Renginys pradėtas J. Naujalio „Lietuva brangi“ – ją atliko visų susirinkusių choras.

„Ši diena primena mums, kokia ypatinga yra mūsų kultūros bendruomenė, o jos siekis augti ir tobulėti yra mūsų didžiausias turtas. Savo darbais, kultūrinėmis iniciatyvomis jūs skatinate dialogą, gyventojų kūrybiškumą, plečiate kultūrinę idėjų erdvę“, – sveikindamas šventės dalyvius sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Inovacijos: pasitelkus šiuolaikines technologijas į šventės dalyvius ekrane kreipėsi ir J. Naujalis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nominantų rikiuotė

Pernai gimusi idėja pratęsta ir šiemet: svariausių laimėjimų pasiekusiems, įdomiausių iniciatyvų autoriams įteikti apdovanojimai.

Už reikšmingą indėlį į istorinių pastatų, paminklų ir vietovių atgaivinimą, sutvarkymą, jautrumą paveldo aplinkai ir sėkmingą jos integravimą į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, už svarų indėlį kuriant naujus traukos taškus Kauno rajone kultūros smaragdas atiteko Gintarui Prikockiui, bendrovės „Erdvės norma“ architektui.

„Jausmas – nuostabus. Tikriausiai visiems žmonėms yra svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems. Tai, kad tapau Kauno rajono kultūros smaragdo savininku, man labai netikėta“, – jaudulio neslėpė apdovanojimą atsiėmęs architektas.

G. Prikockis parengė Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios restauravimo ir aplinkos sutvarkymo projektus. Atgimusi gotikinė bažnytėlė ir šalia jos įrengta aikštė tapo vienu stipriausių traukos centrų pakaunėje. Ši vieta skirta ne tik tikintiesiems, bet ir kultūrai, turizmui, aktyviam poilsiui. Architektas G. Prikockis yra ir būsimų Zapyškio keleivių paviljono ir informacinio centro projektų autorius.

Smaragdinio švyturio statulėlės, dar vadinamos smaragdžiukais, įteiktos Zitai Butiškytei, Garliavos kultūros centro režisierei, renginių organizatorei, Laimutei Dzedaravičienei, Samylų kultūros centro meno vadovei, Vidai Sniečkuvienei, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus muziejininkei, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovui Egidijui Stancikui ir Kauno valstybinės filharmonijos vadovui Justinui Krėpštai. Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovui Benjaminui Želviui skirtą apdovanojimą atsiėmė ir perduos teatro solistė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča, o dailininkui Antanui Obcarskui jis asmeniškai bus įteiktas vėliau.

Dar dvylikai pasižymėjusių kultūrininkų meras įteikė padėkos raštus ir apdovanojo atminimo medaliais.

Nominantas: Kultūros smaragdas atiteko G. Prikockiui, bendrovės „Erdvės norma“ architektui. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Derlingi metai

V. Makūnas pasidžiaugė, kad praėjusieji metai kultūros lauke buvo išties derlingi, o iniciatyvos įvertintos net tarptautiniu mastu. Pafose (Kipras) vykusiame Europos kultūrinio turizmo tinklo forume Kauno rajone kultūros reikmėms pritaikyta žemkasė „Nemuno7“ pelnė trečią vietą upių paveldo kategorijoje. Raudondvario dvaras už projektą „Istorinis kelias: Raudondvaris–Bauskė“ triumfavo Europos regioninio vystymo fondo „Interreg“ apdovanojimuose.

Besibaigiantys Tado Ivanausko sodybos Obelynėje fasado ir vidaus tvarkybos darbai muziejininkams ir visuomenei atskleidė netikėtų paslapčių. Atgimstančiame objekte užmegztos naujos ir išlaikytos buvusios kultūros paveldą saugančios kultūrinės iniciatyvos, plėtojančios Obelynės sodybos identitetą ir vietos gyventojų kultūrinį tapatumą. Jau ketvirtus metus kartu su vietos bendruomene vyksta T. Ivanausko puoselėto sodo išsaugojimo projektas „Auginam Obelynę”, kurio metu į Akademijos, Ringaudų ir kitų Kauno rajono seniūnijų kiemus ir sodus iškeliavo per 260 įskiepytų sodinukų iš senojo prof. T. Ivanausko sodo. Muziejaus lankytojus sužavėjo šilti liepos muzikiniai vakarai, besiplečiantis folkloro festivalis „Obelynės Žolinė”. Didelio susidomėjimo sulaukė jaukiai papuošta kalėdinė sodyba ir senųjų žaisliukų paroda, įvyko pirmasis tarptautinis dailininkų pleneras „Obelynė – žalia, žalia“.

Kultūros paslaugų prieinamumą gerino Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įrengdama penkis knygomatus tankiai gyvenamose Akademijos, Alšėnų, Garliavos, Domeikavos ir Užliedžių seniūnijose.

Šiuolaikiškai: virtuozas Gabrielius Batutis J. Naujalio kūrinius adaptavo elektrinei gitarai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepamirštas projekto „Kaunas 2022“ kultūrinis palikimas – tęsiamos unikalias ir įvairialypes Kauno rajono seniūnijas išskiriančios originalios kūrybinės idėjos. Šiemet šešiolikai projektinių paraiškų įgyvendinti skirta 200 tūkst. eurų.

Kultūros sostinės metai neapleido pakaunės ir 2023-iaisiais: mažąja Lietuvos kultūros sostine tapusi Kulautuva surengė gausybę renginių ir visiems dovanojo nepamirštamų įspūdžių.

Ši diena primena mums, kokia ypatinga yra mūsų kultūros bendruomenė, o jos siekis augti ir tobulėti yra mūsų didžiausias turtas.

Sėkmingai suorganizuotos valstybinės šventės ir Kauno rajoną reprezentuojantys tradiciniai renginiai: Valstybės dienos šventė Raudondvaryje, „Pėdos marių dugne“ Samylų įlankoje, tradicinis roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“. Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ išsiskyrė savo baigiamąja dalimi – cirko pasirodymu, kuris buvo sukurtas pagal aitvaro mitologiją, pasitelkiant gerai žinomą italų režisierių Roberto Magro ir jo komandą iš visos Europos.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, reprezentacinė Kauno rajono vieta, pastaraisiais metais tapo Lietuvoje gerai žinomu profesionalaus meno ir turizmo traukos tašku.

Kryptingai veikla tęsiama puoselėjant mūsų vertybinį pamatą – etninę kultūrą. Rugsėjį Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje įvyko Kauno rajono tautodailininkų paroda „Etnografijos kodas“. Parodoje dalyvavo 60 tautodailininkų, kurie pristatė 456 darbus. Parodos metu buvo atrinkti šeši Kauno rajono tautodailininkų darbai, kurie bus eksponuoti šiųmetėje Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ nacionalinės liaudies dailės parodoje „Iš šerdies“.

Apibendrinimas: Kauno rajono kultūros bendruomenė – didelė ir stipri jėga, puoselėjanti etninį palikimą ir atvira naujovėms. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Vyko ir Nacionalinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ regioninis turas. Pirmųjų vietų laimėtojai – Kazimieras Martinaitis (medžio skulptūra), Vida Sniečkuvienė (šiaudiniai sodai) ir Ričardas Grekavičius (kalvystė) atstovavo Kauno rajonui šiemet sausio 6 d. Kretingos muziejuje vykusiame finaliniame renginyje. Antano ir Jono Juškų muziejaus muziejininkė V. Sniečkuvienė pasipuošė Aukso vainiku, tapusi geriausia 2023 m. taikomosios dailės kūrėja.

Džiugino ir tautodailės studijos „Piliuona“ tarptautiniai įvertinimai – studijos narių darbai eksponuoti Bulgarijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Italijoje ir Suomijoje.

Italijos miestuose kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvai plačiai garsino Kauno rajoną ir jam sėkmingai atstovavo festivaliuose ir konkursuose. Itin sėkmingi metai buvo Kauno rajono Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupei „Ąžuolas“, kuri pelnė jau antrąjį „Aukso paukštės“ apdovanojimą.

Aukštais įvertinimais ir sėkminga koncertine veikla džiugino Babtų kultūros centro moterų choras „Gynia“ (vadovė Danutė Šakalienė), Vandžiogalos laisvalaikio salės jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Verpetukas“ (vadovė Jorinta Radavičienė), Ežerėlio kultūros centro Ringaudų laisvalaikio salės kolektyvai: folkloro ansamblis „Ringauda“ ir sutartinių giedotojų grupė „Gaudė“ (vadovė Liuda Liaudanskaitė), liaudies muzikos ir šokių ansamblis „Rasa“ (vadovai Gintaras Vilčiauskas ir Darius Žilinskas).

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius pasidžiaugė, kad Kauno rajono kultūros bendruomenė – didelė ir stipri jėga, puoselėjanti etninį palikimą ir atvira naujovėms. Tai liudijo ne vienas šio renginio akcentas.

Vienybė: visi kartu dainavo „Lietuva brangi“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dėkojo ir J. Naujalis

Šiuolaikinėmis technologijomis į šventės dalyvius ekrane kreipėsi ir J. Naujalis, dėkojo, kad kultūros darbuotojai padeda nepamiršti savo tautos tradicijų, skatina meilę kultūrai, menui, praturtina kiekvieno žiūrovo ar klausytojo vidinį pasaulį, ieško ir puoselėja savo krašto kultūrinį identitetą.

„Dar trumpai akimirkai noriu sugrįžti prie jubiliejinės Dainų šventės. Jos žygis, įprasmindamas šį neeilinį reiškinį, po Lietuvą tęsiasi visus metus įvairiomis akcijomis. Viena jų – Dainų šventės ąžuolo sodinimas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Noriu, kad vieną iš šimtmečio girios ąžuolų pasodintumėte mano krašte, Raudondvaryje, kuris dar ateinančius šimtmečius savo plačiomis šakomis apglėbtų visus savo tautos tradicijas saugančius kūrėjus“, – kalbėjo Dainų šventės patriarchas. Šį J. Naujalio prašymą renginio pabaigoje išpildė Kauno rajono meras.

Dovana: kultūros darbuotojams koncertavo Kastytis Kerbedis. / E. Mališausko nuotr.

„Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, pavertusi ir šią datą savo propagandos dalimi. Tradiciškai per Kultūros dieną keliama Taikos vėliava, deja, plevėsavo ir Donecko karo zonoje, patvirtindama imperialistinius tikslus. Kraugerys dar kartą įrodė, kad jo rankose net gražūs ir taikūs dalykai tampa kruvino plano dalimi“, – penktadienį feisbuke rašė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jo teigimu, artimos Kultūros dienos sąsajos su Rusija, prieštaringai vertinamu Taikos vėliavos komitetu reikalauja iš naujo įvertinti šią tradiciją ir balandžio 15-ąją švęsti Pasaulinę meno dieną.

Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, pavertusi ir šią datą savo propagandos dalimi.

„Todėl kviečiame visuomenę nuo šiol balandžio 15 dieną švęsti Pasaulinę meno dieną, kaip tai daryti skatina ir UNESCO, o vietoje Taikos vėliavos iškelti Ukrainos vėliavą“, – pažymi ministras.

Jis yra teigęs, jog ministerija dėl siekio Kultūros dieną pakeisti Pasauline meno diena kreipsis į Seimo Kultūros komitetą.

Ministro kvietimui švęsti Pasaulinę meno dieną antrino ir minėto komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Kultūros dienos ištakos siejamos su vadinamuoju Rericho paktu.

1935-aisiais Jungtinių Valstijų prezidentas Franklinas Rooseveltas (Franklinas Ruzveltas) ir 20 Centrinės bei Pietų Amerikos šalių atstovų pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Tai buvo pirmasis tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti.

Anot ministerijos, balandžio 15-oji kaip Kultūros diena minima nuo 2006-ųjų.

Autoriai taip pat įvairių kartų – nuo jaunųjų, neseniai sąjungą papildžiusių, tačiau jau pasižymėjusių autorių, tokių kaip Gabrielė Aleksė, Domas Mykolas Malinauskas, Lukas Šiupšinskas, iki grandų, tokių kaip Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Pranas Griušys, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltė, Miglė Kosinskaitė ir t. t.

Kūrinius galima įsigyti, parodos lankymas yra nemokamas.

Atidarymas vyks rytoj, balandžio 15 d., 15 val. Paroda tęsis iki gegužės 13 d.

Galerijos adresas – Drobės g. 62-308, Kaunas.

„Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, pavertusi ir šią datą savo propagandos dalimi. Tradiciškai per Kultūros dieną keliama Taikos vėliava, deja, plevėsavo ir Donecko karo zonoje, patvirtindama imperialistinius tikslus. Kraugerys dar kartą įrodė, kad jo rankose net gražūs ir taikūs dalykai tampa kruvino plano dalimi“, – penktadienį feisbuke rašė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jo teigimu, artimos Kultūros dienos sąsajos su Rusija, prieštaringai vertinamu Taikos vėliavos komitetu, reikalauja iš naujo įvertinti šią tradiciją ir balandžio 15-ąją švęsti Pasaulinę meno dieną.

Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta, daugybė kultūros paveldo vertybių virto griuvėsiais, o Taikos vėliavą ilgainiui ėmė naudoti prokremliški aktyvistai.

„Todėl kviečiame visuomenę nuo šiol balandžio 15 dieną švęsti Pasaulinę meno dieną, kaip tai daryti skatina ir UNESCO, o vietoje Taikos vėliavos iškelti Ukrainos vėliavą. Kreipsimės į Seimo Kultūros komitetą, sieksime koreguoti Atmintinų dienų įstatymą ir išbraukti jame Kultūros dieną, o balandžio 15 dieną Lietuvoje paskelbti Pasauline meno diena“, – pažymi ministras.

Ministrui feisbuke antrino ir komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis, jis teigė pritariantis tokiai idėjai.

„Ilgainiui šią kilnią idėją savo imperiniams tikslams pasisavino profašististinės visa griaunančios ir žmogiškumą naikinančios Rusijos propagandistai, o judėjimą simbolizuojanti Taikos vėliava suplevėsavo apsišaukėliškos Donecko „respublikos“ kontekste, kuo galutinai buvo diskredituota ši misija“, – rašė V. Juozapaitis.

„Pritariu ir Kultūros ministro paskelbtai idėjai balandžio 15 minėti kaip UNESCO patvirtintą Pasaulinę meno dieną, kas suteiktų naujų atspalvių ir formų, puoselėjant kultūrą, kaip Lietuvos valstybės sielą“, – pažymėjo parlamentaras.

Kultūros dienos ištakos siejamos su vadinamuoju Rericho paktu.

1935-aisiais Jungtinių Valstijų prezidentas Franklinas Rooseveltas (Franklinas Ruzveltas) ir 20 Centrinės bei Pietų Amerikos šalių atstovų pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Tai buvo pirmasis tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti.

„Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta, daugybė kultūros paveldo vertybių virto griuvėsiais, o Taikos vėliavą ilgainiui ėmė naudoti prokremliški aktyvistai“, – pažymima Kultūros ministerijos penktadienį išplatintame pranešime.

Anot ministerijos, balandžio 15-oji kaip Kultūros diena minima nuo 2006-ųjų.

Siekiant saugoti vieniems kitus ir vengti kontaktų, padėkos raštai ir simbolinės dovanos kultūros darbuotojams buvo perduoti.

„Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone turime daugybę kūrybiškų ir kultūrą mylinčių žmonių. Savo atsidavimu, nuoširdumu ir originaliomis idėjomis, išmone Jūs praturtinate viso rajono kultūrinį gyvenimą, puoselėjate mūsų tradicijas. Sveikinu visus kultūros darbuotojus ir linkiu, kad Jums nepritrūktų kūrybinio polėkio, atkaklumo, šviesių minčių ir įkvėpimo!“ – sveikina Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Padėkos raštai už kūrybišką žvilgsnį į kultūrą įteikti Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ vadovei Birutei Oželienei ir Kvietinių skyriaus folkloro kolektyvo „Kveitys“ vadovei Reginai Jokubaitytei, Kretingalės kultūros centro meno skyriaus vadovei Violetai Lisovaitei ir kapelmeisteriui Juozui Staniuliui, Priekulės kultūros centro režisieriui Donatui Savickiui, Vėžaičių kultūros centro meno vadovei Ramutei Pozingienei ir choreografei Ingridai Sutkienei, Veiviržėnų kultūros centro meno skyriaus vadovei, laikinai einančiai direktoriaus pareigas, Neringai Žemgulienei ir Judrėnų skyriaus teatro režisierei Vilijai Norvilienei. Taip pat Dovilų etninės kultūros centro meno skyriaus vadovui Donatui Bielkauskui, J. Lankučio viešosios bibliotekos vyresniajai bibliotekininkei kraštotyrai Giedrei Ilginienei bei Gargždų krašto muziejaus direktorei Sigitai Bučnytei.

Įprastai Kultūros dieną vyksta gyvi renginiai, tarptautinės konferencijos, forumai, koncertai, parodos, akcijos, kuriuos įprasmina iškeltos vėliavos, simbolizuojančios Taikos per Kultūrą idėją, dvasines bei materialines kultūros vertybes.

Nors toks gyvas kultūros bangavimas neįsivaizduojamas šiandieniniame pasaulio pandemijos fone, koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ nepaliaujamai ieško kūrybos bei judumo – plačiai skleisdama sparnus naujiems iššūkiams.

„Kad nors trumpam mūsų sielos pakiltų!“ – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ Kultūros dieną pasitiko su atrakcija – išsikerojęs per tris Laisvės alėjos juostas, garsais užliejo simbolinę kauniečių gatvę, siųsdamas muzikinius sveikinimus, kuriuose – žinutė visiems – auginkime kultūrą.

„Šiandien, minint Pasaulinę kultūros dieną, mintimis nusikeliu į jos ištakas – 1935-uosius, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo ratifikuotas Rericho Paktas – sutartis dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu, o šios dienos simboliu pasirinkta Taikos vėliava – meno, mokslo ir religijos simbolis. Nuo Pakto ratifikavimo praėjo beveik 90 metų, tačiau Rericho skleistos idėjos, jo tikėjimas kultūros galia ir ją kuriančių žmonių misija išliko. Kultūra galinga, nes augina tarpusavio supratimą, atjautą ir toleranciją – tai, ko mūsų visuomenei šiandien labai reikia“, – sakoma premjerės sveikinime. 

Kultūra galinga, nes augina tarpusavio supratimą, atjautą ir toleranciją – tai, ko mūsų visuomenei šiandien labai reikia.

Pasak I. Šimonytės, apmaudu, kad antrus metus iš eilės Pasaulinė kultūros diena pasaulyje minima ypač sudėtingomis sąlygomis, kai, ginantis nuo mirtino viruso, tenka riboti socialinius kontaktus, nevyksta kultūros renginiai, nutilusios teatrų ir koncertų salės. Vis dėlto priverstinė kultūros erdvės tyla leido mums suvokti, kokia privilegija  yra atvertos muziejų ar bibliotekų durys, spektaklyje ar operoje praleisti vakarai.

„Todėl šiandien noriu ne tik pasveikinti visus kuriančius ir puoselėjančius kultūrą, bet ir patikinti, kad matau, suvokiu ir jaučiu Jūsų darbų prasmę ir svarbą. Linkiu, kad galėtume kuo greičiau saugiai grįžti prie įprastinio gyvenimo ir darbo ritmo, ir tikiu, kad šis nelengvas laikotarpis tapo ne kūrybiškumo ir energijos praradimo laiku, bet paskatino naujų iniciatyvų ir idėjų atsiradimą, braižys jūsų kūrybinius žemėlapius, kuriuos padėsite mums atrasti ir atsiversti“, – teigia Vyriausybės vadovė.

Pasaulinės Kultūros dienos tradicija užgimė dar 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone, kur dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų. Sutartį dėl kultūros vertybių išsaugojimo inicijavo Nikolajus Rerichas, suvokęs, kad nesaugomos jos gali pražūti. Ši sutartis vėliau tapo kitų tarptautinių kultūros paveldo vertybių išsaugojimo sutarčių pagrindu. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji – Kultūros diena – įteisinta kaip atmintina diena.

Balandžio 15 d. 9 val. Taikos vėliava suplazdės Klaipėdos piliavietėje – istorinėje miesto vietoje, tampančioje svarbiu kultūros židiniu. Vėliavą kels Klaipėdos kultūros magistrai, o Socialinių mokslų kolegijos studentai, vadovaujami renginio iniciatoriaus ir režisieriaus Mariaus Tumšio, padės miestui padovanoti  penkiasdešimt Taikos vėliavų kultūrinių organizacijų atstovams. Renginio metu muzikuos Klaipėdos džiazo orkestras.

Į atvirų durų dienas kviečia:

1. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus atvers savo fondus ir lankytojų saugyklose lauks nuo 10 iki 16 val. Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda.

2. Imanuelio Kanto bibliotekos filialai (išskyrus Girulių) bus atviri visą dieną. Bibliotekininkai laukia norinčių susipažinti su bibliotekos veikla ir siūlomais užsiėmimais bei edukacinėmis programomis.

3. Tautinių kultūrų centras kviečia į O. Kasabovos ir S. Kancevyčiaus parodą „Karpatų portretai“ nuo 8 iki 17 val. K. Donelaičio g. 6B, Klaipėda (Skulptūrų parke).

4. Kultūros centras Žvejų rūmai visus norinčius susipažinti su kultūros centro veikla ir tuos, kurie norėtų savanoriauti, kviečia į susitikimą nuo 13 val. iki 15 val. 212 kab. Taikos pr. 70, Klaipėda.

5. Kultūrų komunikacijų centras kviečia pasinaudoti unikalia galimybe nuo 10 iki 12 val. dalyvauti ekspozicijos nuėmimo procesuose. Ekskursiją po rūmų užkulisius ves KKKC vadovas Ignas Kazakevičius ir Inga Norkūnienė su šuniuku Kuršiu.

6. Si:said galerija kviečia susipažinti su galerijos veikla ir aplankyti Ai Sugiura (Japonija) parodą „Keletas pastebimų pavasario atėjimo ženklų“ nuo 14 iki 17 val. Daržų g. 18, Klaipėda.

7. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ nuo 17.00 val. iki 18.00 val. organizuos atvirų durų dieną savo buveinėje kviesdami ir į atvirą Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ repeticiją. S. Nėries g. 5, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas, 312 ir 313 auditorijos.

8. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“ kviečia 10.00 val. į muzikines dirbtuves (muzikos vadovas Paulius Barzinskis), o nuo 10.00 iki 13.00 val. į meno dirbtuves (piešimas, kiaušinių dažymas ir kt.). Debreceno g. 48, Klaipėda. Ketinančius užsukti, bendrija prašo iš anksto pranešti el. paštu klaipviltis@gmail.com

9. Šokių mokykla CODA – atviros šokių pamokos Kultūros fabriko 5 aukšte ir PC „Mega Plaza“ 3 aukšte nuo 17 iki 19 val.

10. Džiazo orkestras laukia naujose patalpose Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų fakulteto salėje ir studijoje nuo 10 iki 13 val. Bijūnų g. 17, Klaipėda.

11. Klaipėdos lėlių teatras nuo 10 iki 14 val. lauks norinčių susipažinti su teatro dirbtuvėmis ir spektakliais. Turgaus g. 9, Klaipėda.

12. VšĮ „Edukateka“ kviečia susipažinti su liaudies kolektyvų „Aušrinė“, „Spacierius“ bei „Samborinis“ veikla nuo 12 iki 15 val. Minijos g. 45, Klaipėda.

13. Maltos ordino pagalbos tarnyba laukia svečiuose Smiltelės g. 22 (Litorinos mokykla), nuo 13 iki 16 val.

14. Asociacija „Klaipėdos krašto auksakalių cechas“ kviečia apsilankyti nuo 10 iki 18 val. Tomo g. 13, Klaipėda. Atėjusieji sužinos apie Klaipėdos krašto auksakalių cechą, jo veiklą ir apžiūrės jo narių sukurtų papuošalų ir objektų ekspoziciją.

15. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Bibliotekos darbuotojai papasakos apie senojo pastato istoriją, pristatys bibliotekos naujas paslaugas bei kvies padiskutuoti apie bibliotekininko darbo specifiką. Visi dalyviai turės galimybę įsigyti nemokamą skaitytojo bilietą (reikia turėti su savimi asmens dokumentą). Kultūros dienos proga biblioteka dovanos ir edukaciją „Popieriaus dirbtuvės su velykinėmis aplikacijomis“. Išankstinė registracija: 11 val. ekskursija vaikams, trukmė 1 val. Registracija tel. (8 46) 34 17 26 arba el. p. vaikams@klavb.lt. 16 val. ekskursija suaugusiems, trukmė 1 val. Registracija tel. (8 46) 41 25 29 arba el. p. daiva.n@klavb.lt. 10 val. edukacija „Popieriaus dirbtuvės su velykinėmis aplikacijomis“ Edukacinėje Erdvėje (H. Manto g. 9A). Trukmė 1 val. Registracija tel. (8 46) 41 25 32 arba el. p. erdve@klavb.lt

16. Socialinių mokslų kolegija 14 val. kviečia į kultūrinį eksperimentą – diskusiją „Ar kultūra turi etiketę?“ Nemuno g. 2, Klaipėda.

Į Kultūros dienos minėjimą įsitrauks ir tokios organizacijos kaip Etnokultūros centras, Klaipėdos koncertų salė, Klaipėdos dramos teatras, Žvejų rūmų „Bendruomenės namai“, Tautinių kultūrų centras, Kultūros fabrikas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos dailininkų sąjunga, Apeirono teatras, asociacija „Menų zona“. Tikimasi, kad jų bus dar daugiau.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti ir pildyti programą.