Parodos kuratorė ir idėjos autorė Agnė Jonikaitė teigė, kad šios naujos ekspozicijos tikslas yra, jog žmonės, einantys Liepų gatve, užsuktų į Laikrodžių muziejaus kiemelį, kuriame išgirs įgarsintą pasakojimą apie muziejaus pastato ankstesniųjų gyventojų istorijas.

Be to, pastato languose yra matomi buvusių gyventojų siluetai, o kiemelyje eksponuojami kai kurie artefaktai, susiję su žmonėmis, gyvenusiais šiame name.

Parodoje "Sugrįžę iš praeities" pasakojama apie Laikrodžių muziejaus pastatą, saugantį aštuonių šeimų, trijų įstaigų ir muziejaus įkūrimo istoriją.

Lankytojai kviečiami susipažinti su uostamiestį kūrusiomis asmenybėmis: anglais – pirkliu A.L.Simpsonu ir gydytoju J.A.Muttray, vokiečiais – fabriko direktoriumi A.T.Scharffenorthu ir bankininku J.B.Hirschbergeriu, lietuvių banko direktoriumi P.Šernu ir kitais, prisidėjusiais prie Klaipėdos miesto veido formavimo.

Ekspoziciją įgarsino aktorius Vaidas Jočys, Arūnas Gelūnas (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius), Dovilė Kazonaitė (operos solistė) ir Romualdas Martinkus (Laikrodžių muziejaus vedėjas).

Pasakojimas turėjo įsijungti vos lankytojams įžengus į kiemelį, tačiau sekmadienį ne visiems pavyko jį išgirsti.

Paaiškėjo, kad judesio jutikliai įmontuoti pastato viduje už stiklo ir reikėjo prieiti labai arti sienos, kad jie sureaguotų ir pasigirstų įrašas.

"Šiuo metu tikrinau, įrašas įsijungė, bet reikia prieiti prie tam tikros vietos. Mes pažymėsime tą vietą, kad lankytojai matytų ir žinotų, kur reikia atsistoti, kad pasigirstų pasakojimas", – tikino A.Jonikaitė.

Kiemelis su paroda bus atviras muziejaus darbo laiku.

Parodos kuratorė ir idėjos autorė Agnė Jonikaitė teigė, kad šios naujos ekspozicijos tikslas yra, jog žmonės, einantys Liepų gatve, užsuktų į Laikrodžių muziejaus kiemelį, kuriame išgirs įgarsintą pasakojimą apie muziejaus pastato ankstesniųjų gyventojų istorijas.

"Pastato languose bus matomi buvusių gyventojų siluetai, o kiemelyje eksponuojami kai kurie artefaktai, susiję su žmonėmis, kurie gyveno šiame pastate. Aktorius Vaidas Jočys įgarsino pirmąjį šio pastato šeimininką – anglų pirklį Augustą Ludwigą Simpsoną", – pasakojo A.Jonikaitė.

Kiti šios kalbančios ekspozicijos balsai yra Arūno Gelūno (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius), Dovilės Kazonaitės (operos solistė), Romualdo Martinkaus (Laikrodžių muziejaus vedėjas).

Mūsų siekis, kad klaipėdiečiai ir svečiai atkreiptų dėmesį į senuosius miesto pastatus, taip pat ir Laikrodžių muziejaus, kuris saugo 200 metų miesto istoriją.

Parodoje "Sugrįžę iš praeities" pasakojama apie Laikrodžių muziejaus pastatą, saugantį aštuonių šeimų, trijų įstaigų ir muziejaus įkūrimo istoriją.

Lankytojai bus kviečiami susipažinti su uostamiestį kūrusiomis asmenybėmis: anglais – pirkliu A.L.Simpsonu ir gydytoju Johannu Augustu Muttray, vokiečiais – fabriko direktoriumi Alfredu Theodoru Scharffenorthu ir bankininku Johannesu Bienemannu Hirschbergeriu, lietuvių banko direktoriumi Petru Šernu ir kitais, prisidėjusiais prie Klaipėdos miesto veido formavimo.

"Paroda šįkart surengta už muziejaus sienų, mūsų siekis, kad klaipėdiečiai ir svečiai atkreiptų dėmesį į senuosius miesto pastatus, taip pat ir Laikrodžių muziejaus, kuris saugo 200 metų miesto istoriją. Rengiant šią parodą labiausiai sujaudino pažintis su bankininko J.B.Hirschbergerio provaikaičiais, kurie parodė senas nuotraukas, kuriose įamžinta ponia Katrina Hirschberger su savo dvynukais – dukra ir sūnumi. Labai skaudu, bet berniukas mirė per Pirmąjį pasaulinį karą. Tai paveikė emociškai", – kalbėjo A.Jonikaitė.

Paroda atidaroma šiandien 17 val. Kiemelis bus atviras muziejaus darbo laiku, o lankytojai išgirs pasakojimą vos įžengę į kiemelį.

Šventės vieta taip pat tradicinė. Pernai dėl pandemijos Laikrodžių muziejaus kiemelis buvo tuščias, o moksleiviai gavo tik virtualų Klaipėdos savivaldybės mero Vytauto Grubliausko sveikinimą.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, šiemet mokyklas baigė net 1813 uostamiesčio abiturientų.

Jų sėkmė – Klaipėdos sėkmė.

„Tai yra labai graži tradicija. Laikas yra kaip simbolis. Vienas etapas pasibaigia, prasideda kitas. Jau dvejus metus dėl apribojimų šventė nebuvo organizuojama, buvo tik mero sveikinimai abiturientams, nufilmuoti šiame kiemelyje. Manau, kad tradicijos yra tradicijos, ir kai kažko nėra atsiranda tam tikra tuštuma“, – teigė L.Prižgintienė.

Uostamiesčio meras palinkėjo abiturientams kurti savo laimę, nebijoti ieškoti savęs ir savojo kelio.

I. Kiseliovaitės nuotr.

„Kiekvienas jų yra pats savo likimo kalvis, laimės ir ateities architektas. Norėčiau priminti, kad tuo pat metu jie yra ir Klaipėdos ateities architektai. Kaip visada sakau, reikia nebijoti tų, kurie iškeliauja mokytis metams, trims, penkiems ar net ir daugiau. Svarbiausia, kad jie sugrįžtų į Klaipėdą. Su žiniomis, idėjomis, naujais stulbinančiais sumanymais. Klaipėdai to reikia ir jie yra Klaipėdos dalis. Jų sėkmė – Klaipėdos sėkmė“, – nurodė V.Grubliauskas.

Po sveikinimų kai kurie sugrįžo į mokyklas paskutinei klasės valandėlei.

Tai buvo šeštasis Klaipėdos kariliono festivalis.

"Nuo seno tikima, kad varpų muzika gydo sielą ir kūną, ji pakelia dvasiškai ir stiprina fizinę sveikatą. Žemi varpų dažniai veikia raminamai, padeda atsigauti patyrus stresą, o štai aukšti – aktyvina, suteikia budrumo", – tokiais teiginiais festivalio rengėjai – Klaipėdos koncertų salės darbuotojai – viliojo klausytojus ir žadėjo jiems unikalią progą vieną dieną išklausyti keturis nepakartojamus koncertus.

Klaipėdos karilionas – vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų, tapęs miesto savitumo simboliu.

Koncertai buvo transliuojami ir dideliame ekrane, tad klausytojai turėjo progą pamatyti centrinio pašto bokšte grojančius karilionininkus, stebėti jų ryšį su dirigentais, vadovavusiais orkestrams muziejaus kiemelyje.

"Vidudienio varpai", "Popietės varpai", "Vakaro varpai" ir "Nakties varpai" – taip vadinosi festivalio koncertai.

Pirmieji du sulaukė ne itin didelio klausytojų būrio, užtat vakare klaipėdiečiai noriai plūdo į pamėgtą kiemelį.

Šiemet tiesiogine transliacija internetu surengtas varpų muzikos tiltas tarp Klaipėdos ir Kauno. Uostamiestyje grojo klaipėdiečiai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius, laikinojoje sostinėje – Julius Vilnonis.

Festivalio svečiai atvyko iš Belgijos ir Lenkijos. Vakariniuose koncertuose varpai aidėjo kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru ir Klaipėdos brass kvintetu bei Palangos miesto pučiamųjų orkestru.

Paskutiniajame koncerte žiūrovai aplodismentais reikalavo biso, o iš kiemelio juos išlydėjo palangiškių grojamas maršas.

Klaipėdiečiai pamėgo varpų muziką, kai kurie miestiečiai visus metus laukia ilgiausią metų dieną įprasminančio festivalio.

Baltų vienybės diena yra Lietuvos atmintinų dienų sąraše, Latvijoje – tai valstybinė šventė, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną.

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Beje, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką. Tačiau šią šventę Klaipėdoje nuspręsta paminėti savaitę prieš lygiadienį.

„Už baltų tautą – šimtmečio Latviją, Lietuvą, Estiją skelbiu saliutą!“ – taip šeštadienį Laikrodžių muziejaus kiemelyje Baltų vienybės dieną pradėjo Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta“ vadovas Gotfridas Tapinas.

Bet kokia renginio idėja, sietina su vienybe, jau yra vertybė.

Latvijos viduramžių etnografinės kuopos patranka saliutavo baltų tautų vienybės garbei. Baltų vienybės šventė Klaipėdoje surengta keturioliktą kartą.

„Bet kokia renginio idėja, sietina su vienybe, jau yra vertybė. O ypač, kai kalbame apie baltų vienybę, kuri daugeliu atveju istorijoje būdavo viena varančiųjų jėgų arba vilties ženklų tamsoje, būtent todėl šiandieninis Baltų vienybės renginys labai svarbus. Džiugina tai, kad jau kelintus metus iš eilės jame dalyvauja ir estai. Tai jau galime kalbėti ir apie Baltijos tautų vienybę“, – teigė renginio dalyvius atėjęs pasveikinti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Meras atkreipė dėmesių, kad labai norėtųsi, jog tokie susibūrimai pritrauktų daugiau jaunų žmonių, nes dabar į šiuos renginius ateina daugiausiai pagyvenę žmonės. Esą nesinorėtų, kad susidarytų įspūdis, kad baltų vienybė labiausiai aktuali ir įdomi vyresniosios kartos žmonėms.

„Manau, jei daugiau jaunimo tuo domėtųsi, Baltų vienybė tada išties taptų gražia tradicija“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Uostamiesčio gyventojai ir svečiai laisvalaikį gali leisti netradicinėje erdvėje. Laikrodžių muziejaus Saulės laikrodžių parke įkurta viduramžių žaidimų lauko zona, kurioje norintieji turi progą patikrinti savo astronomijos žinias ir patirti naujų įspūdžių.

Lankytojus šią vasarą į Saulės laikrodžių parką kasdien vilioja viduramžių žaidimus atkartojančios, laiko tema adaptuotos 8 žaidimo aikštelės. Kiekvieną žaidimų lydi specialiai jam pritaikyta vėtrungė.

Nuotaikingos pramogos mažiems ir dideliems lankytojams ne tik talkina smagiai leidžiant laiką, bet ir patraukliai pažeria žinių.

Laikrodžių muziejaus vyriausiosios muziejininkės Giedrūdos Kazonienės teigimu, žaidimai dalyvius "įveda" į laiko pasaulį. Jiems primenama Saulės sistemos sandara, laiko tėkmė, kaip po dienos, slenkant minutei po minutės, valandai po valandos, ateina naktis, kaip prabėga savaitė, mėnesiai, metai.

Anuomet tokius žaidimus žaisdavo riteriai ir vienuoliai. Šią vasarą tokias pramogas pamėgo ir miestiečiai. Teigiama, kad Saulės laikrodžių parke linksmo klegesio bei pažinimo nuostabos netrūksta.

Nuo šių metų gegužės, kai žaidimų aikštelė pradėjo veikti, iki rugpjūčio čia smagiai laiką leido ir astronomijos žinias gilino 7 899 lankytojai.

"Susidomėjimas yra didelis, tad galvojame šią žaidimų aikštelę papildyti iki dešimties žaidimų. Toks ir buvo sumanymas", – planus atskleidė muziejaus atstovė.

Pašnekovės teigimu, šiemet startavęs bei pripažinimo sulaukęs projektas iš muziejaus erdvių nedings ir kitąmet.

Planuojama, kad aikštelė "Laikas ir žaidimai" minėtoje vietoje įsikurs kasmet ir lankytojams gerų emocijų bei pažinimo džiaugsmą dovanos nuo gegužės 1 iki spalio 1d.

Lietuvos dailės muziejaus padalinys Klaipėdoje – Laikrodžių muziejus sekmadienį organizuoja „Pavasario linksmybių“ renginį iš savo 30-mečiui skirto ciklo „Saulės takas ratu“.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami linksmai praleisti laiką, pasidžiaugti po žiemos atgimstančia gamta ir naujo gyvenimo ciklo pradžia.

Žydinčiame muziejaus kiemelyje su specialiai paruošta teatralizuota programa visus linksmins Klaipėdos jaunimo teatras (vad. Valentinas Masalskis).

Laikrodžių muziejus kasmet mini keturias astronomines datas – pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrįžas.

„Senovėje dangaus stebėtojai lygiadienius tiksliai nustatydavo pagal saulės tekėjimo ir laidos vietą horizonte: per lygiadienius saulė pateka tiksliai rytuose, o nusileidžia tiksliai vakaruose. Saulėgrįžos – tai  dienos ir nakties galinėjimosi metas. Žiemos saulėgrįža – ilgiausios nakties momentas, vasaros – ilgiausia diena, – pasakojo muziejininkė Giedrė Kazonienė. – Įvairiais renginiais, koncertai, konferencijomis minime šias datas, kurios nuo senų senovės yra švenčiamos.

Šiemet visi „Saulės tako ratu“ renginiai skirti Laikrodžių muziejaus veiklos 30-mečiui. Ciklą pradedame jau šį sekmadienį. Tiesa, šiemet mūsų pavasario lygiadienio šventė dėl tam tikrų priežasčių mėnesiu vėluoja. Bet vis tiek mes švenčiame „Pavasario linksmybes” ir laukiame visų, kurie nori švęsti drauge.“

Renginys vyks Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12) balandžio 27 d. 13 val. Įėjimas – laisvas.