Gintaro Adomonio vadovaujamas „Valnetas“ dirba kartu su partneriais – advokatų profesine bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“.

G. Adomonis sakė trečiadienį susitikęs tiek su buvusio administratoriaus komanda, tiek su įmonės vadovybe.

„Šiuo metu esame informacijos rinkimo ir analizės etape, todėl kol kas susilaikysiu nuo išvadų ar komentarų. Informacijos iš tiesų daug, tačiau mes savo komandoje turime „Banking Lab“ specialistus, turinčius vieną galingiausių rinkoje finansinių duomenų analizės platformų. Esu tikras, kad komandos patirtis ir turimi įrankiai padės išvengti klaidų bei užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi sankcijų režimo“, – komentare BNS sakė G. Adomonis.

Finansų ministerija naują administratorę paskyrė vieneriems metams.

„Valnetas“ praeityje administravo žlugusių „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotą.

Ankstesnė ministerijos laikinojo administravimo sutartis su „Finance Guru“, kuri dirbo kartu su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, galiojo iki gegužės 23 dienos.

Finansų ministerijai nusprendus pratęsti „Lifosos“ administravimą, į šią poziciją. BNS žiniomis, Valdymo koordinavimo centras buvo atrinkęs tris pretendentus: „Valnetą“, įmones „Inspira Group“ bei „MLEZ investicija“ kartu su teisininkais bei kitais partneriais.

„(„Lifosai“ – BNS) būtinas administratorius todėl, kad tai atitinka tarptautinių sankcijų įstatyme numatytus kriterijus, kada reikalingas laikinas administratorius. Tais pačiais kriterijais vadovaujantis mes kreipėmės į Finansų ministeriją – jie visi atitinka numatytus įstatyme“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Jo teigimu, „Lifosa“ disponuoja didele apimtimi „gyvų“ lėšų, todėl kiekvienu atveju būtina stebėti, ar įmonės vadovai nebando jų nukreipti iš Lietuvos bei Europos Sąjungos.

„Iš principo tai yra didelė kompanija, kurią reikia valdyti ir kuriai yra būtina užtikrinti, kad įmonė nepažeistų sankcijų režimų“, – teigė A. Valeika.

Jo teigimu, FNTT šiuo metu neturi duomenų, kad „Lifosa“ bandytų pažeisti tarptautines sankcijas.

„Jeigu turėtume duomenų, tai būtų iš tikrųjų arba administracinis pažeidimas, arba baudžiamoji byla. Šiuo atveju tai yra prevencija, užtikrinimas sankcijų (laikymosi – BNS)“, – sakė FNTT atstovas.

Pasak FNTT vadovų, šiuo metu nesvarstoma galimybė skirti laikinąjį administratorių kitoms sankcionuotoms įmonėms.

Šį mėnesį baigiantis sutarčiai su dabartine „Lifosos“ laikinąja administratore, šiuo metu vyksta naujo administratoriaus atranka. Skelbta, kad įmonės  administravimo modelis iš esmės nesikeis, jos vadovybė ir toliau priims sprendimus, tačiau daliai jų ir toliau reikės rašytinio laikinojo administratoriaus pritarimo.

Ministerijos sutartis su dabartine administratore bendrove „Finance Guru“, kuri dirba kartu su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, galioja iki gegužės 23 dienos.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra.

A. Melničenka į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas pernai kovą, o jo žmona – 2022-ųjų birželį. Melničenkos ES Teisingumo Teismo Bendrojo teismo prašo panaikinti sprendimą taikyti jiems sankcijas.

„Lifosa“ su Finansų ministerija iki šiol bylinėjasi dėl laikinosios administratorės skyrimo bendrovei teisėtumo, o su FNTT – dėl įmonės įtraukimo į sankcionuojamų įmonių sąrašą.

Ministerija kreipėsi į Valdymo koordinavimo centrą (VKC) dėl atrankos inicijavimo. VKC atrinktus pretendentus pateiks ministerijai, o juos vertins speciali atrankos komisija.

Administratoriaus atranka inicijuota šią savaitę gavus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) išvadą, kad tolesnis „Lifosos“ administravimas yra būtinas, nes įmonė išlieka su sankcionuotais asmenimis susijusių įmonių sąraše.

Anksčiau skelbta, kad „Lifosos“ administravimo modelis iš esmės nesikeis, jos vadovybė ir toliau priims sprendimus, tačiau daliai jų ir toliau reikės rašytinio laikinojo administratoriaus pritarimo.

Per 10 veiklos mėnesių bendrovė „Finance Guru“ pateikė tvirtinti daugiau nei 1,7 tūkst. prašymų, tarp kurių ir – kasdieninės veiklos vadovo sprendimai, susiję su administracinėmis ir personalo valdymo funkcijomis, veiklos licencijų ir leidimų gavimu, mokesčiais. Tačiau šis procesas gali būti optimizuojamas, skelbė ministerija.

Ministerijos sutartis su dabartine administratore bendrove „Finance Guru“, kuri dirba kartu su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, galioja iki gegužės 23 dienos.

Jos įgaliotasis atstovas Rimvydas Vaštakas praėjusią savaitę taip pat teigė, kad įmonė turėtų ir toliau būti administruojama.

Bendrovė anksčiau ne kartą teigė, kad jos veiklą trikdo su Vakarų sankcijomis susijęs finansinių operacijų tikrinimas bankuose, dėl kurių strigo žaliavų tiekimas, prarandami trąšų pirkėjai tarptautinėse rinkose, o kovą dėl šių priežasčių „Lietuvos geležinkeliai“ laikinai sustabdė žaliavų ir produkcijos pervežimą tarp gamyklos ir Klaipėdos uosto. 

Balandžio 14-ąją su finansų viceministru Gediminu Norkūnu susitiko „Lifosos“ valdybos pirmininkas bei vienintelės jos akcininkės „EuroChem Group“ atstovas Marcas Hechleris (Markas Hešleris). Bendrovė BNS vėliau informavo, kad buvo aptarti iššūkiai, kurių „Lifosa“ patyrė apribojus jos veiklą.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios  90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“. Ją kontroliuoja bendrovė „Linetrust PTC LTD“, kaip diskrecinio patikos fondo „Firstline Trust“ patikėtinis.

„AIM Capital“ iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje priklausė Kremliui artimam Andrejui Melničenkai. Šiuo metu įmonę kontroliuojančio „Linetrust PTC LTD“ naudos gavėja – verslininko žmona Aleksandra.

A. Melničenka į Europos Sąjungos sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas pernai kovą, o jo žmona – 2022-ųjų birželį. A. Melničenka pernai gegužę kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrąjį teismą ir prašo panaikinti sprendimą taikyti jam sankcijas, rugpjūtį jo pavyzdžiu pasekė ir sutuoktinė.

„Lifosa“ su Finansų ministerija iki šiol bylinėjasi dėl laikinosios administratorės skyrimo bendrovei teisėtumo, o su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – dėl įmonės įtraukimo į sankcionuojamų įmonių sąrašą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) spalio 10 dieną atsisakė priimti „Lifosos“ skundą bei atnaujinti terminą jį pateikti.

„Įsakymo (dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo – BNS) nuostatos neribojo pareiškėjos („Lifosos“ – BNS) teisės kreiptis į teismą ir šią teisę pareiškėja akivaizdžiai galėjo įgyvendinti net laiku negavusi laikinojo administratoriaus pritarimo“, – BNS teigė VAAT atstovas Audris Kutrevičius.

Pasak jo, pagal įstatymą „Lifosa“ galėjo kreiptis į teismą ir be profesionalaus advokato paslaugų.

„Lifosa“ teismui įrodinėjo, jog bendrovė praleido apskundimo terminus dėl svarbių priežasčių: paskirtas laikinasis administratorius delsė pritarti bendrovės sprendimui skųsti Finansų ministerijos įsakymą paskirti administratorių, be to, ji esą neturėjo žinių ir patirties ginant savo interesus sudėtinguose ginčuose, todėl turėjo pasisamdyti išorės teisininkus – advokatą Ramūną Audzevičių iš advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“

Rugpjūčio pabaigoje VAAT kartą jau buvo atmetęs bendrovės skundą.

Gegužę gavęs „Lifosos“ skundą VAAT suabejojo, ar ginčą turi nagrinėti administraciniai teismai, todėl teismas kreipėsi į specialią teisėjų kolegiją. Keturių Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir LVAT teisėjų kolegija rugpjūčio 10 dieną nusprendė, jog „Lifosos“ skundas dėl „Finance Guru“ paskyrimo teisėtumo gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl grąžintas VAAT. 

„Lifosa“ prašė teismo laikinai uždrausti Finansų ministerijai išplėsti laikinojo administratoriaus įgaliojimus, išreikalauti iš ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos visus dokumentus, susijusius su administratoriaus paskyrimu ir „Lifosai“ taikomais apribojimais, panaikinti gegužės 23 dienos finansų ministrės įsakymą dėl administratoriaus skyrimo bei kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą.

Nauja VAAT nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė – nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Europe“, kurios 90 proc. akcijų priklausė anksčiau A. Melničenkos valdytai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš grupės direktorių valdybos ir nebėra pagrindinis jos naudos gavėjas.

„EuroChem Europe“ teigia, jog „AIM Capital“ yra patikos fondo, kurį administruoja ir valdo nepriklausomas ES patikėtinis, dalis. A. Melničenkai atsistatydinus iš fondo naudos gavėjų, nauja naudos gavėja tapo jo žmona Aleksandra Melničenko. „EuroChem Europe“ tikina, jog kelių valstybių reguliatoriai priėjo išvados, kad nė vienas jų neturi „EuroChem Group“ nuosavybės ar kontrolės.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri koordinuoja ir užtikrina finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, skelbia, kad „Lifosa“ yra įmonių, kurių turtas įšaldytas, sąraše. Jai taikomi veiklos ribojimai dėl Bendrijos paskelbtų sankcijų A. Melničenkai.

Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta iš keturių Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų, rugpjūčio 10 dieną nusprendė, jog „Lifosos“ skundas dėl „Finance Guru“ paskyrimo teisėtumo gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl grąžinamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT). 

„Ginčas dėl laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo procedūros, apimančios ir kandidatų atitikimo keliamiems reikalavimams patikrinimą, patenka į šio administracinio ginčo ribas, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme“, – rašoma LVAT nutartyje.

Gegužės pabaigoje gavęs „Lifosos“ skundą VAAT suabejojo, ar ginčą turi nagrinėti administraciniai teismai, todėl teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją.

„Lifosa“ skunde teigė, jog finansų ministrės įsakymas dėl „Finance Guru“ paskyrimo yra neteisėtas, kadangi pažeidžia fundamentalias teises, prieštarauja Konstitucijai, Europos Sąjungos sutarčiai, ES pagrindinių teisių chartijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė – nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“ (dabar „EuroChem Europe“), kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

„EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jo direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas, nes savo akcijas A. Melničenka  perrašė žmonai.

Susitikimas įvyko siekiant betarpiškai išgirsti apie situaciją bendrovėje, sužinoti, kodėl iki šiol neatnaujinta pagrindinė įmonės gamybinė veikla, faktiškai nevyksta pagamintos produkcijos realizacija.

„Pirmiausia siekiame išsiaiškinti, ar jau suderintas ir patvirtintas įmonės gamybos atnaujinimo planas, kada realiai tikimasi sugrąžinti žmones į darbą, išgirsti atsakymus į kitus darbuotojams ir kėdainiečiams kylančius klausimus“, – sakė AB „Lifosa“ profsąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.

Sutikime laikinasis administratorius E. Kaselis patikino darbuotojų atstovus, kad veiklos atnaujinimo planas jau parengtas ir bus laiku pateiktas Finansų ministerijai.

„Daroma viskas, kad įmonė kuo skubiau atnaujintų veiklą laikantis sankcijų reikalavimų. Siekiame bendradarbiavimo tiek su valstybės institucijomis, tiek su įmonės vadovais bei darbuotojais, kad atnaujinant veiklą gamyba vyktų sklandžiai, prastovos truktų kuo trumpiau, o žmonės ne tik neišeitų iš darbo, bet kuo greičiau grįžtų į darbo vietas“, – teigė E. Kaselis.

Susitikimo metu darbuotojų atstovai priminė, kad didžioji dalis darbuotojų yra išleisti į prastovas ar priverstines atostogas.

Darbuotojų atstovai susitikimo metu pabrėžė, kad nuotaikos pesimistinės, o žinia apie generalinio direktoriaus pasitraukimą iš pareigų nepridėjo optimizmo dėl gamybinės veiklos perspektyvų.

Darbuotojų atstovai išreiškė viltį, kad ateityje priimant sprendimus dėl gamybinės veiklos atnaujinimo bus susikoncentruota į laikinajam administratoriui Finansų ministerijos suformuluotą užduotį – bendrovei taikomų tarptautinių sankcijų kontekste veikti taip, kad būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda įmonei, o sprendimai būtų ne tik teisėti ir pagrįsti, bet ir operatyviai priimami.

„Kol kas Finansų ministerija mūsų prašo, kad mes pateiktume platesnį vertinimą. Bet šiaip vienas paskirtas („Lifosai“ – BNS), dėl dviejų įmonių mes irgi turime tokių intencijų“, – BNS penktadienį sakė M. Petrauskas.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje įšaldytos 14-kos įmonių lėšos ir akcijos.

FNTT viršininko pavaduotojas neįvardijo įmonių, kurioms tarnyba numato prašyti skirti laikinąjį administratorių. Pasak jo, pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus, laikinasis administratorius gali būti paskirtas toms įmonėms, kurių įšaldytų lėšų suma siekia 10 mln. eurų ar daugiau, kuriose dirba bent 500 darbuotojų, taip pat kurių ekonominė, socialinė ar ekologinė veikla kelia riziką. 

BNS žiniomis, viena iš dviejų įmonių, kuriai svarstoma skirti laikinąjį administratorių, yra Rusijos kapitalo Šveicarijos „EuroChem Europe“ (buvusi „EuroChem Group“) valdoma logistikos bendrovė „Eurochem Logistics International“. Jos, kaip ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, lėšos ir akcijos įšaldytos dėl ryšių su Kremliui artimu Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka.

FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė BNS patikslino, kad laikinojo administratoriaus skyrimas inicijuojamas, kai sankcionuota įmonė atitinka bent vieną iš minėtų kriterijų. Ji neįvardijo, kurių sankcionuotų įmonių įšaldytų lėšų suma siekia arba viršija 10 mln. eurų. Tuo metu 500 ir daugiau darbuotojų, be „Lifosos“, neturi nė viena sąraše esanti įmone.

Šiuo metu laikinąjį administratorių turi tik „Lifosa“.

M. Petrauskas taip pat patvirtino, jog FNTT gavo Vyriausybei ir žvalgybos tarnybos adresuotą „Lifosos“ laikinojo administratoriaus raštą.

Kaip ketvirtadienį rašė dokumento kopiją gavęs portalas 15min.lt, laikinasis įmonės administratorius perspėjo, jog „Lifosos“ vadovybės sandoriai gali neatitikti Rusijai įvestų sankcijų ir būti ekonomiškai nenaudingi, o įmonės vadovai neteikia visų reikiamų duomenų. Todėl rašte prašoma daugiau įgaliojimų laikinajam administratoriui ir išreiškiama nuomonė, kad „Lifosos“ veikla iki šiol smarkiai integruota į Rusijos oligarchų valdomos „EuroChem“ grupės veiklą.

„Kol kas tai, kas buvo mums pateikta, tai daugiau informacija apie organizacinius klausimus, bet su klaustukais, kad jų neišsprendus gali atsirasti ir sąskaitų apėjimo galimybės“, – teigė M. Petrauskas.

Jo teigimu, šiuo metu tarnyba „Lifosos“ laikinąjį administratorių konsultuoja siekiant užkirsti kelią galimiems sankcijų pažeidimams.

Pasak M. Petrausko, turėdama informacijos, kad įmonės vadovybė bando pažeisti pritaikytas sankcijas, FNTT galėtų pradėti administracinį arba baudžiamąjį procesą.

„Jeigu „Lifosos“ dabartinė administracija bandytų apeiti sankcijas ir mums būtų pateikta iš laikinojo administratoriaus ar kitų šaltinių informacija, kad bandoma pažeisti sankcijų režimą, mes tada jau galėtume įsikišti su administraciniu ar baudžiamuoju procesu“, – teigė FNTT atstovas.

Tuo metu dėl platesnių įgaliojimu laikinajam administratoriui suteikimo, pasak M. Petrausko, turėtų spręsti administratorių paskyrusi Finansų ministerija.

Lietuvoje įšaldytų įmonių lėšų ir akcijų sąraše taip pat yra „Inter RAO Lietuva“, pastarosios grupės įmonė „Vydmantai wind park“, mineralinio vandens prekybos įmonė „IDS Borjomi Europe“, metalo gaminių tiekėja „BMZ-Baltija“, „Eurochem Logistics International“, „Faberlic Baltija“, „EM System“, „EM Idustry“, „Amkodor Baltic“, „PhosAgro Baltic“, „TT Baltics“, Jūrų laivybos registras bei Rusijos bendrovės SUEK padalinys „SUEK Baltic“.

Pagal FNTT vadovo pavaduotojo išvardytus kriterijus „BMZ-Baltija“, 2021 metų pabaigoje sąskaitose turėjusi 37,8 mln. eurų, galėtų būti pretendentė gauti administratorių. Jos apyvarta pernai siekė 229,6 mln. eurų, joje dirbo 11 darbuotojų.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė pernai gavo 334,3 mln. eurų pajamų, tuo metu jos valdoma elektros tiekėja įmonė „Inter RAO Lietuva“ – 120,4 mln. eurų. „Sodros“ duomenimis, birželio 8 dieną įmonėje dirbo 25 darbuotojai.

„Vydmantai wind park“ pajamos pernai siekė 2,156 mln. eurų, pinigai sąskaitose – 3,555 mln. eurų (2021 metų pabaigoje), joje dirba 7 darbuotojai, „IDS Borjomi Europe“ – atitinkamai 22,496 mln. eurų ir 986 tūkst. eurų (14 darbuotojų), „EM System“ – 413 tūkst. eurų ir 75,5 tūkst. eurų (1 darbuotojas), „Amkodor Baltic“ – 821,3 tūkst. eurų ir 22,4 tūkst. eurų (1 darbuotojas), „PhosAgro Baltic“ – 113,76 mln. eurų ir 3,4 mln. eurų (4 darbuotojai), Jūrų laivybos registras – 895,8 tūkst. eurų ir 256,6 tūkst. eurų (9 darbuotojai), „SUEK Baltic“ – 15,56 mln. eurų ir 572,5 tūkst. eurų (5 darbuotojai).

„EM Industry“ praėjusių metų pajamų Registrų centrui pateiktose ataskaitose nenurodė, jos pinigai sąskaitose metų pabaigoje buvo 2,5 tūkst. eurų (nė vieno darbuotojo).

Kitos įmonės praėjusių metų finansinių ataskaitų Registrų centrui nepateikė.

Tokią poveikio priemonę Lietuvos bankas pritaikė atsižvelgęs į kredito unijos „Baltija“ tikslinio neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės turto išvaistymo. Įtariama, kad kredito unijos vadovai ir darbuotojai galimai iššvaistė beveik 2 mln. eurų ir dėl to gali susidaryti reikšmingo dydžio nuostoliai, o kredito unija nesugebės vykdyti veiklos riziką ribojančių reikalavimų.

Šių metų birželio 30 d. duomenimis, kredito unijos „Baltija“ turtas sudarė 11,75 mln. eurų, ši įstaiga vienijo šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. narių ir pagal turto dydį buvo devyniolikta kredito unija Lietuvoje.

Lietuvos bankas paskyrė laikinąjį administratorių – bendrovę „Insolvensa“ – ir įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikti išvadas dėl kredito unijos „Baltija“ finansinės būklės ir kaip būtų galima apsaugoti kredito unijos indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus. Jas įvertinus bus sprendžiama dėl šios kredito įstaigos veiklos perspektyvų.

Kol vertinama unijos finansinė būklė ir nėra nuspręsta dėl kredito unijos „Baltija“ veiklos perspektyvų – indėlininkams nieko daryti nereikia. Kredito unijos narių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.