Pasak kurdų valdžios institucijų, Turkijos pajėgos nuo ketvirtadienio bombarduoja vietoves šiame regione, smogdamos civiliniams ir kariniams taikiniams bei infrastruktūrai.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėtojų organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad 20 žmonių žuvo ir apie 50 buvo sužeista iš turkų naikintuvo smogus į kurdų vidaus saugumo pajėgų „Asayish“ mokymo centrą al Malikijos pakraštyje.

Kurdų pajėgos pripažino smūgį ir sakė, kad žuvo nemažai karių.

Naujienų agentūros AFP korespondentai nurodė, kad vietos valdžia paragino gyventojus duoti kraujo, o liudininkai pasakojo, kad ligoninės buvo pilnos nukentėjusiųjų.

Ilgamečio Sirijos pilietinio karo chaose šalies kurdai atskyrė pusiau autonominę teritoriją šiaurės rytuose.

Turkijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad naują antskrydžių bangą pradėjo keršydama už anksčiau šį mėnesį Ankaroje įvykdytą išpuolį, per kurį buvo sužeisti du saugumo darbuotojai.

Už pirmąjį nuo 2016-ųjų Turkijos sostinėje įvykdytą sprogdinimą atsakomybę prisiėmė Kurdistano darbininkų partijos (PKK) – Ankaros ir jos sąjungininkių Vakaruose įtrauktos į teroristinių grupuočių sąrašą – padalinys.

Praėjus kelioms valandoms po spalio 1 dieną įvykdyto mirtininko išpuolio Turkija pradėjo smūgius prieš PKK pozicijas Irako šiaurėje, o po kelių dienų užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas(Chakanas Fidanas) pareiškė, kad užpuolikai atvyko iš Sirijos ir kad ten jie buvo apmokyti.

Kurdai gyvena daugiausiai kalnuotuose regionuose pietryčių Turkijoje, nuo šiaurės Sirijos iki centrinio Irano. Jie dažnai apibūdinami kaip didžiausia pasaulio tauta, neturinti savo valstybės.

Daugelis jų dėl dešimtmečius besitęsiančių įnirtingų konfliktų Artimuosiuose Rytuose buvo priversti palikti savo gyvenamąsias vietas, o kiti buvo priversti bėgti nuo persekiojimo į Vakarus, ypač į Vakarų Europą.

Po to, kai penktadienį Paryžiaus 10-ajame rajone, kuriame gyvena daug kurdų, buvo nušauti trys šios etninės grupės nariai, o dar trys sužeisti, bendruomenė vėl jaučia baimę.

Šis šaudymas dar labiau pagilino žaizdas, nes praėjo mažiau nei 10 metų po to, kai tame pačiame rajone buvo nušautos trys kurdų aktyvistės.

Bendruomenės pyktis išsiliejo protestais ir aukų pagerbimo mitingais, kuriuose demonstrantai kurdų kalba skandavo „mūsų kankiniai nemiršta“ bei reikalavo „tiesos ir teisingumo“.

Bendruomenė nori, kad būtų įvykdytas teisingumas dėl 2013 metais įvykusios neišaiškintos trijų aktyvisčių, priklausiusių kurdų darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ organizacija, žmogžudystės.

Prancūzijoje gyvena apie 150 tūkst. kurdų.

Tautos poreikis

Daugiausiai kurdų gyvena Turkijoje, kur jie sudaro apie 20 proc. visų gyventojų.

Kurdai, daugiausiai musulmonai sunitai, su nemusulmonų mažumomis ir dažnai pasaulietinėms politinėmis grupėmis, gyvena beveik pusės milijono kvadratinių kilometrų teritorijoje Artimuosiuose Rytuose.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, žlugus Osmanų imperijai, pokarinėje Sevro sutartyje buvo atvertas kelias kurdų valstybės sukūrimui.

Tačiau turkų nacionalistai, vadovaujami kariuomenės generolo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), nepritarė griežtoms sutarties sąlygoms ir pradėjo naują karą.

Tai lėmė naują susitarimą – 1923 metų Lozanos sutartį, kuria buvo nustatytos šiuolaikinės Turkijos ribos ir veiksmingai nutrauktos diskusijos dėl tarptautinės paramos nepriklausomam Kurdistanui.

Kurdai jau seniai reikalauja turėti savo valstybę, tačiau šalys, kuriose jie gyvena, dažnai laiko juos grėsme savo teritoriniam vientisumui.

Nors kurdai siekia bendro tikslo – turėti savo valstybę, – jie yra susiskaldę tarpusavyje į skirtingas partijas ir frakcijas.

Šios grupės, kartais pasiskirsčiusios tarp skirtingų valstybių, gali būti priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu, o kaimyninės valstybės dažnai jomis naudojasi savo tikslams.

Užpuolikas, į pensiją išėjęs traukinio mašinistas, prieš penktadienio vidurdienį pradėjęs šaudyti judriame 10-ąjame Prancūzijos sostinės rajone, kur gyvena daug kurdų, dar tris žmones sužeidė.

Pasak šaltinio, pareigūnams jis sakė išpuolį įvykdęs todėl, kad yra rasistas.

Sulaikymo metu įtariamasis turėjo mažiausiai 25 šovinius ir „dvi ar tris pilnas dėtuves“, sakė šaltinis.

Ginklas buvo pistoletas „Colt 1911“.

Šeštadienį Paryžiaus prokuroras pratęsė įtariamojo sulaikymą 24 valandoms ir pridėjo papildomą kaltinimą veikus dėl „rasistinio motyvo“.

Užpuolikas buvo sulaikytas dėl įtarimų nužudymais, bandymais nužudyti, ginkluotu smurtu, ginklų kontrolės įstatymų pažeidimu.

„Švedijoje Švedijos teisę taiko nepriklausomi teismai. Švedijos piliečiai nėra išduodami. Ne Švedijos piliečiai gali būti išduodami kitų šalių prašymu, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja Švedijos įstatymams ir Europos konvencijai“, – rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė teisingumo ministras Morganas Johanssonas (Morganas Johansonas).

Trečiadienį Turkija pareiškė, kad sieks įtariamų kurdų kovotojų ir perversmo organizatorių ekstradicijos iš Švedijos ir Suomijos. Ši galimybė numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šių Šiaurės šalių narystei NATO.

Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į Aljansą, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.

M. Johanssono pareiškime sakoma, kad Švedijos Aukščiausiasis Teismas paprastai „atlieka tyrimą ir turi veto teisę. Ši sistema tebegalioja. Susitarime aiškiai nurodyta, kad ekstradicijos klausimu laikomės Europos konvencijos, kurią yra pasirašiusios Švedija, Suomija ir Turkija“.

R. T. Erdogano griežtą įspėjimą paskelbė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kuriame JAV vadovaujamas aljansas oficialiai pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie 30 valstybių bloko.

Stokholmas ir Helsinkis atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos ir paskelbė apie planus stoti į NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę R. T. Erdoganas atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.

R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Panašu, kad 10 punktų memorandume, kurį visos trys šalys pasirašė antradienį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, atsižvelgta į Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus.

Galiausiai R. T. Erdoganas pritarė naujų narių priėmimui ir surengė šiltą susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), po kurio buvo duotas pažadas parduoti naujų naikintuvų Turkijai.

Tačiau R. T. Erdoganas, baigiantis aukščiausio lygio susitikimui, žurnalistams pareiškė, kad memorandumas dar nereiškia, jog Turkija besąlygiškai pritars abiejų šalių narystei.

Naujų narių priėmimui privalo pritarti visos esamos bloko valstybės ir jų parlamentai.

R. T. Erdoganas perspėjo, kad nuo būsimo Švedijos ir Suomijos elgesio priklausys, ar jis perduos jų prašymą Turkijos parlamentui ratifikuoti.

„Jei jos įvykdys savo įsipareigojimus, mes pateiksime jį parlamentui. Jei jie nebus įvykdyti, apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė jis.

Vienas Vakarų diplomatinis šaltinis NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose apkaltino R. T. Erdoganą imantis „šantažo“.

Vietoj to M. Barzani pareiškė, kad daugeliu iš šalies išvykusių kurdų pasinaudojo prekybos žmonėmis tinklai ir kontrabandininkai. „Jie norėjo pasinaudoti šiais žmonėmis savo pačių tikslais, pasipelnyti“, – teigė M. Barzani.

Tokius komentarus M. Barzani išsakė penktadienį, prieš Manamos saugumo dialogo konferenciją Bahreine.

Kurdų regionai Irako šiaurėje yra nepriklausomi nuo centrinės vyriausybės Bagdade. Jie laikomi sąlyginai stabiliais, tačiau juos, kaip ir likusią šalį, veikia smarki ekonominė krizė.

Daugelis šiuo metu Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje esančių migrantų yra iš autonominių kurdų regionų Šiaurės Irake. Ketvirtadienį Irako vyriausybė užsakomuoju skrydžiu išskraidino kai kuriuos irakiečių migrantus atgal į Bagdadą.

M. Barzani taip pat nurodė, kad migrantai neatvyko į Baltarusiją neteisėtai, turėjo vizas, o daugeliu atveju už kelionę paklojo po kelis tūkstančius dolerių. „Jie išleido tūkstančius dolerių. Joks nepasiturintis žmogus neturi tiek pinigų, kad taptų pabėgėliu“, – teigė M. Barzani.

Penktadienį penktame pagal dydį Belgijos Lježo mieste 20–30 vyrų grupė užpuolė čečėnų tautybės asmenį, kuris žuvo, naujienų agentūrai AFP pranešė prokuratūros atstovas.

Juodai apsirengę ir slidininkų kaukes dėvėję užpuolikai – manoma, kad tai buvo kurdai – buvo ginkluoti beisbolo lazdomis ir turėjo bent vieną šaunamąjį ginklą.

Televizijos kanalas „RTL Info“ parodė liudininko padarytą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip užpuolikai vijosi juodą sedaną, kuris rėžėsi į stovintį automobilį. Užpuolikams apspitus sustojusią transporto priemonę, pasigirdo keturi šūviai.

Tuo metu ketvirtadienį vienoje degalinėje įvyko čečėnų ir kurdų muštynės, kurių metu buvo sužeisti degalinės savininkas ir vienas klientas, mėginę išskirti muštynių dalyvius, pranešė prokuratūros atstovas Damienas Leboutte'as (Demjenas Lebutas).

Trys kurdai, užfiksuoti degalinės vaizdo kamerų, buvo sulaikyti apklausai.

Dar 28 žmonės – visi čečėnai – sulaikyti apklausai ir tapatybės nustatymui dėl kruvino užpuolimo penktadienį, o bent vienas šaunamasis ginklas (automatas „Kalašnikov“) buvo konfiskuotas, teigė teisėsaugos atstovas.

„Dar niekada nematėme tokių įvykių Lježe“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.

Pasak D. Leboutte'o, atliekami įtariamųjų tautybės, gyvenamosios vietos statuso bei asmens tapatybės patikrinimai.

Būgštaujama, kad neramumai gali tęstis ir savaitgalį, o socialinės žiniasklaidos pranešimuose pasirodė įrašų apie čečėnų bendruomenę, siekiančią „keršto“ prieš kurdų bendruomenę Vervjė mieste, įsikūrusiame į rytus nuo Lježo.

Policija dislokuota rajonui „apsaugoti“, pažymėjo D. Leboutte'as.

Žinia apie masinius areštus buvo paskelbta kitą dieną po Ankaros pranešimo, kad Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojai nužudė trylika jų laikytų belaisvių. PKK savo ruožtu teigė, kad tie žmonės žuvo per Turkijos aviacijos smūgius prieš kovotojų bazes.

Dauguma aukų buvo kariai ir policininkai, pagrobti pietryčių Turkijoje ir laikyti viename šiaurės Irako urve.

PKK nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, per kurį, kaip manoma, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

JAV ir kiti Turkijos sąjungininkai Vakaruose pripažįsta PKK teroristine grupuote. Tačiau Vašingtonas rėmė kitus kurdų kovotojus, veikiančius Sirijoje, nors Ankara jų pajėgas laiko PKK padaliniu.

Turkijos vidaus reikalų ministerija nepateikė detalių, kur buvo surengti šie reidai, bet nurodė, kad tarp sulaikytųjų esama opozicinės Liaudies demokratijos partijos (HDP) lyderių miestuose ir srityse.

HDP yra antra pagal dydį Turkijos opozicinė partija. Ji neigia palaikanti kokius nors oficialius ryšius su PKK.

Pyktis dėl Vašingtono reakcijos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) smerkė naująją JAV administraciją, kad ši kol kas nepriėmė Ankaros pateikiamos incidento šiaurės Irake versijos.

Šių 13 belaisvių nužudymas padidino įtampą Ankaros strategiškai svarbiuose, bet netvariuose ryšiuose su Vašingtonu.

JAV Valstybės departamentas sekmadienį pareiškė, jog „smerkia Turkijos piliečių žūtį“, bet laukia tolesnio patvirtinimo, kad Ankaros pranešimai apie tų 13 vyrų mirtį yra teisingi.

„Jungtinių Valstijų padarytas pareiškimas yra farsas“, – pirmadienį sakė turkų prezidentas, pirmą kartą viešai komentuodamas incidentą.

„Jūs sakėte, kad neremiate teroristų, bet iš tikrųjų juos palaikote“, – per televiziją pareiškė R. T. Erdoganas.

Vėliau pirmadienį Turkija iškvietė JAV ambasadorių, kad pateiktų jam protestą dėl Vašingtono atsako į šį incidentą.

Turkijos užsienio reikalų ministerija savo pranešime nurodė „kuo griežčiausiais žodžiais“ perteikusi JAV ambasadoriui Davidui Satterfieldui (Deividui Saterfildui) Ankaros nepasitenkinimą dėl Vašingtono atsisakymo iškart priimti Turkijos išdėstytą versiją.

Turkija šį mėnesį pradėjo karinę operaciją prieš PKK užnugario bazes Irako šiaurėje. R. T. Erdoganas pirmadienį sakė, kad ši operacija iš dalies buvo sumanyta tiems 13 įkaitų išvaduoti.

PKK teigė, kad šie trylika belaisvių žuvo turkų pajėgoms bombarduojant urvą, kuriame jie buvo laikomi.

„Jei pranešimai apie turkų civilių žūtį nuo teroristine organizacija laikomos PKK rankos bus patvirtinti, tuomet mes kuo griežčiausiai smerkiame šį veiksmą“, – sakoma JAV Valstybės departamento pareiškime.

Turkija skelbė, kad 12 belaisvių buvo nužudyti šūviais į galvą, o tryliktasis buvo nušautas į krūtinę.

Šis incidentas gali padidinti įtampą Irake ir Sirijoje, taip pat tapti ankstyvu išbandymu R. T. Erdogano ryšiams su naująja JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija.

Prieš išvykdamas į NATO šalių lyderių susitikimą Londone, Turkijos prezidentas sakė, kad aptars šį klausimą su Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.

„Jeigu mūsų draugai NATO nepripažins šių teroristų, su kuriais mes kovojame, teroristais, tada atsiprašau, bet mes prieštarausime bet kokiems žingsniams, kurie ten bus žengti“, – teigė R. T. Erdoganas.

Planams, skirtiems ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju, turi pritarti visos NATO šalys.

Turkija vetuoja šiuos planus, kol bus surastas sprendimas, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai ir įvardyti Sirijoje veikiančias kurdų organizacijas teroristinėmis grupėmis.

Tuo metu Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Markas Esperis paragino Turkiją neblokuoti planų. Jis perspėjo Ankarą, kad „ne visi mato grėsmes taip, kaip mato jie (turkai)“.

M. Esperis interviu naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, kad nepalaikys kurdų įvardijimo teroristais, ir paragino Turkiją susitelkti ties didesniais iššūkiais, su kuriais susiduria NATO.

„Žinutė Turkijai (...) yra ta, kad mes turime judėti pirmyn dėl šių reagavimo planų ir jie neturėtų būti stabdomi dėl jiems (turkams) susirūpinimą keliančių klausimų“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

„Aljanso vienybė, Aljanso pasirengimas reiškia, kad tu susitelki ties didesnėmis problemomis, o didesnė problema yra Aljanso pasirengimas“, – pridūrė jis.

Kurdai Vakaruose vertinami dėl kovos su grupuote „Islamo valstybė“.

NATO pirmą kartą gynybos planus Baltijos šalims patvirtino 2010 metais, po Krymo aneksijos jie buvo atnaujinti, bet diskusijos dėl planų detalumo vyksta iki šiol.

Paragino ryžtingiau kovoti su terorizmu

Turkijos prezidentas Redžepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) prieš NATO šalių lyderių susitikimą Londone paragino Aljansą ryžtingiau kovoti su terorizmu.

„Turint galvoje esamas grėsmes, NATO reforma yra neišvengiama“, – sakė R. T. Erdoganas, kurį cituoja valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Anot prezidento, Aljanso narės turėtų stengtis jį sustiprinti, užuot ieškojusios alternatyvų tokioms pastangoms.

R. T. Erdoganas taip pat pabrėžė, kad Turkija yra vienintelė NATO valstybė, kovojanti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) praėjusią savaitę pareiškė, jog Ankara, spalį vienašališkai pradėjusi karinę operaciją prieš kurdus Sirijos šiaurėje, neturėtų tikėtis kitų Aljanso šalių solidarumo.

R. T. Erdoganas anksčiau pranešė, kad nuo operacijos pradžios buvo neutralizuota mažiausiai 1 230 „teroristų“. Kalbėdami apie „neutralizuotus teroristus“, turkų pareigūnai paprastai turi galvoje tiek nukautus, tiek į nelaisvę paimtus asmenis.

NATO narėms buvo netikėtas Turkijos sprendimas spalio 9 dieną pradėti karinę operaciją „Taikos šaltinis“ (Peace Spring) prieš Sirijos šiaurėje veikiančius kurdų kovotojus, prieš tai gavus neoficialų leidimą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).

Turkijos įsiveržimas į Sirijos teritoriją, siekiant sukurti buferinę zoną palei visą sieną, sukėlė Vakarų pasipiktinimą, nes kurdai atliko pagrindinį vaidmenį JAV vadovaujamoje kampanijoje prieš IS.

Atsitraukianti kolona Tigro upę kirto Fiš Chabūro sienos perėjoje netoli Turkijos sienos, pakeliui į autonominio Kurdistano regiono sostinę Arbilį, kur yra amerikiečių bazė.

Jungtinės Valstijos spalio 13 dieną paskelbė išvedančios iš Sirijos šiaurės rytų regiono 1 tūkst. ten buvusių amerikiečių karių. Pranešimas pasirodė penktą Turkijos puolimo prieš kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) dieną.

Spalio 7-ąją prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įsakymu JAV kariai Sirijos šiaurėje atsitraukė nuo Turkijos sienos, taip sudarydami sąlygas turkų puolimui prieš kurdų pajėgas, kurias Turkija laiko jos teritorijoje veikiančių kurdų sukilėlių „teroristine atšaka“.

Puolimas ketvirtadienį buvo sustabdytas paskelbus ugnies nutraukimą, dėl kurio susiderėjo Vašingtonas.

Sekmadienį AFP korespondentas matė 70 šarvuočių koloną su karine įranga ir JAV vėliava, lydimą sraigtasparnių ir važiuojančią pro Sirijos miestą Tel Tamerą.

Padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad kolona, kuria evakuojama Sarino karinė bazė, esanti į pietus nuo pasienio miesto Ain al Arabo, tikriausiai juda į rytus, į Chasakos provinciją.

Praėjusią savaitę JAV pajėgos pasitraukė iš trijų kitų bazių Sirijoje, įskaitant bazę svarbiame Manbidžo mieste ir bazę netoli Ain al Arabo prie Turkijos sienos.

JAV šiuo metu Irake turi 5,2 tūkst. karių, kurie yra dislokuoti kaip Vašingtono vadovaujamos koalicijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) dalis.

JAV karių buvimas keliose bazėse Irake vertinamas prieštaringai; daug politinių grupių ir proiranietiškos šiitų ginkluotos grupuotės reikalauja juos išvaryti.

JAV ir Turkijos susitarimo galiojimas

Kurdų kovotojų atsitraukimui iš šiaurės rytinių Sirijos teritorijų skirtas terminas baigiasi trečiadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku, sakė šaltinis Turkijos kariuomenėje.

„Jis prasidėjo ketvirtadienį 22 valandą,.. todėl baigsis antradienį 22 valandą“, – nurodė šaltinis, kalbėdamas apie 120 valandų karinių veiksmų nutraukimą, dėl kurio susitarė Ankara su Vašingtonu.

Po kurdų pajėgų atsitraukimo Turkija nori įkurti 120 kilometrų saugumo zoną tarp pasienyje esančių Tel Abjado ir Ras al Aino miestų, o vėliau ši atkarpa būtų išplėsta iki 444 kilometrų, nurodė jis.

Ankara spalio 9 dieną pradėjo karinę operaciją prieš kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) Sirijoje, kuriuos Turkija laiko savo teritorijoje veikiančių kurdų sukilėlių „teroristine atšaka“.

Šis žingsnis sulaukė griežtos Vakarų kritikos, o Jungtinės Valstijos ėmėsi sankcijų prieš tris Turkijos ministrus ir pakėlė tarifus turkiškam plienui.

Į Ankarą skubiai atvykę Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) po kelias valandas trukusių derybų sutarė su turkų pareigūnais dėl paliaubų.

JAV nurodė, jog buvo sutarta, kad YPG kovotojai atsitrauks iš to rajono, o Vašingtonas nesiims naujų sankcijų Turkijos atžvilgiu, jeigu ši nutrauks ugnį. 

M. Pence'as sakė, kad JAV atšauks visas baudžiamąsias priemones, įskaitant sankcijas trims turkų ministrams, kai kurdų kovotojai atsitrauks ir Ankara visiškai užbaigs savo karinę operaciją. 

Turkų kariniai šaltiniai pranešė, kad iki šiol iš tos teritorijos išvažiavo 125 transporto priemonės su kurdų kovotojais. Jos nuvažiavo  šiaurės rytinio al Chasakos miesto link.

Vienas šaltinis pridūrė, kad „teroristai, likę“ 120 km ilgio zonoje, po antradienio bus „neutralizuoti“.  

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Ankara įsteigs 12 stebėjimo postų saugumui Turkijos kontroliuojamoje buferinėje zonoje užtikrinti.

Turkijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad nuo spalio 9 dienos per operaciją Sirijoje žuvo penki turkų kariai, dar 86 buvo sužeisti. 

Ministerija pridūrė, kad per tą patį laikotarpį taip pat žuvo 76 „Sirijos nacionalinės armijos“ nariai, kartu su turkų pajėgomis dalyvavę operacijoje prieš kurdus, o 273 buvo sužeisti.

R. T. Erdoganas kaltina Vakarus

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį „teroristų palaikymu“ apkaltino Vakarų valstybes, nes šios neparėmė Ankaros vykdomos operacijos prieš kurdų kovotojus Sirijoje.

„Ar galite įsivaizduoti, kad visi Vakarai, įskaitant NATO ir Europos Sąjungos šalis, parėmė teroristus ir užsipuolė mus?“ – Stambule kalbėjo R. T. Erdoganas.

„Nuo kada pradėjote palaikyti terorą? Ar PYD–YPG (Sirijos kurdų pajėgos) prisijungė prie NATO, ir mes apie tai nežinome?“ – klausė jis.

Ankara laiko YPG uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984 metų tęsiančios Turkijoje kruviną sukilimą, „teroristine atšaka“.

Į teroristinių grupuočių sąrašus PKK taip pat yra įtraukusios JAV ir Europos Sąjunga.

Turkijos kariniai veiksmai prieš kurdų pajėgas, labai prisidėjusias prie kovos džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), griežtai kritikuojami Vakaruose, o kai kurios NATO šalys nusprendė paskelbti Turkijai ginklų embargą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl spalio 9 dieną pradėtos operacijos, kurios tikslas – atstumti Sirijos kurdų pajėgas toliau nuo sienos.

R. T. Erdoganas paneigė, kad Ankara turi kokių nors teritorinių ambicijų: „Turkija nesikėsina į jokios šalies teritoriją... Laikome tokį kaltinimą didžiausiu mums mestu įžeidimu.“

Ankara šią savaitę paskelbė 120 valandų sustabdanti puolimą, pasiekusi atitinkamą susitarimą su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u (Maiku Pensu). Kurdų kovotojams buvo leista pasitraukti iš pasienio, kad Turkija galėtų įkurti ten „saugiąją zoną“.

R. T. Erdoganas antradienį taip pat ruošiasi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Juodosios jūros kurorte Sočyje.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) buvo smarkiai kritikuojamas dėl to, kad uždegė žaiią šviesą Turkijai pradėti puolimą prieš kurdus, buvusius svarbiais Vašingtono sąjungininkais kovojant su grupuote „Islamo valstybė“.

D. Trumpas tviteryje citavo gynybos sekretorių Marką Esperį, kad „paliaubos laikosi labai gerai“.

Panašiai sekmadienį vienoje pokalbių laidoje kalbėjo JAV gynybos sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

„Mes optimistiški“, – sakė pareigūnas ABC laidai „This Week“.

„Susirėmimų yra gana nedaug, atsitiktiniai šūviai šaulio ginklais, vienas kitas minosvaidis“, – teigė M. Pompeo.

Turkija į kurdų kontroliuojamą Sirijos šiaurę įžengė spalio 9 dieną, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie pajėgų išvedimą iš šios teritorijos.

Augant tarptautinės bendruomenės susirūpinimui dėl puolimo, M. Pompeo ir viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) nuvyko į Turkiją derėtis dėl paliaubų.

Pasitraukė iš pagrindinės bazės 

Jungtinių Valstijų pajėgos sekmadienį pasitraukė iš pagrindinės bazės šiaurės Sirijoje, likus dviem dienoms iki ugnies nutraukimo susitarimo, pasiekto tarpininkaujant JAV, kuriuo siekiama sustabdyti Turkijos išpuolį prieš kurdų pajėgas regione, pabaigos.

Naujienų agentūros AFP korespondentas matė per Tal Tamro miestą judančią daugiau kaip 70-ies amerikiečių šarvuočių su karine technika vilkstinę, lydimą sraigtasparnių.

Kai kurie į rytus magistralės link judėję šarvuočiai buvo su Jungtinių Valstijų vėliava.

Padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad konvojus evakavo Sarino karinę bazę.

Regis, vilkstinė judėjo į Hasekės miestą, esantį kiek toliau į rytus, pranešė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėjimo organizacija, gaunanti informacijos iš šaltinių karo nuniokotoje Sirijoje.

Sarinas „yra didžiausia JAV karinė bazė šalies šiaurėje“, pažymėjo SOHR vadovas Rami Abdul Rahmanas (Ramis Abdul Rahmanas).

Jis paaiškino, kad miestas įsikūręs planuojamos pasienio „saugiosios zonos“ Sirijos pusėje pakraštyje. Turkija nori sukurti šią zoną ir atitraukti kurdų pajėgas toliau nuo sienos.

Pajėgų išvedimas sekmadienį buvo ketvirtas toks amerikiečių pajėgų pasitraukimas per savaitę, dėl kurių Sirijos šiaurinės Alepo bei Rakos provincijos liko be JAV kariuomenės, pažymėjo R. Abdul Rahmanas.

Kurdai yra pagrindiniai Vašingtono sąjungininkai JAV remiamoje kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, tačiau Ankara juos laiko teroristais, susijusiais su kurdų kovotojais jos teritorijoje.

Prieš savaitę Pentagonas pranešė, kad JAV prezidentas įsakė išvesti iš šiaurės Sirijos iki 1 tūkst. karių, kai Turkijos kariuomenė įžengė giliau į Sirijos teritoriją.

Spalio 9 dieną Turkija pradėjo Sirijos puolimą peržengdama sieną, D. Trumpui pareiškus, kad atitraukia JAV specialiąsias pajėgas iš kurdų kontroliuojamos šiaurės.

Po to, kai abi pusės patyrė nuostolių, o šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti bėgti iš namų, ketvirtadienio vakarą buvo paskelbtos paliaubos, pasiektos tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

Ankara suteikė Sirijos demokratinėms pajėgoms – kurdų valdžios de facto kariuomenei šiaurės rytų Sirijoje – laiko iki antradienio vakaro pasitraukti iš 30 km pločio Sirijos teritorijos ruožo palei sieną su Turkija.

Abi pusės kaltina viena kitą pažeidus paliaubas.

Kurdų kovotojai palieka apgultą Sirijos Ras al Aino miestą

Keliasdešimt kurdų kovotojų sekmadienį paliko turkų apgultą Sirijos pasienio miestą Ras al Ainą.

Tai gali reikšti, kad kurdai pagal paliaubų susitarimą ėmė trauktis iš sutartų vietovių.

Turkija į kurdų kontroliuojamą Sirijos šiaurę įžengė spalio 9 dieną, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie pajėgų išvedimą iš šios teritorijos.

JAV tarpininkaujant pasiektos paliaubos buvo paskelbtos ketvirtadienį. Per laikotarpį iki artėjančio antradienio vakaro kurdams buvo leista pasitraukti iš vadinamosios buferinės zonos, kurią ties savo siena su Sirija siekia sukurti Turkija.

Šaltinis iš kurdų stovyklos iš pradžių buvo pranešęs, kad esama plano pasitraukti iš Ras al Aino. Galiausiai padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ pranešė, kad kurdų pajėgos visiškai pasitraukė iš šio pasienio miesto.

Turkijos gynybos ministerija patvirtino, kad kurdų kovotojai palieka Ras al Ainą.

Ministerija pranešime taip pat nurodė, kad netoli Tal Abjado miesto kurdų pajėgos nukovė vieną Turkijos karį.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas Ras al Aine pranešė, kad mažiausiai 50 mašinų konvojus, įskaitant greitosios pagalbos automobilius, išvažiavo iš miesto ligoninės. Netrukus joje kilo gaisras.

Turkijos prezidentas perspėjo dėl karinės kampanijos atnaujinimo

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sekmadienį perspėjo, kad Turkija atnaujins karines operacijas prieš kurdų pajėgas Sirijoje antradienį, jei jie per paskelbtą laikotarpį nepasitrauks iš „saugumo zonos“.

„Vos per devynias karinės operacijos dienas mes neutralizavome 765 teroristus, išlaisvinome 111 gyvenviečių ir išvalėme 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją nuo teroristų. Jei teroristai nepasitrauks iš saugumo zonos per 120 valandų, operacija bus tęsiama. Aš apie tai informavau JAV delegaciją ir ES šalis“, – sakė Turkijos prezidentas.

R. T. Erdoganas patvirtino ketinimus Turkijos karinę kampaniją Sirijoje aptarti per spalio 22-ąją Sočyje planuojamą jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

R. T. Erdoganas sakė, kad siūloma „saugumo zona“ būtų 32 kilometrų pločio ir tęstųsi 444 kilometrų palei Sirijos sieną, o joje patruliuotų turkų pareigūnai.