Ūkininkai, skirtingai negu perdirbėjai, tvirtina, kad Lietuvoje palankus klimatas ir kukurūzus auginti apsimoka, tačiau jie tikina, kad plotai menki, paklausa maža.
Verslo atstovai savo ruožtu sako, kad Lietuvoje užauginti kukurūzai netinkami, todėl vietos pramonė kukurūzų grūdų neperdirba: negamina nei miltų, nei sausų pusryčių, nei spragėsių ar trapučių – esą jiems pagaminti grūdus reikia specialiai apdoroti, nes burbuolėse jie būna drėgnesni nei kitų kultūrų, o džiovinti per brangu, be to, džiovinant ne pilnai prinokusius grūdus, jie praranda maistines savybes.
Todėl dažniausiai kukurūzai naudojami efektyviausiam ir pigiausiam pašarui – silosui arba kombinuotam gyvulių ėdalui, o taip pat – biopriedui benzinui bei pūdomi biodujoms.
Grūdai brango, eksportas augo
Spalį preliminari vidutinė kukurūzų grūdų supirkimo kaina buvo 327 eurai už toną – palyginti su 2021 metų spaliu, ji pabrango 84 proc. (nuo 178 eurų).
Šiemet kol kas (iki lapkričio) iš Lietuvos augintojų nupirkta apie 5 tūkst. tonų šių grūdų, o pernai supirkta 22 tūkst. tonų.
Statistikos departamento duomenimis, lietuviškų kukurūzų eksportas šiemet pirmuosius du ketvirčius siekė 3682 tonas, jų parduota už maždaug 1,1 mln. eurų, daugiausia išvežta į Latviją ir Estiją. Pernai eksportuotos 6156 tonos (1,327 mln. eurų), užpernai – 5036 tonos (1 mln. eurų).
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, remdamasis Muitinės pateiktais duomenimis, skaičiuoja, kad užpernai kukurūzų grūdų iš viso eksportuota 235 tūkst. tonų, pernai – beveik 99,4 tūkst. tonų, o šiemet per aštuonis mėnesius – 120,8 tūkst. tonų.
Šio centro atstovė Daiva Pyrantienė BNS pabrėžė, kad čia skaičiuojama, kiek išvežama ir lietuviškų, ir jau iš kitų šalių į Lietuvą įsivežtų kukurūzų grūdų. Pastarųjų importas šiemet iki rugsėjo buvo pasiekęs 188,8 tūkst. tonų, pernai – 135,4 tūkst. tonų, o 2020-aisiais – 321,349 tūkst. tonų.
Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono teigimu, kukurūzai Lietuvoje nėra tokie populiarūs, todėl ir dėmesio jiems skiriama mažiau, nevedama tiksli derliaus, o ypač grūdų panaudojimo, statistika.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, dalis šalies ūkininkų, kurie šiemet augino kukurūzus, gali išlošti, jeigu jiems derlių pavyks eksportuoti.
„Šiemet Europos kukurūzų nederliaus metai, nes jie išdžiūvo. Derlius Europoje 25 proc. mažesnis nei pernai, tai paklausa jų didžiulė, o Lietuvoje jie užderėjo kaip niekada gerai“, – pabrėžė A. Macijauskas.
Derlius Europoje 25 proc. mažesnis nei pernai, tai paklausa jų didžiulė, o Lietuvoje jie užderėjo kaip niekada gerai.
Apsėta beveik 53 tūkst. ha
Šiemet Lietuvoje kukurūzais apsėta apie 53 tūkst. ha arba 3193 ha daugiau nei 2021-aisiais.
Pernai kukurūzų grūdų derlius Lietuvoje perkopė 100 tūkst. tonų, šiemet tikimasi didesnio, nors pavasario sąlygos nebuvo pačios palankiausios šios kultūros sėjai, o dėl vyravusių žemesnių temperatūrų ir didesnio iškritusių kritulių kiekio sėja persikėlė ir į gegužės mėnesio pirmą dešimtadienį.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo teigimu, smulkiesiems ūkininkams neapsimoka auginti kukurūzų, nes juos nuimti reikia specialios technikos. Didžiausius kukurūzų plotus augina didieji ūkiai, silosu šeriantys auginamus gyvulius.
„Visi pieno ūkiai, kurie laiko pienines karves, auginasi kukurūzus“, – pabrėžė jis.
Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis BNS nurodė, kad dabar kukurūzai sudaro maždaug 3 proc. pasėlių. Tuo metu Europoje šis rodiklis svyruoja nuo 10 iki 21 procento.
Anot jo, pastaraisiais metais kukurūzais kasmet apsėjama po 9 proc. laukų daugiau.
Pasak D. Valaičio, klimato sąlygos Lietuvoje leidžia užsiauginti hibridines veisles, skirtas siloso gamybai, tačiau nėra palankiausios šią kultūrą auginti grūdams.
A. Macijauskas teigė, kad užauginti kukurūzus grūdams yra sunkiau nei pašarams.
„Derlius nuimamas šiuo metu (spalio pabaigoje – BNS), kai oro sąlygos ne visuomet būna geros. Jie nukulami drėgnoki, kartais drėgnumas viršija ir 30 procentų. Juos reikia džiovinti, o tai šiais laikais kainuoja nepigiai dėl aukštų elektros kainų“, – tvirtino jis.
„Jeigu apsimokėtų, ūkininkai augintų daugiau. Nėra poreikio. Gyvulių mažėja ir pašarų mažėja“, – BNS aiškino V. Ašmonas.
Ir V. Ašmonas, ir A. Macijausko sakė, kad lietuviški kukurūzai labiausiai tinka tik žaliajai masei, pašarui, o ne grūdams.
Žemės ūkio ministerijos atstovo teigimu, šiemet kukurūzų, skirtų grūdams, apsėta 23 tūkst. ha, pernai – 18 tūkst. ha, užpernai – 20 tūkst. ha. Tuo metu pašarams skirtais kukurūzais apsėta maždaug po 30 tūkst. hektarų.
„Grūdams visą laiką mažiau“, – teigė V. Ašmonas.
Pasak jo, kasmet panašus ir pašarams skiriamas žaliosios masės derlius – 800–850 tūkst. tonų.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų sausį–spalį kukurūzų grūdus pirko daugiau kaip 20 įmonių. Įstaiga BNS taip pat nurodė, kad, jos duomenimis, apie 80 proc. kukurūzų perdirbama į pašarus, apie 20 proc. – į biopriedus.
Stiklų ploviklių ir bioetanolio, naudojamo kaip priedo į benziną, gamybai kukurūzus superkančios vienintelės Lietuvoje Pasvalio rajone veikiančios bendrovė „Kurana“ finansų ir komercijos vadovas Paulius Jakelis prognozuoja, kad šiemet krypčių proporcijos gali pasikeisti – biopriedų gamybai šiemet bus sunaudota daugiau kukurūzų.
A. Macijauskas įsitikinęs, kad grūdų augintojai norėtų, jog kukurūzų perdirbimas ir etanolio gamyba plėstųsi, nes kol kas riboti kiekiai perdirbami.
„Tiems pajėgumams, kurie yra Lietuvoje, kukurūzų užauginame, bet galėtume užauginti kukurūzų grūdų gerokai daugiau, jeigu būtų žaliavos paklausa“, – BNS kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
Anot jo, esant menkai šios kultūros paklausai, kukurūzų augintojai iš pradžių sudaro sutartį dėl derliaus pardavimo, o paskui tik apsėja laukus.
„Gali taip atsitikti, kad rudenį tų kukurūzų niekam nereikės“, – paaiškino A. Macijauskas.
Bandyta gaminti spiritą ir trapučius
Ustukių malūnų direktorius Kipras Uždavinys BNS teigė, kad Lietuvoje tinkamų maistui kukurūzų grūdų nepavyksta užauginti.
„Mūsų ūkininkai nėra išmokę auginti, kad tinkamai subręstų maistui“, – BNS tvirtino jis.
Ustukių malūnas dabar trapučiams žaliavą atsiveža iš Lenkijos, tačiau yra bandęs pagaminti ir iš lietuviškų, tačiau, anot K. Uždavinio, „nelabai pavyko“.
„Malūno įranga nėra visai tinkama apdirbti žaliavą į tinkamą mūsų trapučiams. O vežti kažkur į Lenkiją perdirbti ir parsivežti ekonomiškai neapsimoka“, – teigė verslininkas.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad priklausomai nuo ekonominės situacijos, ateityje gali būti investuojama į technologijas perdirbti lietuviškus kukurūzų grūdus ir iš jų gaminti trapučius.
„Vilniaus degtinė“ filialas „Obeliu Distillery“ šiemet nebegamina spirito iš lietuviškų kukurūzų grūdų, nes iš jų išeina per mažai krakmolo, o šio saldumas reikalingas mielėms daugintis.
„Obelių Distillery“ spiritas iš kukurūzų grūdų naudojamas dezinfekciniams paviršių, valymo skysčiams, pavyzdžiui, langų valikliams.
2021 metais „Obelių Distillery“ įsigijo iki 3 tūkst. tonų lietuviškų kukurūzų grūdų, šiemet sutarčių sudaryta įsigyti beveik 9 tūkst. tonų.
Gamina bioetanolį
Bioetanolio ir dujų gamyklos „Kurana“ atstovo Pauliaus Jakelio teigimu, stengiamasi perdirbti kukurūzus, atvežtus „tiesiai iš laukų“.
„Dėl drėgmės jie nesandėliuojami elevatoriuose, todėl dabar tik juos stengiamės perdirbti. Vasarą ir rudenį kvietrugiai bus perdirbami“, – teigė „Kuranos“ atstovas.
Pasak jo, įmonė dar nelabai žino savo galimybių ribos, nes kukurūzus perdirba tik antrus metus.
„40 tūkst. tonų tikrai galime perdirbti. Manau, ir 60 tūkst. tonų pavyktų. Pirmais veiklos metais (2021-aisiai – BNS) 20 tūkst. perdirbome, o šiemet nupirkome šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. tonų, bet dar šis sezonas nesibaigė. Dar galime nupirkti“, – tvirtino jis.
P. Jakelio duomenimis, iš kukurūzų bioetanolio negamina daugiau jokia įmonė nei Lietuvoje, nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau, pasak jo, kainai tai jokios įtakos neturi ir bioetanolio gamybos iš kukurūzų monopolininkais regione vadintis neleidžia.
„Kaina formuojasi Amsterdamo, Roterdamo, Antverpeno biržose, kainos paveikti negali. (...) Negalima vienareikšmiai pasakyti, kad iš kukurūzų bioetanolis pigesnis, nėra tokios taisyklės, kad iš kukurūzų pigiau nei iš kviečių ar kvietrūgių, tikėtina, kad gal šiek tiek, nes jų nereikia džiovinti, bet išeiga iš kukurūzų yra mažesnė. Vis dėlto tai nedaro didelio efekto, nes kukurūzų kainos gali sukilti ir suvalgyti nedžiovinimo efektą“, – kalbėjo „Kuranos“ atstovas.
Iš lietuviškų kukurūzų pūdant biodujas (metaną) išgauna 19 biodujų jėgainių valdanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“. Įmonė BNS nurodė 2021 metais perdirbusi daugiau kaip 20 tūkst. tonų kukurūzų siloso.
Bioetanolio gamybos apimtys nedidelės
A. Macijauskas įsitikinęs, kad investavus 200-300 mln. eurų į etanolio gamyklą, būtų galima kukurūzų auginimą ir perdirbimą šalyje išplėsti dešimt kartų: „Yra tų plotų auginti kukurūzus, tik pas mus sėjomaina skurdoka“.
D. Valaitis sako, kad Latvijoje prie 10 metų, kai valstybė nusprendė subsidijuoti biojėgainių, kurios iš kukurūzų gamina biometaną arba elektrą, pasėlių plotai išaugo kone dvigubai.
„Pastaruoju metu vis plačiau kalbant apie išteklių nepriklausomybę nuo Rytų valstybių, vis labiau atsigręžiama į biodujų jėgaines, kurios gali gaminti biometaną, o jį išvalius jis gali būti tiekiamas į gamtinių dujų tinklą. Šis planas gali paskatinti statyti daugiau biodujų jėgainių ir taip atsiras didesnė paklausa kukurūzų silosui, kuris naudojamas biodujų jėgainėse kaip medžiaga joms dirbti“, – svarstė D. Valaitis.
