Už atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo 89 parlamentarai, 8 balsavo prieš, o 19 susilaikė.

„Alkoholio produktų kokybės laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami laboratorijose, turinčiose teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Atitikties deklaracijų išdavimo tvarką, taip pat laboratorijų, turinčių teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, suderinusi su Žemės ūkio ministerija“, – rašoma įstatymo projekte.

Projektą palaikiusi Laisvės frakcijos parlamentarė Ieva Pakarklytė pabrėžė, kad šis, jos vertinimu, perteklinis reikalavimas tiesiog apsunkina galimybes smulkiesiems alkoholio gamintojams įeiti į rinką, kadangi laboratorijos įrengimas gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų.

„Turime puikią galimybę atsisakyti perteklinio, nereikalingo reguliavimo. Šiuo metu egzistuojantis reikalavimas kiekvienai įmonei turėti nuosavą, atestuotą kokybės tyrimų laboratoriją alkoholio produktų gamybos įmonėms yra perteklinė nuostata. Tai verslams sukuria tiek įėjimo kaštus, tiek reikšmingus nuolatinius kaštus, nes reikia išlaikyti laborantus, į tai investuoti“, – už projektą plenariniame posėdyje pasisakė I. Pakarklytė.

Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo nesantis kategoriškai prieš šias pataisas, tačiau abejojo, ar reikalavimo turėti nuosavą laboratoriją atsisakymas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatyme keliamam tikslui.

„Man yra neaišku, ko yra iš tikrųjų siekiama, nes Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra visgi mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Kolegė kalbėjo apie tai, kaip reikia pagerinti verslo galimybes veikti, ateiti į rinką. Tai reiškia – padidinti alkoholinių gėrimų pasiūlą, plėsti galimybes jį gaminti, vartoti“, – tvirtino A. Veryga.

Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.

PSO pranešė, kad antrajame šio tarptautinio tyrimo etape turėtų būti patikrintos Kinijos laboratorijos, augant spaudimui iš JAV ištirti Uhano virusologijos institutą.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) penktadienį nurodė, kad tyrimo metu turėtų būti „patikrintos susijusios laboratorijos ir tyrimų institucijos, veikiančios vietovėje, kur 2019-ųjų gruodį buvo nustatyti pirmieji žmonių užsikrėtimo atvejai“, turėdamas galvoje Kinijos Uhano miestą.

Kinų sveikatos apsaugos viceministras Zeng Yixinas (Dzeng Isinas) žurnalistams sakė, kad buvo „itin nustebintas“ šio pasiūlymo ir kad jis demonstruoja „nepagarbą sveikam protui ir aroganciją mokslo atžvilgiu“.

Prielaida, esą užkratas pasklido iš laboratorijos, buvo iškelta įsibėgėjus pandemijai, tačiau vėliau ši hipotezė daugelio ekspertų buvo atmesta kaip sąmokslo teorija.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis apie šią teoriją vėl imta intensyviai kalbėti, pasirodžius pranešimams, kad trys Uhane veikiančio Virusologijos instituto mokslininkai 2019 metais susirgo po apsilankymo šikšnosparnių urve Kinijos pietvakarinėje Junano provincijoje.  

Pekinas nekart tvirtino, kad viruso pasklidimo iš laboratorijos scenarijus būtų „itin menkai tikėtinas“, remdamasis bendros šių metų sausio PSO ir kinų misijos Uhane išvadomis.

Tuo pat metu kinų pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida stumia alternatyvią teoriją, kad virusas galėjo pasklisti iš JAV karinės Fort Detriko laboratorijos Merilande.

Kinijos valstybinis dienraštis „Global Times“ pareiškė surinkęs 5 mln. kinų interneto vartotojų parašų po peticija, kad būtų ištirta ta amerikiečių laboratorija.

Aukšto rango kinų pareigūnai taip pat skleidė teorijas, kad koronavirusas į šalį galėjo patekti per importuotą šaldytą maistą.

„Nėra buvę jokių incidentų“

Uhano virusologijos instituto Nacionalinės biosaugumo laboratorijos direktorius Yuanas Zhimingas (Juanas Džimingas) per ketvirtadienio spaudos konferenciją teigė, kad nuo įstaigos įsteigimo 2018 metais joje „nėra buvę jokio patogenų nutekėjimo ar darbuotojų užsikrėtimo incidentų“.

Viceministras Zeng Yixinas savo ruožtu atmetė tai, ką pavadino „gandais“ apie tą laboratoriją, ir pareiškė, kad ji „niekada nevykdė koronavirusų  funkcijos įgijimo mutacijų tyrimų ir nėra jokio vadinamojo žmogaus sukurto viruso“.

Savo komentaruose jis paminėjo tyrimų tipą, apie kurį kalbama teorijose dėl galimo viruso paplitimo iš laboratorijos.

Kinija pastarosiomis dienomis sulaukė kaltinimų iš PSO, kad nepasidalijo būtinais neapdorotais duomenimis per pirmąjį tyrimo etapą, o Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino Pekiną „būti skaidrų, atvirą ir bendradarbiauti“ antrame etape.

Penktadienį PSO vadovas taip pat paragino atlikti daugiau turgaviečių Uhane ir aplink jį, kur pardavinėjama maistui vartojama egzotinių gyvūnų mėsa, tyrimų.

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra patiria vis didesnį spaudimą imtis naujo, gilesnio tyrimo dėl to, kaip atsirado jau daugiau kaip 4 mln. gyvybių visame pasaulyje pareikalavęs koronavirusas.

PSO iki šiol tik pavyko nusiųsti nepriklausomų tarptautinių ekspertų grupę į Uhaną sausio mėnesį, praėjus daugiau nei metams nuo pirmųjų COVID-19 atvejų nustatymo tame mieste, padėti kinų kolegoms tirti pandemijos kilmę.

Ketvirtadienio komentarai pasirodė artėjant savaitgalį numatytai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Wendy Sherman (Vendi Šerman) kelionei į Kiniją, kuria siekiama sumažinti augančią įtampą tarp abiejų šalių.

Šis vizitas bus aukščiausio lygio nuo amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inauguracijos sausio mėnesį. Kelionė bus surengta, nors vos ne kasdien tarp abiejų galingųjų valstybių kyla ginčų dėl tokių klausimų kaip pandemijos kilmė, žmogaus teisės ir kibernetinis saugumas.

Taip sutarta per sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio susitikimą su šių paslaugų teikėjais, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

A. Dulkio sprendimu numatyta, kad PGR metodu iš nosiaryklės tyrimą dėl koronaviruso atliekančios laboratorijos turės užtikrinti šių testų atlikimą ir rezultatų suvedimą į e.sveikatos informacinę sistemą švenčių ir nedarbo dienomis: gruodžio 25–27 dienomis ir sausio 2–3 dienomis.

Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nurodytomis dienomis privalės teikti visas paslaugas, išskyrus imunoprofilaktikos, prevencinių programų ir profilaktinio sveikatos tikrinimo.

Atsižvelgiant į besikreipiančio paciento sveikatos būklę, pagalba turės būti teikiama tiesioginio kontakto ar nuotoliniu būdu.

Savivaldybių, kur veikia mobilieji punktai, administracijų direktoriai įpareigoti užtikrinti, kad punktai nurodytomis dienomis dirbtų kasdien arba kas antrą dieną ne trumpiau kaip po dvi valandas per dieną. Taip pat privalu užtikrinti karščiavimo klinikų darbą ne trumpiau kaip po keturias valandas per dieną.

Operacijų vadovo sprendimu pavesta savivaldybių poliklinikoms ir miestų ar rajonų savivaldybių konsultacinėms poliklinikoms nurodytomis šventinėmis ir nedarbo dienomis teikti radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugas.

Vaistinėms, kurios priklauso nacionalinei sveikatos sistemai, nurodyta dirbti ne trumpiau kaip po keturias valandas per dieną.

Tokia tvarka numatyta penktadienį pasirašytame operacijų vadovo sprendime.

„Visi laboratorinių tyrimų atsakymai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos pateikiami į ESPBI IS forma E200-a ir pasirašomi per 24 val. nuo ėminių gavimo, pirmenybę teikiant teigiamų rezultatų suvedimui“, – rašoma dokumente.

Ankstesniame dokumente šie terminai nebuvo nurodyti.

Nuo pandemijos pradžios žiniasklaidoje ne kartą skelbta apie atvejus, kai koronaviruso testo atsakymo žmonėms teko laukti kelias dienas.

Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpusą PST turės pastatyti per dvejus metus.

VGTU kanclerio Arūno Komkos teigimu, šiuo metu studijų ir mokslo pastatai yra įvairiose, viena nuo kitos nutolusiose Vilniaus vietose, todėl nuspręsta EMTI fakultetų padalinius perkelti į naujus pastatus, kurie įsikurs Saulėtekio studentų miestelyje, Plytinės gatvėje.

Anot jo, pirmojo pastato – Laboratorijų korpuso – statyba prasidės netrukus, o antrojo – šių fakultetų mokomojo korpuso – statybą planuojama pradėti 2021 metų pradžioje. Laboratorijų korpuse įsikurs šių trijų fakultetų mokslo ir mokomosios laboratorijos.

Statybos bus finansuojamos Europos Sąjungos fondų ir VGTU lėšomis, gautomis už parduotą  nekilnojamąjį turtą.

Suprojektuotas EMTI fakultetų laboratorijų korpusas priklausys ypatingų statinių kategorijai, numatomas keturių aukštų pastato plotas bus 8,5 tūkst. kv. metrų.

„Raginčiau įstaigas, ypač tas, kurios įsigijo didesnius kiekius, kreiptis į laboratorijas. Yra net dvi universitetų laboratorijos – aišku, jos negali sertifikuoti produktų, mes neturime tokios Lietuvoje ir siekiame kad atsirastų (...). Tai tikrai, tie, kurie turi įsigiję, galėtų prašyti tų laboratorijų pagalbos patyrinėti šias prekes ir išsiaiškinti, be reikalo negąsdinant ir nespekuliuojant“, –  pirmadienį LRT radijui sakė ministras.

Jis taip pat sako nepalaikantis opozicinių konservatorių sprendimo kreiptis į prokurorus prašant ištirti, ar į Lietuvą pateko nesaugių priemonių. Ministro nuomone, tą, jei yra reikalas, turėtų daryti ne politikai, o pačios įstaigos.

„Tikrai, dabar kaltinti tuos, kurie įsigijo priemones ir gavo ne tai, ką pirko ar ne tokias priemones, būtų labai sudėtinga. Manau, patys įsigijusieji turėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Politikai, kurie tokiu būdu dabar bando demonstruoti savo dėmesį šitai problemai, manau, labai netinkamą objektą pasirinko“, – tvirtino A. Veryga.

A. Veryga tvirtino, kad įsigyjant priemones dėl jų „savotiškai konkuravo, kovojo visas pasaulis“, o dėl to, ar priemonės bus tinkamos kokybės, negalėjo būti tikra ir pati ministerija. Jis priminė, kad dalį netinkamų respiratorių Kinijos gamintojai pakeitė nemokamai, nereikalaudami grąžinti atsiųstųjų, kurie naudoti kaip žemesnio lygio apsaugos priemonės – veido kaukės.

Už pinigus testai dėl koronaviruso atliekami „SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“ bei „Baltic Medics“ laboratorijoje. 

„Mokamai testuoti pradėjome nuo gegužės vidurio. Kasdien atliekame maždaug po 20 testų. (...) Poreikis tikrai yra, žmonės skambina, nori išsitirti, yra išvažiuojančių į užsienį dirbti“, – BNS sakė „Baltic Medics“ laboratorijos kokybės vadovė Ilona Osminina.

Anot jos, per šį laikotarpį ištirta apie 150–200 žmonių.

Panašiai tiek yra ištyręs ir „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.

„Sulaukiame daug norinčių tiesiog pasitikrinti, o ypač didelį susidomėjimą jaučiame iš šalies įmonių, planuojančių atnaujinti darbą biuruose ir besirūpinančių sugrįžtančių darbuotojų saugumu“, – BNS teigė įmonės Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė.

Privačiose laboratorijose tyrimo dėl koronaviruso kaina svyruoja nuo 70 iki 80 eurų.

Nė vienam iš privačiai tirtų asmenų koronavirusas kol kas nebuvo nustatytas.

„Kam tai buvo aktuali informacija, tas ją galėjo susirasti“

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija BNS patvirtino, kad norintiems išsitirti dėl koronaviruso, testus atlikti galima ir mokamai privačiose laboratorijose.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tą daryti leidžiantis ministro įsakymas pasirašytas gegužės 6 dieną.

Paklaustas, kodėl ministerija apie šį sprendimą neinformavo anksčiau, spaudos konferencijoje trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad tiems, „kam tai buvo aktuali informacija, tas ją galėjo susirasti ir susirado“.

Tikrai mes nenorim skatinti žmonių važiuoti ir tirtis. Tirtis reikia tada, kai tam yra priežastis.

„Tikrai mes nenorim skatinti žmonių važiuoti ir tirtis. Tirtis reikia tada, kai tam yra priežastis. Net ir be būtinybės vykdėme profilaktinius tyrimus“, – kalbėjo ministras.

„Kažkokio poreikio ypatingai skelbti, reklamuoti privačias laboratorijas, jų komercinę veiklą, raginti gyventojus važiuoti tirtis, išleidžiant pinigus, kai tam nėra būtinybės, tikrai nei matėm reikalo, nei dabar ragintume ten važiuoti“, – pridūrė jis.

Anot ministerijos, mokamus tyrimus COVID-19 nustatyti gali atlikti tik penkios privačios laboratorijos.

Žada pradėti tirti šią arba kitą savaitę

Trys iš jų – „Diagnostikos laboratorija“, „Medicina practica laboratorija“ bei „Invitro diagnostika“ – tyrimų dėl koronaviruso šiuo metu dar neatlieka.

„Ne taip seniai mes ir sužinojom, kad galim organizuoti mėginių paėmimą. Kadangi tai kitoks procesas, turėjom pasiruošti labai stipriai. (...) Dar nė vieno nepriėmėme, yra skambinančiųjų, mes juos registruojame ir organizuosime mėginių paėmimą“, – BNS teigė „Diagnostikos laboratorijos“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė.

„Šiandien dienai turim, berods, septynis žmones, kurie laukia eilėje, kada mes juos pasikviesime. Šią savaitę planuojame“, – pridūrė ji.

„Medicina practica laboratorijos“ direktorius Svajūnas Barakauskas BNS sakė, kad įmonė ministro įsakymą matė ir ruošėsi galimybei atlikti testus dėl koronaviruso, tačiau delsė, nes nebuvo tikri, ar tą tikrai galima daryti.

„Žinokit, esu atsargesnis, geriau yra, kai oficialiai pasako, tada neišimsi iš dainos žodžių. (...) Dar ne taip būčiau supratęs. Ant grėblio visada spėsi užlipti“, – kalbėjo jis.

Pasak S. Barakausko, testuoti gyventojus įmonė galėtų pradėti „kad ir šiandien“.

„Invitro diagnostika“ registruoti norinčiuosius išsitirti planuoja nuo kitos savaitės.

„Privačiai skambučių tik po šios dienos sulaukėme, nebuvo antplūdžio, kad norima atlikti tyrimų“, – BNS sakė direktorės pavaduotoja Laura Bakanė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė sako, kad centras iš laboratorijų gauna visą su koronaviruso tyrimais susijusią informaciją, įskaitant testus, kurie atliekami mokamai.

„Kadangi šios laboratorijos atlieka tyrimus ir pagal valstybės užsakymą, tai jie Nacionalinei visuomenės sveikos priežiūros laboratorijai pateikia visą informaciją, kiek atliko testų per dieną, neišskiriant, kiek jų buvo komercinių, kiek – nekomercinių“, – BNS komentavo R. Lingienė.

Nuo praėjusios savaitės ministerijos sprendimu mobiliuosiuose punktuose nebeliko galimybės dėl koronaviruso išsitirti profilaktiškai.

Mobiliuosiuose punktuose pirmiausia tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba kurie dėl lengvos koronaviruso formos gydėsi namuose, o tyrimą turi atlikti, kad patvirtintų pasveikimą.

Taip pat tie asmenys, kuriems skirtos planinės medicininės procedūros, išskyrus odontologijos ir burnos priežiūros paslaugas, žmonės, priimami į socialinės globos įstaigas ilgalaikei arba trumpalaikei globai bei grįžusieji iš užsienio.

„Pirmiausia tirsime tuos ėminius, kurie yra paimti ligoninėje gydomiems, taip pat karščiuojantiems pacientams, tai yra tiems, kurie turi simptomų. Tuo metu, pacientai, kurie, pavyzdžiui, grįžo iš užsienio, tyrimų rezultatų tikrai galės palaukti ir ilgesnį laiką. Jiems bet kokiu atveju galioja privaloma izoliacija, tad keliama jų rizika yra žymiai mažesnė nei tų pacientų, kurie gydomi ligoninėje ar gyvena globos namuose“, – sako A. Veryga.

Eiliškumą nustatyti turės ėminius gydymo įstaigose, karščiavimo klinikose paimantys specialistai, į laboratorijas jie pateks jau su pagal požymius suteiktais prioriteto numeriais. 

Pasak A. Verygos, sprendimas tyrimus sudėlioti prioriteto tvarka, augant ėminių srautams, būtinas. Tai leis užtikrinti, kad pirmiausia būtų ištirti tų pacientų, kurių keliama rizika yra aukščiausia, ėminiai.

Ministro teigimu, tai nereiškia, kad ėminių tyrimas bus kažkaip stabdomas. Juos, kaip ir iki šiol, bus siekiama ištirti kaip įmanoma greičiau. Skirtumas tik tas, kad pirmiausia bus tiriami tie, kuriuos būtina ištirti greičiau dėl rizikos, o ne tiesiog iš eilės. Tai ypač aktualu augant ėminių srautams.

Pagal požymius nustatyta dešimt eiliškumo prioritetų. Mėginių ėmėjai gydymo įstaigose, karščiavimo klinikose paimtus mėginius įpareigoti pažymėti prioritetinės eilės numeriu ir su jau pažymėtu prioritetinės eilės numeriu juos siųsti į koronaviruso infekcijos tyrimus atliekančias laboratorijas atskirose pakuotėse.

Šios naujovės numatytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu.

Siekiant pagreitinti ėminių, paimtų mobiliuosiuose punktuose, ištyrimą, jau priimtas sprendimas į laboratorijas perskirstyti ėminius, atsižvelgus į šių pajėgumus.

Tai reiškia, kad jie bus nukreipiami į mažiausiai tuo metu apkrautas. Už tokį srautų reguliavimą bus atsakingos keturios pagrindinės laboratorijos, kurios, gavusios ėminius, dalį jų tirs pačios, o kitą dalį savarankiškai išskirstys į mažesnes to regiono laboratorijas, turinčias galimybes tyrimus atlikti greičiau.

Lietuvoje patvirtinta 880 koronaviruso atvejų, ištirta 27807 ėminių, iš jų 2208 – per pirmadienį.

Už tokį srautų reguliavimą bus atsakingos keturios pagrindinės laboratorijos, kurios, gavusios ėminius, dalį jų tirs pačios, o kitą dalį – išskirstys į mažesnes to regiono laboratorijas, turinčias galimybes tyrimus atlikti greičiau. Be to, esant itin dideliam ėminių kiekiui, jie galės būti perskirstyti ir tarp regionų.

„Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Panevėžio mobiliajame punkte paimti ėminiai, kurie pagal nustatytą schemą turėtų būti pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL), čia neužtenkant pajėgumų, galės būti tiriami kito regiono, pavyzdžiui, Šiaulių, laboratorijoje“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.

Tokį perskirstymą, anot SAM, organizuos ir koordinuos Nacionalinis kraujo centras (NKC).

Ministerija nustatė, kad už iš Vilniaus, Utenos ir Panevėžio mobiliųjų punktų gautus ėminius, jų ištyrimą, paskirstymą tarp regiono laboratorijų yra atsakinga NVSPL, už Kauno, Marijampolės, Alytaus, Tauragės – Kauno klinikų laboratorija, už Klaipėdos ir Telšių – Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija, o už Šiaulių – Šiaulių ligoninės laboratorija.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tokia tvarka leis užtikrinti, kad žmonės, kurių ėminiai paimti mobiliuose punktuose, greičiau sužinotų tyrimų dėl koronaviruso rezultatus.

Taip pat, anot ministro, taip siekiama išvengti situacijų, kai vieno ar kito regiono pagrindinėse laboratorijose susidaro dideli kiekiai neištirtų ėminių, nors kitame mieste tuo metu yra laboratorijų, galinčių atlikti tyrimus.

„Sėkmingai sukūrus mobiliųjų punktų tinklą, tikslingai pradėjus nuo koronaviruso tirti visus, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, taip pat duris atveriant karščiavimo klinikoms visoje Lietuvoje, vis didesnės apkrovos tenka šalies laboratorijoms“, – pranešime cituojamas A. Veryga.

„Suprasdami situaciją, priėmėme sprendimą, kaip racionaliai išnaudoti visų laboratorijų pajėgumus ir užtikrinti, kad vienoje ar kitoje būtų išvengta susikaupusių ėminių kiekių, kai tuo metu yra laboratorijų, galinčių ėminius ištirti greičiau“, – teigia jis.

Antradienio duomenimis, Lietuvoje per parą ištirti 2208 mėginiai, liko neištirti – 873.

Tyrimai šiuo metu atliekami septyniose valstybinių įstaigų ir ligoninių laboratorijose: Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, Santaros ir Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėse, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, Nacionalinio vėžio instituto laboratorijoje.

Taip pat tyrimus atlieka privačios laboratorijos: „Medicina practica“, „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ ir „Diagnostikos laboratorija“.

Šiuo metu mobilieji koronaviruso patikros punktai veikia dešimtyje šalies savivaldybių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus ir Utenos.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, vertinamos „Baltic Medics“, „Diagnostikos laboratorija“, „Medicina practica laboratorija“ ir „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra nurodęs įvertinti galimybes į  koronaviruso infekcijos nustatymo vietų tinklą įtraukti Nacionalinio vėžio instituto laboratoriją.

Šiuo metu tyrimai nustatant COVID-19 atliekami šešiose laboratorijose: Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, Santaros klinikose, Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

Iki šiol ištirti 8424 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, vien šeštadienį atlikti 1524 tyrimai.