Už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą premija skirta Šilalės rajono savivaldybės kultūros centrui, trečiadienį pranešė ministerija.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ apdovanotas už kūrybingą, novatorišką veiklą, skatinančią kultūrinės raiškos įvairovę, bei už profesionaliojo meno kūrimą ir sklaidą.

Už vietos kultūrinio identiteto, tautinės savimonės stiprinimą, istorinės atminties aktualizavimą premija įvertintas Jonavos rajono savivaldybės kultūros centras.

Šiomis premijomis siekiama skatinti kūrybingą ir efektyvią kultūros centrų veiklą, įvertinant savivaldybių ir kitų kultūros centrų pasiekimus, jų sukuriamas ir teikiamas kultūros paslaugas visuomenei.

Kasmet skiriamos trys premijos. Vienos premijos dydis – 70 bazinių socialinių išmokų, dabar tai siekia 3430 eurų.

Tokiu šurmuliu du mėnesius truksianti Kauno bienalė pradėjo daug stipresnio nei tik estetinio poveikio paieškas ir pakvietė pažinti tarptautinio solidarumo, pasipriešinimo ir atsparumo istorijas iš posovietinio ir pokolonialistinio pasaulio, kurios tampa ypač svarbios šiais laikais, kai pasaulis, kokį mes pažįstame, vėl patiria didelius pokyčius.

„Labai džiaugiuosi, jog 14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ parodos atidarymo renginiai sulaukė tokio didelio susidomėjimo tiek iš Lietuvos, tiek iš tarptautinės meno ir kultūros bendruomenės. Parodos atidarymo renginiuose dalyvavo ekspertai iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos, Latvijos ir kitų šalių. Iki šiol sulaukiu daug pozityvių jų reakcijų“, – atidarymo nuotaikomis dalijosi Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik.

Erdvioje, kadaise šurmuliuojančioje Kauno pašto operacijų salėje atgimė laiškai, atvirukai, pašto ženklai ir žinios, kuriomis dalinasi menininkai ir draugai iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Georges Adéagbo ir Ibrahim Mahama paštą pasitelkė draugystės ir laisvės idėjų apmąstymui, o Hamedine Kane kūrinyje atsiverė naujos bendravimo galimybės, pagrįstos koduota ir neiššifruojama kalba arba vertimu.

G. Jovaišos nuotr.

Pirmą kartą lankytojams buvo atvertos ir pašto rūsio erdvės. Prisimindami XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykusio antisovietinio studentų pasipriešinimo istoriją Kaune, menininkai Admire Kamudzengerere ir Ângela Ferreira įveiklino požemines pastato erdves, kuriose atgimė įkalintų laisvės kovotojų ir aktyvistų laiškų rašymo praktikos.

François Xavier Gbre fotografijose paštas atsiskleidė kaip transistorinė vieta, susijusi su buvusiomis cenzūros sistemomis, iš kurių kyla pasipriešinimo istorija. Nino Krvivishvili ir Marie-Claire Messouma Manlanbien parodai sukūrė iš tekstilės raštų paimtus simbolius, kurie praplečia turtingą miesto tekstilės istoriją. Kituose menininkų darbuose komunikacija vyksta per garsą ir kitas medijas.

G. Jovaišos nuotr.

Kauno centriniame pašte viešėjęs kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad nors pirminės funkcijos pastatas nebeatlieka, jo misija sujungti žmones ir užmegzti ryšius nedingo.

Galbūt jau netapsime kristupais kolumbais ir neatrasime naujų žemynų ar šalių. Bet vis dar galime atrasti daug vertingų mažųjų istorijų, daug bendrų jungčių net su žmonėmis, gyvenančiais visai kitokiuose kontekstuose.

 

„Ši artumo geografija yra kur kas platesnė, nei kartais įsivaizduojame. Galbūt jau netapsime kristupais kolumbais ir neatrasime naujų žemynų ar šalių. Bet vis dar galime atrasti daug vertingų mažųjų istorijų, daug bendrų jungčių net su žmonėmis, gyvenančiais visai kitokiuose kontekstuose. Vis dar turime ieškoti kelių susikalbėti, priimti kitą su visais jo trūkumais ir privalumais. Vis dar turime sau priminti, kad gėrio kova prieš blogį yra amžina. Ir tam, kad ją laimėtume, reikia nepamiršti kilstelėti žvilgsnio aukštyn. Matyti ne kasdienes nereikšmingas apnašas, o aukštesnį bendrą tikslą“, – parodos idėją ieškoti ir siūlyti alternatyvias ateities perspektyvas priminė ministras.

Dvi lydinčios parodos ir edukacinė programa

Iki pat spalio 29 d. vyksianti Kauno bienalė pakvies į dar dviejų tarptautinių parodų atidarymus, taip pat pagrindinės parodos temą praplečiančias ir svarstančias veiklas.

„Nuo rugsėjo 16 d. startuoja 14-osios Kauno bienalės edukacinė programa. Lankytojų laukia paskaitos, diskusijos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, kavos degustacijos, integruotos pamokos ir daugybė kitų veiklų. Edukacinė programa padės susipažinti su parodos „Artumo geografija“ tema, menininkais bei jų kūriniais. Tikiuosi, jog lankytojai aktyviai įsitrauks į siūlomas veiklas, kurios taps atspirties tašku įvairioms politinėms, socialinėms ir kultūrinėms diskusijoms“, – plačią bienalės programą pristatė N. Kulik.

S. Petkaus nuotr.

Europos Komisijos kaip sėkmingiausias projektas lankytojų edukacijos srityje Europoje apdovanota Kauno bienalė į edukacines veiklas pakvies nuo rugsėjo vidurio. Kiekvieną savaitgalį ir kai kuriomis darbo dienomis vyksiančios veiklos bus skirtos suaugusiems, šeimoms, paaugliams ir vaikams, taip pat socialiai jautrioms visuomenėms grupėms. Festivalio profesionalių edukatorių ir lektorių komanda meno entuziastams ir visuomenei sieks sukurti erdvę susipažinti ir interpretuoti Kauno bienalėje pristatomus menininkus/-es, jų kūrybą, šių metų bienalės temą ir pažinti šiuolaikinio meno įvairiapusiškumą. 

Už dviejų savaičių Kauno bienalė pristatys dar dvi parodas. Rugsėjo 14 d. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaroma Lietuvos ir Japonijos šiuolaikinės tekstinės meno paroda „Restart“. Jai kuratorės Keiko Kawashima, Odeta Žukauskienė ir Monika Žaltė subūrė 15 menininkų. O rugsėjo 16 d. Raudondvario menų inkubatoriuje duris atvers Kūrybiškos Europos „Magic Carpets“ (Stebuklingi kilimai) platformos paroda „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“, kurioje bus pristatyti kylančių menininkų rezidencijų rezultatai. Pagrindinis jos tikslas – apmąstyti bendruomenės ir vietos santykį: kaip vieta gali veikti žmonių santykius ir atvirkščiai – kaip bendruomenės gali daryti įtaką erdvės pokyčiams. 

14-oji Kauno bienalė vyks iki spalio 29 d.

G. Jovaišos nuotr.

Šiais metais ji pristato jungtinę parodą „Artumo geografija“, kurią įgyvendina kartu su 14-uoju šiuolaikinio meno festivaliu „Survival Kit“ (Latvija). Jai kuratorės A. Knock ir I. Lāce subūrė apie 50 tarptautinių menininkų/ių ir jų kolektyvų iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Daugelis jų kūrinius sukūrė specialiai šiai parodai, kuri apima šias erdves: Kauno centrinį paštą (Laisvės al. 102, Kaunas), P.A.R.A.K.Ą (Prancūzų g. 2, Kaunas), A. Juozapavičiaus pr. 19 ir Vidžemės turgų (Brīvības g. 90, Ryga).

Kauno bienalę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. 

„Jau kelinta savaitė klausimo aspekto ištraukimas vienu ar kitu kampu truputėlį apeliuoja į tendencingą nuomonės formavimą ir tam tikrų kuoliukų įsikalimą kalbant apie artėjančius rinkimus“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Kitąmet vyks Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimai.

S. Kairys taip pat tvirtino nelabai matąs pagrindo VTEK tyrimui dėl jo gautų išmokų.

„Klausimas keliamas – kad trys ministrai, neva trys skirtingi elgsenos modeliai, o kaip čia iš tikrųjų turėtų būti. Manau, Etikos komisija turėtų aiškiai įvertinti, kur yra kokie nors pažeidimai. Bet žinant tos institucijos funkcijas, man atrodo, kad neturėtų būti kažko tokio pasakyta. Bet kita vertus, be abejo visi gali kreiptis, kur nori, į kokias nori institucijas ir gauti atsakymą“, – kalbėjo kultūros ministras.

Jau kelinta savaitė klausimo aspekto ištraukimas vienu ar kitu kampu truputėlį apeliuoja į tendencingą nuomonės formavimą ir tam tikrų kuoliukų įsikalimą kalbant apie artėjančius rinkimus.

„Mano vertinimu, teisininkų vertinimu, su kuriais yra tekę bendrauti, perspektyva yra, sakyčiau, nelabai su pagrindu“, – tvirtino jis.

Pagal įstatymą, VTEK, be kita ko, analizuoja ir apibendrina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas, teikia rekomendacijas dėl tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo.

S. Kairys pakartojo neketinąs trauktis iš pareigų, planuojantis būsimus darbus.

„Ramiai dėlioju pozicijas, darbus, judu į priekį ir tikiuosi, kad truputį atskirsime, kur darbai reikalingi valstybei, o kur politiniai pareiškimai“, – teigė jis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas antradienį kreipėsi į VTEK dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro S. Kairio ministrų išlaidų būnant tarybos nariai, kilus abejonių dėl jų skaidrumo.

VTEK vadovas Gediminas Sakalauskas antradienį patvirtino, kad komisija vertins, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, bet pažymėjo, kad aiškintis ministrų elgesį gali būti per vėlu dėl trejų metų senaties termino. S. Kairys Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo 2011–2019 metais, o G. Skaistė – 2007–2016 metais.

Reaguodamas į Prezidentūros kreipimąsi dėl ministrų, konservatorius Matas Maldeikis savo ruožtu VTEK apskundė prezidentą Gitaną Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos interesų deklaracijos.

Kilus abejonių dėl išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis buvusius Kauno tarybos narius konservatorę finansų ministrę G. Skaistę ir Liberalų sąjūdžio atstovą kultūros ministrą S. Kairį. Pats G. Nausėda anksčiau sakė, kad šiems Vyriausybės nariams trauktis būtų geriausias sprendimas.

Finansų ministrė G. Skaistė gegužę paskelbė Kauno savivaldybei grąžinusi beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje. Ji teigė, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už šią sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.

Kultūros ministras S. Kairys tuomet klausiamas, ar neketina pasekti kolegės pavyzdžiu, teigė, jog išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Kaip rodo BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos, per daugiau nei 78 darbo Kauno taryboje mėnesius S. Kairys išleido 35,1 tūkst. eurų. Per maždaug 49 mėnesius G. Skaistė išleido 20,4 tūkst. eurų.

S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.

Ataskaitų duomenimis, didžiausia per ketvirtį išleista S. Kairio suma siekia per 1,6 tūkst. eurų. Tokios išlaidos užfiksuotos 2019-ųjų sausio–kovo mėnesiais.

Didžiausia per ketvirtį išleista G. Skaistės suma siekia daugiau kaip 1,3 tūkst. eurų. Tokios išlaidos užfiksuotos 2016-ųjų balandžio-birželio mėnesiais.

Tikrai nesijaučiau, kad dariau kažką daugiau, piktnaudžiavau.

Finansų ministrė LRT televizijai teigė kuro apmokėjimo kvitus turinti bankinėje sąskaitoje. Ji pripažino, kad tarybos išlaidų sumos nemažos, tačiau teigė darbo reikalais daug važinėjusi.

G. Skaistė sakė išnaudodavusi maksimalią galimą sumą, nes darbui taryboje vis tiek išleisdavo daugiau nei padengdavo savivaldybė.

„Praėjo tikrai nemažai metų, todėl visų čekių stalčiuje tikrai nelaikau, bet manau, kad iš banko sąskaitos galėčiau atsiskaityti už didžiąją dalį išlaidų, kurios galėtų būti pagrįstos“, – tvirtino ministrė.

Tuo metu S. Kairys kalbėjo, kad su darbu savivaldybėje susijusių išlaidų čekius iš pradžių teikė, tačiau vėliau to nebedarė, nes vietinis reglamentas jų nereikalavo.

„Tikrai nesijaučiau, kad dariau kažką daugiau, piktnaudžiavau“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo ministras.

S. Kairys nuo 2012–ųjų spalio iki 2019–ųjų balandžio vidutiniškai per mėnesį išleido 447,01 euro.

G. Skaistė vidutiniškai per mėnesį išleido 412,95 euro. Ataskaitose pateiktas laikotarpis – nuo 2012 iki 2016 metų spalio.

Tiek S. Kairys, tiek G. Skaistė daugiausia lėšų skyrė transporto išlaidoms. Tam ministrai skyrė panašią sumą per mėnesį – S. Kairys transportui vidutiniškai išleido 302,78 euro, o G. Skaistė – 304,135 euro.

Vis tik dėl skirtingų ministrų darbo taryboje laikotarpio, infliacijos pokyčių ir besikeičiančio vidutinio darbo užmokesčio, sunku palyginti ministrų išlaidas tarpusavyje.

Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius BNS yra nurodęs, kad 2009 metų vasarį savivaldybėje buvo patvirtintos santykinai didesnės išmokos, siekusios 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDMU).

Nuo 2010-ųjų kovo Kauno savivaldybės tarybos nariai gauna 0,6 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio išmoką. Ši suma yra kintanti ir apskaičiuojama kas ketvirtį pagal oficialiai skelbiamus duomenis.

Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Pastaruoju metu daugiausiai klausimų žiniasklaidoje kilo dėl švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais.

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Taip pat viešojo intereso tyrimai vyksta Tauragės bei Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo vyksta Neringoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Šilutėje ir Pagėgiuose.

Ministras susitiks su Mažeikių rajono savivaldybės vadovais, lankysis Sedoje, kur apžiūrės kultūros centrą, vandens malūną bei magaziną (grūdų sandėlį).

S. Kairys Renavo dvaro rūmuose susitiks su Mažeikių rajono kultūros ir švietimo įstaigų vadovais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, vykdančiais kultūrinę veiklą, Kultūros paveldo departamento Telšių–Tauragės skyriaus atstovais, taip pat apžiūrės šio dvaro sodybą.

Kultūros ministras taip pat dalyvaus atminimo lentos Žemalės parapijos steigėjui, Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui ir Žemalės bažnyčios fundatoriui Antanui Pilsudskiui atidengimo iškilmėse.

Informacija apie patį rusų reperį – nevienareikšmiška. Ukrainoje dėl grėsmės nacionaliniam saugumui jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Iš Rusijos jis pabėgo, kai buvo apkaltintas prekyba narkotikais.

„Šiais laikais nustebinti labai sunku, bet iš tikrųjų aš tikėjausi, kad ši tema bent jau Lietuvos mastu yra uždaryta ir tai yra pakankamai didelis tabu. Tiesą sakant, net reklamos nelabai mačiau. Kai pamatėme, kad tas koncertas tikrai įvyks, su kolegomis diskutavome, kur. Ir buvome nustebinti“, – sakė renginių organizavimo įmonės „Seven Live“ generalinis direktorius Tomas Inčikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šio atlikėjo atžvilgiu iš viso yra labai keistas dalykas. Reikia suprasti, kad mes nežinome, ar jis yra geras, ar blogas, ar – prieš Ukrainą, ar – už. Jo praeityje buvo visko. Esu girdėjęs, kad jis yra praradęs ir savo verslus Rusijoje ir t. t. Ir labai sunku mums būtų nuspręsti“, – teigė koncertų organizatorius Martynas Tyla.

Visuomenės spaudimas užtrenkti duris Vladimirą Putiną gražuoliu vadinančiai žvaigždei organizatorių girdimas, tačiau ir patys jaučiasi kiek įsprausti. Informacija, kad atlikėjų pažiūras privalo sutikrinti patys, yra aktuali ir propagandai.

„Kad ateityje tokių situacijų pasitaikys, net neabejoju, nes turime priešišką valstybę, kuri ieškos įvairių būdų. Mes asmeniškai tokių užklausų nesame sulaukę. Jeigu kažkokie elektroniniai laiškai ateina, mes juos traktuojame kaip brukalą, šiukšlę ir net neskaitome“, – dėstė savo poziciją T. Inčikas.

„Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų“, – aiškino M. Tyla.

Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų.

 

Susiduriama ir su kita problema – pasimauti ant kabliuko lengva, supainiojus, iš kur yra organizatoriai. A. Morgenshterno koncertą esą organizavo įmonės iš Latvijos ir Estijos, nors įtarimų netrūksta.

„Turime problemą, kadangi organizatoriai galbūt yra ne iš Lietuvos. Anksčiau jie dirbo Rusijos rinkoje, taip pat organizuodavo koncertus ir Lietuvoje. Šiai dienai jie registruojasi toje pačioje Čekijoje, toje pačioje Serbijoje ar kitose šalyse ir bando vykdyti veiklą čia. Jie nepaiso jokių moralinių dalykų. Jų moralė yra piniginė. Šiandien, manau, pagelbėtų vienintelis dalykas, kuris kol kas sunkiai įgyvendinamas, tai – tam tikras organizatorių licencijavimas. Tačiau, kiek žinau, nei VMI (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, aut.past.), nei mūsų vyriausybėje nelabai kas rūpinsis tokiais dalykais“, – dėstė M. Tyla. 

„Bent jau viešojoje erdvėje mes matome, kad tikrai yra ir priešiškų Rusijos piliečių, kurie turi Europos pasus ir laisvai keliauja, nors to neturėtų daryti. Turbūt priešiškas verslas visada ieško tokių būdų. Ir tai labai liūdina. Mes, organizatoriai, galime tokių dalykų išvengti, jei to norėtume, bet, kaip jau sakiau, čia yra institucijų darbas, jog tokie dalykai nepasikartotų“, – komentavo T. Inčikas.

Abejonių organizatoriai kėlė ir Kultūros ministerijai, bet bendrauti jie nepanoro. Apie atlikėją informacijos paieškoti pasiūlė internete. Tikimasi, kad tokių situacijų ateityje nebus.

„Manau, tame procese turėtų dalyvauti ir kitos institucijos – policija ar net Valstybės saugumo departamentas (VSD), na, jei mes kalbame apie galimų neramumų prevenciją“, – sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot ministro, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą nėra taip lengva. Iki šiol apeliuota į sąžinę. Planuoti rusų atlikėjo koncertai esą atšaukiami kreipusis į organizatorius ir koncertų erdves.

„Jeigu būtų teisinis pagrindas jį įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje, jeigu būtume tai atlikę… Bet akivaizdu, kad šio atlikėjo vadybininkai irgi pasistengė įrodyti jo kitokią pusę, tačiau tai nepaneigia to, ką jis anksčiau yra prikalbėjęs“, – svarstė kultūros ministras.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Pramogų arenoje jaunuolio sumuštų dviejų moterų. Pirminiais duomenimis, konfliktas nėra susijęs su protestu, prasidėjusiu prieš koncertą. Toliau vertinama ir informacija dėl agresiją propaguojančio simbolio „Z“ naudojimo.