Šią bausmę prokuroras Arūnas Saunorius trečiadienį pasiūlė Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam garažų masyvuose gimusio ir čia pat mirtinai sušalti palikto naujagimio bylą, BNS pranešė teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Sausio pradžioje gimusio kūdikio nužudymu kaltinama motina Eglė K., o 54 metų jos sugyventinis Zenonas B. – sukurstymu nužudyti. Pastarajam prokuroras prašo skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot moterį ginančio advokato Edvardo Staponkaus, ji savo kaltę pripažįsta.

Kaltinamasis, kuris, tyrimo duomenimis, nėra kūdikio tėvas, kaltės nepripažįsta.

Jis pripažino, kad dėl išdavystės moterį buvo sumušęs, dėl to į garažų masyvą, kur pora gyveno, buvo atvykusi policija. Kaltinamasis dėl smurto buvo atsidūręs Probacijos tarnybos akiratyje.

Nusikaltimas, dėl kurio dabar klaipėdiečiai teisiami, įvykdytas sausio 4 dieną, apie 18 valandą. Klaipėdos miesto policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad uostamiestyje esančiame garažų masyve rastas negyvas kūdikis. Nuvykę pareigūnai rado naujagimio kūną.

Tyrimo duomenimis, vyriškos lyties kūdikį garaže, neblaivaus sugyventinio akivaizdoje, pagimdė kaltinamoji, ji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Įtariama, kad gimusį kūdikį moteris sugyventinio nurodymu išnešė ir paliko prie garažo. Žiemą lauke paliktas bejėgiškos būklės naujagimis mirtinai sušalo.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė mažametį, bejėgiškos būklės artimą šeimos narį ar giminaitį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Nuosprendis bus skelbiamas rugpjūčio 1 dieną.

Prokurorai prašė Virginijų Tautrimą įkalinti 15-ai metų ir pripažinti jį tyčia nužudžius bejėgį savo vaiką. Teismo manymu, smarkiai apgirtęs vyras nenorėjo sūnaus mirties ir netyčia apvertė jį ant pilvo bei prispaudė ranka prie lovos.

Visa tai atsitiko šiemet balandžio 10-osios vakare. Vos pusantro mėnesio teturintis berniukas Lukas gulėjo ant lovos. Kai vaikelis pradėjo niurgzti, mama nuskubėjo į virtuvę šildyti maistelio.

Kūdikis liko su tėvu.

Netrukus įėjusi į kambarį jauna moteris pamatė sūnų gulintį ant pilvuko, tėvas buvo ant jo uždėjęs ranką. Mažylis gyveno paskutines akimirkas ir netrukus užgeso.

Kai atskubėjo iškviestos policininkės, jų įjungtos vaizdo kameros fiksavo abiejų sutuoktinių paaiškinimus.

Moteris tikino mačiusi vyro ranką ant kniūbsčio sūnaus kūnelio. Vyras bandė aiškinti, kad kūdikis apsivertė ir iškrito iš lovos, tai esą tapo jo mirties priežastimi.

Teismo medicinos ekspertas nerado ant kūnelio sužalojimų, būdingų kritimui. Be to, akivaizdu, kad vos pusantro mėnesio kūdikis dar nesugeba apsiversti ant pilvuko.

Labiausiai tikėtina kūdikio mirties priežastimi ekspertas įvardijo uždusimą.

Iškart po įvykio užfiksuotas V. Tautrimo girtumas siekė 3,01 promilės, tai yra jis buvo labai girtas. Nepaisant to, teisėjų kolegija pripažino, kad jis suvokė, ką darė, nes kalbinamas policininkių pasakojo savo versiją.

Teismas nusprendė, kad vyras nenorėjo žudyti sūnaus, jo poelgį pavadino neatsargiu, nerūpestingu, neapdairiu.

Pasak teisėjų, motina pati neatsakingai pasielgė palikdama girtam sutuoktiniui prižiūrėti bejėgį mažylį, nors tai buvo labai trumpas laikas.

Tai tapo pretekstu perpus sumažinti neturtinę žalą vaiko netekusiai moteriai. Ji patirtas kančias dėl sūnelio netekties buvo įvertinusi 20 tūkst. eurų, teismas jai priteisė 10 tūkst. eurų.

Pripažintam kaltu per neatsargumą nužudžiusiam vaiką V. Tautrimui skirta dvejus metus praleisti atvirojoje kolonijoje. Į šią bausmę bus įskaičiuoti už grotų tardymo izoliatoriuje nuo balandžio 11-osios praleisti mėnesiai.

Vyras turės atlyginti sūnaus laidojimo išlaidas, kurios sudaro 690 eurų, ir apmokėti sutuoktinės interesams atstovavusio advokato atlygį.

Nuosprendyje pažymima, kad V. Tautrimas anksčiau buvo keturis kartus teistas, teistumai neišnykę, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokėdavo.

Šį teismo sprendimą galima apskųsti.

Šokiruojantis ir kaltinimas

"Kauno diena" rašė, kad trisdešimtmetė I.Bogovičienė yra kaltinama itin žiauriu bejėgiškos būklės mažamečio savo sūnaus nužudymu.

Mįslinga kūdikio, mirusio vos sulaukus vienų, liga tapo tikru iššūkiu medikams. Mažylis pateko pas juos vos kelių mėnesių ir beveik visą likusį savo trumpą gyvenimą praleido ligoninėje. Kol galiausiai ant jo kūno atsivėrusios mįslingos žaizdos, kurių niekaip nepavyko išgydyti – net ir konsultuojantis su specialistais iš užsienio, baigėsi audinių nekroze. Per pažeistas vietas į odą įsimetė infekcija ir mažylis mirė nuo kraujo užkrėtimo.

Šią mįslę medikams pavyko įminti tik po kelerių metų, palyginus mirusio vaiko ir jo motinos, atsidūrusios pas juos daugiau kaip po dvejų metų, tačiau dėl panašių žaizdų, tyrimų pavyzdžius. Pranešus apie kilusius įtarimus teisėsaugininkams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis baigėsi kaltinimu I.Bogovičienei beveik metus sistemingai leidus savo sūnui į poodį ir kateteriu į veną cheminę dezinfekcinę priemonę formaliną, kuris naudojamas morge konservuojant lavonus. Ir tokiu būdu, sukeliant fizines kančias ir skausmą, jį itin žiauriai nužudžius.

Šokiruojantis ir Valstybinės ligonių kasos ieškinys, pareikštas I.Bogovičienei už jos sūnaus gydymą Kauno ir Santaros klinikose – 40 452 eurai.

Liudijo būrys medikų

Iš pradžių kategoriškai neigusi jai pareikštą kaltinimą – esą dariusi viską, kad išgelbėtų sūnų, galiausiai I.Bogovičienė ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti kokius nors parodymus.

Stojusi prieš teismą moteris pareiškė, kad juos duos po visų liudytojų apklausos. I.Bogovičienės teisme liudijo net septyniolika jos sūnelio gyvybę bandžiusių gelbėti medikų. Baigus apie pusmetį trukusias jų apklausas, netikėtai teko keisti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją – į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį pateko jos kolegijos pirmininkas Ramūnas Antanavičius. Kaip jau rašyta, ne per seniausiai baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas bandęs papirkti kolegą, kad šis sumažintų vienam neblaiviam automobilį vairavusiam asmeniui tokios teisės atėmimo terminą, perduota Šiaulių apygardos teismui.

Prezidentei sustabdžius R.Antanavičiaus įgaliojimus, teko skubiai keisti ir I.Bogovičienės bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtį. Ir tai buvo vienintelė Kauno apygardos teismo byla, kuriai dėl įtarimų R.Antanavičiui grėsė iš naujo pradėti visą teismo procesą. Tačiau naujoji kolegija nusprendė įskaityti ne vieną posėdį trukusius liudytojų parodymus.

Diagnozuotas sindromas

Ne per seniausiai parodymus, kuriuos buvo pasirašiusi iš anksto, teisme perskaitė ir pati I.Bogovičienė.

Jų esmė – esą medikai jai atkeršijo už tai, kad ji, susidūrusi su jų bejėgiškumu, ieškojo pagalbos televizijoje. Kaip jau rašyta, vienoje televizijos laidoje I.Bogovičienė kreipėsi į visuomenę, kad ši suteiktų paramą mažyliui gydyti. Susigraudinę žmonės jai paaukojo apie 10 tūkst. eurų. Tai išsiaiškinę teisėsaugininkai ikiteisminio tyrimo I.Bogovičienei dėl sukčiavimo kol kas nepradėjo. Laukiama, kuo baigsis jos teismo procesas. Jeigu I.Bogovičienė būtų pripažinta kalta dėl sūnaus nužudymo, visi aukojusieji, kad jis būtų išgelbėtas, taptų nukentėjusiaisiais nuo sukčiavimu įtariamos I.Bogovičienės.

Pastarosios advokatas Danius Svirinavičius įsitikinęs, kad jo ginamoji ne tik negalėjo taip pasielgti, bet ir neturėjo šiam protu nesuvokiamam poelgiui jokio motyvo, nors I.Bogovičienę tyrę trys aukščiausią kategoriją turintys Utenos ekspertinio skyriaus psichiatrai konstatavo jai Miunhauzeno sindromą. Šis psichikos sutrikimas pasireiškia ligos įsikalbėjimu, bandant sukelti aplinkinių gailestį. Anot psichiatrų, šiuo sindromu, priskiriamu keisčiausiems medicinos istorijoje, žmogus bando gauti daugiau dėmesio, užuojautos ir psichologinio palaikymo.

Nepatenkino nė vieno prašymo

Anot I.Bogovičienės advokato, minėti ekspertai ne tik buvo šališki, bet ir nekompetetingi. Miunhauzeno sindromas – gana nauja diagnozė, nustatyta tik praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Vokietijos psichiatrų. Todėl D.Svirinavičius prašė teismo, kad šis skirtų jo ginamajai pakartotinę ekspertizę, kurią atliktų jau Vokietijos specialistai. Arba Lenkijos, kurie gana glaudžiai su pirmaisiais bendradarbiauja.

Jeigu teismas būtų patenkinęs jo prašymą, už šią ekspertizę turėtų mokėti mūsų valstybė, tiksliau, mes, mokesčių mokėtojai. Dar sunkiau įsivaizduoti, ar I.Bogovičienė būtų pati vežama į užsienį, ar šio specialistai turėtų atvykti pas ją į Lietuvą. Tačiau vakar jos bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija D.Svirinavičiaus prašymą atmetė, todėl jis pareiškė nušalinimą pačiai kolegijai. Pastaroji atsisakė tenkinti ir šį jo prašymą.

Vis dėlto vakar bausmė I.Bogovičienei taip ir nepasiūlyta, nes priėjus prie baigiamųjų kalbų, jos advokatas paprašė teismo procese pertraukos – kad galėtų parengti teismui naujų prašymų.

Anot D.Svirinavičiaus, jo ginamoji negalėjo padaryti jai inkriminuojamo nusikaltimo ir dėl to, kad niekada neturėjo rankose formalino. Be to, nei Kauno, nei Santariškių klinikose nenustatytas jo trūkumas. Tačiau teisme liudiję medikai teigė, kad šio tirpalo, kuris nėra draudžiamas, galima įsigyti ūkinėse parduotuvėse.

Biografija – iškalbinga

I.Bogovičienė teista jau tris kartus. Šokiruojantys – ir ankstesni jos nusikaltimai.

2015-ųjų birželį Kauno apylinkės teismas pripažino I.Bogovičienę sukčiavus, kai ji pateikė Kauno onkologijos ligoninės gydytojui mirusios moters, su kuria anksčiau gulėjo vienoje palatoje, neįgalumo pažymėjimą. Kartu prisistatydama velione ir tikėdamasi, kad šios sąskaita jai bus suteikta medicinos pagalba. Kitas šios bylos epizodas buvo susijęs su kitos buvusios palatos kaimynės banko kortelės pasisavinimu, išsigryninant daugiau kaip 446 litus.

I.Bogovičienės teistumų sąrašą pradeda 2012-ųjų Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl beveik 3 tūkst litų vertės papuošalų vagystės, įvykdytos Lapių gyvenvietėje. 2014-aisiais I.Bogovičienė išgirdo antrą nuosprendį – už tai, kad pateikė bankui suklastotą buvusio savo draugo motinos įgaliojimą paimti iš jos sąskaitos pinigų. Tačiau jos nusikalstamiems kėslams sutrukdė budrūs banko darbuotojai.

Mažylis, kurio nužudymu kaltinama I.Bogovičienė, buvo antras jos sūnus, kurio ji susilaukė jau nebegyvendama su vyru. Ir tai galimas atsakymas, kodėl ji taip elgėsi tik su šiuo savo vaiku. Neatmetama prielaida, kad taip galėjo būti keršijama ir jo tėvui. Kas jis – oficialiai nežinoma, todėl šioje byloje nukentėjusiųjų nenustatyta.

Po mažylio mirties I.Bogovičienė dar pagimdė dukrą. Visi jos vaikai – nuo skirtingų vyrų. Paskutinysis I.Bogovičienės, dirbusios barmene vienoje Kauno užeigoje, sugyventinis, pirminiais duomenimis, – tolimųjų reisų vairuotojas, ne tik nusamdė jai advokatą, bet ir siūlė už jos paleidimą iš suėmimo iki 5 tūkst. eurų užstatą.

Byla artimiausiu metu bus pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Manoma, kad palangiškė moteris šiemet liepą darbovietėje pagimdė vaiką. Vėliau jis buvo išmestas į konteinerį kartu su šiukšlėmis.

30-metė moteris kaltinama nužudžiusi bejėgiškos būklės mažametį savo šeimos narį.

Prokuratūra teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma pagrįstai leidžia manyti, kad palangiškė A. A. šių metų liepą atvykusi į darbą Vytauto gatvėje pagimdė tarnybiniame tualete pagimdė berniuką ir nužudžiusi naujagimį jo kūnelį kartu su kitomis atliekomis išmetė į konteinerį. Moteris tikėjosi, kad apie nėštumą nežinoję kolegos ir artimieji šios žinios taip niekada ir nesužinos.

Tačiau A. A. ėmus kraujuoti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji stipriai kraujavo, gimdos kaklelis buvo atsivėręs, požymiai atitiko gimdymo požymius, tačiau ji griežtai neigė gimdžiusi. Gydymo įstaigoje ir paaiškėjo, kad moters kraujavimas atsirado ne šiaip sau, o dėl to, kad ji visai neseniai pagimdė. Palangiškės darbovietėje apžiūrėjus teritoriją, rastas naujagimio kūnelis.

Teismo ekspertų pateiktoje išvadoje konstatuojama, kad nusikaltimo padarymo metu A. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Moteriai už bejėgiškos būklės mažamečio savo šeimos nario nužudymą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų.

Kūdikis mirė 2017 metų vasarį dėl sukrėsto vaiko sindromo. Įtarimai pareikšti mergytės mamai ir jos sugyventiniui. Mirusio vaiko mama D. K. kaltinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo ir nužudymu. Baudžiamasis kodeksas už tai numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Jos sugyventinis D. S. kaltinamas nežymiai sutrikdęs sveikatą mažametei, jam gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Prokuratūra antradienį pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia įtarti, kad likus kelioms dienoms iki mergaitės mirties motinos sugyventinis D.S., norėdamas nuraminti vaiką, tyčia sudavė kūdikiui į nugarą ir pakaušį, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Panašiu metu vaiko mama D.K., maudydama mergytę ir neatsargiai keldama iš vonelės, paleido ją iš rankų. Kūdikis krito į vonelę bei galva atsitrenkė į kietą paviršių.

Mergaitę, jos akimis, buvo ištikęs priepuolis, ji atrodė be gyvybės ženklų ir, norėdama savo pirmagimę atgaivinti, mama ją supurtė.

Mirtį sukėlė supurtymas

„Didžiausią įtaką mergaitės sveikatos būklei pagal jos mamai pareikštą kaltinimą turėjo vaiko supurtymas, kai tiksliai nenustatytu metu nuo vasario 24 iki 27 dienos jauna mama, suėmusi rankomis ir pakėlusi aukštyn kūnelį, tyčia stipriai supurtė dukterį. Taip mažylei buvo padaryti galvos smegenų sumušimai, kitos komplikacijos, kurios ir sukėlė sukrėsto vaiko sindromą. Kaltinamoji D. K. esą taip elgėsi, nes nebežinojo, ką daryti. Mergaitę, jos akimis, buvo ištikęs priepuolis, ji atrodė be gyvybės ženklų ir, norėdama savo pirmagimę atgaivinti, mama ją supurtė“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Aštuoniolikmetė D. K. savo kaltę iš dalies pripažįsta, tačiau teigia, kad ji purtė mergaitę ne specialiai, tik norėdama jai padėti. Kitaip negu D. K., jos gyvenimo draugas kaltės nepripažįsta.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, buvo pradėtas, kai 2017 metų vasario 27-osios naktį į Šiaulių Moters ir vaiko kliniką be sąmonės buvo atvežta 7 mėnesių mergaitė. Pasak artimųjų, namie ji pradėjo dusti, todėl jie iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje buvo bandoma gelbėti sunkios būklės mergaitę, tačiau to padaryti nepavyko – po poros dienų kūdikis mirė.

Pareigūnai jai skyrė kardomąją priemonę – paėmė asmens dokumentus. Bylos tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius BNS sakė, kad dėl suėmimo į teismą nebus kreipiamasi.

„Dėl suėmimo tikrai nesikreipsim. Moteris dirba, augina du vaikus, neturėtų, kur vaikų padėti“, – BNS pirmadienį sakė prokuroras.

Palangiškė davė parodymus pareigūnams. Dabar ji neneigia, kad gimdė.

„Ji paaiškino, kodėl taip pasielgė, kodėl taip atsitiko, kaip atsitiko. Situacija sunki ir sudėtinga“, – teigė A.Saunorius.

Kūdikio mirties priežastį tiria ekspertai, mirties priežastis kol kas nenustatyta.

Manoma, kad Palangoje šiukšlių konteineryje rastas negyvas naujagimis buvo pilnai išnešiotas. Tuomet akivaizdžių išorinių smurto žymių ant kūno pareigūnai neaptiko.

Penktadienį apie 10.20 val. į Klaipėdos ligoninę iš Palangos buvo pristatyta 31 metų moteris. Ji stipriai kraujavo, gimdos kaklelis buvo atsivėręs, požymiai atitiko gimdymo požymius, tačiau ji griežtai neigė gimdžiusi.

Kaip skelbė policija, apie 15 val. Palangoje, Vytauto gatvėje, greta moters darbovietės, kavinės šiukšlių konteineryje aptiktas vyriškos lyties kūdikio lavonėlis.

Manoma, kad palangiškė moteris darbovietėje pagimdė vaiką. Vėliau jis buvo išmestas į konteinerį kartu su šiukšlėmis.

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje prokuroras Rolandas Imbrasas prašė suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams, motyvuodamas, kad sąlygos ir pagrindai, kuriais suėmimas buvo skirtas, nesikeitė ir neišnyko. Prokuroro manymu, nepaisant to, kad byla perduota teismui, E. Subočius turi būti laikoma suimtas, nes jis laisvėje nedirbo, nėra sukūręs šeimos, nesaistomas jokiais tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, neturi realios nuolatinės gyvenamosios vietos, be to, anksčiau buvo teistas.

Į posėdį atvežtas kaltinamasis pareiškė, kad nesutinka su prokuroro nuomone.

„Gerbiamas teisėjau, nesutinku su prokuroru – yra nuolatinė gyvenamoji vieta, gal byloje duomenys nesurinkti – Strūnaičių kaimas, Švenčionių rajone. Be to, mokslai nebaigti vairuotojo pažymėjimui gauti, šiemet baigsis terminas, prašau nepratęsti suėmimo“, – į teisėją Arūną Kisielių kreipėsi E. Subočius.

Advokatas Stasys Karvelis klientui pritarė.

„Aš palaikau jo poziciją – nėra būtinybės tęsti suėmimo terminą. Galimas dalykas, kad jis yra apkalbėtas, savo kaltės nepripažįsta. Tik formalūs pagrindai pratęsti suėmimą, yra galimybės pakeisti kardomąją priemonę, paskirti lengvesnes. Prašyčiau netenkinti prokuroro prašymo“, – sakė advokatas.

Teisėjas penktadienį paskelbė, kad kardomojo suėmimo nepratęs ir kaltinamajam E. Subočiui skiriamas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimami dokumentai, jis įpareigotas periodiškai registruotis Švenčionių rajono policijos komisariate. Jam taip pat draudžiama bendrauti ar ieškot ryšių su kaltinamąja Ivona Skorulskaja. Ši jauna moteris įtariama pagimdžiusi kūdikį, kurio tėvas yra E. Subočius. Jauni tėvai įtariami nužudę savo naujagimį.

„Byloje nėra jokių duomenų, kad iki sulaikymo E. Subočius būtų bandęs bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Anksčiau kartą teistas, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad laisvėje yra ir nusikaltimo bendrininkė O. Skorulskaja, jai jau taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

E. Subočius suimtas teismo laukė penkis mėnesius.

Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra galutinė – per tris dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

E. Subočiui pateikti kaltinimai dėl kvalifikuoto nužudymo – savo mažametės bejėgiškos būklės dukters nužudymo.

Bylos duomenimis, 2015 metų spalio 19 dieną Švenčionių rajone, prie Žeimenos upės, I. Skorulskaja pagimdė naujagimį. Kartu su ja buvo ir E. Subočius. Pora ką tik gimusiu kūdikiu atsikratė, įmesdama į upę. E. Subočius kaltę neigia, tačiau moteris sako, kad jis prisidėjo prie nusikaltimo.

Lapkričio pradžioje vanduo apirusį vaiko kūną išmetė į krantą Pabradės pakraštyje, Meškerinės gatvėje. Apie radinį pareigūnams pranešė palei Žeimenos upę vaikščiojęs praeivis.

Porai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teismas bylą dėl naujagimės nužudymo pradės nagrinėti rugsėjį.

J. Mataitytė nuteista kalėti devynerius metus. Apeliaciniu skundu ji ir jos atstovai prašė panaikinti nuosprendį ir naujagimio nužudymą perkvalifikuoti į nužudymą, nulemtą gimdymo būsenos.

„Sakė, kad nežinojo, kad nesuprato, jog nėščia iki pat pabaigos. Nuvažiavo pas tėvus. Sakė, kad keleto dienų laikotarpio išvis neprisimena – kaip pakliuvo į ligoninę, kas, kur buvo, kas atsitiko“, – teigė teisėjas Linas Šiukšta.

Jis akcentavo Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriame konstatuota, kad J. Mataitytė nesirengė auginti vaiko, eidama į rūsį planavo nužudyti naujagimį, abejonių dėl jos kaltės nėra.

Nuteistoji kol kas yra laisvėje, po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, todėl nuteistoji netrukus gali būti pasiųsta bausmės atlikti.

J. Mataitytei nuosprendį pernai rugsėjį paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Byla nagrinėta už uždarų durų.

Nelaimė?

Nusikaltimas įvykdytas 2012 metų rudenį Joniškyje teisėjos šeimai priklausančio buto rūsyje. Bylos duomenimis, tuomet 21 metų J. Mataitytė pagimdė kūdikį ir jį uždusino. Nužudymas išaiškintas, kai naujagimio pasigedo medikai. Visuomenei apie įvykį nebuvo pranešta.

„Atsitiko nelaimė, aš tai vertinu kaip nelaimę“, – BNS yra sakiusi teisėja G. Mataitienė. Ji tikino nepastebėjusi, kad pilnametė dukra laukėsi kūdikio, to nežinojo niekas iš šeimos narių.

Teisėsaugos institucijos paprastai informuoja apie tyrimus dėl naujagimių, kitų mažamečių nužudymo, tačiau šįkart apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nutylėta.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad naujagimis buvo išnešiotas.

Už naujagimio nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimt metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Už naujagimio nužudymą dėl gimdymo nulemtos būsenos, įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.