Skelbiama, kad konkurse eiti muziejaus vadovo pareigas D. Cibulskienė buvo vienintelė kandidatė. Ji Maironio lietuvių literatūros muziejui vadovauja nuo 2019 metų.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Šis muziejus yra poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio namuose Kaune bei kituose ekspoziciniuose padaliniuose lietuvių raštijos ir literatūros vertybes bei Lietuvos rašytojų kūrybinį palikimą pristatantis muziejus.

Piniginių sumų ieškovas kol kas neįvardija.

Anksčiau R. Gudauskas prašė tik panaikinti naujojo vadovo konkurso rezultatus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra Kultūros ministerija, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir per ginčijamą konkursą išrinkta bei darbą jau pradėjusi naujoji jos vadovė Aušrinė Žilinskienė.

R. Gudausko advokatė Ramunė Šaikuvienė per teismo posėdį antradienį sakė, kad reikalavimo tikslinimai yra paruošti. Pasak jos, atsakovas, Kultūros ministerija, per ankstesnius posėdžius galutinai patvirtino, kad konkursą sudarė dvi dalys: testas raštu ir testas žodžiu. Už testą raštu R. Gudauskas per konkursą gavo 8, už testą žodžiu – 7, už praktinę užduotį – 9, bendras rezultatas – 16 balų.

Tuo metu laimėtoja A. Žilinskienė 7,6 balo gavo už pokalbį, 7,6 balo – už praktinę užduotį, 9,1 balo – už testą, testas žodžiu įvertintas 8,34 balo. Galutinis rezultatas – 15,95 balo.

„Tai ką mes matome? Kad daugiau surinkęs netapo laimėtoju“, – per teismo posėdį antradienį sakė advokatė.

„Mes matome, kad laimėtoju turi būti paskelbtas ieškovas, dėl turtinės ir neturtinės žalos – Klaipėdos apygardos teismas suformavo naują praktiką, kad gali būti priteisiama turtinė ir neturtinė žala, nes pretendentas patyrė nerimą, stresą dėl tokio konkurso vykdymo pažeidimų, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ir kompensacija negautų pajamų, jis turėjo lūkestį, kad gaus pajamas surinkęs daugiau balų. Todėl prašome ir šį reikalavimą patenkinti, ieškovas turėjo tęsti darbo santykius“, – kalbėjo R. Gudausko advokatė.

Laikomės taisyklių ir tvarkų, kad užtikrinti skaidrią atranką.

Be to, ji mano, kad R. Gudauskas bet kokiu atveju yra konkurso laimėtojas, nes komisija neteisingai suskaičiavo pretendentų vertinimo balus.

Teismas antradienį pradėjo liudytojų apklausą. Pirmasis liudijo naujojo vadovo rinkimo konkursą stebėjęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

Jis pasakojo, kad atvykęs į konkursą turėjo pasirašyti konfidencialumo raštą.

„Tada buvau išprašytas, aš manau, kad nepagarba stebėtoju, jeigu pasirašiau raštą, tai jau turiu dalyvauti“, – sakė liudytojas. Vėliau A. Posochovas buvo pakviestas stebėti konkursą.

Kaip liudytojas buvo apklaustas ir kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, jis buvo komisijos pirmininku, renkant naująjį bibliotekos vadovą. Viceministras pažymėjo, kad dabar rengiama daugybė atrankų į įvairių kultūros ir meno įstaigų vadovų postus.

„Laikomės taisyklių ir tvarkų, kad užtikrinti skaidrią atranką“, – teismui teigė viceministras.

Komisijos pirmininkas R. Gudausko per konkursą pateiktai programai skyrė 9 balus ir ją įvertino kaip aukšto lygio.

Naująjį Martyno Mažvydo bibliotekos vadovą rinko komisija, susidedanti iš 7 narių.

„Reikalavimai pretendentams suformuluoti atsakingų specialistų, jie skelbiami viešai, kaip kiekviename konkurse”, – sakė viceministras R. Mikaitis.

Teismui liudijo ir Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė. Ji R. Gudauskui skyrė 8 balus, visus pretendentus sakė vertinusi objektyviai, nebuvo prieš nieką neigiamai nusiteikusi. Liudytoja pažymėjo, kad labai vertina R. Gudausko nuopelnus valstybei ir dalyvavo rengiant raštus, prašant profesoriui skirti valstybinį apdovanojimą. 2021 metais R. Gudauskas buvo apdovanotas ordino už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi.

R. Gudauskas teismui skundžiasi dėl konkurso organizavimo ir vykdymo galimų tvarkos pažeidimų, jis sako, kad konkursas pasižymėjo neapibrėžtumu.

Kultūros ministerija su ieškiniu nesutinka, jos atstovas Virginijus Varnaitis teismo prašė neapklausti liudytojų, kol nėra išspręsta dėl naujų R. Gudausko ieškinio reikalavimų.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka, joje veikia valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla, nacionalinis spaudos archyvas. 

2022 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turėjo 16 312 registruotus vartotojus, išdavė 558 526 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 3 403 376 lankytojų. Bibliotekoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

66 metų R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010 metų.

1998–2000 m. jis buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru informacijai ir informatikai, 1996–1998 m. R. Gudauskas buvo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1991–2002 m. R. Gudauskas ėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

Kaip pirmadienį pranešė Kultūros ministerija, G. Šapranauskaitė buvo vienintelė konkurse dalyvavusi pretendentė į muziejaus vadovus.

Ji įstaigai vadovauja nuo 2019 metų.

Lietuvos etnografijos muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Paskutinis konkursas vadovo pareigoms užimti buvo paskelbtas kovo pabaigoje, prašymus jame dalyvauti buvo galima teikti iki balandžio 9 dienos.

Šis muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, pernai lapkritį jo pavadinimas pakeistas iš Lietuvos liaudies buities į Lietuvos etnografijos muziejų.

Kaip skelbia ministerija, tai yra vienas didžiausių pagal plotą bei nekilnojamų muziejinių vertybių skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje ir vienintelis etnografijos muziejus Lietuvoje.

Jame visuomenei pristatomi visi etnografiniai regionai, gyvenviečių vystymosi raida, Lietuvos gyventojų tremties tragedija, pasipriešinimo okupacijai atminimas.

Šįmet projektas bus vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose, Rokiškio, Anykščių, Telšių, Biržų, Tauragės rajonuose, Marijampolės, Druskininkų, Visagino savivaldybėse, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

 Iš viso projektams skirta beveik 250 tūkst. eurų. 

Socialinio recepto projektas skirtas pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems vienišumo jausmą ar turintiems psichologinių problemų. Programos tikslas – skatinti šių žmonių įsitraukimą į socialinį gyvenimą, didinti jų laisvalaikio užimtumą, mažinti vienišumą ir, įtraukiant į kultūrines ir menines veiklas, gerinti psichikos sveikatą.

Pernai bandomoji socialinio recepto iniciatyva vykdyta Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestuose bei Klaipėdos rajone.

Bandomajame projekte dalyvavo Kultūros ministerijai pavaldžios kultūros ir meno įstaigos – muziejai, bibliotekos, scenos meno įstaigos. Jis teikė nemokamas tikslinei grupei pritaikytas kultūros ir meno paslaugas. Bandomajame projekte dalyvavo 21 įstaiga, iš viso pasiūliusi beveik 60 veiklų.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotojos parodoms ir edukacijai Jolantos Jurašienės teigimu, bandomojoje socialinio recepto iniciatyvoje muziejus dalyvavo su penkiais Vilniuje esančiais ekspoziciniais padaliniais, kiekviename jų sukurta arba naujai pritaikyta nuo dviejų iki šešių senjorams skirtų edukacinių užsiėmimų. Iš viso juose dalyvavo 1414 per šią programą atėjusių senjorų.  

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus socialinių ir kultūrinių projektų koordinatorės Rūtos Klevaitės duomenimis, muziejuje ir jo padaliniuose organizuota 15 ekskursijų, jose dalyvavo apie 150 senjorų.

A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje vyko 22 dailės užsiėmimai (apie 250 dalyvių); M. K. Čiurlionio dailės galerijoje – 17 dailės terapijos užsiėmimų (apie 200 dalyvių).

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos atstovų teigimu, tarp vykdytų veiklų didelio susidomėjimo sulaukė meninis edukacinis užsiėmimas „Vienas atspaudas“, kuris supažindino su monotipija – spaudos technologija, leidžiančia kurti unikalius atspaudus.

„Pagrindinės bibliotekos vadovui keliamos užduotys – tobulinti teikiamas paslaugas, skatinti kūrybingumą, inovacijas ir bendruomeninį dalyvavimą panaudojant puikią strateginę padėtį Klaipėdos mieste turinčią bibliotekos infrastruktūrą ir čia saugomą vertingą dokumentinį Klaipėdos krašto kultūros paveldo fondą“, – pranešime cituojamas kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Anot jo, taip pat svarbu toliau skatinti Klaipėdos ir Tauragės regiono bibliotekų bendradarbiavimą, vykdant bendras veiklas, projektus, keičiantis patirtimi.

Kandidatai į bibliotekos vadovus turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat mokėti lietuvių kalbą ir dar bent vieną iš trijų Europos Sąjungos oficialių darbo kalbų, išmanyti Konstituciją, Darbo kodeksą, išmanyti dokumentų valdymą.

Vadovui siūlomas atlygis – nuo 3785 eurų neatskaičius mokesčių.

Pretendentų prašymai dalyvauti konkurse priimami iki šių metų balandžio 16 dienos.

Nuo 2019 metų bibliotekai vadovauja Laura Juchnevič.

Tai numatantis Vyriausybės nutarimas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir netrukus bus pateiktas Vyriausybės posėdyje tvirtinti, BNS pranešė Kultūros ministerija.

Įsteigti įstaigą ketinama dar šiemet.

Anot ministerijos, kai Nacionalinė koncertų salė jau bus pastatyta, šios įstaigos dalininke taps ir Vilniaus miesto savivaldybė – tai numatyta pernai pasirašytoje sutartyje tarp ministerijos ir savivaldybės.

„Įstaigos veiklos pradžioje steigėja bus Kultūros ministerija. Savivaldybė dalyvaus įstaigos veikloje per deleguotus asmenis įstaigos meno taryboje“, – rašoma BNS perduotame ministerijos komentare.

Įstaigos veiklos pradžioje steigėja bus Kultūros ministerija. Savivaldybė dalyvaus įstaigos veikloje per deleguotus asmenis įstaigos meno taryboje.

Baigus koncertų salės pastato statybą, viešajai įstaigai jis bus perduotas patikėjimo teise, kaip valstybei ir savivaldybei priklausantis materialusis turtas.

„Įstaiga, būdama komplekso valdytoja bei operatore, teiks aukščiausios kokybės profesionaliojo scenos meno paslaugas: organizuos koncertus, spektaklius ir kitus renginius Lietuvoje ir užsienyje, rengs tiriamuosius, edukacinius, informacinius ir reklaminius leidinius, publikacijas, susijusias su Nacionalinės koncertų salės veikla, užsiims jų leidyba ir platinimu“, – teigia ministerija.

Anot jos, įstaiga taip pat rengs ir įgyvendins kultūrinės edukacijos projektus, formuos savitą profesionaliojo scenos meno kryptį, pristatys Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdys visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrins jo prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

Kaip informavo ministerija, šiuo metu vyksta Nacionalinės koncertų salės pastato rangos konkursas, tikslinamos paraiškos. Pirminius pasiūlymus numatoma gauti iki gegužės 31 dienos, sutarties pasirašymas planuojamas iki rugsėjo 20 dienos.

Bendras komplekso plotas sieks apie 24 tūkst. kvadratinių metrų. Planuojama, kad didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams.

Daugiafunkcinis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą.

Nacionalinei koncertų salei iš viso numatyta  skirti 121 mln. eurų. Iš pradžių projektas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ir savivaldybės, o baigtas valstybės lėšomis.

Kaip penktadienį informavo ministerija, tikimasi, kad naujasis kultūros atašė skatins Lietuvos kultūros tarptautiškumą ir tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje, bus susipažinęs su Izraelio kultūra ir istorija, visuomenės sandara ir politikos aktualijomis.

Į pareigas gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį literatūrologijos, menotyros ar viešojo administravimo srityse, bent dvejų metų kultūros ar meno projektų valdymo patirtį. Pretendentai privalo mokėti anglų kalbą.

Paraiškų laukiama iki balandžio 15 dienos.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, siūlomas atlygis – nuo 3785 eurų neatskaičius mokesčių, prašymai priimami iki balandžio 9 dienos imtinai.

Lietuvos etnografijos muziejus – vienas didžiausių pagal užimamą plotą bei nekilnojamų muziejinių vertybių skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje ir vienintelis etnografijos muziejus Lietuvoje, visuomenei pristatantis visus etnografinius regionus, gyvenviečių vystymosi raidą, Lietuvos gyventojų tremties tragediją bei pasipriešinimo okupacijai atminimą.

„Vadovauti šiam muziejui – tai savo žiniomis, patirtimi, gebėjimais ir pasidalinta lyderyste prisidėti prie visuomenės kultūros ir socialinių poreikių tenkinimo suvokiant šiuolaikinio muziejaus kuriamą vertę, aplinkos, kurioje veikia muziejus, unikalumą ir pokyčius“, – teigia kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Pretendentas į vadovus turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį, būti susipažinęs su muziejų srities tarptautiniais dokumentais, mokėti užsienio kalbą (anglų, prancūzų ar vokiečių).

Šiuo metu muziejui vadovauja Gita Šapranauskaitė.

Kaip atsakovas šioje civilinėje byloje yra Kultūros ministerija, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir per ginčijamą konkursą išrinkta naujoji jos vadovė, buvusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aistė Žilinskienė. Tretiesiems asmenims šaukimai tinkamai buvo įteikti, tačiau ketvirtadienį vykusiame teismo posėdyje jie nedalyvavo.

Bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdžius balandį numato apklausti aštuonis liudytojus, tarp jų – komisijos pirmininką Rimantą Mikaitį, taip pat jos narius. Teismas liudytojus numato apklausti balandžio 16 dienos posėdyje.

Šiuo metu bibliotekai vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Aidas Sinkevičius. Balandžio 15 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas pradės eiti konkursą laimėjusi A. Žilinskienė.

R. Gudauskas Eltai sakė, jog teismui tenkinus jo ieškinį ir panaikinus rezultatus, ministerija turėtų organizuoti naują konkursą.

„Norime tiesos“, – sakė jis.

R. Gudauskas teismui skundžiasi dėl konkurso organizavimo ir vykdymo galimų tvarkos pažeidimų, jis sako, kad konkursas pasižymėjo neapibrėžtumu.

Kultūros ministerija su ieškiniu nesutinka.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka, joje veikia valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla, nacionalinis spaudos archyvas. 

2022 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turėjo 16 312 registruotus vartotojus, išdavė 558 526 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 3 403 376 lankytojų. Bibliotekoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

66 metų R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010 metų.

1998–2000 m. jis buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru informacijai ir informatikai, 1996–1998 m. R. Gudauskas buvo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1991–2002 m. R. Gudauskas ėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

„Ši pozicija reikalauja suvokti šiuolaikinio muziejaus kuriamą vertę visuomenei ir valstybei, suprasti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius procesus bei gebėti sutelkti kolektyvą ambicingiems tikslams“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Pretendentų prašymai dalyvauti konkurse priimami iki kovo 19 d. įskaitytinai.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūręs ir naujas erdves visuomenei atveriantis bei naują veiklos etapą pradedantis muziejus, kurio rinkiniuose saugomas unikalus teatro, muzikos ir kino menininkų kūrybinis, memorialinis palikimas, atspindintis Lietuvos teatro, muzikos, šokio ir kino istoriją.