Palanga jau paskelbė simbolinę didžiųjų žiemos švenčių laukimo pradžią – vakar pačioje kurorto širdyje iškilmingai įžiebta Lietuvoje dar neregėta Kalėdų eglė. Gausybe ryškių švieselių bei dekoracijų sužibęs miestas priešnaujametį laikotarpį kviečia nors trumpam iškeliauti į kalėdiniais meduoliais kvepiančią pasaką. Visą mėnesį Palangoje džiugins gausybė įvairiausių pramogų, renginių, o juos tradiciškai vainikuos įspūdingos Naujųjų metų sutiktuvės.

Pagerbė kurorto įkūrėjus

Kaip patikino Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė, kalėdinis metas Palangos kurhauze ir Šventojoje šiemet bus ypač spalvingas.

„Gruodžio renginiai kurhauze – tarsi advento kalendorius, kur atidarius langelį būtinai rasi Kalėdomis kvepiantį renginį. Ar tai būtų edukacija, spektaklis ar kinas, ar įspūdingas koncertas. Visą gruodžio mėnesį palangiškių ir kurorto svečių laukia jaukūs vakarai ir šeimos popietės Palangos kurhauze bei Šventosios pėsčiųjų aikštės paviljone“, – pasakojo pašnekovė. 

Neabejotinai vienu laukiamiausių renginių tampa Kalėdų eglės įžiebimas. Šiuosyk pagrindinė miesto žaliaskarė pasipuošė net 12 tūkst. lempučių, o magiškoje įžiebimo šventėje svečiavosi patys grafai Tiškevičiai. Šiais metais 770-ąjį gimtadienį minėjusi Palanga ateinančius metus pasitinka su kurortui ne mažiau svarbia data. Būtent kitąmet sukanka garbingas 200 metų jubiliejus, kai grafai įsigijo Palangos valdą bei keletą aplinkinių dvarų ir ėmė čia kurti kurortą.

Dar vienas įspūdingas reginys laukia ateinantį savaitgalį – gruodžio 9 dieną 18 val. centrinėje pėsčiųjų aikštėje bus įžiebta ir Šventosios Kalėdų eglė. Čia Snieguolė ir nykštukai žadins miško gyventojus, puoš girliandomis miesto gatves bei pakvies visus į interaktyvų miuziklą. Šiemetė žaliaskarė skirta sparčiai kylančiam Šventosios uostui, tad ją puoš daugybė jūrinių elementų.

Šviesu ne tik miesto širdyje

Net ir įžiebęs egles, Kalėdų Senelis neskubės keliauti iš pajūrio. Visą gruodį netikėtose Palangos vietose jis džiugins praeivius, skriedamas elektromobiliu su nykštukų palyda bei dovanodamas šventinius sveikinimus.

Tuo metu kurorto svečiai netruks pastebėti, jog šiemet visiškai naujomis dekoracijomis pasipuošė ne tik Grafų Tiškevičių alėja, bet ir Jūros gatvė Šventojoje, šventinę nuotaiką skleidžia į Palangą vedanti Kretingos bei, žinoma, populiarioji J. Basanavičiaus gatvė – čia, pamėgtame kurorto pėsčiųjų bulvare, puikuosis ir išpuoštų gyvų eglučių alėja. O šalia kurhauzo bei kurorto centre įsikūrė įspūdingos tūrinės dekoracijos, kurias bus galima apžiūrėti ir iš vidaus.

Šventoji šiemet taip pat sužibės ryškiomis kalėdinėmis šviesomis.

Visą gruodį pėsčiųjų aikštėje džiugins kalėdinių pušelių alėja: čia per trejus metus suvešėjusius visžalius medelius gruodžio 2–9 dienomis puoš šventojiškių bendruomenės atstovai.

Tad kiekvienas nuo gruodžio 9-osios galės ne tik džiaugtis šventine atmosfera, įsiamžinti prie labiausiai patikusios pušelės, bet ir pajusti bendruomenės šilumą.

„Tikimės, kad ši iniciatyva taps tradicine ir dar labiau suartins Šventosios bendruomenę, o kiekvieną svečią įkvėps į savo artimųjų ratą parnešti dalelę šventinės nuotaikos“, – vylėsi V. Petrauskienė.

R. Kucevičiūtės, A. Kazlausko nuotr.

Nuo dirbtuvėlių iki animacijos

Be abejo, Kalėdų laukimas kurorte neįsivaizduojamas be kasmetės dovanų dirbtuvės. Šiemet Palangos kultūros ir jaunimo centras kviečia į tris edukacinius užsiėmimus – šventinių meduolių dekoravimą, advento burtų ir žiemos arbatos gaminimo subtilybes.

Jau šį šeštadienį Šventosios centrinės aikštės paviljone bus galima susipažinti su kalėdinių meduolių simboliais ir dekoravimo tradicijomis, o gruodžio 10-ąją šventiniai meduoliai lauks Palangos kurhauze.

Gruodžio 16 d. 11 ir 14 val. Šventosios centrinės aikštės paviljone ir gruodžio 17 d. 11 val. Palangos kurhauze vyks etnografės Zitos Baniulaitytės vedami „Advento burtų“ užsiėmimai, skirti  seniesiems kalėdinio laikotarpio papročiams pažinti. Jau prieš pat šventes, gruodžio 22 d. 11 ir 14 val. Šventosios centrinės aikštės paviljone bei 17.30 val. Palangos kurhauze žolininkė Danutė kvies į jaukų pokalbį apie arbatos gaminimo subtilybes, o kiekvienas norintis galės susikurti savo originalią žiemos arbatą.

Kurhauzo teatro salėje tradiciškai laukiamos ir šeimos su vaikais – čia kvies nuotaikinga animacija. Gruodžio 11 ir 18 dienomis 14 val. susirinkusiuosius džiugins „Magiška gyvūnų mokykla“, o tomis pačiomis dienomis 18 val. – „Maištingų rimų“ pirmoji ir antroji dalys.

Ilgai lauktas sugrįžimas

Kaip ir kasmet, gražiausių metų švenčių kartu kviečia laukti memorialinė Jono Šliūpo sodyba. Juolab kad po kapitalinio atsinaujinimo muziejus duris atvėrė su ypatinga paroda, kurioje pristatomi garsieji Kazio Varnelio opartiniai kūriniai, o greta eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose saugomi įvairių Lietuvos regionų tekstilės dirbiniai.

Taip pat gruodį muziejus pradeda intriguojamą vieno objekto parodų ciklą, kuris tęsis visus ateinančius metus. Pirmoje ciklo parodoje „Reglamentuota palangiškių ir poilsiautojų kasdienybė“ bus pirmąsyk viešai eksponuojama Kretingos valsčiaus Palangos miesto burmistro nutarimų knyga iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų.

Ji atskleis, kaip žymiausias tarpukario Lietuvos kurortas pakeitė ir vietos gyventojų kasdienybę. Palangiškiai bei poilsiautojai buvo suvaržyti daugybe taisyklių, kurių nepaisant buvo numatytos nemažos baudos. Eksponuojamuose burmistrų nutarimuose skirti baudas minimos palangiškių pavardės, nurodyti adresai, o tai suteikia naujos vertingos informacijos apie čia gyvenusius žmones, jų nuomotą arba valdytą turtą.

Tuo metu advento dirbtuvėse „Stebuklus kuriame patys“ miesto bendruomenei rengiami vakarojimai su tautinio paveldo meistrais – bus rišami šiaudų papuošalai šventinei eglutei ar namams, tradiciniu būdu dekoruojami advento vainikai ir liejamos bičių vaško žvakės. Dirbtuvėse, kurios šiemet sugrįžta jau į muziejaus patalpas ir vyks naujoje edukacinėje erdvėje, ypač laukiamos šeimos su vaikais.

Vietos sparčiai tirpsta

Žiemą Palanga tampa turbūt magiškiausia vieta Lietuvoje, įsitikinusi ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė.

„Pajūrio gamtos unikalumas, susijungiantis su sniego baltumu, žėrinčių lempučių gausa ir šviesa, nuskraidina tarytumei į Laplandijos tolius. Viso to žodžiais perteikti neįmanoma – tai reikia pajusti, – šypteli pašnekovė. – Palanga tampa dideliu gamtos šviesos parku, kviečiančiu leistis į žygį apsnigtais takais, lengvai sklęsti lygumų slidėmis ar skrieti kalneliais rogutėmis vėjavaikiškai besimėgaujant gaivuma ir lengvu šaltuku. Regėti jūrą žiemą, kuomet Baltijos bangos maištauja, slegiamos įspūdingų ledo luitų, o tilto poliai pravirksta varvekliais, – dar viena begalinė dovana. O pasidžiaugus gamta, galima nerti į kitą – poilsio, kurį dovanoja svetingas kurortas, malonumų jūrą.“

Svarbiausių metų švenčių sutiktuvėms Palangos bendruomenė ruošiasi su ypatingu nuoširdumu. „Tiek miesto savivalda, tiek verslas drąsiai imasi inovatyviausių idėjų, kurias puoselėjo kone visus metus“, – sako L. Taučiūtė.

Savo ruožtu kalėdiniu periodu svečiai Palangą renkasi ne vien pasitikti šventes, bet ir mielai šį metą išnaudoja žiemiškam atostogų poilsiui. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, jau lapkričio pabaigoje kurorte Kalėdoms buvo rezervuota apie 60, o Naujųjų sutiktuvėms – net apie 70 proc. vietų. Nakvynės kainos šventiniu periodu svyruoja nuo 45 ir gali siekti daugiau nei 200 eurų.

R. Kucevičiūtės, A. Kazlausko nuotr.

Sieks pamaloninti ir stebinti

„Pavyzdžiui, viešbučiai svečiams gali pasiūlyti atostogas su įvairiais malonumais: tai ir paketai, kuriuose gausu SPA procedūrų, aktyvaus laiko su atžaloms, ir specialus vakaro meniu restoranuose, staigmenos, kurias svečias suranda atvykęs į viešbutį. Mažiesiems taip pat skirta įdomių veiklų: įvairios šventinės dirbtuvėlės, animatoriai, batutai, interaktyvūs žaidimai, Kalėdų Senelio pasirodymas ir, žinoma, dovanos“, – komentavo L. Taučiūtė.

Specialių šventinių pasiūlymų, į kuriuos įtraukti ir nakvynė, ir naujametė programa bei vakarienė, kainos taip pat įvairios – vienam asmeniui gali svyruoti nuo 135 iki 245 eurų ir daugiau.

Šventinių vakarienių meniu restoranai tradiciškai pristatys ir Kūčių, Kalėdų stalui, ir metų sandūros iškilmėms. Naujametei progai siūloma trijų, penkių ar net septynių patiekalų degustacinės vakarienės, kurtos tiek žymių Palangos, tiek Lietuvos virtuvės šefų.

„Kiekvienas restoranas bandys nustebinti svečią pagal pasirinktą tematiką, naujausias skonių tendencijas. O tie, kurie šventes nori sutikti jaukiai namuose, artimųjų būryje ir nesirūpinti maisto ruoša, turės galimybę užsisakyti šventinius patiekalus išsinešimui“, – sakė pašnekovė.

Naujametė vakarienė vienam asmeniui Palangoje atsieis nuo 40 eurų. 

Šventinių programų metu viešbučiai ir restoranai savo svečius taip pat džiugins žymių šalies muzikos atlikėjų, tokių kaip Linas Adomaitis, Gabrielius Vagelis, Nijolė Pareigytė, Justinas Jarutis, Martynas Kavaliauskas, Rūta Ščiogolevaitė, grupės „Biplan“ komanda ir kitų, pasirodymais.

Publikai – miesto dovanos

„Linkiu kiekvienam atrasti magiškąją žiemos Palangą, kurioje gausu baltumo ir šviesos. Linkiu kiekvienam patirti nuostabių dalykų ir skirti ypatingo laiko sau – gėrėtis gamtos grožybėmis, mėgautis neatrastais skoniais, lepintis SPA teikiamais malonumais, džiaugtis įvairiomis pramogomis bei pasikrauti turiningomis kultūrinėmis patirtimis“, – linkėjo L. Taučiūtė.

Ir išties – tiek kultūrinių, tiek pramoginių renginių gerbėjus šiemet Palangoje vilios itin turtinga šventinė programa. Be to, didžioji dauguma jų – miesto dovana, tad publiką džiugins nemokamai.

Jau nuo gruodžio pradžios Palangos koncertų salėje renginiai vyks kiekvieną savaitgalį, o paskutinę mėnesio savaitę – kiekvieną vakarą. Repertuaras skirtas tiek populiariosios, tiek klasikinės ar chorinės muzikos, tiek teatrinio meno ar baleto gerbėjams.

Į svarbių renginių kalendorių vertėtų įtraukti ir gruodžio 16 d. – tądien Palangos kurhauze  Gintaras Januševičius pristatys savo koncertinę programą „Mažasis princas“. Joje jis – ir pianistas, ir pasakotojas, filosofinį knygos tekstą apgaubsiantis net 27 XIX–XX a. prancūzų kompozitorių fortepijoninėmis miniatiūromis.

O štai antroji Kalėdų diena kurorte neįsivaizduojama be Palangos orkestro koncerto „Kalėdinės muzikos valanda“ – kaip jau tapo įprasta, pamėgtas renginys klausytojus sukvies į Palangos bažnyčią.

Skambiausi šventiniai akordai

Trečius metus iš eilės į kurortą taip pat grįžta bene laukiamiausias šokių vakarėlis „Linksmiau be batų“. Jau po Kalėdų, gruodžio 27-osios vakarą, Palangos kurhauze laukia proga ne tik apsiauti dailiausias megztas kojines, smagiai pasišokti, bet ir sudalyvauti kojinių konkurse. Gros palangiškiai muzikantai iš „Mėguvos“, liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“ bei svečiai iš Klaipėdos.

Spindinčius metus gruodžio 31-ąją muzikos gerbėjai taip pat galės užbaigti puikiais akordais. Palangos gintaro muziejuje vyks kamerinės muzikos popietė – koncertas „Gruodžio susitikimai“, o vakare į jaukią kurhauzo koncertų salę pakvies naujametis koncertas „Kai aš įsimyliu...“ su R. Ščiogolevaite ir gyvo garso grupe.

„Atlikėja publikai dovanos legendinės popmuzikos dievaitės Whitney Houston bei savo autorines dainas. Taip pat su svajingais bosanovos ritmais ir gražiausiomis džiazo baladėmis trumpam apmąstysime įsimintiniausias praėjusių metų akimirkas ir įsimylėsime gyvenimą iš naujo“, – sako Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovė V. Petrauskienė.

Šventinį gruodį Palanga įprasmins bene laukiamiausiu reginiu – Naujųjų metų sutiktuvėmis ties jūros tiltu. Čia, skleidžiantis nepakartojamiems fejerverkams, vieni kitiems linkėsime šviesių, taikių, viltingų – pačių pačių geriausių 2024-ųjų!

Sujungti aistros dailei

Parodoje eksponuojami darbai, sukurti rugsėjį vykusiame plenere, kuris buvo kultūros projekto „Kačerginės kurortinio miestelio statusui – 100!“ dalis. Parodai vieta pasirinkta neatsitiktinai: grupės „Mėlynas menas“ nariai jau nuo 2018-ųjų bendradarbiauja su Kačerginės mokykla-daugiafunkciu centru. Prie plenerų Kačerginėje ir plenero parodų organizavimo prisidėjo Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Aurika Laurinaitienė ir kultūrinės veiklos organizatorė Jurgita Bonkevičiūtė.

Nuo 2018-ųjų organizuojamų plenerų metu kūrybos temą dažniausiai inspiruoja pasirinktos vietovės gamtos motyvai. Tai liudija ir plenerų pavadinimai: „Nuo Nemuno iki Bugo“, „Pušynų Kačerginė“, „Senoji Zapyškio bažnyčia“, „Spalvota Pervalka“. Susiklostė tradicija, kad nuo pat grupės gyvavimo pradžios pleneruose buvo kviečiami dalyvauti ir dailininkai iš Ukrainos, kartais į plenerus atvyksta ir kolegos iš kaimyninės Latvijos.

Marina Pugačiova / E. Bartulio nuotr.

Grupė „Mėlynas menas“ pasipildo ir naujais nariais. Šiuo metu grupės organizuojamuose parodose ir pleneruose aktyviai dalyvauja Gitas Markutis, Marius Morkūnas, Indrė Makelytė-Morkūnė, Ieva Grunskytė, Zita Jusevičiūtė-Tarasevičienė, Agnė Misiūtė, Loreta Markutienė, Agota Bričkutė, Ignė Grigaliūnaitė, Irena Panaskova, Jolanta Čiaglienė.

Grupės įkūrėjas ir plenero kuratorius tapytojas G. Markutis gyvena ir kuria Kauno rajone, Garliavoje. Neseniai jis ir jo suburtai grupei priklausantys dailininkai buvo įvertinti Kauno rajono savivaldybės apdovanojimais Kačerginės įkūrimo artėjančio 100-mečio proga. Menininkas nuo 2006 m. rengia personalines parodas, dalyvauja bendrose dailės parodose, organizuoja plenerus. Į jo kuriamus peizažus įsilieja architektūros detalės, abstrakčioji tapybos stilistika sujungia šias dvi erdves ir koloristinius aspektus.

Živilė Rudzikaitė-Motuzonienė / E. Bartulio nuotr.

Gamtos įkvėpta

Nuo pat grupės įkūrimo jai priklauso Žaneta Lošienė, lankiusi tapytojo Olego Karavajevo tapybos studiją. Autorės kūrybai būdingi lietuviškos stilistikos lyriniai peizažai, pastelinės spalvos. Plenero parodoje eksponuojamame darbe jautriai ir subtiliai įprasminami gamtos apsupti tarpukario Kačerginės pastatai. Taip sukuriamas pasakojimas, kuriame į vientisą visumą susijungia vienos kitas papildančios detalės.

Živilės Rudzikaitės-Matuzonienės įkvėpimo šaltinis yra gamta. Ji tapo peizažus, tačiau parodoje eksponuojamame darbe pasirenka pilkai juodus atspalvius, fiksuoja pušų kamienus, išryškindama ritmines geometrizuotas detales kuria minimalizuotą miško vaizdą, kontrastuojantį su tradiciniu spalvotu miško peizažu.

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis ukrainiečių menininkas Sergejus Ra plenero parodai pateikė Kačerginės peizažą, kuriame daug abstrakčių susiliejančių formų ir ryškių viena kitą papildančių spalvų paletė. Ši ryški koloristika papildo ir išskiria šio menininko lietuviškąjį peizažą iš kitų.

Inrdrė Makelytė-Morkūnė / E. Bartulio nuotr.

Kačerginėje gyvenanti moldavų kilmės menininkė Rodica Morari parodai parinko darbą, kuriame išryškina lietuviškojo peizažo tolius ir platumas, naudoja kontrastuojančių spalvų paletės gamą. Abu nelietuviai menininkai lietuvišką gamtovaizdį užfiksuoja daug ryškiau ir spalvingiau nei mūsų šalies tapytojai.

Menininkė iš Ukrainos Marina Pugačiova parodoje pristato tradicinį lietuvišką Kačerginės peizažą, kuriame sujungia žalius medžius ir mėlyną Nemuno vingį, išskirdama kontrastuojančio peizažo gyvastingą jėgą.

Abu nelietuviai menininkai lietuvišką gamtovaizdį užfiksuoja daug ryškiau ir spalvingiau nei mūsų šalies tapytojai.

Stilistikos savitumai

Tapytojas, dizaineris ir fotomenininkas M. Morkūnas kuria įvairiomis technikomis ir stiliais, intensyviai dalyvauja dailės meno parodose ir pleneruose. Menininko kūryboje pastaraisiais metais dominuoja gamtos ir jūros motyvai, įprasminti dekoratyvia stilistika. Plenero parodoje eksponuojamas darbas ypač subtilia rytietiška brūkšnelinių potėpių technika ryškina Kačerginės miško peizažą šilta rusvų viena kita papildančių spalvų palete.

Daug parodų surengusios Z. Jusevičiūtės-Tarasevičienės darbuose dominuoja ekspresyvi abstrakčioji stilistika, dinamiškos formos. Plenero parodoje ji demonstruoja tradicinės stilistikos darbą, žalia spalva išryškinantį pušies gyvybingumą.

Tapytoja I. Makelytė-Morkūnė rengia asmenines parodas, dalyvauja pleneruose ir kolektyvinėse grupės „Mėlynas menas“ parodose. Parodoje autorė pristato darbą, itin realistiškai ir įtaigiai išreikštą tarpukario Kačerginės istorinį namą gamtos apsuptyje. Dominuojanti tamsi spalva darbe apeliuoja į istorinę atmintį ir laiko tėkmę.

Sergej Ra / E. Bartulio nuotr.

L. Markutienės parodoje pristatomame darbe Kačerginės peizažo dalis – ant Nemuno kranto žaidžiantys vaikai, suteikiantys tradiciniam darbui žaismingumo ir įtaigos.

Šiemet grupės plenere dalyvavo ir fotomenininkė, žurnalistė, tapytoja, daugelio projektų iniciatorė Lilija Valatkienė. Ji parodoje pristato abstrakčios stilistikos darbą, kuriame dekoratyviai į apskritimo formą yra įrašomas gėlynų ir žolių peizažas, kiek egzotiškas, bet itin ekspresyvus.

Šis tapytojų grupės „Mėlynas menas“ pleneras yra ir tradicinis, ir naujas. Tradicinis, nes buvo kuriama Kačerginėje, fiksuojantis šios nuostabios apylinkės vaizdus. Naujas, nes įsilieja vis naujų kūrėjų, kurie mato šį nuostabų gamtos apsuptyje įsikūrusį miestelį vis kitaip. Šio plenero parodoje mes matome stilistinę įvairovę, kuri džiugina ir stebina.

Kas? paroda „Atrasta ir neatrasta Kačerginė“.

Kur? Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro Mėlynojoje salėje (Janonio g. 31).

Ramybė ir harmonija

Nuostabiu Palangos pajūriu galima džiaugtis bet kuriuo metų laiku, o specialistai ragina nepraleisti progos išnaudoti jį savo sveikatinimui.

Grynas oras, mus supančio peizažo spalvos ir formos, aplinkui sklindantys garsai bei kvapai – visa tai neatsiejami mūsų fizinės, psichinės bei emocinės būsenos kūrėjai. Gamtos prieglobstyje galime atsipalaiduoti nuo streso, atitrūkti nuo pašėlusio gyvenimo tempo, jaustis ramiai, saugiai, harmonijoje su savimi ir aplinka.

„Vien žvelgiant į jūrą ar kitus vandens telkinius skatinamas dopamino, vadinamojo geros savijautos hormono, kuris susijęs su laimės jausmu, išsiskyrimas. O vaikščiojimas smėliu basomis stimuliuoja mūsų kūną ir protą – mokslas tai įvardija įžeminimu. Žmogaus pėdose yra daug nervų ir akupunktūros taškų, tad eidami basomis suaktyviname šiuos taškus, padedame sau nusiraminti ir atsipalaiduoti“, – aiškino Palangos visuomenės sveikatos biuro specialistė Gileta Petrošiūtė.

Tuo metu pasivaikščiojimas pušynais ar pajūriu apdovanos mus neigiamais jonais, kurie padeda išsiskirti nuotaikos reguliatoriui serotoninui ir sykiu pakelti dienos energijos lygį.

Nuostabiu Palangos pajūriu galima džiaugtis bet kuriuo metų laiku, o specialistai ragina nepraleisti progos išnaudoti jį savo sveikatinimui.

Pėstute į gerą savijautą

Su sveikesniu, ilgesniu gyvenimu tiesiogiai siejamas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Tad tiems, kurie praleidžia ilgas protinio darbo valandas prie rašomojo stalo, posėdžiuose, paskaitose ar seminaruose, laisvalaikį mėgsta leisti ant patogaus fotelio ar sofos, į darbą vyksta automobiliu, vertėtų susirūpinti dėl pasekmių sveikatai, įspėja specialistai. O padėti sau galime visai paprastomis priemonėmis.

„Net ir trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai yra labai naudingi ir svarbūs. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad po 10 minučių spartaus pasivaikščiojimo suintensyvėja raumenų veikla ir kraujotaka. O tai sumažina net trijų valandų sėdėjimo padarytą žalingą poveikį kojų arterijoms“, – iliustravo pašnekovė.

Tiek pasivaikščioti, tiek aktyviau pajudėti kviečia išpuoselėtos kurorto viešosios ir specializuotos erdvės – pradedant nuostabiuoju Palangos Birutės parku, pamėgtomis pėsčiųjų alėjomis ir baigiant „Labryčio taku“, kuriame gausu įvairių lauko treniruoklių, ar Vaikų parku, kur lankytojų laukia atraktyvūs žaidimų įrenginiai, karstyklės bei sūpynės.

Ir sportas, ir malonumas

Neabejotinai nepamainoma aerobine kardiotreniruote taps kelionė dviračiu. Tai puiki priemonė koreguoti svorį, gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, treniruoti kojų raumenų jėgą bei ištvermę. Minti dviračio pedalus sveikatos specialistai rekomenduoja bent 30–60 minučių 3–5 dienas per savaitę.

Juolab kad dviratininkų rojumi tituluojamoje Palangoje užsiimti tokia aktyvia veikla – vienas malonumas! Per visą miestą, taip pat pušynais ties jūra driekiasi net apie 40 km kokybiškų dviračių trasų. Tad dviratininkai gali patogiai pasiekti ne tik visus lankytinus kurorto objektus, bet ir kaimynę Latviją, o priešinga kryptimi – Klaipėdą.

Kalbėdami apie fizinio aktyvumo svarbą, specialistai atkreipia dėmesį į kitą opią pastarojo meto problemą: didžioji dalis vaikų per mažai sportuoja, o žaidimus atvirame ore pakeitė tūnojimas prie kompiuterių ar televizorių.

Visuomenės sveikatos specialistė Gabija Bartkutė neabejoja – kol ruduo dar džiugina gana šiltais ir saulėtais orais, pajūryje laiką leidžiančios šeimos tikrai nepristigs smagaus ir turiningo laiko.

A. Kazlausko nuotr.

Skatinti vaikų kūrybiškumą

„Viena galimų veiklų – iškyla dviračiais arba pėsčiomis. Tereikia pasirinkti mėgstamą maršrutą miško taku ar pajūriu bei susikurti užduočių, kurios bus įveikiamos keliaujant. Svarbiausia, kad užduotis suaugusiesiems galvotų vaikai, nes taip juos motyvuosime dalyvauti iškyloje, skatinsime kūrybiškumą“, – patarimais dalijosi G. Bartkutė.

Pašnekovė primena, kad puiki priemonė pajudėti taps ir smagios estafetės, kurias taip pat galima organizuoti prie jūros: „Pavyzdžiui, susiburia kelios komandos, vienas teisėjas išrenkamas iš tėvų, kitas – iš vaikų. Į estafetę įtraukiami futbolo, tinklinio elementai, bėgimas, įvairūs raumenų tempimo pratimai, o galiausiai varžytuvės užbaigiamos visų bendru piešiniu ant smėlio.“

Kita galima veikla – iškyla pasirinktoje vietoje prie jūros ar pušyne. „Drauge su vaikais iš anksto pasiruošiame sveikų patiekalų, visus sukurtus užkandžius pasirinktoje iškylos vietoje ragauja kelios šeimos ir dalijasi savo receptais – taip sukuriama tiek aplinka bendravimui, tiek organizmo stiprinimo galimybė“, – idėją pateikė specialistė.

O po aktyvių veiklų ar išaušus žvarbesnei, lietingai dienai, ypač malonu pasilepinti sveikatą stiprinančiomis, kūną puoselėjančiomis, energija bei pozityviomis mintimis įkraunančiomis procedūromis.

Pridėtinė poilsio vertė

Palangoje veikiančiose sanatorijose, gausybėje sveikatingumo ir SPA centrų ilgus metus puoselėjamos kurortinio sveikatinimo tradicijos derinamos su pažangiausiais šios srities pasiekimais.

Įvairioms terapijoms, grožio ritualams naudojami vertingi gamtos turtai – mineralinis vanduo, sapropelis, gintaras – teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir emocinę būseną: pasitelkiamos skirtingos procedūros suteikia tiek atpalaiduojantį, raminantį, skausmą malšinantį, tiek žvalinantį poveikį.

Vėsiojo sezono metu, intensyvėjant peršalimo ligoms, ypač malonu bei naudinga pasilepinti ir karščio procedūromis.

Kurortas gali patenkinti įnoringiausių pirtininkų poreikius – nuo tradicinių saunų, garinių iki infraraudonųjų ar Himalajų druskos pirčių.

Savo ruožtu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė pastebi – apgyvendinimo paslaugas teikiantis verslas nuolat ieško būdų patenkinti vis labiau kokybišką poilsį vertinančių svečių poreikius.

Taigi investuojama ne tik į kambarius, interjerą, bet ir į miego kokybę, SPA centrus.

Daugelis viešbučių klientams gali pasiūlyti ir įvairių kitų paslaugų, tokių kaip gydytojų, kineziterapeutų konsultacijos sanatorijose, neribotas laikas SPA zonose, mankštos, sporto treniruotės, dviračių nuoma ir kita.

Populiariausi – Lietuvos atlikėjų koncertai

Palangos koncertų salė yra tapusi meno ir kultūros simboliu bei traukos centru Vakarų Lietuvoje. Visus metus čia nepertraukiamai verda kultūrinis gyvenimas, o visuomenei siūlomas itin platus bei spalvingas renginių repertuaras. Jame savo mėgstamą žanrą išvys įvairaus amžiaus grupių ir stilių klausytojai bei žiūrovai. Repertuare dominuoja koncertai, teatro spektakliai, miuziklai, „stand up“ komedijos žanras, klasikos renginiai ir netgi jaunimo repo grupių koncertai. Pastaraisiais metais Palangos koncertų salėje savo pasirodymus rengti pamėgo itin didelius reikalavimus erdvei, interjerui bei akustinėms sąlygoms keliantys Lietuvos ir užsienio atlikėjai. O tai byloja apie itin aukštą teikiamų paslaugų kokybę. Didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukė ir rekordu pasižymėjo Palangos koncertų salėje įvykęs muzikos atlikėjos Natalijos Bunkės koncertas. Lankytojai akimirksniu išgraibstė bilietus ir stovėjimo zonose. Pasirodymą stebėjo rekordinis salėje žiūrovų kiekis – daugiau nei 2700 asmenų. Panašus kiekis žiūrovų stebėjo ir Jessicos Shy koncertą pavasarį.

Šią vasarą didelio populiarumo sulaukė atlikėjų Calum Scott, Marijono Mikutavičiaus, Lino Adomaičio, Kastyčio Kerbedžio, Gabrieliaus Vagelio, OG Version, Džordanos Butkutės, Jazzu, Ingos Jankauskaitės, Vaido Baumilos bei kitų žinomų atlikėjų koncertai, A. Cholinos, Šiaulių dramos teatro, „Universe orchestra“ pasirodymai ir dar daugelis kitų renginių.

Privalumas – salės transformavimo galimybės

Palangos koncertų salė suprojektuota taip, kad tiktų klasikinės bei šiuolaikinės muzikos koncertams. Joje įdiegta itin pažangi garso ir apšvietimo įranga, elektroakustinė bei kitos modernios sistemos. Tai leidžia atlikėjams maksimaliai atskleisti savo talento ir balso galimybes, o žiūrovams padovanoti įspūdingą vizualinį, akustinį reginį, pajausti koncerto metu sklindančias ryškiausias emocijas.

Dėl salės transformacijos galimybių, joje gali būti organizuojami tiek mažesniam dalyvių ratui, tiek ir gausiai publikai skirti renginiai, konferencijos, šventės. Nors, kaip jau buvo minėta, joje įrengta 2200 sėdimų vietų žiūrovams, erdvę galima pritaikyti ir mažesniems renginiams – iki 500–800 sėdimų vietų. Kilus poreikiui, sėdimas vietas parteryje taip pat galima transformuoti, atveriant aikštelę ir taip iš viso bendrai sukuriant beveik 3 tūkstančius vietų žiūrovams.

Organizatorių nuotr.

Bilietų pardavimai išaugo keturis kartus

Lyginant pastaruosius trejetą metų, 2023 metų vasara Palangos koncertų salei yra išskirtinai dosni renginiais. Šią vasarą įvyko 59 renginiai, kuriuose apsilankė beveik 50 tūkstančių žiūrovų. Tai – net keturis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, 2021-aisiais, kuomet šalyje buvo jaučiamos koronaviruso sukelto karantino nuotaikos.

Tendencingai didėjantys bilietų pardavimai atspindi augantį visuomenės kokybiškų kultūros renginių troškulį bei griauna mitą, kad Palanga visuomenei yra patraukli tik vasarą. Anot Palangos koncertų salės atstovų, renginiai Palangoje vyksta visus metus ir sezoniškumo terminas jau seniai išnykęs.

Šis ruduo Palangoje bus ne mažiau ryškus, spalvingas ir skambus nei vasara. Jau dabar yra suplanuota nemažai verslo konferencijų. Rugsėjį čia jau vyko „Rotariada“, metinė vadovų konferencija „Lūžio taškas“, taip pat vyks Draudimo brokerių forumas, Pasaulinė lyderystės konferencija, itin svarbi tarptautinė XVII UBC generalinė konferencija „Baltijos miestai remia Ukrainą“ ir kiti renginiai. Verslo ir konferencijų rengėjai atskleidžia, kad Palangą jie pamėgo ne tik dėl produktyvaus bendradarbiavimo su koncertų salės atstovais, bet ir paties kurorto ypatumų. Pasibaigus konferencijoms čia jie gali atsipalaiduoti ir pasigrožėti rudenėjančia gamta, jūra. Jau baigiamas pildyti ir kalėdinių, naujametinių renginių kalendorius. Žiemą savo koncertą vėl surengs visame pasaulyje garsi atlikėja Imany, kurios pasirodymas pernai, lankytojų teigimu, buvo vienas įsimintiniausių ir laukiamiausių. Taip pat koncertuos visų laikų sėkmingiausias pasaulyje choras – „Gregorian“, ABBA projektas iš Švedijos, Vienos Štrauso festivalio orkestras, „Piaf! The Show – Edith Piaf – gyvenimo ir muzikos istorija“. Netrūks ir žinomiausių lietuvių atlikėjų koncertų, apie kuriuos daugiau informacijos pateikiama Palangos koncertų salės internetinėje svetainėje www.palangosks.lt.

„Džiaugiamės, kad Palanga ir toliau džiugina kurorto gyventojus ir svečius didžiule renginių, koncertų pasiūla. Siekiame ir ateityje dar plačiau atverti duris kultūros, meno, muzikos, teatro sklaidai pajūryje. Visuomenei norime skleisti žinią, kad Palangoje kultūrinis gyvenimas verda ne tik vasarą, bet nepertraukiamai visus metus. Kviečiame atvykti į Palangos koncertų salėje vyksiančius koncertus, įvairius kitus įdomius bei prasmingus renginius“, – kalbėjo Palangos koncertų salės direktorė Aida Aleksandrovienė.

Palangos koncertų salės atstovai primena, kad jau vykdoma rezervacija privatiems įmonių renginiams ir šventėms. Taip pat galima išsinuomoti furšetams skirtą salę bei surengti privačią šventę su maitinimo paslaugomis prieš koncertus. Daugiau informacijos registracijai: info@palangosks.lt.

Pažinčiai dienos nepakaks

Kaskart atvykus į Birštoną apima jausmas, tarsi žmonės čia gyventų kitu ritmu, o laiką skaičiuotų kitaip nei didmiesčių spartuoliai. Čia nėra skubos, nėra šurmulio, regis, nėra net metų laikų. Birštone vienodai gerai pavasarį, kai įsimylėjėlių krantinėje kalasi pirmoji žaluma, vasarą, kai saulės nubučiuotus skruostus gaivina mineralinio vandens garinimo bokšto gaiva, rudenį, kai nostalgiškai žvelgdami į praėjusio mėnesio kalendoriaus lapelį viliamės, kad bobų vasara mums bus maloninga, ir žiemą, kai šildo ne tik karšto šokolado puodelis iš vagonėlio gatvėje, bet ir vietos sanatorijų vandenys.

Lyderis: mažas kurortinis miestelis turi didelių ir ambicingų planų. (V. Grigo nuotr.)

„Mums nebūdingas sezoniškumas. Žinoma, vasarą turime daugiau vienadienių svečių, kurie atvyksta be nakvynės. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau jų liktų kelioms dienoms“, – būtent tiek, anot Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, reikia norint pažinti kurortinį miestelį.

Tai galima padaryti skirtingais būdais, tačiau, jei yra galimybė, pirmiausia kurortinio miestelio apylinkes ramiai apkeliaukite pėsčiomis. Nemuno krantine nukulniuokite iki Kneipo sodo. Užkopkite į Vytauto kalną, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama. Įveikus jį, aukščiausias šalyje, 51 m į dangų pasistiebęs Birštono apžvalgos bokštas neatrodys toks milžiniškas. Praeikite Žvėrinčiaus miške įrengtu žiediniu 12 km ilgio asfaltuotu pėsčiųjų ir dviračių taku. Būtinai užsukite į vieno žymiausių Lietuvos kurortologų dr. Vytauto Jurgio Meškos vardu pavadintą parką. Čia ir vandens garinimo bokštas „Druskupis“, ir mineralinio vandens biuvetė, ir pažintinis Nemuno kilpų takas, ir menininkų skulptūros. Jų Birštone gausu kaip niekur kitur. Pabirę po kurorto teritoriją, praeivius kasdien sveikina maždaug 150 pačių įvairiausių skulptūrų. Pažinti jas galima tiesiog paskaičius informacines lenteles. Galima tai padaryti ir kitais būdais.

„Organizuojami orientaciniai žygiai, kurių metu reikia surasti tam tikras skulptūras. Žaidimas toks įdomus, kad įtraukia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius“, – N. Dirginčienė atkreipė dėmesį į tai, kad Birštone organizuojama ir daugiau pramoginių ir pažintinių žygių, kuriose kviečiami dalyvauti visi entuziastai.

Tarkime, nukeliauti Vytauto Didžiojo pėdsakais į istorinio Birštono laikus, pasigaminti to laikmečio papuošalų, sužinoti senolių buities ir gyvenimo paslapčių.

Rojus maudynių mylėtojams

Birštono gatvėmis rieda elektromobilis, parko takeliais – linksmasis traukinukas. Norintieji patirti jodinėjimo malonumą Birštone taip pat jį gali įgyvendinti.

„Nepaminėjau laivininkystės! Birštone ji labai išvystyta. Kitos aukštupio savivaldybės neturi tiek prieplaukų ir laivelių, kiek jų turime mes“, – anot

N. Dirginčienės, Nemunas svetingas ir maudynių mylėtojams, ir laiveliams.

Vidaus vandens kelių direkcija Nemuną pradėjo valyti nuo Birštoną supančių upės kilpų. Tačiau daugiausia žmonių pamėgę vietos baseinus ir dirbtinį vandens telkinį greta sveikatingumo ir poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“. Išpuoselėtame paplūdimyje žmonių patogumui įrengti gultai, lauko kavinė, todėl kilstelėjus termometro stulpeliui čia sunku rasti laivą lopinėlį. Žmonės pasimaudyti keliauja iš Kauno, Vilniaus ir iš tolesnių miestų.

„Puikus paplūdimys, kultūringi žmonės, nemokama automobilių aikštelė. Jokiame kitame Lietuvos kurorte to nėra“, – privalumus, dėl kurių yra pasiruošę įveikti 100 km, vardijo sutuoktiniai iš sostinės.

Vos už kelių šimtų metrų atidaryta ir paplūdimio futbolo aikštelė, kur laukiami aktyvaus gyvenimo būdo entuziastai. Kaimynystėje įsikūręs kempingas su pramogų erdve. Tokių Birštonas yra paruošęs ir daugiau. Ekstremalių vandens pramogų mylėtojai laukiami „Wake Park“. Sezoną paskelbę dar pavasarį, uždaryti jį vandens purslų medžiotojai žada tik gerokai atvėsus orams. Jei dar nesate išbandę ilgiausios Lietuvoje rogučių trasos, dabar pats metas tai padaryti. Eilės ne tokios ilgos, kaip prieš metus, o laukdami savojo nusileidimo galite pasimėgauti kavos puodeliu ar ledais su zefyrais. Šalia rogučių trasos atsirado daugiau pramogų, todėl veiklos ras ir mažiausieji, kuriems kalniukų iššūkis atrodo neįkandamas. Planuojama, kad ateityje čia bus įrengti pripučiamų padangų nusileidimo takai, todėl su vaikais atvykusioms šeimoms bus dar daugiau veiklos.

„Siekiame likti tylus kurortas. Todėl galiu patikinti, kad rogutės triukšmo nekelia. Jį kelia tik žmonių emocijos leidžiantis trasa“, – šypsojosi Birštono merė.

Svertai: tie, kas nori sveikatinimo paslaugų ir ramybės,  renkasi Birštoną. (V. Grigo nuotr.)

Limonadas ir bandos

Į Birštoną veda ne tik Nemuno kilpos, bet ir gastronominiai keliai. Didžiausių svečių komplimentų kaskart sulaukia „Kurhauzas“, šeimų simpatijų – kavinė „Bir.Bur.Bar“. Tie, kurie nori skanaus deserto ir gražaus vaizdo, laukiami „Saulės terasoje“, įsikūrusioje ant sanatorijos „Eglė“ stogo, o jei dar neteko ragauti kaštonų limonado, būtinai turite užsukti į „Versmės“ sanatorijos gydykloje atsidariusią, žalumoje skendinčią kavinaitę. Ne vienas miestelio svečias gyrė ir šakočius,  kuriuos siūlo prie stoties įsikūrusios kavinaitės padavėjos. Čia galima paskanauti šviežutėlės, burnoje tirpstančios „Pavlovos“ ir kitų desertų. Birštonas yra paruošęs ir daugiau skanėstų, kuriuos išbandę žmonės nelieka abejingi. Šalia Birštono esančiuose Nemajūnuose, kaimo amatų centre, vykdoma edukacinė programa, kurios pabaigoje skanaujamas kulinarinis paveldas – dzūkiškos bandos. Tai krosnyje ant džiovintų kopūstlapių kepamas patiekalas, kuris vieniems primena bulvinį blyną, kitiems – ploną plokštainį. Bandos valgomos su varškės, grietinės ir spirgučių padažu. Užgeriama obuolių kompotu. Tradicinių dzūkiškų bandų paskanauti galima „Panemunio sodyboje“. Per visą programos gyvavimo laiką suorganizuota keli šimtai edukacinių užsiėmimų. Dzūkiškas bandas kepti mokėsi ir anglai, ir japonai, Birštoną vadinantys savo miestu. Tiesa, dėl karo Ukrainoje svečių iš Tekančios Saulės šalies kiek sumažėjo. Pasikeitus maršrutui skrydžiai į Lietuvą trunka ilgiau ir kainuoja daugiau.

Kviečia diskutuoti

Vienas mėgstamiausių kurortų patrauklus ir dėl savo renginių kalendoriaus. Birželio antrą savaitgalį rengiamos kelias dienas trunkančios miesto šventės, kuri Birštoną drebina paradais, koncertais, šokiais ir dainomis, teks palūkėti beveik metus, tačiau kitą savaitę, rugpjūčio 26-ąją, Vytauto parke jau penktą kartą vyks demokratijos tradicija tapęs diskusijų festivalis „Būtent!“.

Šiemet renginys kvies įsitraukti į prasmingas diskusijas, smagias pramogas ir pristatys net tris skirtingas mažąsias diskusijų erdves, kuriose išsamiai bus paliečiami aktualiausi klausimai trimis skirtingomis temomis – demokratijos santykis, socialiniai tinklai, kritinis mąstymas. Kasmet Birštonas suburia džiazo, poezijos mylėtojus, ėjikus, šokėjus ir irkluotojus.

„Noriu pasidžiaugti, kad Birštono vasaros menų akademija rado sau erdves ir jau beveik dešimtmetį organizuoja „Master class“ mokymus jauniems žmonėms, kurie nori tobulinti savo žinias. Į Birštoną iš viso pasaulio atvažiuoja muzikos pasaulio grandų, kurie moko jaunuolius, o vakarais koncertuoja kartu su jais“, – N. Dirginčienė džiaugėsi Birštono trauka.

Įvairius renginius organizuoja miesto muziejus, biblioteka. Pastaroji trykšta idėjomis, todėl neretai paklausyti skaitinių po liepomis į Birštoną atvyksta literatūros mylėtojų iš atokesnių kampelių.

Gamtos dovanos

Ilgus metus Birštonas didžiuojasi „Birutės“ ir „Vytauto“ mineraliniu vandeniu. Tiesa, temperatūrai nukritus žemiau 7 °C, jis užšąla. Tam, kad ir šaltuoju metų laiku kurorte atostogaujantys poilsiautojai pajustų mineralų naudą organizmui, jiems įrengta poilsio zona „Birutės vila“. Aplink mineralinio vandens purslų baseiną, fontanėlį ir vandens garinimo sieną išdėlioti gultai, kur ištisus metus nemokamai galima mėgautis atogrąžų šiluma, pakvėpuoti gydomuoju oru. Vieniems poilsio zonoje pakanka kelių ar keliolikos minučių, tačiau pasitaiko poilsiautojų, kuriuos gulint suima saldus miegas. Viloje organizuojamos ir atviros mankštos.

Patirti visas gamtos dovanas Birštono svečiai gali ir čia esančiose sanatorijose „Tulpė“, „Eglė“ ir „Versmė“, kurios daugelį metų puoselėja gilias tradicijas. Svečiams siūlomos pačios įvairiausios sveikatinimo procedūros, pradedant vaistažolių voniomis, povandeniniu masažu, fizioterapija, kineziterapija, ergoterapija, baigiant – purvo ir mineralinio vandens procedūromis.

„Versmė“ – išties konkurencinga sanatorija. Visai neseniai ji pristatė naują gydyklą, kurioje galima išbandyti purvo procedūras ir visiškai naują plūduriavimo baseiną“, – merė džiaugėsi, kad gydymo ir reabilitacijos įstaigas atranda vis daugiau žmonių, kurie sveikata rūpinasi ne tik tada, kai suserga.

Šalia jau esančių sanatorijų, gydyklų ir kitų sveikatinimo įstaigų kurorte kuriasi naujos. Antai, žymi profesorė iš Vilniaus nusprendė Birštone atidaryti Inovatyvios dermatologijos centrą. Miestelis atviras ir kitiems specialistams su savo idėjomis. Tam kurorte sudaromos visos sąlygos.

„Centrinėje dalyje naujų namų nestatome. Rekonstruojame senus, apleistus statinius. Norime, kad jau esančių pastatų pirmuosiuose aukštuose kurtųsi kurortui reikalingos ir paklausios įstaigos“, – apie savo lūkesčius kalbėjo N. Dirginčienė.

Išskirtinumas: nors teritorija nedidelė, Birštone didelė paslaugų pasiūla. (V. Grigo nuotr.)

Nestatys paminklų

Ateities Birštone ir daugiau ambicingų planų. Tarkime, tiltas per Nemuną, Vytauto parko tvarkymas, naujos orkestrinės ir šachmatinės įrengimas. Vyksta diskusija ir dėl poeto Justino Marcinkevičiaus, kuris ypač mylėjo Birštoną, atminimo įamžinimo. Būdamas gyvas kūrėjas pasakė nenorįs jokių paminklų, todėl šiuo metu galvojama, kaip tai būtų galima padaryti. Skvere jau pasodinta poeto taip mėgtų vyšnių, vėliau šalia jų atsiras alyvų ir suolelių, o ant jų – J. Marcinkevičiaus žodžiai.

„Man paliko gilų įspūdį bendravimas su J. Marcinkevičiumi paskutiniaisiais jo gyvenimo metais. Poetas minėjo, kad nereikia paminklų. Suprantu, kad jis buvo teisus. Paminklus jis pasistatė savo kūryba“, – apie netradicinius sprendimus, kurių miestelyje yra ir daugiau, kalbėjo N. Dirginčienė.

Akylesni Birštono svečiai turėtų pastebėti, kad centre beveik nėra šiukšliadėžių. Merė įsitikinusi, kad į Birštoną važiuoja sąmoningi žmonės, kurie bet kur nemėto saldainių popierėlių ar vienkartinių puodelių, todėl šiukšliadėžes mieste keičia gėlių vazonais!

„Asmeniškai aš nenorėčiau sėsti ant suolelio, jei prie jo stovi pilna šiukšliadėžė. Manau, man pritartų ne vienas“, – anot merės, gėlių žiedai sprogsta daugelyje Birštono vietų.

Žmonėms gera matyti grožį, nes būtent to jie čia ir važiuoja.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad Smiltynė turi visas galimybes tapti poilsiautojams patrauklesne kurortine vietove, tačiau ten dar nesukurta reikiama infrastruktūra.

„Smiltynė – išskirtinio grožio teritorija, tačiau iki šiol joje nėra sukurta reikiama infrastruktūra, kad poilsiautojai norėtų ten praleisti daugiau laiko. Ši vieta turi didžiulį potencialą. Mūsų tikslas – rasti galimybes Smiltynei atsiskleisti ir ją paversti traukos objektu“, – Klaipėdos savivaldybės išplatintame pranešime sako A. Vaitkus.

Anot jo, siekiant Smiltynę paversti kurortine vietove būtinas centrinės šalies valdžios palaikymas. Trečiadienį A. Vaitkus tai aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

„Aplink tiek daug reglamentavimų, kad be centrinės valdžios palaikymo atgaivinti Smiltynę be galo sudėtinga ar net visai neįmanoma. Viliuosi, kad su ministro palaikymu įveiksime biurokratinius trikdžius“, – po susitikimo sakė A. Vaitkus.

Su šiuo metu atostogaujančiu S. Gentvilu BNS susisiekti nepavyko.

Dabartinis Turizmo įstatymas nenumato galimybės, kad Smiltynė, kaip atskira miesto dalis, būtų pripažinta kurortine vietove, į ją pretenduoja tik visa savivaldybė, sako Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas. 

Anot jo, tai numatyta pavasarį priimtame Turizmo įstatyme.

„Ne kartą buvo diskutuota ir siūlymų įvairiausių buvo, kad Smiltynė taptų kurortine teritorija (...) Bet pavasario sesijoje mes kaip tik priiminėjome Turizmo įstatymą ir jame galimybės savivaldybės tam tikrai teritorijai pretenduoti į kurortinės vietovės ar kurorto statusą nėra“, – BNS sakė A. Bagdonas.

Smiltynės geografinė padėtis yra unikali: ji yra Klaipėdos miesto dalis, esanti anapus Kuršių marių ir fiziškai susijungusi su Kuršių nerijoje esančiu Neringos miestu, turinčiu kurorto statusą. Todėl, A. Bagdono manymu, pagal visus kriterijus ji galėtų būti kurortu, tačiau teisiškai tai neįmanoma.

„Teisinės galimybės kaip ir nėra, bet savo didžiąja dalimi teikiamų paslaugų ir vietovėmis – pušynu, jūra – ji galėtų iš esmės atitikti kurortinei teritorijai ar kurortui, galėtų pretenduoti ir tapti. Jūra, pušynais nelabai kuo skiriasi nuo Kuršių nerijos“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo nario teigimu, tarp politikų reikėtų atgaivinti diskusijas dėl Smiltynės: „Reikėtų čia, matyt, platesnės diskusijos, nes parlamentarai manė, kad gali tik savivaldybė būti. (...) Gal ir gerai, kad ten būtų kurortas“.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ 2018 metais parengta Smiltynės teritorijos turizmo ir rekreacijos schema numato veiksmų planą, kaip Smiltynė galėtų tapti kurortine vietove, specialios infrastruktūros įrengimą didinant jos patrauklumą.

Kurorto statusas savivaldybei palengvintų sprendimų, susijusių su teritorijoje planuojamais darbais, priėmimą, taip pat būtų galima tikėtis finansinės valstybės paramos.

Kurorto statusą Lietuvoje dabar turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.

Sportuoti – po atviru dangumi

Gaivinanti Baltijos jūra, puraus smėlio paplūdimiai ar ošiantys pušynai atvykti į kurortą vilioja bet kuriuo metų laiku. Žinoma, šiltasis metas žavus savais privalumais – galimybėmis pasirinkti daugiau aktyvaus laisvalaikio formų, džiaugtis išskirtine po atviru dangumi vykstančių renginių gausa, grožėtis išpuoselėtais takais, gėlynais ir fontanais, mėgautis gurmaniškomis akimirkomis jaukiose kavinukių ar restoranų lauko terasose, sako Palangos visuomenės sveikatos biuro direktorė Milda Gedvilienė.

Norintiesiems savo dieną Palangoje pradėti sveikai ir aktyviai pašnekovė visada pirmiausia rekomenduoja sveikatingumo taką „Labrytys“, kuriame lankytojai ras įvairių lauko treniruoklių bei sporto įrenginių. „Mėgstantiems bėgioti ar vaikščioti žmonėms tai yra puiki vieta sportuoti ir kartu įkvėpti gaivaus pušų aromato“, – teigė M. Gedvilienė.

„Be to, visą rugpjūtį palangiškius ir miesto svečius kviečiame nemokamai sportuoti „Žmonės sportuoja“ organizuojamose grupinėse lauko treniruotėse Palangoje. Organizatoriai siūlo skirtingus užsiėmimus, tokius kaip joga, funkcinės, „Animal Flow“ mobilumo treniruotės, kikboksas ir kt. Sportuojama skirtingose kurorto vietose parke – prie rotondos, prie Palangos kultūros muziejaus bei kitur“, – pasakojo pašnekovė.

Patenka į dviratininkų rojų

M. Gedvilienė taip pat primena, kad ne veltui miestas didžiuojasi dviračių kurorto titulu – per visą Palangą bei pušynais palei jūrą kokybiški dviračių takai driekiasi net apie 40 km! Jais patogu pasiekti lankytinus kurorto objektus, kaimyninės Latvijos valstybinę sieną, o pietų kryptimi nukakti netgi iki Klaipėdos. Palangos turizmo informacijos centras dviračių entuziastams siūlo įvairius poreikius atitinkančius maršrutus (https://www.visit-palanga.lt/veiklos/dviraciu-rojus/).

„Pavyzdžiui, su vaikais poilsiaujančioms šeimoms ypač tiks maršrutas „Pramogauk Palangoje“, kur aktyviai minant dviratį pakeliui galima rasti vis kitą sudominsiančią pramogą ar stabtelti siūlantį objektą: tai ir mažųjų kurorto lankytojų pamėgtas Pasakų parkas, ir ištisus metus atviras Palangos baseinas, Vaikų parkas, kur jaunųjų atostogautojų laukia įvairiausi žaidimų įrenginiai, karstyklės, sūpynės, o vakarop, temstant siūlome pasigrožėti muzikiniu fontanu, kuris kartu su nuostabiomis melodijomis nušvinta įvairiausiomis spalvomis“, – vardijo pašnekovė.

Tuo metu mėgstantieji ramesnį poilsį gali skirti kokybiško laiko sau, pabūti su artimaisiais ir pasimėgauti akimirka. Tam puikiausiai tiks kad ir pasivaikščiojimas pajūriu, pušyno takeliais – tai neįkainojama miško ir jūros terapija.

Mažiesiems: specializuotuose parkuose nuobodžiauti neteks. Palangos savivaldybės nuotr.

Atgaiva kūnui ir sielai

„Medžių ošimas einant pušynų keliukais, „Labryčio taku“ ar pasivaikščiojimas nuostabiame Palangos Birutės parke – tarsi meditacija, susiliejimas su gamta. Tai gali padėti numalšinti stresą, apraminti ir susidėlioti mintis, priimti svarbius sprendimus. Vaikščiojimas yra natūrali ir gyvybiškai būtina fizinė veikla, be to, mokslininkai įrodė, kad tai skatina kūrybiškumą, mažina psichologinę įtampą, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Į ilgus pasivaikščiojimus pajūriu kviečiame leistis ne tik jaunimą, šeimas su vaikais, bet ir vyresnio amžiaus žmones, nes tai teigiamai veikia atmintį. Ir būtinai aplankykite Palangos tiltą ir pajūrį saulei leidžiantis – šiose vietose gamta kaskart dovanoja išskirtinius dangaus ir jūros vaizdus“, – šyptelėjo pašnekovė.

Ieškančius ramaus atokvėpio žmones rugpjūtį džiugina ir tradiciniai Visuomenės sveikatos biuro organizuojami nemokami renginiai.

„Nebepamename vasaros Palangoje be gongo garsų. Šie metai – ne išimtis. Palangos Birutės parke skambantys gongo garsai sukviečia minias žmonių. „Maudynės gongo garsuose“ – tai procesas, kurio metu išgyvenamos įvairios emocijos, atpalaiduojama giliai paslėpta psichinė įtampa. Šių dienų skubančiame pasaulyje tai puiki priemonė mažinanti stresą, harmonizuojanti mintis ir jausmus“, – terapijos teikiamas naudas vardijo M. Gedvilienė.

Paskutinį kartą šį aktyvųjį kurortinį sezoną gongai skambės rugpjūčio 13 d. 17 val.

Terapija: Birutės parke skambantys gongo garsai pritraukia minias žmonių. Palangos visuomenės sveikatos biuro nuotr.

Nuo savišvietos iki meno

Rugpjūčio 11–13 d. Palangoje ir Šventojoje šurmuliuos vienas laukiamiausių vasaros renginių – jau aštuntus metus puoselėjamas nemokamas sveikatingumo, sporto ir meno festivalis „1 000 saulių“.

Prie jo jungiasi Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir daugybė sveikatingumo srityje veikiančių Palangos organizacijų, kurios įvairiose kurorto erdvėse pristatys savo veiklas, kviesdamos leisti laisvalaikį aktyviai, rūpintis ne tik savo fizine sveikata, bet ir dvasine harmonija: vyks įvairios sporto treniruotės, kūno pažinimo praktikos bei sąmoningumo seminarai. Šiemetis festivalis kvies į daugiau nei pusšimtį edukacinių ir praktinių sveikatingumo, sporto ir kūrybiškumo veiklų.

M. Gedvilienė primena – besibaigiant vasarai vertėtų suskubti pasidžiaugti ir ypatinga miesto bei Palangos orkestro dovana: Birutės parke, prie rotondos, „Orkestro vasaros“ koncertai kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 val. vyks iki rugpjūčio 26 d.

O tuos, kurie dalį savo viešnagės norėtų skirti pažinčiai su kurortu, patyrinėti jo praeities pėdsakus, Palangos turizmo informacijos centras akina leistis į intriguojamą atradimų kelionę. „Žvaigždžių lietus: garsenybių pėdomis Palangoje“, „Meilės sparnais Palangoje ir ne tik“, „Nemieganti Palanga: šviesų ir šešėlių paslaptys“, „Palangos vilos: paslaptys, legendos ir likimai“ – tik maža dalis kurorte siūlomų pažintinių ekskursijų: visą išsamią informaciją kurorto svečiai ras tinklalapyje www.visit-palanga.

Daiktai, verti tūkstančio

Pirmadienį po vidurdienio iš Kauno į Palangą atvažiavusi jauna moteris laukė, kol visi keleiviai iš autobuso bagažo skyriaus pasiims savo lagaminus. Šis skyrius ištuštėjo, ir moteris suprato, kad jos lagamino ten nėra.

Tądien ji į policiją nesikreipė, galbūt tikėjosi, kad kas nors per apsirikimą pasiėmė ne savo lagaminą ir svetimą daiktą atneš į stotį.

Antradienio rytą nukentėjusioji kreipėsi į Palangos policiją ir pranešė, kad prarastą mantą vertina 1 005 eurais.

Lagamine buvo moters telefonas, higienos ir kosmetikos reikmenys, auskarai, drabužiai ir kiti asmeniniai daiktai.

Kurorto policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Rankinė buvo Klaipėdoje

Tai buvo antras panašus atvejis per porą savaičių.

Birželio 26 d. Palangoje iš autobuso išlipusi pagyvenusi moteris pasigedo savo rankinės.

Policija jau buvo pradėjusi tyrimą, pareigūnai rinko medžiagą, kai paskambino pareiškimo autorė ir papasakojo savo nešmenę atgavusi.

Pasirodo, su ja susisiekė Klaipėdos autobusų stotyje jos daiktus netyčia paėmęs žmogus.

Netrukus įvyko apsikeitimas lagaminais, todėl pareigūnai nutraukė pradėtą pasirengimą ikiteisminiams tyrimui.

Bagažo neženklina

Vienos didžiausių tarpmiestinių pervežimų įmonės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas pasakojo, kad ir pats ne kartą yra vežęs atkeisti lagaminus, nes žmonės netyčia, neturėdami tikslo pasisavinti svetimus daiktus, pasiėmė ne savo bagažą.

Pagal taisykles, rankines į bagažo skyrių turi padėti ir keleiviams išlipant paduoti autobuso ekipažas.

Vairuotojai tuo pačiu metu turi ir kitų rūpesčių: jie tikrina bilietus, pakabina ant specialaus laikiklio dviračius. Nemažai rūpesčių vairuotojai turi ir tada, kai reikia atiduoti lagaminus bei rankines.

Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet jei atsitinka, nepaliekame žmogaus bėdoje, bandome susikalbėti ir ieškome būdų atlyginti žalą.

„Bagažas nėra niekaip žymimas. Kiekvienas ima savo lagaminą. Klaidų pasitaiko, būna, kad sukeistos rankinės keliauja net iš kito miesto. Tokie atvejai nėra dažni, bet per metus vienas antras pasitaiko, – patikino A. Periokas. – Atskiru ženklinimu žymimas bagažas tik tarptautiniuose maršrutuose, kad važiuojant per valstybės sieną būtų aišku, kurio keleivio kuris bagažas. Tai darydavome dėl pasienio patikros, kad radę uždraustą daiktą pareigūnai žinotų, kam jis priklauso. Lietuvoje to nedarome, nes ir didelio poreikio nėra. Jei dar ir lagaminus žymėtume, pasirengimas kelionei dar labiau užsivilkintų.“

Nemažai metų pervežimų kompanijoje dirbantis A. Periokas patikino, kad drastiškų bagažo vagysčių nepamena.

Kai dingsta rankinės ar lagaminai, apie tai pranešama policijai, o keleiviui praradimus kompensuoja draudimo bendrovė.

„Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet jei atsitinka, nepaliekame žmogaus bėdoje, bandome susikalbėti ir ieškome būdų atlyginti žalą“, – patikino bendrovės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas.

„Palangoje ilsimės, atvykome iš Kauno. Taigi sezoną atidarėme, o rytoj jau grįšime namo. Koncertuose lankėmės, buvome restorane, tiesiog ilsėjomės“, – įspūdžiais dalinosi kurorte atostogaujančios kaunietės.

„Mes atvažiavome iš Panevėžio. Buvome Europos kroso čempionate Vilkyčiuose. Prieš grįžtant namo nusprendėme nepraleisti progos užsukti ir į Palangą. Nors dar vanduo šaltokas, bet jei neįlendi į jūrą, nesiskaito, kad atostogavai Palangoje. Šiaip čia gražu, nieko netrūksta, tiesa, dar mažai žmonių“, – atviravo užkalbinta pora.

„Mums įdomu, kaip pasikeitė Palanga. Prisimename kitokią. Anksčiau buvo per daug triukšminga, o šiemet viskas gražu, tvarkinga, ramu. Gal kad dar neįsibėgėjo sezonas. Jūroje kol kas nesimaudėme. Poilsiaujame sanatorijoje. Grynas oras, gamta – nuostabu“, – pasakojo kiti kalbinti poilsiautojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Džiugu, kad šiemet nebeliko visų tų elektrinių paspirtukų. Saugiau vaikščioti gatvėmis. Pastebėjome, kad yra tvarkomi ir keliai, gerinama infrastruktūra. Tik dar tuštoka. Manau, po Joninių poilsiautojų prigužės“, – savo nuomonę apie kurortą išsakė vyras.

Ar jau Palanga gyvena vasaros ritmu, žurnalistė teiravosi Palangos turizmo informacijos centro vadovės Rasos Kmitienės.

– Kaip sezonas jau įsibėgėjo, yra poilsiautojų?

– Galima sakyti, kad jau įsibėgėjo, tačiau jis nebuvo pasibaigęs. Svečių srautas tolygiai pulsuoja. Prasidėjus birželiui, turistų srautai suintensyvėja, kaip ir šiandien matote. Nors ir pirmadienis, miestas šurmuliuoja nuo svečių, nuo turistų.

Kurorte kiekvienas gali rasti kažką pagal savo poreikius, galimybes ir lūkesčius.

 – Daugiau yra vietinių turistų ar sulaukiate ir iš užsienio?

 – Stebime, kad daugėja svečių iš užsienio. Šiais metais jau turėjome ne tik latvių, estų, bet ir svečių iš Prancūzijos, Čekijos, Bulgarijos bei kitų šalių.

  – Kokiu šūkiu šiemet Palanga pasitinka poilsiautojus?

 – Palanga turi savo šūkį – „Išsirink, ką myli“. Kurorte kiekvienas gali rasti kažką pagal savo poreikius, galimybes ir lūkesčius. Kiekvienas tikrai atranda čia tai, kas būtent jam tinka, ką jis myli.

– Tie, kurie dar tik planuoja vasaros atostogas, ras Palangoje laisvų vietų viešbučiuose, poilsiavietėse?

 – Visi, kas planuoja atvykti į Palangą, turėtų suskubti ir rezervuotis vietas, jeigu nori išsirinkti tai, kas jiems tinka ar patinka. Ypač jei nori konkretaus viešbučio su tam tikromis paslaugomis. Tiesa, kad ir koks užimtumas būtų, mūsų svečiai visada randa, kur apsistoti. Jeigu ne centre, tai truputį tolėliau.

– Kunigiškėse taip pat galima apsistoti ir net dviračiu atvažiuoti iki Palangos?

– Ryškėja tendencijos, kad vieni mėgsta apsistoti būtent centrinėje Palangos dalyje, o dalis poilsiautojų, ypač su vaikais, labiau mėgsta Kunigiškes – ieško ramesnės vietos, esančios tarp Palangos ir Šventosios. Pati Šventoji irgi turi nemažai romantinio žavesio.

– Kaip kito kainos paslaugų ir maitinimo sektoriuje?

– Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Palangoje kainos pakito. Mes prisideriname prie visų išorinių iššūkių. 

„Aš jį mačiau iš užpakalio, buvo tik su pėdkelnėmis. Neturėjau su savimi telefono, tad nenufotografavau. Man atrodo, kad čia – noras atkreipti į save dėmesį. Dabar labai daug žmonių turi šią ligą“, – sakė užkalbinta praeivė.

Kiek kartų taip stumdydamas dviratį gobtuvu ir juodais akiniais užsimaskavęs vyras po kurortą keliavo, sudėtinga suskaičiuoti. Tik žmonėms neramu, kad keistas vyras po Palangos senąją gimnaziją vaikštinėja.

„Jis pėdino į nieką nekreipdamas dėmesio, nesidairydamas. Matėsi, kad žmogus ėjo tiesiu taikymu. Kiekvienas, kaip sakoma, su savo „pričiūdais“, – sakė moteris. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Palangiškiams toks it moteriškomis pėdkelnėmis mūvinčio vyro elgesys nesuvokiamas.

„Dabar Lietuvoje tokių daug. Tokie ir į valdžią atėjo“, – sakė palangiškis.

Jeigu paryčiais vyras eina su pėdkelnėmis, greičiausiai jis – po vakarėlio ir tiek.

 

 

„Gal žmonės per daug gerai gyvena, kad turi laiko tokiomis nesąmonėmis užsiimti“, – svarstė kita pašnekovė.

Kai kurie spėja, kad tai gali būti pokštas. Gal čia tokios sportinės kelnės, o gal vyras norėjo lažybas laimėti. Arba stebi, kiek visuomenė pakanti.

„Jeigu paryčiais vyras eina su pėdkelnėmis, greičiausiai jis – po vakarėlio ir tiek. Maža ką“, – svarstė vyras.

„Jeigu žmogui tinka, patinka, kodėl jis turi paisyti kažkokių standartų. Jeigu jam patinka nuogam važinėti, tegul“, – užstojo keistą vyrą kalbinta moteris. 

„Būtų malonu, jeigu Palangos policija susidomėtų ir žmonių saugumu pasirūpintų. Aš tik per feisbuką sužinojau. Kai pamačiau, man plaukai pasistojo. Yra pikta, kad tokie dalykai vyksta“, – piktinosi kitas pašnekovas.

Policijai kol kas nepavyksta sučiupti šio keisto vyriškio.

„Policijos pareigūnai šį įvykį turi omenyje. Ši informacija taip pat perduota policijos patruliams. Patruliuodami, be abejonės, jie stebi situaciją. Ir jeigu tokį viešąją tvarką pažeidinėjantį asmenį  pastebėtų, būtų imtasi priemonių pagal galiojančius teisės aktus“, – komentavo policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Bet kol vyras nesulaikytas, nežinia, kaip jis pažeidžia tvarką.

Turime pranešimų, jog asmenys galimai elgiasi nederamai, rodo nuogas savo kūno vietas.

 

„Atšilus orams tiek Klaipėdos mieste, tiek kitose apskrities vietose, ypač pajūryje ir parkuose, turime pranešimų, jog asmenys galimai elgiasi nederamai, rodo nuogas savo kūno vietas. Tokiu atveju taip pat žmonių prašome nedelsiant pranešti policijai. Ir jeigu yra galimybė, užfiksuoti pažeidimą bei stebėti, į kurią pusę tas asmuo nuėjo“, – ragino A. Grauslienė. 

Policija pripažįsta, kad nuogybes viešai demonstruojančius asmenis be visuomenės pagalbos sulaikyti sudėtinga, nes daugelis linkę ne pareigūnus kviesti, o šokiruojančias nuotraukas į socialinius tinklus kelti.