Muziejaus galerijoje iki liepos 24 d. vyksta ukrainiečių menininko Danylo Movchano akvarelių paroda „Karas Ukrainoje“. Tai Lvive veikiančios meno galerijos „Green Sofa“ ir mūsų šalies muziejaus bendras projektas, kurio tikslas – ne tik skleisti žinią apie Ukrainos meną, bet ir padėti karo naikinamai šaliai ir pagelbėti jos žmonėms, pabrėžiama Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijos pranešime.

Lietuviai raginami „nepriprasti“ prie karo ir nenustoti aukoti. Surinkti kuo daugiau lėšų Ukrainą ginantiems kariams bus siekiama ir muziejaus galerijoje rengiamoje labdaros akcijoje.

Čia bus galima įsigyti parodoje eksponuojamų darbų atspaudus su autoriaus parašu ir galerijos „Green Sofa“ antspaudu (kaina 50 eurų) bei keturis akvarelių originalus (pradinė kaina – 300 eurų).

Labdaros akcijoje koncertuos tarptautinis vyrų choras „UNIA“, kuris giedos istorines-karines dainas.

D. Movchanas – profesionalus menininkas, nuo 2006 m. dirbęs išimtinai sakralinio meno srityje. Po vasario 24-osios, Rusijai užpuolus Ukrainą, menininkas pradėjo kurti minimalistines simbolines akvareles – savotišką karo baisybių ir tragedijų dienoraštį.

„Pasaulyje nėra tokių spalvų, kuriomis būtų galima perteikti šią tragediją. Nėra ir žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti mūsų patiriamą skausmą. Gyvenimas karo akivaizdoje užpildė mano pasaulį nepakeliamu nerimu. (…) Nebegaliu tapyti ikonų. Mano sieloje nebėra ramybės ir taikos, kad kurdamas galėčiau ir toliau šlovinti Dievą“, – pranešime cituojamas ukrainiečių menininkas.

D. Movchan as gimė 1979 m. Lvive. 1995–2000 m. studijavo Ivano Trušo Lvivo valstybinėje dekoratyviosios ir taikomosios dailės kolegijoje (Restauravimo katedroje), o 2000–2006 m. – Lvivo nacionalinėje menų akademijoje (Sakralinio meno katedroje). Menininkas nuo 2012 m yra Ukrainos ikonografų sąjungos narys.

Parodose jis dalyvauja nuo 2006 m. Yra surengęs personalinių parodų ne tik Ukrainos muziejuose ir galerijose, bet ir eksponavęs darbus Lenkijoje bei JAV. Dalyvavo daugiau kaip 90 grupinių parodų ir tarptautinių plenerų.

Menininko darbų yra įsigijusios bažnyčios ir privatūs kolekcininkai Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Kanadoje ir JAV.

Stebina abejingumas

Rugsėjo 16 d. sostinės Katedros aikštėje prasidėjo akcija "Vienos kėdės istorija". Visi žmonės, neabejingi šeimų, kurių vaikai serga onkologinėmis ligomis, kančioms, buvo kviečiami bent trumpam užsukti į palatą ir pasijusti tų šeimų vietoje. Projekto iniciatoriai kvietė žmones bent vieną valandą praleisti ant šios kėdės ir taip parodyti savo paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms.

Šalia simbolinės palatos įrengtas ir ekranas, kuriame nuolat galima matyti telefono numerius, kuriais skambinant galima paaukoti lėšų "Mamų unijos" fondui, taip paremiant "Šeimos namų", kuriuose bent kurį laiką su šeimos nariais galėtų praleisti ir atsipūsti sergantys vaikai, statybą, bei informaciją, kiek lėšų jau paaukota. Planuota, kad simbolinė palata neužvers durų tol, kol bus surinkta 500 tūkst. eurų, kurių reikia šiam kilniam projektui užbaigti.

Prie pagalbos akcijos vėžiu sergančių vaikų šeimoms prisijungė pirmoji ponia D. Nausėdienė.

"Kviečiame visus nors trumpam įsijausti į vėžiu sergančio vaiko šeimos vaidmenį. Užuojautos ir gailesčio čia nereikia, čia reikia supratimo, paramos. Tik kartu galime sukurti "Vienos kėdės istorijos" laimingą pabaigą", – prieš prasidedant akcijai "Vienos kėdės istorija" sakė labdaros ir paramos fondo "Mamų unija" įkūrėja, "Šeimos namų" sumanytoja Eglė Mėlinauskienė.

Tada ji tikėjo, jog, suvienijus jėgas ir geriems žmonėms padedant, prieglobstis onkologine liga sergančių vaikų šeimoms greičiau taps realybe. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau to tikėjimo lieka.

Užsuka nelaimės paliesti

"Mums kyla labai daug klausimų, kodėl žmonės tapo tokie abejingi kito skausmui, – praėjusią savaitę "Vilniaus dienai" teigė E.Mėlinauskienė. – Didžiąją laiko dalį šioje imitacinėje palatoje praleidžiame mes patys, "Mamų unijos" atstovai, o dėl to stoja kiti mūsų darbai bei projektai. Jeigu ir užsuka vienas kitas žmogus, tai dažniausiai "vėžio paliestas" – pats sirgęs ar turėjęs sirgusių artimųjų. O ir sąskaita, į kurią renkame lėšas "Šeimos namų" užbaigimui, pildosi labai po nedaug – daugiau nei pusę iš ten esančios 187 tūkst. eurų sumos paaukojo vienas žmogus."

Nors iniciatyva siekiama neatlygintinai padėti Lietuvos šeimoms, ta iniciatyva kažkam gali dar ir trukdyti.

Moteris teigia nerandanti atsakymo, kodėl tokia situacija. Nors paaiškinimų teko išgirsti visokių. Vienas jų – dabar labai daug kas prašo. Arba kad Lietuvoje iki šiol nėra aukojimo ir pagalbos kitam tradicijų.

"Mamų unijos" įkūrėją skaudina ir tai, kad atsiranda žmonių, kurie, užuot padėję, kažkokiu tikslu "drumsčia vandenį" ir skleidžia niekuo nepagrįstus gandus apie fondo veiklą.

Šventės – svarbiau?

Pasak E.Mėlinauskienės, "Šeimos namai" nepretenduoja pakeisti ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų. Tai socialinė alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę praleisti daugiau laiko kartu. "Šeimos namai" bus ne tik vieta, kurioje galės gyventi sergančio vaiko šeima, bet ir erdvė, leidžianti dalytis savo istorija bei išgyvenimais su kitomis šeimomis.

Šis didelis ir vienintelis toks Baltijos šalyse projektas statomas tik iš privačių lėšų, to, ką suaukoja geraširdžiai žmonės bei socialiai atsakingos įmonės bei verslai. Nors jo sumanytojai prieš trejus metus kreipėsi tiek į šalies, tiek į Vilniaus vadovus, prašydami pagalbos jam įgyvendinti, sulaukė tik žodinio pritarimo, tačiau nei iš valstybės, nei iš miesto negavo jokios finansinės paramos.

Rugsėjo mėnesį simbolinėje palatoje apsilankė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. "Noriu tikėti, kad tai nebuvo savireklama – kad negalėdamas padėti kaip politikas, jis čia apsilankė kaip žmogus, kuriam skauda dėl kitų", – svarstė E.Mėlinauskienė. Tačiau ją stebina tai, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, net ir dalyvaudamas šalia vykusiuose renginiuose,  neužsuko į imitacinę akcijos palatą.

Tas abejingumas gąsdina, vis dažniau aplanko mintis nuleisti rankas.

Negana to, kai "Mamų unija" kreipėsi į Vilniaus savivaldybę pasiteirauti, ar galės gauti leidimą simbolinei akcijos palatai likti Katedros aikštėje dar ir lapkričio–gruodžio mėnesiais, išgirdo, jog nežinia, ar tai bus įmanoma, nes statinys gali trukdyti čia vyksiantiems šventiniams renginiams. Tad nors iniciatyva siekiama neatlygintinai padėti Lietuvos šeimoms, ta iniciatyva kažkam gali dar ir trukdyti.

"Tas abejingumas gąsdina, vis dažniau aplanko mintis nuleisti rankas. Laimė, yra saujelė žmonių, kurie padrąsina, palaiko. Ir dar sergančių vaikų, jų šeimų viltis, kad jie kažkam rūpi. Kai visiškai apleidžia jėgos, būtent pas juos važiuoju pasisemti stiprybės, jie man yra didžiausia motyvacija", – sakė E.Mėlinauskienė.

Trūksta visiems projektams

Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų, o susirgus vaikui, suserga ir visa jo šeima. "Šeimos namų" idėja – sukurti reabilitacijos ir informacijos centrą tokioms šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje. Šie namai skirti onkologine liga sergančio vaiko slaugai, reabilitacijai, šeimos laiko praleidimui kartu.

500 tūkst. eurų – tokia lėšų suma reikalinga, kad "Šeimos namų" projektas, į kurį jau investuoti maždaug 2 mln. aukotojų lėšų, būtų baigtas įgyvendinti ir čia galėtų prieglobstį rasti sergančių vaikų šeimos. "Mamų unija" negali visų aukojamų lėšų skirti tik šiam projektui, nes turi ir kitų svarbių įsipareigojimų – vežti vaikus gydyti į užsienį, pirkti jiems vaistų, kurie Lietuvoje nekompensuojami ir pan. Todėl "Šeimos namų" kūrėjai vis dar tikisi geranoriškai nusiteikusios visuomenės pagalbos.

Tūkstančiai „Maisto banko“ akcijos savanorių dvi dienas prašys prekybos centrų lankytojų nepasiturintiems nupirkti konservų, miltų, aliejaus, kruopų ar kitų ilgiau negendančių maisto produktų.

„Lietuvoje su skurdo rizika susiduria daugiau nei 22 proc. šalies gyventojų. Už šio skaičiaus slepiasi patys silpniausi – vaikai, senoliai, vienišos mamos, daugiavaikės šeimos, neįgalieji“, – sakė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

Šiemet pavasarį vykusioje analogiškoje akcijoje geradariai paaukojo maisto produktų už daugiau nei 479 tūkst. eurų.

Suaukoti maisto produktai 366 socialinių organizacijų dėka pernai pasiekė 61 tūkst. nepasiturinčių gyventojų stalą.

Statistikos departamento duomenimis, kas septintas Lietuvos gyventojas negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar tokios pat baltyminės vertės turinčio vegetariško maisto. „Maisto banko“ atstovų teigimu, 2019 m. pavasario akcijos metu, skaičiuojant maisto pakuotes vienetais, makaronų buvo paaukota net 96 tūkst., mėsos konservų – 16 tūkst., o žuvies – 11 tūkst. vienetų. Daržovių konservų buvo paaukota net 10 kartų mažiau nei makaronų – vos 9,6 tūkst. vienetų. Taip pat kur kas rečiau aukojami ne tik konservai, bet ir uogienė, šokoladas, sriubos.

„Kiekvienos akcijos metu turime vis didesnį įsitraukiančių parduotuvių skaičių – šiais metais aukoti bus galima net 45 „Lidl“ parduotuvėse, o tai reiškia, jog galime surinkti dar daugiau taip reikalingo maisto socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Tikimės, jog šį kartą pavyks viršyti rekordinę paramos sumą, o pirkėjus kviečiame atkreipti dėmesį į akcijos organizatorių prašymą aukoti baltymais vertingus produktus“, – teigia „Lidl Lietuvos“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.

Tikimės, jog šį kartą pavyks viršyti rekordinę paramos sumą, o pirkėjus kviečiame atkreipti dėmesį į akcijos organizatorių prašymą aukoti baltymais vertingus produktus.

Paramos gavėjų prašymai: nuo miltų iki šokolado gabalėlio

Prekybos tinkluose vykstančios akcijos metu paramą po „Maisto banko“ akcijos vėliava renka 350 socialinių organizacijų, tarp jų – „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Raudonasis kryžius, „Gelbėkit vaikus“, labdaros valgyklos, vaikų dienos, socialinių paslaugų, reabilitacijos centrai, neįgaliųjų ar gausių šeimų asociacijos, senelių namai ir kt. „Maisto banko“ akcijos metu surinktus maisto produktus šios organizacijos suskirsto į maisto davinius, kuriuos dalija paramos gavėjams.

Simonas Gurevičius, „Maisto banko“ vadovas, akcentuoja, kad organizacijos džiaugiasi visais paaukotais maisto produktais, gyvybiškai reikalingais nepasiturintiems žmonėms. Visgi organizacijų poreikis tam tikriems maisto produktams skiriasi.

„Pastebime, kad gausias šeimas vienijančios organizacijos ar labdaros valgyklos domisi universaliais maisto produktais – miltais, makaronais, aliejumi, cukrumi, konservais, nes jie gali būti panaudoti gaminant įvairius patiekalus. Vaikų dienos centrai savo globotiniams dažniau prašo sausų pusryčių, košių ir sausainių. Pagyvenusius žmones globojančios organizacijos droviai primena, kad mažas pensijas gaunantys senjorai retai išgali pasilepinti puodeliu kavos ar gabalėliu šokolado“, – pastebi „Maisto banko“ vadovas.

Jis priduria, kad kiekvienas pirkėjas aukodamas prekybos centre gali sužinoti, kokiai organizacijai atiteks jo paaukoti maisto produktai.

„Socialinėms organizacijoms iš anksto pavedame kuruoti konkrečią parduotuvę. „Maisto banko“ akcijoje dalyvaujančioje parduotuvėje budintys savanoriai žino ir pasiteiravus pasakytų, kurios socialinės organizacijos globojamiems žmonėms skiriamas maistas. Taip pat apie tai informuos ir „Maisto banko“ akcijos maisto priėmimo vietose eksponuojamos lentelės“, – paaiškina S. Gurevičius.

Įsitraukia vis daugiau pirkėjų

„Lidl Lietuvos“ komunikacijos vadovo teigimu, praėjusios „Maisto banko“ pavasario akcijos metu labiausiai aukoti buvo linkę vilniečiai – Rasų gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje buvo paaukota daugiausiai kartų, nuo šios parduotuvės pagal suaukotą paramą nedaug atsiliko Marijampolėje, Žemaitės gatvėje, esančios parduotuvės, taip pat Vilniuje, Ateities bei Justiniškių gatvėje, ir Kaune, Baltų prospekte, įsikūrusių parduotuvių pirkėjai.

„Kovo mėnesį „Lidl“ vykusi „Maisto banko“ pavasarinė akcija iš tiesų sulaukė itin didelio aktyvumo – jos metu paaukota daugiau nei 55 tūkst. maisto produktų už rekordinę sumą, kuri viršijo prieš tai buvusias. Tuo metu 42 „Lidl“ parduotuvėse vykusios akcijos metu pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 63 238 eurus. Per dvi dienas trukusią akciją „Lidl“ parduotuvėse buvo paaukota beveik 18 tūkst. kartų. Tikimasi, jog šiemet pavyks prisidėti ir dar labiau“, – priduria V. Lopeta.

Šiemet „Maisto banko“ akcijos metu bus galima aukoti 45 „Lidl“ parduotuvėse. Aukoti maisto produktus bus galima spalio 25 d., penktadienį, 15–21 val. ir spalio 26 d., šeštadienį, 10–20 val.

Siekiant padėti su vėžiu susidūrusioms šeimoms, Lietuvoje prasideda paramos akcija – „Vienos kėdės istorija“, skirta surinkti lėšų, kad būtų užbaigti Vilniuje statomi Mamų unijos „Šeimos namai“.  Šia akcija taip pat siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria visa vėžiu sergančio vaiko šeima.

Paramos akciją pradėjusi pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė pabrėžė tikinti žmonių gerumu, nuoširdumu ir atjauta.

„Aš esu čia, nes man labai svarbi mamų vienybės idėja, man labai svarbi pilietiškumo idėja, bendruomeniškumas. Todėl aš šiandien esu šioje simbolinėje kėdėje. Man labai svarbi yra viltis ir žmonių pastangos veikti. Ten, kur nepasiekia valstybė, ten gali pasiekti pilietis, visuomenė. Tai fantastiška žmonių iniciatyva sprendžiant tokius sudėtingus socialinius klausimus. Tai yra vienas iš tų dalykų, kurie yra tikrai remtini ir skatintini. Kiekvienas iš mūsų galime atsisėsti į kėdę ir pagalvoti: ką aš šiandien galiu padaryti dėl to, kad greta esančiam, likimo nuskriaustam būtų lengviau“, – sakė D. Nausėdienė.   

Surinkus trūkstamas lėšas, jau kitų metų pradžioje „Šeimos namuose“ įsikurtų pirmosios šeimos, slaugančios vėžiu sergančius vaikus.

„Šeimos namai“ pradėti statyti dar 2016 metais, į juos jau investuota 2 mln. eurų, tačiau 500 tūkst. eurų trūksta, kad centras būtų pabaigtas. Visas projektas įgyvendinamas tik privačiomis lėšomis, t.y. žmonių ir verslo paaukotais pinigais.

Kiekvienas iš mūsų galime atsisėsti į kėdę ir pagalvoti: ką aš šiandien galiu padaryti dėl to, kad greta esančiam, likimo nuskriaustam būtų lengviau.

Pasak „Mamų unijos“ steigėjos ir prezidentės Eglės Mėlinauskienės, „Šeimos namų“ poreikį padiktavo ilgametė patirtis bendraujant su sunkią ligą išgyvenančiomis šeimomis.

„Liga paliečia visus šeimos narius. Nors sergantis vaikas ligoninėje yra gydomas ir jam suteikiama visa reikalinga medicininė pagalba, tačiau to nepakanka, kad visa šeima jam galėtų padėti ir būti drauge. Buvimas kartu yra ypač svarbus tiek vaiko sveikimui, tiek visai šeimai“, – akcentuoja E. Mėlinauskienė.

Pasak jos, tokio atsiskyrimo padariniai kartais būna labai skaudūs – kiti šeimos nariai likę namuose sunkiai išgyvena artimųjų atsiskyrimą, kartais sveiki vaikai, likę namuose be mamos ar tėčio ištisus mėnesius, jaučiasi nereikalingi, sugniuždyti. Yra situacijų, kuomet bandyta susigrąžinti prarastą tėvų dėmesį pakeliant  prieš save ranką.  

„Yra šimtai istorijų, kurias aš per septyniolika metų rinkau ir dėjau į savo širdį ir atmintį. Kai šalia ligoninės mašinoje bemiegančio tėčio plaukai prišalo prie mašinos naktį dėl to, kad jis neturėjo pinigų apsigyventi viešbutyje. Kai sergančios sesutės broliukas bandė kelti ranką prieš save, nes jam trūko mamos ir tėčio dėmesio dėl to, kad visa šeima slaugė sesutę...“, – skaudžias istorijas pasakojo E. Mėlinauskienė.

„Vienos kėdės istorija“ – tai tarsi priminimas ir raginimas atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo šeimos gyvenimas, slaugančios vėžiu sergantį vaiką. Vilniaus Katedros aikštėje vieną mėnesį stovės imitacinė palata, kurioje stovės lova ir kėdė. Pasak akcijos organizatorių, būtent kėdė yra tas baldas, ant kurios didžiąją laiko dalį praleidžia sergančių vaikų tėvai ir artimieji. Įrengtoje palatoje ant kėdės sės savanoriai – žmonės, galintys ir norintys paaukoti savo laiko ir taip prisidėti prie paramos akcijos. Atsisėsti ant kėdės bent valandai galės visi pilnamečiai, iš anksto užsiregistravę „Mamų unijos“ svetainėje.

Šalia ligoninės mašinoje bemiegančio tėčio plaukai prišalo prie mašinos naktį dėl to, kad jis neturėjo pinigų apsigyventi viešbutyje.

„Tam, kad atsirastų esminis pokytis – pagalba visai šeimai, ėmėmės šio projekto“, – sako E. Mėlinauskienė.

Pabaigus namų statybas, įrengtuose apartamentuose su atskirais įėjimais vienu metu galės įsikurti 11 šeimų.

„Nesiekiame atkartoti gydymo įstaigų paslaugų. „Šeimos namuose“ bus teikiamos reabilitacijos paslaugos visai šeimai, vaikai drauge su šeima čia galės pabūti ir dienos metu, tarp chemoterapijos seansų. Ištrūkti iš ligoninės aplinkos bent pusdieniui ar kelioms valandoms yra labai svarbu“, – sako „Mamų unijos“ vadovė.

Ji pasakoja, kad „Šeimos namuose“ vyks muzikos, dailės terapijos, kaniterapijos ir įvairūs kiti užsiėmimai, bus teikiama psichologinė pagalba visai šeimai.

Tikimasi, kad akcija padės atkreipti visuomenės dėmesį. 

 „Kviečiame aktyviai registruotis ir taip solidarizuotis su sunkiai sergančių vaikų tėvais. Realybėje toks sėdėjimas vyksta mėnesiais, metais, o mes ketiname tęsti šį sėdėjimą tol, kol surinksime trūkstamas lėšas. Norime, kad sunkiai sergančių vaikų tėvai turėtų daugiau nei vieną kėdę palatoje. Tai didelis iššūkis, bet tikime, kad Lietuvos žmonės yra geri ir suprantantys, kad be pagalbos pasiekti tikslo bus neįmanoma“, – neabejoja E. Mėlinauskienė.

Paaukoti lėšas šeimos namų statyboms galima trumpąja žinute 1344 (auka 5 eurai).

Geras išsilavinimas, žinios atveria duris išeiti iš sunkios socialinės padėties, suteikia laisvę rinktis ir konkuruoti.

Lietuvoje turime 16 maltietiškų vaikų dienos centrų, kuriuos lanko per 400 vaikų. Iš viso globojame apie 1200 vaikų 40 Lietuvos vietovių. Tai daugiausia nedideli miesteliai, kur paramos stokojantiems vaikams reikia daugiausia. „Juk norime būti viena Lietuva, tad vaikams – ateičiai, kitaip sakant rezultatams, – turėtume skirti ypatingą dėmesį, mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, švietimą bei ugdymą vertinti kaip prioritetinę sritį. Investuoti lėšas ir laiką į vaikus – pati prasmingiausia mūsų investicija“, – sako maltiečių programų direktorė Rasa Stukienė.

Kokių priemonių maltiečių globojamiems vaikams trūksta labiausiai? Visko – nuo mokyklinių sąsiuvinių iki treniruoklių. Pirma užduotis yra paruošti vaikus naujiems mokslo metams, tad reikia rašiklių, akvarelės, penalų ir kt., visa, kas sugula į mokinukų kuprines. Beje, pačių kuprinių irgi labai trūksta – juk vaikams taip smagu prieš draugus pasirodyti su nauja... Sakysite, valstybė skiria paramą mokinio reikmenims įsigyti, bet ji tenka tik mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, kurios pateikia visus dokumentus. O jei tėvai tokiais dokumentais nepasirūpina ar tiesiog jų pajamos yra keliais eurais didesnės už remiamas. Juk vaikystėje taip svarbu būti nepaskutiniam, neišsiskirti. Pasitaiko, kad neturėdami reikiamų priemonių mažieji tiesiog praleidžia pamokas. Taip bando išvengti bendraamžių patyčių.

Pirma užduotis yra paruošti vaikus naujiems mokslo metams, tad reikia rašiklių, akvarelės, penalų ir kt., visa, kas sugula į mokinukų kuprines.

Tai ne vaikų, o tėvų problema

„Vaikai dažniausiai blogai mokosi ir elgiasi ne dėl to, kad taip nori, – pasakoja vieno maltietiško vaikų dienos centro pedagogė Aušra. – Tai ne vaikų, o tėvų problema. Mūsų centrą nuo pavasario lanko 3 broliai, atkeliavę iš kaimo motinai praradus teises juos auginti. Dabar jie gyvena su tėvu, turinčiu kitą šeimą. Iš pradžių berniukai labai keikėsi, mušėsi, pykosi su kitais vaikais. Apie vaikų higienos ir tvarkymosi įpročius neverta nė kalbėti. Jų nebuvo. Praleisdavo pamokas, neruošdavo užduočių. Net maistą suprato savaip – normalios salotos, kotletai jiems buvo neskanu, nes broliai buvo įpratę maitintis sumuštiniais. Lankydami dienos centrą vos per pusmetį vaikai „atšilo“, išmoko apsikabinti, atsiprašyti, draugauti. Tikimės, ir mokslo rezultatai pagerės.“

Tokios istorijos – vaikų dienos centrų kasdienybė. Širdies šilumos ir kantrybės čia dirbančios pedagogės negaili, o visaverčiam ugdymui reikia specialių priemonių, vien žodžiais nedaug nuveiksi. Juk vaikai į centrus susirenka tiesiai po pamokų, tad paaugliai norėtų turėti sporto kampelį – reikia svarmenų, kilimėlių, kamuolių, stalo futbolo. Mažesnieji norėtų dėlionių, žaidimų, spalvinimo knygučių. Mes rinkdami savo atžalai popamokinę veiklą, galvodami, kas jai naudingiausia, nė nesusimąstome, kad kitas vaikas, kad ir kaip norėtų, sportuoti negalės dėl vienos priežasties – neturi pakaitinės avalynės.

Akcijos organizatoriai prašo vaikams padovanoti būtinų mokymuisi ir ugdymui priemonių ar skirti lėšų joms įsigyti. Lėšų reikia ir maltiečių vaikų dienos centrus lankančių vaikų maitinimui užtikrinti. Šiuo metu vienam vaikui maistui skiriama apie 0,80 Eur dienai, to neužtenka sveikai ir sočiai pavalgyti 2 kartus – dieną šiltą maistą ir pavakariams arbatos su užkandėle.

Akcijoje dalyvauti galima taip:

– nupirkti mokyklinių priemonių ir perduoti maltiečiams, adresai – maltieciai.lt, galima rašyti daiva.grikinienė@maltieciai.lt;

– pasistatyti dėžę su akcijos informacija savo įmonėje ir paskatinti darbuotojus rinkti mokyklines priemones;

– pervesti lėšas į a.s. LT294010051003992200 arba https://www.aukok.lt/projektai/Padovanok-vaikui-pietus;

– siųsti SMS žinutę numeriu 1405, įrašius tekstą 1313. SMS kaina 2 EUR.

Akcija vyks iki rugpjūčio 31 d. Organizatoriai dėkoja visiems, galintiems prisidėti. Nuo to, kaip šiandien gyvena ir jaučiasi mūsų vaikai, priklauso, kaip mes, kaip valstybė, gyvensime ateityje.

Parduotuvėje prezidentė surinko krepšelį būtiniausių maisto prekių ir jį perdavė „Maisto banko“ savanoriams. Šiame krepšelyje, pasak prezidentės, be kitų produktų, yra kruopos, makaronai, pupelės, žuvis bei šiek tiek saldumynų.

„Kalbame apie fenomeną, kuriam yra jau daug metų, ir „Maisto bankas“ iš labai atsargių iniciatyvų tapo didžiule, viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Matome, kiek žmonių pasitiki „Maisto banku“, reputacija per tiek metų buvo išsaugota, vis didesnės apimtys tiek finansinės, tiek veiklos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ji sakė besidžiaugianti, kad gali remti „Maisto banko“ iniciatyvą savo pavyzdžiu bei kvietė tai padaryti ir kitus Lietuvos gyventojus: ne tik aukojant maistą, bet ir tampant savanoriais.

„Kiekvienas galime prisidėti prie to, kad būtume neabejingais tiek, kam kažko reikia“, – pabrėžė ji.

Maisto aukojimo akcija spalio 19–20 dienomis vyks šimte Lietuvos miestų ir miestelių.

„Šimtas miestų ir miestelių – simbolinis siekis, iškeltas pažymint šiemet minimą atkurtos Lietuvos šimto metų sukaktį. „Maisto banko“ akcijos savanoriai pasiruošę dirbti dar plačiau ir energingiau, kad gerumo vajus apimtų ir tas vietoves, kurios į labdaros rinkimą įtrauktos nebuvo. „Maisto banko“ akcijoje pirmąkart sudalyvaus Kudirkos Naumiestis, Žagarė, Varniai, Troškūnai, Ariogala, Žemaičių Kalvarija ir kiti mažesni šalies miesteliai“, – sakė „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Labdaringos maisto produktų aukojimo nepasiturintiems akcijos pavasarį ir rudenį paprastai rengiamos maždaug 70 miestų.

„Maisto banko“ akcija remiasi vietos bendruomenėse veikiančiomis socialinėmis organizacijomis, padedančiomis surinkti maistą ir jį išdalyti savo globojamiems žmonėms.

Skurdo rodikliai Lietuvoje nėra patenkinami

Prezidentė D. Grybauskaitė teigia, kad skurdo rodikliai Lietuvoje nėra patenkinami, vieni blogesnių Europoje, tam priskirdama ir valstybės atsakomybę. Pasak prezidentės, nors Lietuva nėra vienintelė šalis Europoje, kovojanti su skurdu, valstybė turi imtis konkrečių veiksmų skurdui mažinti.

„Mūsų šaliai tai nėra geras rodiklis, tai vienas blogesnių Europoje. Dėl skurdo ir atskirties mažinimo taip pat yra ir valstybės atsakomybės. Per pensijų indeksavimą, atlyginimų didinimą tą skirtumą mažintume, ir tai būtina daryti, ir tą daro visos valstybės. Bet visiškai tai išgyvendinti yra labai sunku, kaip ir daugelyje valstybių (...), todėl nevyriausybininkų pastangos kartu su valstybės pastangomis yra būtinos“, - teigė šalies vadovė.

ELTA primena, kad naujausi duomenys rodo, jog skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.

Kaip remdamasis Statistikos departamento duomenimis skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017 m., palyginti su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Žymiai išaugo ir vieno suaugusiojo, auginančio vaikus, bei daugiavaikių šeimų skurdas. Pastarųjų skurdo rizikos lygis padidėjo net 12 procentinių punktų. Taip pat pastebimas ir asmenų, kurie gyvena vieni, skurdo rizikos lygio augimas. Pastaraisiais metais jis padidėjo 5 procentiniais punktais.

2018 m. Lietuvos statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti absoliutaus skurdo rodiklius. Apskaičiuota absoliutaus skurdo riba 2017 m. - 238 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 eurų - šeimai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių - 53 proc., tarp senatvės pensininkų - 16,2 proc.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 6,5 proc., kituose miestuose - 15,3 proc.), kaime - 21,7 proc.

2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Naujausi duomenys rodo, kad 2017 m. senatvės pensininkų skurdas siekė 36,7 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 6 procentiniais punktais.

Anot organizagtorių, tai – didžiausia kada nors „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė.

Rekordinis kiekis ir paaukotų maisto produktų, skaičiuojant vienetais – beveik 400 tūkstančių.

Į „Maisto banko“ kvietimą padėti pamaititni nepasiturinčius atsiliepė virš 140 tūkst. šeimų, vidutiniškai paramai skyrusių 3,27 euro.

Akcija organizuota 76 miestuose ir miesteliuose, į labdaros rinkimą įsitraukė 438 maisto prekių parduotuvės.

Organizatoriai tai pat tikina, kad maisto kainos apibendrinant rezultatus įtakos neturėjo – paaukoto maisto vertė buvo skaičiuojama praeito rudens kainomis.

Šį kartą gyventojai mažiau pirko sultinių ir užpilamų sriubų. O štai konservuotų daržovių geradariai dovanojo kone dvigubai daugiau, nei pernai. Tą galėjo lemti daugelio prekybininkų „Maisto banko“ akcijos dienomis taikytos nuolaidos.

Kaip jau įprasta, daugiausiai paaukota makaronų, įvairių kruopų, aliejaus, cukraus, miltų ir arbatos.

Maistą rinkti nepasiturintiems po „Maisto banko“ akcijos ženklu susibūrė 360 socialinių organizacijų.

Didžioji dalis surinkto maisto skurdžiau gyvenantiems žmonėms bus dalinama artimiausiomis savaitėmis.

Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus skirta šeimoms, patenkančioms į kritines situacijas, taip pat gyvenančioms atokesnėse kaimiškose vietovėse.

„Maisto banko“ akcijos organizatoriai sako sulaukę didžiulio būrio – 8,7 tūkst. – talkininkų, savanoriškai padėjusių rinkti aukojamą maistą.

Negalėję tiesiogiai dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje lietuviai skambindami paramos trumpuoju numeriu 1343 šį savaitgalį paaukojo beveik 8 tūkst. eurų.

Rudeninė tradicija bendruomenėse aukoti, kepti pyragus ir dalintis gerumu bei saldžiomis akimirkomis šiais metais Kauno mokyklose vyko vardan onkologinėmis ligomis sergančių vaikų ir Japonijos didžiojo žemės drebėjimo labiausiai nukentėjusių regionų mokyklų.

Idėja organizuoti šią akciją ir pakviesti visas Kauno mokyklas aukoti labdaros organizacijai „Rugutė“ ir Japonijos didžiojo žemės drebėjimo padarinių atstatymo fondui kilo „Sugihara savaitės“ grupės nariams.

Prisidedant prie Japonijos – Lietuvos labdaros koncertų organizavimo Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija pakvietė visas švietimo įstaigas surengti „Pyragų dienos“ akcijas ir taip surinkti aukas vėžiu sergantiems vaikams bei Japonijos didžiojo žemės drebėjimo aukoms. Spalio 25 ir 26 dienomis šioje akcijoje dalyvavo įvairių mokyklų bendruomenės, privačiosios ir visuomeninės organizacijos. Akcijos išvakarėse šeimos kepė pyragus, keksiukus, sausainius ir kitus saldumynus bei „Pyragų dienos“ metu vaikai pardavinėjo juos su didele meile ir auka. Šiai akcijai neabejingų žmonių atsirado daug ir visų dosnumas džiugina - per dvi dienas surinkta aukų suma gali pasiekti 3000 eurų.

Labdaros aukų perdavimas vyks lapkričio 3-4 dienomis Kauno dramos teatre Japonijos-Lietuvos labdaringų koncertų metu. Visos surinktos lėšos bus paskirtos onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais besirūpinančiai organizacijai "Rugutė" ir "Japonijos-Lietuvos labdaros koncertų" aukų dėžutėms.

"Pyragų dienos" akcijas įgyvendino ir bendrą auką surinko Kauno J.Dobkevičiaus progimnazija, "Saulės" gimnazija, "Veršvų" gimnazija, "Palemono" gimnazija, "Panemunės" pradinė mokykla, Antano Smetonos gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija. Pyragus kepė ir prie akcijos prisijungė viešbučio HOF kolektyvas, salonas „Jaukūs namai“, V.Kudirkos viešosios bibliotekos Palemono skyrius, kitos bendruomenės ir kolektyvai.