Į vidų išsivertęs krūtinkaulis, arba kitaip tariant, įdubusi krūtinė – ne tik estetinė problema, su kuria dažniausiai susiduriama nuo gimimo. Didelė krūtinės ląstos įduba gali mechaniškai spausti širdį ir šitaip trikdyti jos veiklą. Kai kuriais atvejais įdubusi krūtinė atsiranda ir po atviros širdies operacijos. Tokio tipo krūtinės ląstos deformaciją pasaulyje turi 2–3 procentai gyventojų, Lietuvoje per metus atliekama maždaug 30 chirurginių operacijų įdubusiam krūtinkauliui koreguoti.

Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, nors naujausi medicininiai implantai (plokštelės) tradicinių strypų, kurie buvo naudojami iki šiol, visiškai pakeisti negali, daugeliui pacientų, ypač vaikams, korekcija plokštelėmis yra saugesnė, paprastesnė ir gali būti sėkmingai taikoma. Svarbiausia, konsultacijai kreiptis į specialistą, kuris, apžiūrėjęs pacientą, atlikęs kompiuterinę tomografiją, įvertins gautus parametrus ir pasiūlys tinkamiausią problemos sprendimo būdą.

Santaros klinikų Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas ortopedas traumatologas Giedrius Bernotavičius pirmasis Baltijos šalyse dviem keturiolikmečiams atliko įdubos krūtinės korekciją naujuoju būdu. Gydytojas džiaugiasi, kad procedūra naujaisiais implantais – plokštelėmis – yra ne tik saugesnė, bet ir mažai invazyvi, todėl gerokai paprastesnė. Procedūra trunka iki valandos, gijimas nepasižymi dideliu skausmu ar ilga reabilitacija: iš ligoninės pacientai išleidžiami po paros ar dviejų ir greitai sugrįžta į kasdienį gyvenimą.

„Po dvejų ar trejų metų krūtinės ląsta pamažu susitvarko, implantai išimami, ir, kaip tikina gamintojai, dar nėra buvę atvejų, kad krūtinės ląsta vėl deformuotųsi. Standartinis atvejis, kuomet procedūrai atlikti naudojamas strypas, kur kas labiau traumuojantis, todėl tikimės, kad plokšteles bus galima taikyti daugeliui vaikų ir suaugusiųjų. Reikia žinoti, kad vyresniame amžiuje krūtinės ląstą ne taip lengva koreguoti, negana to, brandaus amžiaus pacientą gali varginti kaulų retėjimas, todėl kiekvienu atveju, ryžtantis chirurginei intervencijai, būtina įvertinti visas rizikas,“ – tikina ortopedas traumatologas G. Bernotavičius.

Atnaujinti apatinį trikotažą patariama ne tik dėl higienos, bet ir todėl, kad jis, ypač liemenėlės, praranda formą ir tinkamai nebeatlieka savo funkcijų. Vis dėlto moterys ne visada skuba keisti susidėvėjusios liemenėlės, o besirinkdamos naują – dažnai neatkreipia dėmesio į svarbiausius kriterijus.

„Beveik visos moterys mano žinančios sau tinkamą liemenėlės dydį, todėl kartais perka ją nė nesimatavusios, vien užmetusios akį į etiketę – tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, – sako prancūzų apatinio trikotažo „Etam“  pirkimų-pardavimų vadovė Lietuvoje Aušra Lukoševičienė. – Gamintojai gali skirtingai žymėti dydžius, pavyzdžiui, standartinis B75 dydis prancūzų gamintojų yra ženklinamas kaip B90, tad tik pasimatavus liemenėlę paaiškės, jog ši per maža. Dydžio neatitinkančios ir susidėvėjusios liemenėlės neturėtų būti dėvimos.“

Siekiant išsirinkti tinkamą liemenėlę, atsižvelkite į:

Patogumą. Pasak A. Lukoševičienės, renkantis patogią liemenėlę, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus parametrus. Pirmiausia – į kaušelį turi tilpti visa krūtis, antra – liemenėlė turi formuoti, pakelti, prilaikyti krūtis ir atskirti jas viena nuo kitos. Taip pat petnešėlės neturi įsiveržti į pečius ar palikti įspaudų, liemenėlės centras priekyje turi priglusti prie krūtinkaulio, be to, liemenėlė neturi kilti į viršų nei priekyje, nei nugaroje. Specialistė ragina dar prekybos vietoje pasimatuoti liemenėlę, pabandyti iškelti rankas, atsitūpti, pasisukioti, giliai įkvėpti ir patikrinti, ar ji niekur neveržia. Apatinis trikotažas patenka į negrąžinamų prekių kategoriją, todėl prieš perkant, rekomenduojama įsitikinti, ar tikrai liemenėlę bus patogu dėvėti ir ji nesukels diskomforto. Perkant internetu – būtinai atsižvelkite į gamintojo pateiktą išmatavimų lentelę.

Kūno sudėjimą ir amžių. Be išvardintų pagrindinių dalykų, kurie būtini užtikrini patogumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokio amžiaus ir kūno sudėjimo moteris ieško liemenėlės. Pavyzdžiui, paauglės, kurios dažniausiai pirmosios liemenėlės ateina rinktis kartu su mama, pageidauja, jog apatinis trikotažas būtų nepastebimas, neišsiskiriantis. Specialistė patartų rinktis natūralios medžiagos, neutralių spalvų paprastą medvilninę liemenėlę be nėrinių. Vyresnio amžiaus moterims rekomenduojama įsigyti krūtinę prilaikančią liemenėlę su lankeliais. Didinančios (angl. push up) liemenėlės labiausiai tinka moterims su nedidele ar vidutinio dydžio krūtine. Natūralią formą išlaikančios liemenėlės (angl. light cup) rekomenduojamos moterims, turinčioms vidutinę ar didelę krūtinę. O tokių tipų liemenėlės kaip braletės ar balkonetės yra pritaikytos visų tipų krūtinei.

Norimą efektą. Rinkoje gausu įvairių formų ir stiliaus liemenėlių, suteikiančių skirtingą efektą, todėl pasiklysti įvairovėje – lengva. Pirmiausia renkantis apatinį trikotažą svarbu apsvarstyti ir tai, ko tikitės iš liemenėlės. Vienos išryškina natūralią krūtinės formą, kitos vizualiai padidina ją vienu dydžiu, yra liemenėlių, formuojančių dailią iškirptę ar atvirkščiai – nepatraukiančios į save dėmesio. Siekiant vizualiai sumažinti krūtinę, reikėtų vengti nėriniuotos medžiagos liemenėlių ir pirmenybę teikti apgaubiančioms krūtinę.

Dėvimus drabužius. Stilistai pataria apatinio trikotažo spalvą derinti prie drabužių ir turėti bent trijų spalvų liemenėles ir kelnaites: kūno spalvos, baltos ir juodos spalvos. Net jei atrodo, kad dėvite nepermatomus drabužius, atminkite, jog pasikeitus apšvietimui situacija gali pasikeisti, todėl po šviesiais rūbais saugiau dėvėti šviesius, kūno spalvos apatinius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į drabužių tipą – dėvint suknelę su didele iškirpte galima rinktis braletės tipo liemenėlę. Vilkint suknelę be rankovių arba su petnešėlėmis prie jos galima derinti liemenėlę permatomomis petnešėlėmis ar visiškai be jų.

„Krūtinės nepridėsi. Bandžiau ir sportuoti, bet krūtinė neauga. Bandžiau gerti proteinus, bet tam yra plastikos chirurgai, kurie išpildo mūsų svajones“, – šį trečiadienio vakarą 19 val. 30 min. LNK laidoje KK2 kalbės G. Asipauskaitė.

Gražina po plastikos chirurgų skalpeliu gulsis jau ketvirtą kartą. Į jos krūtinę bus įdėta net po pusantro tūkstančio mililitrų silikono, tai yra trys litrai silikono per abi krūtis. Tačiau moteris sakys, kad šiuolaikiniai implantai yra tuščiaviduriai ir svoris nesijaučia.

Didžiausia krūtinė Lietuvoje – sena Gražinos svajonė.

„Mes, moterys, esame išrankios. Mes visada rasime trūkumų viename ar kitame dalyke, todėl plastinių operacijų sustojimo neplanuoju. Galbūt kartais stabdo, kai neturiu pinigų“, – kalbės G. Asipauskaitė.

Tačiau moteris pripažins, kad būti gražia – ne tik didelė laimė, bet ir problema. Seksuali moteris vis dažniau susiduria su viena bėda – jos grožis atbaido kai kuriuos vyrus, nes jie galvoja, kad ši dama ne jų nosiai.

Gražina atskleis, kad pastaruoju metu labiausiai ją atakuoja moterys – kloja po kojomis gėlių puokštes ir siūlosi būti meilužėmis.

„Gaunu labai daug asmeninių laiškų iš moterų, kurios siūlo tapti meilužėmis ar gyvenimo palydovėmis. Jos nori išpildyti visas mano svajones, apdovanoti tomis dovanomis, ko nori moteris“, – kalbės Gražina.

Tačiau Gražina sako, kad jai moterų nereikia, jai reikia vyrų. Pašnekovė laidoje prasitars, kad visai neseniai ji sužavėjo garsų ir turtingą Amerikos aktorių.

„Likimas atsiuntė man žmogų. Tas žmogus, kuris pavergė mano širdį, yra labai garsus Amerikos aktorius ir aš labai tikiuosi, kad viskas mums pavyks“, – paslaptingai kalbės gražuolė.

Nepaisant to, jos vis dar dažnai siejamos su ekstremaliais formų pokyčiais ir perdėtu dėmesiu išvaizdai. Specialistai pastebi, kad natūralumo tendencijos persikėlė ir į plastinę chirurgiją: vis daugiau moterų domisi ir pakėlimo be implantų ar jų mažinimo operacijomis, krūtų asimetrijos korekcijomis, rašoma pranešime spaudai.

Pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Simono Kaupo, poreikiai kūno pokyčiams pirmiausia priklauso nuo moters amžiaus ir kintančių proporcijų ar net sveikatos problemų. Tad kaip keičiasi poreikiai operacijai skirtingais amžiaus tarpsniais ir ką reikia žinoti prieš jai ryžtantis?

20–30 m.: svarbiausia – dydis?

Ankstyvame amžiuje savo krūtų dydžiu ar forma nėra patenkintos daugybė moterų. Tačiau kūnui bręstant, keičiantis, kinta ir krūtinės dydis bei forma, todėl estetinės operacijos atliekamos sulaukus pilnametystės, kai kūnas yra susiformavęs.

Pasak gydytojo S. Kaupo, šiame amžiaus tarpsnyje populiariausia krūtų estetinė operacija – didinimas implantais.

„Ruošiantis krūtų didinimo operacijai, labai svarbu būti įsitikinus, kad to nori, nuoširdžiai pasikalbėti su plastikos chirurgu apie kamuojančius klausimus ir apsispręsti dėl krūtinės dydžio, formos ir kitų niuansų. Apsisprendimas tobulinti krūtis chirurginėmis priemonėmis turi būti brandus ir tvirtas. Pacientė turi aiškiai žinoti, ko nori, ir nepamiršti, kad norus apriboja kūno anatomija“, – pabrėžia chirurgas.

Būtina su chirurgu aptarti būdus, kaip tinkamai didinti krūtinę, kad implantai netrukdytų būsimo kūdikio maitinimui krūtimi, neiškraipytų kūno proporcijų.

Kita populiari operacija, atliekama šios amžiaus grupės moterims, yra krūtų asimetrijos korekcija. „Dažniausiai ja taisoma įgimta patologija, pvz., Polando sindromas, kai dėl krūtinės raumenų aplazijos, abi krūtys yra nesimetriškos – viena gerokai didesnė už kitą ar apskritai neišsivysčiusi. Tokiu atveju atliekamos kombinuotos krūtų simetrizacijos operacijos, neretai susidedančios iš kelių etapų – krūtų pakėlimo ir jų suvienodinimo implantais arba savu riebaliniu audiniu“, – pasakoja chirurgas.

Jei krūtinės išvaizda neduoda ramybės, palankiausias metas planuoti operaciją – sulaukus trisdešimties ir daugiau.

Krūtų estetinės operacijos jauname amžiuje turi vieną didelį privalumą – tokio amžiaus pacienčių sveikata yra labai gera, todėl pooperacinis gijimo periodas, tikėtina, bus trumpesnis ir lengvesnis, mažesnė komplikacijų tikimybė.

30–40 m.: tinkamiausias metas planuoti pokyčius

Plastikos chirurgo S. Kaupo teigimu, vis dėlto jei krūtinės išvaizda neduoda ramybės, palankiausias metas planuoti operaciją – sulaukus trisdešimties ir daugiau. Pirma, tokio amžiaus moterys pasižymi stipria sveikata, gyvena aktyviai, todėl tikėtina, kad pooperacinis gijimo periodas praeis be komplikacijų. Antra, jos jau puikiai žino, ko nori, todėl apsisprendimas gražinti krūtinę yra apgalvotas ir brandus. Trečia priežastis – finansinė: dažniausia pacientės jau yra pajėgios savarankiškai padengti operacijos išlaidas be bankų ar kredito bendrovių. Tad didžioji dalis operacijai besiryžtančių moterų yra būtent 30–40 m. amžiaus.

„Tarp šio amžiaus moterų populiariausia krūtų estetinė operacija yra krūtų pakėlimas, dažnai kartu su krūtų implantais. Tokiu metodu atliekama krūtų, dažniausiai pakeitusių formą po nėštumo bei maitinimo, korekcija“, – pasakoja „Perfectus clinica“ gydytojas.

40–50 m.: grąžinti pakitusias formas

40-ies ir vyresnės moterys paprastai jau būna susilaukusios vaikų, todėl atliekant operaciją nebūtina atsižvelgti į maitinimo krūtimi poreikį. Kita vertus, būtent dėl maitinimo krūtimi tokio amžiaus moterys dažnai ir kreipiasi į plastikos chirurgus dėl gerokai pakitusios formos – po maitinimo nukarusių, sumažėjusių krūtų. Tam, žinoma, įtakos turi ir amžius.

„45 m. ir vyresnių moterų amžiaus grupėje populiariausios operacijos yra krūtų pakėlimas ir krūtų mažinimas. Moterys, turinčios vadinamąsias gigantines krūtis, dažnai skundžiasi nugaros skausmais, joms sunku parinkti liemenėlę, krūtys atrodo neestetiškai. Krūtų mažinimo operacija suteikia galimybes išspręsti minėtas problemas“, – sako plastikos chirurgas.

Simonas Kaupas/asmeninio arch. nuotr.

Tačiau ir šiame amžiuje krūtų didinimo operacija išlieka populiari. Operacijos metu krūtys ne tik padidinamos, bet ir pakeliamos. Šio amžiaus moterys, vedamos noro stipriai patobulinti savo išvaizdą, dažnai ryžtasi ir liposakcijai – riebalų nusiurbimui nuo pilvo ir šlaunų operacijoms.

Nuo 50 m.: išvaizdos pokyčiams ryžtasi vis dažniau

Nors tokio amžiaus moterų, nusprendusių pasididinti krūtinę, yra mažuma, tačiau kasmet jų daugėja, pastebi gydytojas S. Kaupas. Moterys pradeda suprasti, kad po 50-ies gyvenimas nesustoja, galima ir toliau juo džiaugtis, tobulėti ir gyventi visavertį gyvenimą. Jei moteris nerūko ir neserga jokiomis ligomis, kurios galėtų turėti įtakos pooperaciniam gijimo periodui, nėra jokių kliūčių operacijai.

„Jei moteris jaučia, kad krūtų estetinė operacija padės jai labiau save pamilti, geriau jaustis ir pasitikėti savimi, nei amžius, nei aplinkinių nuomonė neturėtų daryti įtakos jos apsisprendimui“,– reziumuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Incidentas kilo praėjusį savaitgalį per patį vasaros įkarštį Nekočea paplūdimyje, esančiame už 500 kilometrų į pietus nuo Buenos Airių, kai trys argentinietės besikaitindamos saulėje nusimetė viršutines savo maudymosi kostiumėlių dalis.

Tačiau greitai atskubėję šortus ir liemenes su atšvaitais dėvintys policijos pareigūnai jas perspėjo, kad jos pažeidžia viešosios tvarkos taisykles.

Dviems moterims pradėjus ginčytis, kad jos nepadarė nieko bloga, kilo konfliktas, buvo iškviestas policijos pastiprinimas ir aplinkui susibūrė žiūrovų minia. Dalis jų ragino moteris išeiti iš paplūdimio, kiti jas palaikė.

Pagaliau moterys nusprendė pasitraukti iš, kaip viena pavadino, „fašistų paplūdimio“.

Netrukus šio konflikto vaizdo įrašas paplito internete, sukeldamas moterų teisių gynėjų pasipiktinimą mačizmu ir smurtu prieš moteris garsėjančioje šalyje.

Aktyvistės paragino antradienį surengti apsinuoginusių moterų eitynes šalies sostinėje ir taip palaikyti išvarytąsias.

Net ir teisėjas nepalaikė kaltinimų minėtoms trims moterims, kuriuos buvo iškėlęs kitas paplūdimio lankytojas.

„Apnuogindama savo krūtinę moteris nedaro žalos kitiems, todėl teismai nėra įgalioti nagrinėti šį skundą“, – nusprendė vietos baudžiamojo teismo teisėjas Mario Juliano (Marijus Chulianas) trečiadienį.

Jis paragino policiją būti „išmintingesnę“.

Štai visai neseniai grupelei mokslininkų buvo pavesta ištirti, kas iš tikrųjų vyrus traukia labiau – krūtų dydis ar forma. Klausimas, žinoma, daugeliui gali pasirodyti labai paprastas ar net vulgarus. Tačiau moksline prasme jis yra gana įdomus.

Kodėl per milijonus metų išsivystė toks vyrų potraukis žiūrėti į moterų krūtines? Kokios informacijos jie ieško? Tirdami šiuolaikinius vyrus mokslininkai gali atsekti evoliucijos pėdsakus ir sužinoti, kurios moterys anksčiau turėjo  didesnę galimybę susilaukti palikuonių. Dėl to tarptautinė mokslininkų grupė iš Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Kamerūno gavo finansavimą, kad išsiaiškintų tokį opų klausimą.

Įprastai manoma, kad vyrams svarbiau, kad krūtys būtų teisingo dydžio, tai yra, nei per mažos, nei per didelės jų asmeniniam skoniui. Tačiau šis tyrimas parodė, kad forma yra svarbesnė. Tiksliau tariant, stangrumas. Pirmykščiai vyrai neturėjo kitų būdų išsiaiškinti, ar moteris yra sveika ir vaisinga, todėl pasikliaudavo savo pačių atliekamomis apžiūromis. Pagal krūtis nuspręsdavo, kuri yra tinkamiausia būti jų vaikų motina.

Pirmykščiai vyrai neturėjo kitų būdų išsiaiškinti, ar moteris yra sveika ir vaisinga, todėl <...> pagal krūtis nuspręsdavo, kuri yra tinkamiausia būti jų vaikų motina.

Bet kodėl stangrumas yra svarbiau už dydį? Pasirodo, stangrumas parodo tai, ką mokslininkai vadina „likutiniu vaisingumu“. Krūtų dydis daug nepasako apie tai, kokio amžiaus yra moteris ir kiek vaikų ji turėjo. Tuo tarpu stangrios krūtys yra geras vaisingumo indikatorius, parodantis, kad moteris dar nėra susilaukusi galybės vaikų ir yra vaisinga. Bent jau taip mano mokslininkai.

Kaip jie tai nustatė? Mokslininkų grupė, kurioje, beje, buvo ir moterų, 267 vyrams iš Čekijos, Brazilijos, Kamerūno ir Namibijos parodė keletą krūtų nuotraukų ir liepė jas įvertinti balais. Požiūris į idealų krūtų dydį nebuvo vieningas: dauguma vyrų teigė, kad jiems patinka vidutinio dydžio krūtys, o didelės atsidūrė antroje vietoje. Tuo tarpu požiūris į stangrumą išliko pastovus – tai mokslininkams įrodė, kad šis bruožas išsivystė per ilgą žmonių evoliuciją.

Teigiama, kad temą dar būtina tyrinėti, nes nėra iki galo aišku, kokios informacijos vyrai ieško žiūrėdami į krūtis. Tiesa, jei hipotezė apie „likutinį vaisingumą“ yra teisinga, tai patvirtina mokslininkų nuomonę, kad moterys pirmykščiais laikais neturėjo jokios pasirinkimo teisės. Dar daugiau – kadangi vyrams nebereikia krūtų teikiamos informacijos ir mūsų socialinė santvarka yra visiškai kitokia, gali būti, kad kada nors, po daugelio metų, vyrams žiopsoti į moterų krūtines taip nebesinorės.

Ką jau kalbėti apie fizinius nepatogumus dėl nukarusio biusto. „Ne paslaptis, kad daugelio moterų krūtinė po nėštumo ir kūdikio maitinimo suglemba: degeneruoja liaukinis ir riebalinis krūties audinys, biustas nukąra žemyn ir praranda jaunatvišką formą. Panašų efektą kartais sukelia ir didesnio svorio atsikratymas“, – aiškina klinikos „Grožio chirurgija“ plastikos chirurgas Donatas Samsanavičius.

Dažniausi mitai

Dėl krūtinės suglebimo po gimdymo dažnai apkaltinami įvairiausi veiksniai. Vienos moterys įsitikinusios, kad didžiausias dailių krūtų priešas yra vaikelio maitinimas krūtimi, o kitos teigia, kad krūtinės išvaizda po gimdymo priklauso nuo to, kaip ja buvo rūpinamasi iki nėštumo. Gydytojas D. Samsanavičius kai kuriuos mitus apie biusto suglebimą lemiančius veiksnius išsklaido, o su kai kuriais vis tik sutinka.

Krūtys nukąra dėl amžiaus. Gydytojas, paklaustas, kas turi turi daugiausiai įtakos odos elastingumo mažėjimui, teigia, kad labiausiai tai yra nulemta genų jau iš prigimties. Žinoma, bėgant metams taip pat mažėja odos stangrumas ir gebėjimas atsistatyti, tad amžius irgi turi įtakos.

Krūtų suglebimą lemia kūdikio maitinimas. D. Samsanavičius skuba paneigti įsitikinimą, kad labiausiai biusto suglebimą lemia kūdikio maitinimas krūtimi. Jis teigia, jog moksliškai nėra įrodyta, kad tai yra vienintelis lemiamas veiksnys. Krūties suglebimui dažniausiai įtakos turi kelių veiksnių visuma. Taigi bijoti maitinti kūdikį krūtimi dėl to, kad ji subliūkš – tikrai nereikėtų.

Sportavimas be liemenėlės yra gražių krūtų priešas. Dažnai pasigirsta teiginiai, kad sportuojant arba bėgiojant be liemenėlės, krūtinė ilgainiui suglemba. Gydytojas pritaria šiai nuomonei ir teigia, kad kai sportuojant nedėvima liemenėlė ar dėvima tam nepritaikyta liemenėlė – raiščiai, laikantys krūtinę, išsitampo ir ji nukąra. Tad specialiai tam pritaikytos sportinės liemenėlės dėvėjimas sportuojant yra viena iš prevencinių priemonių nuo biusto pasmukimo.

Žalingi įpročiai turi įtakos krūtų subliuškimui. Ne paslaptis, kad žalingi įpročiai turi neigiamos įtakos odos stangrumui, ir tikrai nėra į sveikatą jokiam žmogaus organui. Tačiau, anot D. Samsanavičiaus, negalima teigti, kad atsisakius žalingų įpročių oda išliks stangri ir tokių problemų nekils. Savaime suprantama, kad visuomet reikia visapusiškai savimi rūpintis.

Patrauklumas ir motinystė dera

Suprantama, kad daugelis moterų nenori susitaikyti su tokiais pokyčiais ir atsisakyti turėtų privalumų, todėl sėkmingai stengiasi suderinti patrauklumą bei motinystę. Dėl to jos pagalbos kreipiasi į grožio specialistus.

„Krūtinės pakėlimas po gimdymo jau daug metų yra viena populiariausių plastinės chirurgijos operacijų. Pacientės tiksliai žino, kokio rezultato nori – dažniausiai tokios krūtinės, kokia buvo jaunystėje ar prieš gimdymą“, – sako D. Samsanavičius.

Yra kelios krūtų pakėlimo operacijos metodikos. Kiekvienai moteriai jos yra parenkamos individualiai, atsižvelgiant į krūtų formą ir pasmukimo laipsnį bei pageidavimus. Per operaciją krūties kontūras pakeliamas į aukštesnę poziciją ir krūtis įgauna jaunatviškesnę formą. Kartu su krūtinės pakėlimu neretai moterys nori užpildyti jos tūrį. Tai padaryti galima dviem būdais: užpildyti implantais arba panaudoti riebalus iš kitos kūno vietos.

Pasak gydytojo, pas jį atėjusios pacientės paprastai nerimauja dėl to paties: ar neliks matomų randų. Savaime suprantama, kad chirurginės operacijos, kad ir nežymų, bet pėdsaką palieka. Tačiau plastikos chirurgai randus dažniausiai formuoja taip, kad jie būtų kuo mažiau pastebimi. Pavyzdžiui, pjūvis atliekamas ribinėje spenelio aureolės dalyje, tuomet randas susilieja su kraštais, pjūvis, esantis po krūtimi, tiesiog pasislepia krūties raukšlėje.

„Siekiant, kad randai kuo labiau išbaltų,svarbu pusę metų po operacijos jų neatverti saulėje ir naudoti specialius randėjimą mažinančius kremus. Tad nors šios operacijos populiarumui sezoniškumas įtakos neturi – bene idealiausias metas ją atlikti yra po atostogų“, – atkreipia dėmesį D. Samsanavičius. 

Krūties vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų diagnozuojamas vis jaunesnio amžiaus moterimis. Taip pat tai ir viena vėžio formų, kurios, jei anksti diagnozuojamos, gali būti puikiai suvaldomos. Tad spalio 15-oji – Tarptautinė krūties sveikatos diena - dar viena proga atkreipti dėmesį į krūties vėžio simptomus bei ligos profilaktiką.

Simptomai, kuriuos pastebėti būtina

Pasak gydytojo Mingaudo Tamaliūno, moteris vis dar labai dažnai tenka įkalbinėti ir skatinti pasitikrinti: ‚,Pastebime, kad žmonių susirūpinimas sveikata, profilaktinėmis programomis tikrai yra padidėjęs, tačiau vis dėlto jis nepakankamas. Gydytojams dažnai tenka ir paraginti, ir paskatinti moteris pasitikrinti profilaktiškai, ypač krūtis. Turime vis priminti, kad anksti diagnozavus bet kokią ligą, o ypač onkologinę, taikomas ir visai kitoks gydymas, ir pasveikimo procentas ženkliai didesnis“.

Anot gydytojo,  vyresnės nei 50 metų moterys profilaktinei patikrai nukreipiamos kaip galima dažniau, mat krūtų vėžio profilaktinė programa joms leidžia nemokamai atlikti mamografiją kartą per dvejus metus.

„Su jaunesnėmis pacientėmis kiek sudėtingiau, nes nėra numatytų profilaktikos programų ir jos į medikus dažniausiai kreipiasi jau esant išreikštiems nerimą keliantiems simptomams. Tada žinoma reaguojame operatyviai, atliekame visus būtinus tyrimus, nukreipiame krūtų echoskopijai ir specialisto konsultacijai“, – situaciją aiškino M.Tamaliūnas

Pasak gydytojo, praktikoje pastebima, kad moterų susirūpinimą sukelia trys pagrindiniai simptomai: „Moterys dažniausiai kreipiasi pradėjusios jausti skausmą, pastebėjusius įtrauktą spenelį arba užčiuopusios krūtyje guzelius ar mazgelius. Tokie pakitimai gali reikšti, kad jei liga yra, tai ji jau pažengusi. Nes ankstyvas krūties vėžys nesukelia krūtų skausmo, dažnai gali neturėti ir visai jokių simptomų. Būtent tai šią ligą paverčia tokia nepastebima, bet labai pavojinga“, – dažniausiai moterų dėmesį patraukiančius simptomus vardijo gydytojas.

Jeigu vėžys yra labiau pažengęs, atsiranda ir kiti aiškiai pastebimi simptomai: krūtų skausmas ar pabrinkimas, krūtų dydžio ar formos pokyčiai, krūties sustandėjimas, sukietėjimas ar šalia padidėję sritiniai limfmazgiai, išskyros iš spenelių, jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų, pokyčiai odoje – gali būti pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko.

Pagrindiniai prevencijos būdai

Krūties vėžio atsiradimą provokuoja įvairūs rizikos faktoriai iš kurių svarbiausias – paveldimumas.

„Visada kalbamės su pacientėmis, klausiame, ar giminėje tarp artimųjų pasitaikė onkologinių susirgimų. Jei taip, tuomet raginimas pasitikrinti būna kur kas primygtinesnis. Taip pat atkreipiame dėmesį ir į pacientės amžių“, 0 pabrėžė M.Tamaliūnas.

Pasak vaistininkės Danutės Marchockajos, ne mažiau svarbus rizikos veiksnys - gyvenimo būdas: „Rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas, buvimas užterštoje aplinkoje didina susirgimų riziką. Jeigu susideda keli intensyvūs faktoriai, tikimybė susirgti padidėja“.

Geriausia profilaktika, siekiant užkirsti kelią krūties vėžio atsiradimui ar progresavimui, - reguliarus tikrinimasis ir šeimos ligų įvertinimas. Norint gauti išsamią informaciją apie savo būklę ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą rekomenduojama atlikti ne vieną tyrimą, taip pat reguliariai tikrintis tiek gydymo įstaigose, tiek ir namuose.

Krūtų savityra. Anot vaistininkės D.Marchockajos reguliarią krūtų apžiūrą bei apčiuopą rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį tam tikrą dieną, geriausiai pirmą savaitę po mėnesinių: „Krūtų savikontrolę rekomenduojama atlikti visoms moterims virš 20 metų amžiaus, tokiu būdu lengviau pastebėsite pakitimus, kurių anksčiau nebuvo. 20-40 metų amžiaus moterims, be reguliarios krūtų savityros rekomenduojama atlikti klinikinį krūtų tyrimą pas gydytoją kas 2 metus. Virš 40 metų moterims rekomenduojama ne tik kas mėnesį atlikti krūtų savityrą, bet ir kasmet atlikti krūtų apžiūrą pas gydytoją bei  mamogramą kas 1-2 metus“, - kompleksinius prevencijos būdus vardijo vaistininkė.

Krūtų savityros žingsniai

Atsigulkite ir pakiškite po galva sulenktą per alkūnę kairiąją ranką. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažus ratukus spaudinėkite aplink kairiąją krūtį link spenelio taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Pakartokite apčiuopą su dešiniąja krūtimi.

Atsistokite prieš veidrodį, rankas padėkite ant klubų. Veidrodyje stebėkite ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi.

Stovėdama pakelkite vieną ranką, kita ranka apčiuopkite pažastį stebėdamos ar nepajusite mazgo pažastyje. Pakartokite su kita ranka, apčiuopkite kitą pažastį.

Suimkite krūties spenelį nykščiu ir rodomuoju pirštu ir keletą kartų spustelėkite stebėdama, ar nepasirodys išskyrų.

Kiti tyrimai. Krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija) leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Mamografinis tyrimas rekomenduojamas vyresnėms moterims, kadangi jaunų moterų krūtų audinys tankus ir standus, todėl pakitimai krūtyje šio tyrimo metu gali būti nematomi. Jaunoms moterims rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija).

Jautriausias tyrimo metodas – tai magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastavimu. Jis papildo mamografiją diagnozuojant invazinius krūties vėžius. Šis tyrimas daromas, kai kiti tyrimai nepadeda, norint nustatyti išplitimą, esant silikoniniams implantams, esant dideliai susirgimo ar recidyvo rizikai, esant randams krūtyje.

Sveikatos specialistai pastebi, kad tikrai ne kiekvienas krūtyje užčiuoptas mazgelis ar matomas pakitimas onkologinės ligos požymis. „Tai gali būti ir mastitas – ūminis infekcinis pieno liaukų uždegimas (ypač maitinančioms moterims). Gali būti aptiktos gerybinės cistos, lipoma, fibroadenomos, fibrocistos. Dažniausiai atlikus biopsiją nustatoma, kad 90-95 proc.  visų gerybinių krūtų ligų – tai fibrocistos ar fibroadenoma“, – ramino gydytojas M.Tamaliūnas.

„Tiek konsultuojantis, tiek tikrinantis profilaktiškai, tiek jau sergant labai svarbus visų sveikatos sistemos grandžių – paciento, gydytojų ir vaistininkų - glaudus bendradarbiavimas. Juk tik laiku atlikus tikslius tyrimus, įvertinus diagnozę ir paskyrus gydymą galima tikėtis gerų rezultatų“, – reziumavo vaistininkė D. Marchockaja.

Šį šeštadienį atsinaujinusios BTV muzikiniame šou „Dainuok mano dainą” skambės Gintarės Karaliūnaitės Canuel (36 m.) dainos ir liesis istorijos iš jos neliūdno gyvenimo.

Gintarę scenoje su pertraukomis matome jau kone dvidešimtį metų, ir vis – seksualią, nuolat energingą ir besišypsančią. Šiuo metu vienerių metukų dukrytę Sofiją auginančiai mamai šis šou tapo didžiuoju sugrįžimu į šou pasaulį.

Gintarė laidoje papasakos ne vieną intriguojančią istoriją. Viena jų – susijusi su itin seksualiais drabužėliais, kuriuos ji su šokėjomis mėgdavo dėvėti koncertų metu. „Turėjau siuvėją Titą, jai linkėjimai. Tai ji vis girdavo mano figūrą, liepdavo nieko neslėpti. Tai mes ir neslėpdavom. Pasiūdavome tokius apdarus, kad ohoho... O juk kartais į koncertą atvykdavau pavalgiusi, tai tie šoniukai išlindę... Ech, ta jaunystė”, – net pati šiandien stebisi Gintarė. Ji prisimena nutikimą Pasvalyje.

„Koncertavome kažkokios šventės proga. Dainavau dainą „Be tavęs”. Atidaviau visą save – šokau, kraipiausi. Vidury dainos pastebėjau, kad man viena šokėja vis rodo pirštu į krūtinę. Nesupratau, kas darosi. Daina baigiasi – pasižiūriu, ogi vienas spenelis lauke. Jetau, kokia gėda... Šokėjos profesionaliai mane savo kūnais uždengė, kad galėčiau susitvarkyti”, - juokiasi dainininkė.

Pasak Gintarės, jei anuomet, prieš keliolika metų, būtų buvusi bulvarinė spauda, ji būtų pakrikštyta seksualumo bombų sprogdintoja. „Tačiau tais laikais niekas nefotografavo ir į internetą nekeldavo. Mano nuotykio liudininkai buvo tik pasvaliečiai. Gal ir gerai, kad išvengiau skandalo. Juk spenelis man išlindo dar iki pasaulinių sensacijų, kai netyčia scenoje apsinuogino Madona, o vėliau – ir kitos žvaigždės”.