„Paprastai, tas nusileidimas, kuris įvyko nuo 125 iki 110 dolerių už barelį galėtų duoti apie 6-7 centų poslinkį“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė M. Dubnikovas.

Pasak ekonomisto, naftos kainų mažėjimą pirmiausiai lemia rinkose vyraujantis neužtikrintumas dėl ekonominės ateities.

„Kainos mažėja dėl baimių, kad į pasaulį gali ateiti recesija. Kitas dalykas, natūraliai kris kuro vartojimas, nes kainos yra per didelės ir dėl to investuotojai baiminasi“, – aiškino M. Dubnikovas.

Natūraliai kris kuro vartojimas, nes kainos yra per didelės ir dėl to investuotojai baiminasi.

Tuo metu lietuviškų degalinių sąjungos vykdantys direktorius Vidas Šukys pažymi, kad naftos kainų pokytis galutinėse kuro kainose ima atsispindėti ne iš karto.

„Niekada negalima tiesiogiai sieti naftos pokyčio, kad jeigu naftos kaina pasikeis į geresnę pusę, tai degalų kaina irgi pasikeis į geresnę pusę“, – tikino jis.

Apskritai, degalinių operatorių atstovas akcentuoja, kad kuro kainas galiausiai lemia ne tik naftos kainų pokyčiai.

„Degalų kainos biržose yra nustatomos atskirai ir šiai dienai yra dyzelino trūkumas. Dėl to dyzelino kaina išlieka aukštesnė ir ji dar kurį laiką gali tokia išlikti, nepriklausomai nuo naftos pokyčio į geresnę pusę“, – tvirtino V. Šukys.

Birželio 13–20 dienomis, Lietuvoje vidutinė benzino kaina sudarė 2,07 eurus už litrą, praneša Lietuvos energetikos agentūra.

Kainas stebinčio portalo pricer.lt duomenimis, litras dyzelino birželį, palyginti su geguže, Lietuvos degalinėse pabrango 19 centų (10,9 proc.) iki 1,978 euro ir buvo 85 centais (74,7 proc.) brangesnis negu prieš metus. Litras A95 benzino brango atitinkamai 25 ir 82 centais iki 2,066 euro.

Degalų kainos yra viena pagrindinių aukštos infliacijos priežasčių Lietuvoje.

Pokyčiai: persėda į viešąjį transportą, riboja keliones

45,1 proc. respondentų atsakė, kad degalų brangimas keičia jų kasdienio gyvenimo įpročius: dažniau naudojamasi viešuoju transportu, stengiamasi riboti nebūtinas keliones.

Dažniausiai taip atsakė mažesnių miestų ir kaimų gyventojai (46-54 proc.), darbininkai (56,5 proc.) ir asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia iki 350 eurų per mėnesį (54 proc.).

„Provincijoje jau seniai žmonės kooperuojasi, bendradarbiai vienu automobiliu į darbus vyksta, tam net tokių kainų nereikėjo. Manyčiau, kad ir dabar tokia tendencija išlikusi, vienam važinėti problematiška, reikia skaičiuoti“, – BNS sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Jeigu galima gauti pigių degalų iš Baltarusijos, tai kodėl keisti įpročius?

Tauragės rajono, kur viešasis transportas yra nemokamas, meras Dovydas Kaminskas sako, jog maršrutiniais autobusais gyventojai naudojasi aktyviai, tačiau jis kol kas nelinkęs to sieti su brangstančiais degalais.

„Aktyvumas didelis, tačiau tokių duomenų, kad žmonės į viešąjį transportą iš automobilio persėdo dėl pabrangusių degalų, bijočiau taip teigti kaip faktą. Galbūt yra tokių, kurie pradeda galvoti apie tai, jeigu yra patogus maršrutas, tačiau nesakyčiau, jog tai masinis reiškinys“, – BNS sakė D. Kaminskas.

Pasak mero, žmones įpročius privers pakeisti ne tik didėjanti kuro kaina, bet ir patogi vietinio susisiekimo sistema, o jos sukūrimui dar reikia laiko ir kitų resursų.

„Tauragė, atrodo, yra bene labiausiai automobilizuota vieta Lietuvoje, gal 80 proc. gyventojų važinėja asmeniniu transportu. Reikia pakeisti žmonių įpročius, o tam reikia pasiūlyti itin patogią ir kokybišką paslaugą. Dirbame dėl to, daug atlikta, bet dar daug padaryti reikia“, – kalbėjo D. Kaminskas.

V. Šukys sako, kad savo artimoje aplinkoje pastebi besikeičiančius įpročius.

„Bendraujant su žmonėmis iš savo aplinkos jaučiasi, kad planuojama atidžiau – kas turi galimybę, persėda į ekonomiškesnį automobilį, kad kelionės būtų pigesnės. Matyt, tokia reakcija į kainas“, – kalbėjo V. Šukys.

Didmiesčiuose įpročiai nesikeičia

Apklausos rezultatai rodo, kad brangstantys degalai mažiausiai paveikė 30-39 metų aukštąjį išsilavinimą įgijusius aptarnavimo ir technikos srityse dirbančius Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus – dėl šios priežasties įpročių nekeitę  atsakė 34–39,5 proc. šių respondentų.

„Atvažiavus į Kauną ir stovint kamščiuose neatrodo, kad įpročiai būtų pasikeitę. Vilniaus centre, kur stovėjimo aikštelės perpildytos, bet žmonės vis tiek veržiasi su automobiliais, važinėja po vieną, toks individualumas mane stebina, ypač žinant, kad viešojo transporto sistema gana gerai išvystyta“, – BNS sakė V. Šukys.

Jo manymu, dalis Lietuvos gyventojų įpročių nekeičia ir todėl, kad kainų augimą bando kompensuoti degalais apsirūpindami Lenkijoje ir Baltarusijoje.

„Iš pradžių dėl lengvatų buvo Lenkija, dabar – Baltarusija. Mes gauname iš degalinių tokių signalų, kad iš kai kurių pasienio regionų išvežami pinigai, įtaka tikrai jaučiasi. Tai blogai ir mūsų valstybei. O jeigu galima gauti pigių degalų iš Baltarusijos, tai kodėl keisti įpročius?“ – klausė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Dalis Lietuvos gyventojų kainų augimo nesureikšmina.

Pensininkams, bedarbiams ir studentams brangstantys degalai dažniausiai atrodo neaktualu – taip atsakė 52 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų, 38 proc. darbo neturinčių žmonių ir 45 proc. studijuojančiųjų.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausta, ar brangstantys degalai veikia jų kasdienio gyvenimo įpročius.

Atsakymai: taip (dažniau vykstu viešuoju transportu, stengiuosi riboti nebūtinas keliones ir pan.) – 45,1 proc., įpročių dėl brangstančių degalų nekeičiau – 29,1 proc., man tai neaktualu – 25,8 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko birželio 9-18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausti 1003 pilnamečiai šalies gyventojai 27 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 10 procentų.

Benzino vidutinė kaina Baltijos valstybėse (2,07–2,17 Eur/l) ir pastarąją savaitę išliko didesnė už benzino vidutinę kainą Vokietijoje (1,97 Eur/l), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), skelbianti informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius.

Pastarąją savaitę vidutinės benzino A95 kainos daugiausiai padidėjo Estijoje – 0,05 Eur/l (2,4 proc.). Kitose šalyse didėjo labai nežymiai (Latvija, Lietuva) arba sumažėjo 0,1 – 0,03 Eur/l (Lenkija, Vokietija). Dyzelino vidutinės kainos nesikeitė Estijoje, o kitose šalyse padidėjo 0,02–0,08 Eur/l. Daugiausiai dyzelino kainos augo Lenkijoje (4,6 proc.) ir Lietuvoje (4,0 proc.), nurodoma LEA degalų kainų apžvalgoje.

Pirmą kartą nuo šių metų balandžio mėnesio Lietuvoje vidutinės degalų kainos nėra mažiausios tarp Baltijos šalių – dyzelinas 0,06 Eur/l yra pigesnis Estijoje.

Lietuvoje benzino vidutinė kaina ir toliau yra didesnė už dyzelino kainą, tačiau šis skirtumas mažėja – birželio 20 d. šis skirtumas sudarė 0,06 Eur/l (birželio 13 d. skirtumas buvo didesnis – 0,13 Eur/l). Bazinės (didmeninės) dyzelino kainos Lietuvoje jau nuo birželio 16 d. yra didesnės už benzino vidutines kainas („Orlen Lietuva“ duomenys).

Analizuojant benzino kainos struktūros ir jos kitimo tendencijas gegužės-birželio mėnesiais Lietuvoje, pastebėtina, kad gegužės mėnesį bazinė (didmeninė) benzino kaina be mokesčių išaugo ir sudarė 0,90 – 1,09 Eur/l, vidutiniai pardavimo kaštai (marža) be mokesčių–0,037 Eur/l. Birželio mėnesio bazinė (didmeninė) benzino kaina be mokesčių sudarė 1,04 – 1,16 Eur/l.

Biodegalų dalis 2022 m. sudarė nuo 0,014 iki 0,045 Eur/l.

Agentūros atliekama palyginamų degalų kainų analizė rodo, kad pastaruoju metu naftos perdirbimo įmonių marža didėja. Tai atitinka pasaulines tendencijas, kaip skelbia „The Economist“ ir kiti šaltiniai.

Analizuojant dyzelino kainos struktūros ir jos kitimo tendencijas gegužės-birželio mėnesiais Lietuvoje, pastebima, kad gegužės bazinė (didmeninė) dyzelino kaina be mokesčių taip pat išaugo ir sudarė nuo 0,94 iki 1,07 Eur/l), vidutiniai pardavimo kaštai (marža) be mokesčių – 0,090 Eur/l. Birželio mėnesio bazinė (didmeninė) benzino kaina be mokesčių sudarė 1,07 – 1,18 Eur/l.

Biodegalų dalis 2022 m. sudarė nuo 0,055 iki 0,086 Eur/l.

Per šiuos metus (nuo sausio 3 d. iki birželio 20 d.) „Brent“ naftos kaina išaugo 75 proc. (nuo 0,44 Eur/l iki 0,77 Eur/l). Vien tik toks žaliavinės naftos kainos pabrangimas galėjo turėti tiesioginės įtakos benzino ar dyzelino pabrangimui apie 0,17 Eur/l (su PVM) arba 0,14 Eur/l (be PVM), teigiama LEA pranešime.

Nuo birželio 13 iki 20 dienos „Brent“ nafta pabrango 3,5 JAV dolerio už barelį, „Urals“ nafta atpigo 9 JAV doleriais už barelį. „Urals“ naftos kaina pirmąkart šiais metais viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą (birželio 9 d. ir 14 d.).

Arba eilinė klaida, arba degalinės jau rengiasi artėjančioms Joninėms – maždaug taip galima apibendrinti stebinančią degalų kainą feisbuke komentavusiųjų samprotavimus.

„Nėra tokios kainos. Tikrai nieko nežinau. Kreipkitės į mūsų spaudos atstovą – čia tikrai tokių kainų nėra“, – „Kauno dienai“ sakė telefonu atsiliepusi K. Baršausko gatvėje esančios „Circle K“ degalinės darbuotoja.

Pasiteiravus, ar nebuvo padaryta paprasta klaida (vietoje skaičiaus „1“ švieslentėje uždegtas „7“), darbuotoja pabrėžė nieko nekomentuosianti ir nurodė skambinti „Circle K“ atstovei žiniasklaidai.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Situaciją portalui kauno.diena.lt pakomentavo „Circle K Lietuva“ Degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius

„Birželio 21 d. Kaune, K. Baršausko gatvėje esančioje „Circle K“ degalinėje, kainų švieslentėje, įvyko techninė klaida, dėl kurios buvo nurodyta neteisinga kaina. Degalinės operacinėje sistemoje A95 benzino kaina buvo – 2,099 EUR, o švieslentėje ji buvo atvaizduota kaip 2,779 EUR.

Tai įvyko dėl techninio kainų stulpo LED šviesos elementų gedimo. Gavus informaciją apie gedimą, jį sutvarkėme, dabar švieslentėje nurodyta kaina atitinka degalinės operacinėje sistemoje nustatytą kainą – 2,099 EUR. Atsiprašome savo lankytojų dėl laikinų nepatogumų“, – teigė degalinės atstovas.

Estų milžinės nuostoliai

Bene didžiausius nuostolius šiemet laivybos linijose patiria Estijos laivybos koncernas „Tallink Grupp“. Pirmąjį ketvirtį jo nuostoliai palyginti su 2016-aisiais buvo net 69,2 proc. didesni nei pernai. Kompanija tai aiškina tuo, kad keltų linijose sumažėjo tiek keleivių, tiek krovinių. Bet pagrindinės šios keltų kompanijos linijos išliko pelningos. Iš Latvijos sostinės Rygos į Švedijos Stokholmą pardavimų pajamos išaugo net 26,7 proc. Lėmė tai, kad atsirado antras papildomas keltas.

Pagrindinėje „Tallink Grupp“ linijoje tarp Talino ir Helsinkio pajamos iš pardavimų buvo 5 proc. didesnės nei pernai.

Nuostolingos buvo linijos iš Estijos į Švediją ir iš Suomijos į Švediją. Tačiau pavyzdžiui linijoje iš Estijos į Švediją gerokai padidėjo pardavimai keltų parduotuvėse ir restoranuose.

Bendros „Tallink Grupp“ pajamos per I ketvirtį buvo 191,5 mln. eurų - vos 0,7 proc. mažesnės nei pernai. Tačiau kodėl tokie dideli šių metų nuostoliai?

„Tallink Grupp“ atstovai tikino, kad gerokai išaugo laivų kuro, jų valdymo išlaidos.

DFDS išlaiko stabilumą

Bet kuras, pridėtinės laivų išlaidos didėjo visuose jūrų keltų laivybos kompanijose. Tik ne visos patyrė tokius apčiuopiamus nuostolius. Jau kelintus metus iš eilės palyginti neblogus veiklos rodiklius pateikia iš Klaipėdos uosto laivybos linijas turinti DFDS kompanija.

Bendros jos pajamos iš laivybos per I ketvirtį siekė apie 295,5 mln. eurų. Jos buvo 6,6 proc. didesnės nei pernai.

Šiaurės jūroje DFDS pajamos iš krovinių gabenimo buvo 9,6 proc. didesnės, Baltijos jūroje - 19,2 proc. Baltijoje tokį augimą lėmė tai, kad DFDS atidarė naują jūrų keltų liniją tarp Suomijos Hanko ir Estijos Paldiski uostų. Be šios naujos linijos DFDS pajamos Baltijos jūroje išliko beveik tokios pačios kaip ir pernai.

Bendrai visuose DFDS keltuose, įskaitant tiek Baltijos ir Šiaurės jūras, tiek Lamanšo linijas, 0,8 proc. sumažėjo keleivių.

DFDS kompanijos pelnas iš laivybos veiklos šiemet I ketvirtį siekė 24,2 mln. eurų. Tai 4 proc. daugiau nei pernai. Toks pelno augimas atitinką DFDS kompanijos prognozuojamą bendrą metinį pelno augimo rodiklį - 4 proc.

Įspūdingas kainų kilimas

Kiek mažesnė keltų kompanija „Finnlines“, kuri dirba jūrų keltų linijose iš Suomijos į Vokietiją ir iš Suomijos į Švediją per Alandų salas, šiais metais per I ketvirtį gavo 120,9 mln. eurų pajamų arba 14,9 proc. daugiau nei pernai. Pajamos iš laivybos siekė 116 mln. eurų - 15,5 proc. daugiau nei pernai. Grynos pajamos iš jūros keltų veiklos siekė 11,2 mln. eurų. Ir tai net 34,3 proc. daugiau nei pernai.

Gabenamų automobilių ir keleivių srautai pulsuoja ir didžiausioje Suomijos keltų kompanijoje „Viking Line“. Pagrindinės šios kompanijos pajamos yra iš keleivių pervežimų. Šiemet „Viking Line“ pajamos iš keleivių I ketvirtį siekė 89,8 mln. eurų ir buvo 5,4 proc. mažesnės nei pernai. Pajamos iš krovinių gabenimo laivais siekė 11,7 mln. eurų ir buvo 3,7 proc. didesnės nei pernai. Tuo pat metu net 2 proc. iki 83,2 mln. eurų padidėjo bendros laivybos išlaidos. Labiausiai - net 17,6 proc. iki 11,2 mln. eurų didėjo laivų kuro kainos.

Nors šiemet kuro kainos gerokai didesnės „Viking Line“ metinių rezultatų tikisi geresnių nei 2016-aisiais, nes mažiau reikės dokuoti ir remontuoti laivus.

Viena didžiausių Baltijos jūroje Švedų kompanija „Stena Line“ savo 2017 m. sausio - kovo mėnesio finansinius rodiklius planuoja paskelbti tik šiandien, gegužės 29-ąją. Šios kompanijos rodikliai būtų įdomūs, nes ji turinti keltų iš Latvijos Liepojos ir Ventspilio uostų yra pagrindinis Klaipėdos uosto laivybos linijų konkurentas. Nuo 2010 metų Ventspilio uoste stebimas ryškus jūrų keltais plaukiančių keleivių  (2010 m. buvo 18,149 tūkst., o 2016 m - jau 114,52 tūkst.) ir lengvųjų automobilių augimas (nuo 8,99 tūkst. - 2010 m. iki 53,23 tūkst. 2016 m.).

Šiemet buvo skelbti duomenys, kad Ventspilio uoste jūrų keltais gabenamų keleivių ir lengvųjų automobilių srautai išaugo 10 proc., krovinių - apie 15 proc.

Bendrai rytinės Baltijos jūros šalių uostuose šiemet per I ketvirtį buvo gabenta 5,6 proc. daugiau ro ro krovinių. Augimas siekė 163,8 tūkst. tonų.