Kaip ir kasmet, sąrašas sudarytas po LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkų diskusijos. Iš šio dvyliktuko bus renkamas laureatas, jį ketinama paskelbti per Vilniaus knygų mugę.

Šiųmetiniame dvyliktuke – S. Bernotaitės romanas „Akys chimeros“, Linos Buividavičiūtės eilėraščių knyga „Tamsieji amžiai“, Ievos Dumburytės romanas „Šaltienos bistro“, taip pat Dainiaus Gintalo eilėraščių rinkinys „Vienos vasaros giesmė“, G. Grajausko eilėraščių knyga „ Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“. Sąraše – taip pat debiutinis Ramūno Liutkevičiaus eilėraščių rinkinys „Šokis įsuka šviesą“, Gyčio Norvilo poezijos ir prozos rinkinys „Akla valtis“, V. Papievio romanas „Ėko“.

Pasak instituto atstovų, ryškiausia tendencija aptariant pernai išleistas knygas buvo įvardyta apokaliptinė pasaulėjauta, atpažįstama ir prozos, ir poezijos kūrinių temose bei vaizdiniuose, taip pat atkreiptas dėmesys į naują stiprių debiutantų kartą, kuri „atsisako įprasto lyrizmo plėtodami grotesko ir farso tradiciją“.

„Pripažintų autorių naujos knygos dažniausia nepateisino skaitytojų lūkesčių, jose vengiama kelti rimtesnes problemas, akivaizdūs išsirašymo ženklai“, – teigia LLTI.

Kūrybiškiausios 2021 metų knygos ir LLTI premijos laureatas tradiciškai bus paskelbtas Vilniaus knygų mugėje. LLTI premijos laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija.

Premija laureatui įteikiama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute minint Kovo 11-ąją.

Iškart po Vasario 16-osios šventės kūrybiškiausių knygų dvyliktuką rinko jau šešioliktą kartą, o pirmadienį į posėdį susirinkusią komisiją sudarė lygiai šešiolika Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto specialistų.

Tiesa, žanrinė tekstų įvairovė dar nereiškia didelio pasitenkinimo galutiniu sąrašu. Dauguma mokslininkų sutarė, kad praėjusių metų literatūros derlius ribotas – ypač prozos žanro. „Leidžia įvairias literatūrėles, o romano kaip nėra, taip nėra“, – užsiminė komisijos narys Rimantas Kmita.

„Daugėja kokybiškų elektroninių knygų, su kuriomis 2017-aisiais debiutavo ne vienas naujas ir savitas balsas lietuvių literatūroje. Išrinktos net dvi leidyklos „Naujas vardas“ knygos“, – atkreipė dėmesį komisijos narys Saulius Vasiliauskas.

Savo ruožtu komisijos narė Jūratė Sprindytė sveikino literatūros laisvėjimą. „Pastebiu daug kryžiavimosi: tarp populiarios ir elitinės, tarp dokumentinės ir grožinės literatūros. Ryškus ir komikso atsiradimas – tai žaismingesnis, patrauklesnis ir prieinamesnis būdas pasakoti reikšmingus dalykus. Tuo metu senieji autoriai muzifikuojasi: mūsų gyvieji klasikai tapo nepajudinamais dydžiais, kad jų beveik nebepastebime – juolab kai renkamas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas“, – posėdį apibendrino tyrinėtoja.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos už kūrybiškiausią 2017 m. knygą laureato paskelbimas ir knygų dvyliktuko aptarimas tradiciškai vyks Vilniaus knygų mugėje – ateinantį šeštadienį, 12 val.

2017 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktukas

1. Miglė Anušauskaitė, Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika: komiksas. Vilnius: Aukso žuvys, 2017

2. Daiva Čepauskaitė, Baisiai gražūs eilėraščiai: poezija. Kaunas: Žalias kalnas, 2017

3. Gabija Grušaitė, Stasys Šaltoka: vieneri metai: romanas. Vilnius: Lapas, 2017

4. Andrius Jakučiūnas, #Utopijos: eseistika. Vilnius: Kitos knygos, 2017

5. Virginija Kulvinskaitė, Antrininkė: poezija. Vilnius: Naujas vardas, 2017

6. Gytis Norvilas, Grimzdimas: poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017

7. Tomas Petrulis, Triukšmo gyvatė: poezija. Vilnius: Naujas vardas, 2017

8. Undinė Radzevičiūtė, Kraujas mėlynas: romanas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017

9. Rimvydas Stankevičius, Šermuonėlių mantija: poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017

10. Vytautas Toleikis, Pasakojimai prabudus: atsiminimai. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017

11. Jurga Vilė, Lina Itagaki, Sibiro haiku: komiksas. Vilnius: Aukso žuvys, 2017

12. Agnė Žagrakalytė, Štai: poezija. Vilnius: Tyto alba, 2017

Keturias valandas trukęs mokslininkų posėdis baigėsi įtemptu balsavimu, po kurio daliai kūrinių buvo užbraukta linija, o kiti į sąrašą įsispraudė paskutinę akimirką. Dėl pačių ryškiausių pernai išėjusių knygų nekilo didelių ginčų – jie išliko balų viršūnėje nuo pat diskusijos pradžios.

Dvyliktuko rinkimų komisijos pirmininkė Dalia Satkauskytė atkreipia dėmesį į dvi ryškias tendencijas – istorinės literatūros suklestėjimą ir grįžimą prie regioniškumo. „Ištakų jau pastebėjome prieš kelerius metus, bet šįmet tiesiog plūstelėjo populiarių istorinių romanų. Taip pat išėjo daugiau tarmiškai parašytų kūrinių, iš kurių garsiausi: Stasio Eidrigevičiaus „Giedanti gaidžio galva“ ir Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, – sakė mokslininkė.

Šie du kūriniai dar išleisti ir garso įrašais, pabrėžė ji. „Prisimenant Nobelio premiją Bobui Dylanui, atrodo, kad literatūra grįžta prie savo ištakų – garsinio atlikimo pritariant lyrai“, – pastebi D. Satkauskytė.

Šiais metais penkioliktą kartą išrinkto dvyliktuko sudarymo tema buvo iš biurokratinių susirašinėjimų paimta klišė: „Literatūra, laikas ir socioekonominiai vertinimo kriterijai“. Anot D. Satkauskytės, orveliška naujakalbės nuotaika į diskusiją įtraukta pastebint, kad šiais laikais tik literatūra atsilaiko prie biurokratišką centralizaciją ir oponuoja medijų trafaretams. „Tai yra paslėptas literatūros socialumas, kuris labai prasmingas – nepasiduoti vyraujančiai tendencijai ir kalbos unifikacijai“, – sakė mokslininkė.

Pačią kūrybiškiausią knygą iš šio dvyliktuko komisija paskelbs per Vilniaus knygų mugę vasario 25-ąją.

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):

1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016.

4. Dainius Gintalas. Adatos: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2016.

5. Benediktas Januševičius, Žodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016.

6. Giedrė Kazlauskaitė, Singerstraum: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

7. Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2016.

8. Mindaugas Kvietkauskas, Uosto fuga: esė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

9. Sigitas Parulskis, Nutylėtų lelijų miestas: romanas, Vilnius, Alma littera, 2016.

10. Regimantas Tamošaitis, Vien tik zuikiai naktyje: esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

11. Mindaugas Jonas Urbonas, Dvasių urna: novelės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

12. Tomas Venclova, Eumenidžių giraitė: eilėraščiai ir vertimai, Vilnius: Versus Aureus, 2016.