Azijietiški blyneliai iš vandenyje pamirkytų ryžių paplotėlių su daugybe vasariškų ingredientų yra tai, ko reikia, jei norite nustebinti svečius ar artimuosius! Jie pagaminami nesunkiai ir ypač patiks tiems, kurie mėgsta netradicinius derinius, pavyzdžiui, šitake grybus, rūkytą anties filė bei mango vaisių. O ar ragautojai „Kulinarinio detektyvo“ rubrikoje sugebės atspėti blyneliams panaudotus ingredientus, pamatysime jau šio sekmadienio laidoje.

Kitoje, „Vasaros hito“ rubrikoje, Robertas parodys, kaip itin lengvai ir greitai išsikepti didįjį jūros ešerį. Pagaminimas išties nesudėtingas: svarbiausia tinkamai paruošti žuvį prieš kepimą. Kad patiekalas slepia daugybę netikėtų skonių, įsitikins ir laidos svečiai – maisto atliekų tvarkymo įmonės vadovas Vytautas Keršys ir logistikos vadovas Aurimas Šeikis.

Pastarieji laidoje pasidalins patarimais, kaip turėtume elgtis, kad išmestume kuo mažiau maisto. Svečiai siūlys pirkti tik tiek maisto, kiek ketinate jo suvartoti, ir niekuomet neiti į parduotuvę alkaniems. Taip pat jie papasakos ir apie tolimesnį maisto kelią – V. Keršys ir A. Šeikis žiūrovams atskleis, kaip iš maisto atliekų pagaminama elektra ir šiluma, bei papasakos, kad nuo 2024 m. visi namų ūkiai Lietuvoje jau turės rūšiuoti maisto atliekas. Anot pašnekovų, panašus projektas jau buvo vykdytas Šiauliuose: 1000 namų ūkių buvo įsitraukę į šį procesą ir pilotinis projektas pavyko! Tereikia prie tokio gyvenimo pokyčio priprasti.

TV3 nuotr.

O jei norite pasigaminti vieną iš Roberto receptų, ingredientus skubėkite žymėtis jau dabar!

Jūros ešerio su daržovėmis patiekalui reikės:

1 kg 200 g didžiojo jūros ešerio;

20 g baziliko padažo;

10 g raudonėlio;

5 skiltelių česnako;

350 g kuskuso kruopų;

60 g baklažano;

0,5 vnt. mango;

1 vnt. pankolio;

1 vnt. baby (mažos) cukinijos;

100 g geltonos cukinijos;

1 vnt. paprikos;

2 vnt. raudono jelapeno;

2 vnt. žalio jelapeno;

2 vnt. pomidorų;

80 g sviesto;

100 ml citrinos sulčių;

30 g austrių padažo;

100 g saldžiarūgščio padažo;

šiek tiek rudo cukraus;

druskos pagal skonį;

citrininių pipirų pagal skonį.

Gamybos procesas:

Pirmiausiai užkaiskite vandenį, kuriame virs kuskuso kruopos, o tuomet pradėkite marinuoti žuvį: apšlakstykite ją aliejumi, berkite citrininių pipirų prieskonių, pridėkite baziliko padažo. Susmulkinus raudonėlį bei česnaką, apibarstykite jais žuvį, užpilkite dar šiek tiek aliejaus ir kruopščiai įtrinkite ingredientus. Įdėję žuvį į skardą, kepkite ją orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį.

Kai užvirs vanduo, suberkite kuskuso kruopas. Tuomet paruoškite garnyrą: baklažaną, nuluptą mangą bei pankolį supjaustykite kubeliais, susmulkinkite česnaką, griežinėliais supjaustykite cukinijas. Šias daržoves sudėkite į įkaitintą keptuvę ir apkepkite.

Pradėkite ruošti kitas daržoves: kubeliais supjaustykite papriką bei raudoną ir žalią jelapenus. Nulupę žievelę, supjaustykite pomidorus ir viską sudėkite į keptuvę. Pagardinę sviestu ir citrininiais pipirais, daržoves apibarstykite ruduoju cukrumi, įpilkite citrinos sulčių, austrių bei saldžiarūgštį padažus. Į keptuvę sudėkite išvirtas kuskuso kruopas ir viską gerai išmaišykite. Tuomet ant lėkštėje esančio garnyro uždėkite iškeptą žuvį, padekoruokite jelapenu ir sezamo sėklomis.

Keliautojas, kulinaras Vytaras Radzevičius sako, kad dabar mums įprasti patiekalai ar skoniai anksčiau, prieš savo valią atskirtame nuo pasaulio krašte, tiesiog neegzistavo.

Jis puikiai prisimena, kaip paprašytas tėvų eidavo į deficitinėmis prekėmis garsėjusias parduotuves ir stovėdavo ilgose eilėse, kad nupirktų šeimai įvairesnio maisto ir skanėstų.

„Net vaikai žinodavo, kad atsistojus į eilę iš karto reikia aiškintis, ką parduoda, nes jei eisi į priekį klausti, tai gali ir baigtis. Kartą prieš pat nosį, atstovėjus valandą, baigėsi apelsinai. Vos neapsiverkiau. Pasiūlos įvairovė dabar ir tada – nelygintina“, – sako pašnekovas.

Artėjant didžiajai pavasario metų šventei – Velykoms, daugelis jau pradeda planuoti, kur švęs, kokius patiekalus gamins, kaip dekoruos namus ir stalą. Iki nepriklausomybės atgavimo, kurios sukaktį šią savaitę minėsime, pasiruošimo šventėms taip pat netrūkdavo, tačiau jis buvo visai kitoks.

Kaip sako V. Radzevičius, anuomet gamindavai iš to, ką gaudavai arba specialiai pasilaikydavai šventėms: „Esminis skirtumas – stoka prieš lūžtančias lentynas. Pamenu, kad namie būdavo kažkokių produktų, saugomų šaldytuve ar spintelėje, apie kuriuos mama sakydavo – čia svečiams. Tai visada labai laukdavau tų svečių.“

Vardydamas anuomet populiarius šventinius patiekalus, V. Radzevičius prisimena silkę, karbonadus, mėsos maltinukus, keptą žuvį, servelatinę dešrą, baltą mišrainę, pačių marinuotus ar sūdytus grybus, orkaitėje keptą vištą su bulvėmis.

„Iš tikrųjų, ką gaudavai, iš to ir gamindavai. Juk žalieji žirneliai ir majonezas būdavo skirstomi per darbovietes arba galėdavai jų gauti jaunavedžių parduotuvėse prieš vestuves“, – prisiminimais dalijasi kulinaras.

Šventiniam patiekalui puikiai tiktų tuno tartaras – greičiausiai jo esate ragavę kur nors restorane, bet, kaip sako V. Radzevičius, nesunkiai galima paruošti ir namuose.

Tuno tartaras

(2 porcijos)

120 g šviežio tuno filė,

0,5 agurko,

1 šaukštas smulkiai pjaustytų česnakų laiškų,

1 citrinos sulčių,

1 šaukštas obuolių sulčių,

žiupsnis maltų baltųjų pipirų,

žiupsnis druskos.

Pirmiausiai plonai supjaustykite tuno filė, taip pat popieriaus storumo griežinėliais supjaustykite ir agurką. Sudėkite šiuos produktus ir pusę česnakų laiškų į dubenį. Kelis agurko gabalėlius pasilikite papuošti. Sumaišykite citrinos ir obuolių sultis, druską ir pipirus puodelyje. Reikėtų maišyti tol, kol druska ištirps. Užpilkite ant tuno ir lengvai išmaišykite. Sudėkite mišinį į du stiklinius indelius ir bent pusvalandį, prieš patiekdami, palaikykite šaldytuve. Kai jau ruošitės ragauti, išimkite iš šaldytuvo, papuoškite keliomis agurko skiltelėmis ir likusiais česnako laiškais.

Toks jis buvo ir šeštadienį, 10 val., rodomos TV3 kulinarinės laidos „Virtuvės istorijos“ filmavimo aikštelėje, kur laidos vedėjai Ilonai Juciūtei papasakojo pačias įdomiausias savos virtuvės bei namų istorijas. Radži ne tik atskleis turintis kulinaro diplomą ir kokie patiekalai yra jo mėgstamiausi, bet ir kas jam rytais gamina kavą.

Studijoje pokalbis su atlikėju prasidės prie kavos puodelio. Laidos vedėjos paklaustas, ar šeštadienio rytą kas nors jam gamina kavą, pašnekovas, neprarasdamas jam būdingo šmaikštumo, nedvejodamas atsakys: „Taip. Gamina Radži“.

Tokia pat atvira bei nuotaikinga dvasia vyks visas ryto pokalbis. Prisiminęs nelengvą karantino laiką, kurį Radži teko išgyventi Panevėžyje pas globėją Vidą, kurią vyras vadina mama, pašnekovas atskleis neseniai pasibaigusio realybės šou „Didysis šou burbulas“ nugalėtojo sėkmės receptą.

„Nugalėjęs jaučiuosi puikiai. Atskiros kažkokios strategijos nebuvo, bet aš tikėjau, kad galiu nugalėti. Tikėjimas duoda rezultatą. Ką man tai reiškia? Šiame šou pasitikrinau, ar pats sau ir mane supantiems žmonėms esu įdomus. Žmonės greitai atskiria, koks esi realybėje, ir koks scenoje. Gyvenime niekam neįdomūs vaidinantys žmonės. Turi būti savimi. Gal tai netinka daugumai, bet aš toks esu. Galima sakyti, kad sėkmės paslaptis yra atvirumas ir nuoširdumas“, – pasakos Radži.

Laidos vedėjos paklaustas, ar pergalė realybės šou pridėjo žinomumo ir kaip jis apsisaugo nuo gerbėjų, nešančių ne tik gėles, bet ir lašinius ar kiaušinius, Radži atvirai prisipažins: „Aš apie tai nė negalvoju. Žinoma, gal jaunesnioji karta apie mane sužinojo daugiau, bet kažkas labai nepasikeitė. O su gerbėjais visuomet nustatau ribą. Visus priimu tokius, kokie jie yra“.

Žinomas atlikėjas pripažins, kad jam, kaip ir daugeliui žinomų žmonių, yra tekę persirgti ir vadinamąja žvaigždžių liga. Tiesa, pastaroji neužsitęsė, mat jaunas atlikėjas kaip mat į vietą buvo pastatytas... savo globėjos Vidos.

„Kai man buvo 18 metų, persirgau taip vadinama „žvaigždžių“ liga, bet labai trumpai. Mane į vietą pastatė mama Vida. Kai tik atvažiuodavau į Panevėžį, ji mane iš karto „nuleisdavo“ ant žemės. Sakydavo: „Atvažiavo čia matai kažkokia žvaigždė. Uždarai tik duris ir sėdi ant fotelio“, – griežtą auklėjimą prisimins Radži.

Pokalbiui pakrypus apie mamą Vidą ir jos fantastiškai gaminamus patiekalus, laidos vedėja primins ir Radži turimą kulinaro profesiją bei pasidomės, kokiais patiekalais pašnekovas lepina savo mamą, norėdamas jai leisti atsipūsti nuo rutinos ir pailsėti nuo valgio ruošos.

„Aš turiu kulinaro diplomą, bet geriau jau mamą kažkur nusivesiu pavaišinti, negu pats gaminsiu. Virtuvė namuose – mamos Vidos zona. Ji nemėgsta, kai aš pradedu virtuvėje šeimininkauti, pyksta, kad galiu ne taip kažką padaryti, pritaškyti. Mano darbas – tik kavą išvirti, indus suplauti, viską sutvarkyti“, – pasakos Radži.

Paklaustas, ką gaminant jį patį galima labiausiai nustebinti, Radži negalvodamas atsakys: „Valgau viską, tik ne pienišką sriubą. Jau dabar, vien pagalvojus apie tą plėvelę ant pieniškos sriubos, iš karto darosi negera...“

Prieš metus rodytame populiariame britų televizijos kulinariniame šou – „Bake off: the professionals“ tarp 12-os profesionalių kulinarų porų pasirodė ir lietuvis, klaipėdietis E. Juška. Tiesa, profesionaliems konditeriams skirtame šou Evaldas buvo dešinioji garsaus šefo Nelsono Barroso ranka. Kartu jie atstovavo penkių žvaigždučių viešbučiui. Gyvenantys Didžiojoje Britanijoje žino – britai pamišę dėl kepinių ir saldėsių, todėl tokie šou – itin populiarūs, ir sulaukiantys tūkstančių norinčiųjų į juos patekti, mat tai – savotiškas tramplynas į populiarumą, ir pripažinimą.

Kartu su kolega N. Barossu Evaldas sužavėjo griežtumu garsėjančią komisiją šokoladinėmis skulptūromis bei konditerijos šedevrais taip, kad pateko į finalo trejetą. Ir nors pergalę tąkart pelnė kita kulinarų pora, Evaldui dalyvavimas prestižiniame televizijos šou suteikė populiarumą – jis tapo atpažįstamas ir geidžiamas šefas garsiuose restoranuose bei desertinėse.

Sekmadienį Šiaulių arenoje kunigas Leo surengė įspūdingą kulinarinį-teologinį šou.

„Peilis gali būti ir ginklas, ir priemonė maitinti vienas kitą“, – įspėjo užstalės misionieriumi vadinamas dvasininkas. Šiaulių arenoje jis dalijosi receptais, ką daryti, kad skirtingi požiūriai nesugadintų vakarienės džiaugsmo.

Kaip po susitikimo dalijosi šeimos, iš įspūdingo kulinarinio-teologinio šou jos išėjo pamaitintos dvasiškai, atnaujinusios tarpusavio ryšį ir pasiryžimą pastebėti, ko alksta bei trokšta esantis šalia.

Kai sunku taip, kad akyse pradeda tvenktis ašaros, atsidaryk langą, į situaciją pažvelk iš kitos perspektyvos.

Pasak kunigo Leo, šeima nepašaukta būti tobula, ji pašaukta būti ištikima.

„Pjaustydamas svogūnus dažnas verkia. Ką daryti, kad neverktume? Pakelti galvą aukščiau, atidaryti langus, įsileisti gaivaus oro! Panašiai ir šeimoje. Kai sunku taip, kad akyse pradeda tvenktis ašaros, atsidaryk langą, į situaciją pažvelk iš kitos perspektyvos. Kitas būdas, kai svogūnas ima graužti akis – įdėti į šaldytuvą, kad neverktum. Šeimos santykiuose taip pat pravartu kartais save „įdėti į šaldytuvą“, kitaip tariant, atvėsti“, – lygino profesionalus kulinaras dvasininkas.

Kalbėdamas apie antrąjį Jėzaus stebuklą – duonos padauginimą – kunigas Leo akcentavo alkį, kurį kentė žmonės dykumoje. „Kas juos atvedė į dykumą? Tėvai, nes jų pareiga tuomet, kaip yra ir dabar, pamaitinti šeimą ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai“, – sakė svečias, pakvietęs visus Šiaulių arenoje buvusius tėčius atsistoti ir pasižadėti žmonoms savo šeimą maitinti ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu maistu.

Kaip skelbė ELTA, kunigas Leo penktadienį Vilniuje surengė kulinarinį šou poroms „Prieskoniai santuokai“. Ketvirtadienį kavinėje „Mano guru“ dvasininkas žiniasklaidos atstovams gamino savo firminį šiltų uogų desertą.

Žvilgsnis, žodis, atodūsis – ir pajudėjo: tai sena nuoskauda išlindo, tai grubus juokelis.

Kunigo Leo vizito Lietuvoje organizatorė Vijoleta Vitkauskienė yra Lietuvos šeimos centro vadovė, todėl akivaizdžiai regi ne tik sužadėtinių siekį gyventi ilgai ir laimingai, bet ir sunkumus, kuriuos patiria vaikų susilaukusios ar juos užauginusios poros.

„Galime pasistengti maloniai bendrauti, nors kasdienybėje, oi kaip nelengva tiesiog jaukiai pavakarieniauti. Žvilgsnis, žodis, atodūsis – ir pajudėjo: tai sena nuoskauda išlindo, tai grubus juokelis. Santykiams reikia teigiamų impulsų, todėl Lietuvos šeimos centras ir pasikvietė profesionalų kulinarą – kunigą iš JAV L. Patalinghug pasidalinti įžvalgomis apie kasdienį šeimos santykių kūrimą“, – sakė V. Vitkauskienė.

Kaip įsitikino su kunigu Leo kulinarinių šou Vilniuje ir Šiauliuose dalyviai, užstalės misionieriumi tituluotas dvasininkas išties labai įdomi asmenybė, išsiskirianti ypatingu humoro jausmu, įžvalgų taiklumu. Susitikimai su šiuo žmogumi daugybę šeimų pasaulyje įkvėpė dažniau drauge gaminti ir valgant drauge daugiau bendrauti tarpusavyje bei su Dievu.

Londone dirbantis Gasparas ir Vilniuje ką tik studijuoti pradėjusi Krystsina susipažino 2010-aisiais internete. Visgi virtuali draugystė truko neilgai, kurį laiką pabendravus, virtuvės šefas nusprendė, kad santykiai per atstumą yra ne jam.

„Labai nuliūdau dėl tokio jo sprendimo, įtraukiau jį į visus įmanomus „juoduosius sąrašus“, kad jis negalėtų manęs daugiau niekada pasiekti. Tačiau po ketverių metų pagalvojau pažiūrėti feisbuke, kaip jis gyvena. Aš jam tiesiog parašiau: labas, kaip laikaisi. O jis man atrašė kone tą pačią akimirką: o Dieve, negaliu patikėti, kad tu man parašei. Mes pradėjome vėl bendrauti ir po savaitės jis man pranešė, kad nusipirko bilietus į Lietuvą ir mane aplankys“, – antradienio vakarą laidoje „Nuo... iki...“ pasakos Krystsina Fernandes.

Buvau priėjęs tašką, kai turėjau kažką keisti.

Šefui užteko vos kelių viešnagių Vilniuje, kad tvirtai nuspręstų palikti darbą prestižinio Anglijos golfo klubo virtuvėje ir kraustytis pas mylimąją į Lietuvą. „Buvau priėjęs tašką, kai turėjau kažką keisti“, – prisimena jis.

„Prieš tai buvau gavęs pasiūlymą dirbti labai gerame Brazilijos restorane, tačiau tėvas man neleido išvažiuoti. Taip pat norėjau prisijungti prie britų laivybos, armijos ar oro pajėgų kaip šefas, tačiau tėvas man ir to neleido daryti. Todėl šįkart jam tiesiog pasakiau – dabar jau tu privalai mane paleisti“, – pasakos Gasparas Fernandesas.

Gasparo šeimoje priimtina klausyti tėvų, o tėvams – dalyvauti vaikų gyvenime, jiems priimant sprendimus. Nors iš pradžių šefo šeimai nepatiko, kad jis kraustosi į Lietuvą, Gasparas juos nuramino nekaltai sumeluodamas, jog į Vilnių išvažiuoja, nes gavo mokytojo darbą žymioje kulinarijos mokykloje.

Kaip reagavo Gasparo tėvai, sužinoję tikrą jo išsikraustymo priežastį, ką reiškia užsieniečiui atidaryti restoraną Lietuvoje ir kaip atrodo šefo darbas už uždarų durų – jau šį antradienio vakarą 20 val. laidoje „Nuo... Iki...“ per LNK.

„Kūrybiškumas atsiskleidžia tada, kai prarandi baimę kažką daryti. [...] Mano pirmas patiekalas, kai mama mane užtiko virtuvėje, buvo keptas agurkas. Ji sulaukė, kol  jį iškepsiu, tada mes draugiškai jo paragavome ir aš supratau, kad tai – nesąmonė, tačiau neįgijau baimės toliau gaminti. Jeigu ateitų mama ir sakytų „ką tu čia darai? Kokia nesąmonė“, aš, vaikas, iš karto užsisklęsčiau savyje ir galvočiau, kad gal geriau negaminsiu“, – pasakoja kulinaras.

Jis kreipiasi į tėvus pabrėždamas, kad vaikams reikia duoti laisvę ir galimybes kurti, nes kūrybiškumas ateina tada, kai tu pats jį išprovokuoji.

Kulinaras pabrėžia, kad kuo toliau, tuo jo gyvenime kulinarinių triukų yra daugiau ir dėl šios priežasties jis išleido knygą, kurioje sudėta patirtimi jis nori pasidalinti. Tai nėra įprasta receptų knyga su paveiksliuku vienoje pusėje, o receptu kitoje.

„Knygą realiai kūriau apie metus, bet į ją sudėjau savo 25 metus patirties virtuvėje ir kulinariniame gyvenime. Tai yra labiau filosofinė knyga, kurioje stengiuosi paskatinti, kad žmonės atsikratytų savo baimių. Suprantu viena – žmogus dažniausiai nenori gaminti tuo atveju, kai bijo“, – pasakoja autorius.

Jo knyga jau išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Artimiausiu metu ji bus išversta į vokiečių, prancūzų, italų, rusų ir japonų kalbas.

„Prieš šią laidą tikrai labai jaudinausi, naktį net buvo sunku užmigti“, - tokiais žodžiais atlikėja Ingrida Kazlauskaitė pradėjo savo pasirodymą garsiausio Lietuvos šefo Liutauro Čepracko virtuvėje. Tapusi laidos „Lietuvos superšefas. Žvaigždžių iššūkis“ dalyve, mažai gaminanti mergina pirmą kartą į rankas paėmė ir vištienos krūtinėlę su oda.

„Tiesą sakant, dalyvauti kulinarinėse laidose visada atsisakau, bet šįkart pagalvojau – juk nauji metai, reikia patobulėti, be to, man visada buvo paslaptis – kaip visi vištienos krūtinėlėje padaro tą kišenėlę, ir taip dailiai ją prikemša?“ – kalbėjo I. Kazlauskaitė. Į laidą ji ir atvyko tikėdamasi iš L. Čepracko išmokti, kaip gaminti įdarytą vištienos krūtinėlę. Tiesa, pats šefas jai patarti galėjo tik žodžiu, bet pats neturėjo teisės net prisiliesti prie gamybos proceso.

Tuo tarpu I. Kazlauskaitė neslėpė savo jaudulio ir pasimetimo. „Man niekada neteko savo rankomis net išdaryti vištienos krūtinėlės pačiai, parduotuvėje tiesiog taupydama laiką visada perku jau paruoštą filė“, - kalbėjo mergina. Lupdama nuo krūtinėlės odą, atlikėja L. Čepracko net pasiteiravo, ar vištai tai nesukelia skausmo.

„Kartais aš net nesuprasdavau visų žodžių, kuriuos man Liutauras sakydavo... bet išmokau tikrai nemažai, manau, daugiau neapiberčiau jo tokiais kvailais klausimais“, - atvirai apie savo potyrius laidoje kalbėjo I. Kazlauskaitė. „Liutauras – griežtas, reiklus, jam reikia maksimalaus rezultato, todėl pradžioje tikrai jo prisibijojau. Vienu metu išvis buvo apėmusi neviltis“, - pasakojo laidos „Lietuvos superšefas. Žvaigždžių iššūkis“ dalyvė.

Komandoje su I. Kazlauskaite gaminti mokėsi ir Gintarė Karaliūnaitė – Canuel, pripažinusi, kad užuot gaminusi maistą daug mieliau plautų grindis. Matėsi, kad L. Čeprackui merginų komanda taip pat kainavo nemažai kantrybės, tačiau ant plauko kabėjo ir jo paties reputacija – patiekti savo svečiams nevalgomų patiekalų būtų nesuvokiama.

Atlikėjos varžėsi su pirmo laidos sezono nugalėtojais – superšefu Arnu Petroniu bei antrą vietą laimėjusiu Andriumi Baleženčiu, o patiekalų vertinti atvyko žurnalistas Andrius Užkalnis, atlikėja Girmantė Vaitkutė ir aktorius Leo Pobedonoscevas. Ar L. Čeprackui pavyks dalį savo žinių žodžiu perduoti virtuvės naujokėms, o gal jis patirs gėdą savo paties laidoje? Visos naujienos ir netikėtumai – atsinaujinusioje laidoje „Lietuvos superšefas. Žvaigždžių iššūkis“ jau šį šeštadienį 17 val. per LNK.

Robertas Ščesnavičius gyvena dviejuose pasauliuose: pragmatiniame ir filosofiniame. Žinomo virtuvės šefo požiūris į televiziją – taip pat dvejopas.

– Kas yra televizija Robertui Ščesnavičiui?

– Esu dvejopas žmogus. Todėl ir mano požiūris į televiziją – dvejopas. Gyvenu pragmatiniame pasaulyje, naudojuosi jo paslaugomis, privilegijomis, galimybėmis. Tačiau turiu ir kitą savo pusę – filosofinę.

Daug metų dirbu ir televizijoje, todėl negaliu jos peikti. Ir tas darbas man nėra nemalonus. Laidos apie kulinariją – informacinės, šviečiamosios. Skandaluose nedalyvauju, jų nekuriu. Esu tylus, ramus žmogus.

Tačiau kita, filosofinė, mano pusė teigia, kad televizija – blogis. Žmonės nutolsta nuo tikrojo pasaulio, sąmoningumo, vertybių, tikrų jausmų, teisingų daiktų. Vienintelė jų tikrovė – televizijos ir kompiuterio ekranas. Ir daugelis to nuo tikrovės neskiria. Ką sako ir formuoja ekranas, žiūrovams yra tiesa. Tai baisu, nes televizijoje labai daug simuliacijos, bukinančių, tuščių laidų.

Žmogus turėtų būti sąmoningesnis, daugiau filosofuoti, įžvelgti tikrąsias vertybes. Beje, taip, aš žiūriu televiziją.

– Ką žiūri Robertas?

– Lietuvoje – LRT. Yra neblogų laidų. Patinka per šią televiziją demonstruojami istoriniai, biografiniai filmai. Patiko neseniai rodytas filmas apie karo metų Vokietiją. Tiesa, lietuviškų serialų  nežiūriu

Dažniausiai žiūriu "Discovery". Labai patinka Morgano Freemano vedama laida "Through the Wormhole", mokslininko Stepheno Hawkingo laidos apie kosmosą, mokslą, visatą, egzistenciją. Dar imponuoja laida per "Discovery" – "How the Universe Works", kanalas "Animal Planet". Pastaruoju metu dėl propagandos, politikos mažiau žiūriu rusiškų kanalų.

– Jūsų lietuviškieji televizijos kanalų topai?

– Dažnai žiūriu "Teisę žinoti", "Dėmesio centre" ir visas informacines žinias.

Šou laidų nemėgstu, nors kartais pažiūrėdavau šokių projektus, žiūrėjau ir "Dainų dainą".

– Ko trūksta mūsų televizijoms?

– Daug laidų pernelyg pigios, pramoginės laidos tuščios, banalios. Nežiūriu tokių kaip "Mano vyras gali" ir panašių. Nepatinka!
Tačiau nesmerkiu kūrėjų: jei žmonėms to reikia – jų teisė. Suprantu, kad televizijos yra komercija. Ir koks žmonių sąmoningumas, socialinis poreikis, tai ir demonstruojama. Kokie esame, tą ir gauname.

– Ko, kaip žiūrovas, pasigendate lietuviškuose kanaluose?

– Pasigendu tokių laidų, kurias matau užsienio kanaluose. Taip pat gerų, bet ne lėkštų, nebanalių filmų.

Įjungiu televizorių, o ten dažnai rodo filmus, pavyzdžiui, su Stevenu Seagalu. Iškart išjungiu – negaliu žiūrėti. Deja, dabar nerodo senų, klasikinių filmų. Žiūrint "Kaukazo belaisvę" apėmė nostalgija.

Norėčiau, kad rodytų senus, klasikinius Ingmaro Bergmano, Michelangelo Antonionio, Federico Fellini filmus. Pastarąjį režisierių dievinau, mačiau visus filmus. Deja, jie turbūt dulka stalčiuje, skirti gurmanams.

– Turite mėgstamus laidų vedėjus?

– Nemėgstamų nėra. Patinka Rūta Mikelkevičiūtė, Ugnės Skonsmanaitės ir Tomo Ališausko duetas, nors pramoginių info šou laidų nežiūriu. Jie – faini žmonės, gerai parašyti tekstai, kuriuos Ugnė ir Tomas gerai atkalę, neblogas humoras.

– Klausimas kitam, filosofiniam Robertui: ką reikia daryti, kad būtų daugiau kitokių laidų? Ar nuo komercijos nepabėgsime?

– Gal tam pasmerkti? Lietuvos rinka maža. Išsivysčiusių užsienio šalių laidos kitokios, didesnės finansinės galimybės. Labai gaila, nes televizija turėtų atlikti ir edukacinį vaidmenį.

– Tačiau juk kokį žiūrovą ugdysime, auginsime, tokį ir turėsime? Kaip sakoma, ką sėsi, tą ir pjausi.

– Taip. Todėl daugiau ir aktyviau turėtų dirbti edukacijos srityje valstybinė televizija. Nors per LRT būna neblogų laidų. Tiesa, nesmerkiu ir komercinių televizijų.

– Beje, virtuvės šefas neprasitarė apie kulinarines laidas.

– Specialiai nežiūriu dažnai, nes nejausdamas pradėsiu kopijuoti, perimti patiekalų gaminimo technologiją. Noriu išlaikyti savo stilių. Tačiau pažiūriu Gordono Ramsay, daug rečiau – Jamie Oliverio laidas. Pastarasis – populiarus žmogus, gerai išreklamuotas prekės ženklas, tačiau matau užkulisius, dirbu kulinarijoje ir manęs jo laidos neįtikina.

– Apie ką būtų laida pagal Robertą Ščesnavičių, jei nevaržytų jokios galimybės?

– Vis dėlto kurčiau laidas apie kulinariją. Nepatinka pernelyg dideli kulinarijos šou, kur laidas veda neprofesionalai, ir juokinga, kai jie vertina profesionalų darbą. Tai parodija, nors žmonės jas mėgsta.

Norėčiau gero kulinarijos šou su auditorija. Turiu tokią svajonę, galbūt ji išsipildys. Deja, kulinarinės laidos Lietuvoje trumpalaikės ir nepopuliarios.

Jau šį šeštadienio rytą 10 val. Per BTV laidoje „Šefas rekomenduoja” garsusis virtuvės meistras Robertas klaus ar dažnai savo patiekalų gamyboje naudojate netradicinius ingredientus? Jis rekomenduoja išdrįsti į pirkinių krepšį įsimesti kokoso pieno pakuotę. Šis produktas, plačiai naudojamas Pietryčių Azijos virtuvėje, yra nepakeičiamas  pagardas troškiniams, padažams ar net sriuboms.  Šeštadienio rytą BTV žiūrovai išvys kaip garsus šefas gamina „Satay” padažą su žemės riešutų sviestu ir kokoso pienu, kuriuo pagardins kiaulienos išpjovą. Robertas Ščesnavičius įsitikinęs, padažas, kurio šaknys slypi tajų virtuvėje, yra universalus ir juo galima stebinti svečius prie daugelio tradicinių kepsnių. Tačiau kokoso pieno žymus šefas nepataria naudoti kasdien, nors jame gausu lengvai virškinamų riebalų, mažai cholesterolio, – tai išskirtinai kaloringas gėrimas – vienoje jo stiklinėje yra 467 kcal!

Keptos kiaulienos file su daržovėmis ir „Satay“ padažu receptas:

2 morkos,
Saulėgražų aliejus (kepimui),
0.5 kg. kiaulienos filė,
2 svogūnai,
2 česnakai,
2 geltonosios paprikos,
200 g. šviežių žirnelių su ankštim,
200 g. šviežių šparaginių pupelių,
100 g. žemės riešutų,
3 valg. š. žuvies padažo,
ryšelis šviežios kalendros,

PADAŽAS:

3 valg. š. riešutų sviesto,
300 ml. kokoso pieno,
100 g. pomidorų pastos, 
čili pipirų prieskoniai pagal norus.

Liesą kiaulienos išpjovą supjaustykite nedideliais gabaliukais, pabarstykite pipirais, druska, mėsos prieskoniais ir apkepinkite saulėgražų aliejuje iš abiejų pusių. Tuo metu supjaustytas daržoves (papriką, svogūnus , šparagines pupeles, morkas) sudėkite į keptuvę, įpilkite žuvies padažo,  pabarstykite kalendra ir kepkite ant silpnos ugnies 10-15 min. Vėliausiai  sudėkite žirnelius su ankštimis ir riešutus. Kepimo pabaigoje į keptuve įpilkite kokoso pieno, įdėkite riešutų sviesto, čili prieskonių ir pomidorų pastą. Patroškinkite dar 10-15 min. ir tiekite ant stalo.
Kokius netradicinius ingredientus pataria naudoti Robertas? Koks jo mėgstamiausias patiekalas su kokoso pienu? Ir ko dar trūksta kiekvieno lietuvio virtuvėje?