Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad laivas „Aroyat“ su Palau vėliava išplaukė iš Čornomorsko, į jį buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.

Išvakarėse paskelbta, kad Stambulą pasiekė pirmasis grūdus plukdantis laivas, išplaukęs iš Ukrainos po to, kai Rusija atnaujino Juodosios jūros blokadą.

O. Kubrakovo teigimu, šio laivo, pavadinto „Resilient Africa“, plukdančio 3 tūkst. tonų grūdų, tikslas yra Azija.

Praėjusį mėnesį Ukraina paskelbė, kad, nepaisydama Rusijos blokados, vėl pradėtos liepą, kai Maskva pasitraukė iš grūdų iniciatyvos, atidarė naujus laivybos maršrutus. Rugpjūčio 17-ąją į Stambulą atplaukė pirmasis šiuo maršrutu plaukiojantis civilinis krovininis laivas.

Maskva ne kartą atakavo Ukrainos Juodosios jūros ir Dunojaus uostų infrastruktūrą, bet prieš naująjį maršrutą veiksmų kol kas nesiėmė.

Minimas susitarimas leido iš Ukrainos uostų išgabenti apie 33 mln. tonų grūdų ir sumažino nuogąstavimus dėl maisto trūkumo pažeidžiamose šalyse.

Rusijai pasitraukus iš susitarimo, abi šalys įspėjo, kad prie uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko.

Ukrainos pajėgos savo ruožtu siekė susilpninti Maskvos karinę Juodosios jūros kontrolę, įskaitant išpuolius prieš Rusijos aneksuotą Krymą.

Sevastopolis, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, vis dažniau tampa dronų ir raketų atakų taikiniu, o Kyjivas teigia apgadinęs kelis Rusijos karo laivus.

Penktadienį Sevastopolyje buvo sustabdytas civilinis jūrų eismas, pranešė Rusijos primesta valdžia, nepateikdama išsamesnės informacijos.

Tačiau Rusijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad numušė vieną valdomąją raketą ir du dronus, kurie taikėsi į pusiasalį.

Pirmadienį 11.13 val. Kėdainių rajono policijos komisariate gautas 63-ejų moters pareiškimas.

Jame teigiama, kad vasario 2-3 dieną ji pridavė 42 tonas kviečių, tačiau iki šiol už juos nebuvo atsiskaityta. Nuostolis – 12 tūkst. eurų.

Pareigūnai surinko medžiagą dėl sukčiavimo. 

Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

„Buvo sunkūs metai, tačiau sektorius šiandien pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių, kuris jau artimiausioje ateityje šaliai uždirbs dar daugiau, jei bus užaugintas kokybiškas derlius“, – pranešime sakė K. Šimas.

Šiandien negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų.

Vasarą asociacija prognozavo, kad šiemetinis derlius savo apimtimi bus panašus į pernykštį. Anot K. Šimo, šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo prastesnės kokybės, tiko ne visiems pirkėjams, todėl teko ieškoti naujų rinkų.

„Šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo specifiniai, maži, turintys mažesnį baltymingumą,  ne visoms šalims jie įtiko. Todėl pardavėjams teko ieškoti naujų rinkų, nemaža dalis parduota ne maisto sektoriui, o pramoniniam perdirbimui. Didžioji dalis jau eksportuota. Tikimasi, kad ir likusi antra sezono pusė leis Lietuvai surasti rinkas ir pabaigti sezoną be didelių nuostolių“, – sakė jis.

Per sezoną, kuris prasidėjo pernai liepą ir baigėsi šių metų birželį, Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas siekė 4,23 mln. tonų, kurio vertė – 1,33 mlrd. eurų, pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke.

K. Šimas sako, kad praėjęs sezonas iki javapjūtės buvo vienas iš geriausių istorijoje, nes atrasta daug naujų rinkų, tokių kaip Irakas, Indonezija, Meksika.

„Įmonės suvaldė kainų svyravimus, parodė atsparumą krizėms ir karo Ukrainoje pasekmėms Lietuvos ekonomikai. Ką tik iškrautas „Agrokoncerno grūdų“ laivas Irake, „Linas Agro“ grūdus gabenantis laivas yra pakeliui į Indoneziją. Atidaryta Meksikos rinka“, – sakė K. Šimas.

Asociacija pažymi, kad 2023 metų pradžioje laukiama derliaus ir eksporto duomenų atnaujinimo. 

Pasak K. Šimo, kitų metų javapjūtė kelia nerimą dėl grūdų kokybės, neįmanoma nuspėti būsimo derliau kainos.

„Šiandien negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų. Įprastai, mes galėdavome kalbėti apie būsimus sandorius, dabar ne, nes nesame užtikrinti, ar galėtume įvykdyti aukštesnės kokybės pardavimo kontraktus. Kalbant bendrai, bijome netekti ne derliaus, bet jo kokybės. Taip pat išlieka neaiškumas dėl grūdų kainos, šiandien kol kas sunku net įsivaizduoti būsimo derliaus kainas“, – teigia K. Šimas.

„Nuo šiol galime džiaugtis dar viena itin svarbia eksporto kryptimi – lietuviškiems kviečiams atverta Meksikos rinka. Tai yra įvairių institucijų, tarp jų ir Lietuvos diplomatinės tarnybos nuopelnas”, – pranešime spaudai pažymėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad auga Lietuvos eksportas ne tik į strateginės partnerystės šalis – Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), Lenkiją, Vokietiją, bet ir į naujas rinkas – sparčiai didėja lietuviškos kilmės prekių eksportas į Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis.

URM teigimu, procesas siekiant gauti leidimus žemės ūkio produktų eksportui yra sudėtingas ir trunkantis ne vienus metus.

Diplomatų ir institucijų pastangomis šiemet rugsėjį buvo gautas leidimas eksportuoti į Jungtines Valstijas (JAV) lietuviškus kiaušinių produktus. Lietuva yra tik antroji Europos Sąjungos šalis, gavusi tokį leidimą. Šią savaitę pirmoji lietuviška įmonė „Groward Group“ užregistruota JAV Maisto saugos ir priežiūros tarnybos tinklapyje ir po septynerių metų parengiamojo darbo įgijo teisę eksportuoti savo produkciją į JAV.

Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai keliauja į daugiau kaip 150 valstybių. Lietuva yra viena didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje, galinti eksportuoti itin aukštos ir išskirtinės kokybės kviečius. Lietuvoje užauginti javai šių metų pirmąjį pusmetį buvo vežami į 33 šalis.

Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 11–17 dienomis kviečių supirkimo kaina per savaitę sumažėjo 10,1 proc. iki

371,9 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, kaina buvo 83,8 proc. didesnė.

Pašarinių miežių vidutinė supirkimo kaina buvo 25,7 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir siekė 269,4 euro. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, vidutinė supirkimo kaina buvo 68,1 proc. didesnė.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse birželio 13–19 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 368 eurus už toną – 2 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 81,7 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Pašarinių miežių kaina siekė 341,2 euro – atitinkamai 7,4 proc. ir 96 proc. daugiau. Kukurūzų kaina siekė 326,3 euro – atitinkamai 6,3 proc. ir 65,3 proc. daugiau.

„Jie sukelia stygių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje. Jie provokuoja badą mūsų planetoje“, – po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio spaudos konferencijoje sakė Josepas Borrellis.

Ukraina ir Rusija yra didžiausios pasaulyje kviečių gamintojos. Ketvirtadienį tona kviečių „Euronext“ platformoje kainavo 344 eurus.

Vilnius, lapkričio 23 d. (BNS). Per gaisrą Pasvalio rajone sudegė 100 tonų kviečių, 38 tonos šieno, 7 tonos trąšų. Pareigūnai įtaria padegimą.

Kaip pranešė policija, gaisras ūkiniame pastate kilo sekmadienio vakarą, apie 23 val.

Išdegė pastato stogas ir apdegė stogo perdanga, sudegė šienas grūdai ir įvairūs ūkinės paskirties įrenginiai.

Įtariamas padegimas, nuostolis nustatomas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo.