 min. kambaryje šalia lovos rastas be sąmonės, dūmais apsinuodijęs 52 metų vyras., o lovoje buvo rastas be sąmonės, dūmais apsinuodijęs kitas vyras. Ugniagesiai nukentėjusiuosius gaivino iki greitosios medikų atvykimo.

2 val. 45 min. medikai konstatavo abiejų žmonių - 52 metų ir 35 metų vyrų - mirtį. Gaisro metu apdegė virtuvės lubos ir sienos, aprūko kambariai.

No metų pradžios gaisruose Lietuvoje žuvo 89 žmonės.