Robertas Liorančas svorio kategorijoje iki 80 kg kovojo tris raundus, kol galiausiai trečiajame raunde aiškia persvara įveikė lenką Mateuszą Pawlowskį.

Mače laimėjo ir Arnas Kazakevičius (svorio kategorija iki 86 kg), kuris po atkaklios kovos 2:1 nugalėjo boksininką iš Vokietijos Marcelį Musihantą.

Užtikrintą pergalę pasiekė Jonas Jazevičius (virš 92 kg), kuris pirmajame raunde aiškia persvara pranoko lenką Przemyslawą Slodkowskį.

Svorio kategorijoje iki 63 kg Paulius Bublis rezultatu 1:2 nusileido vokiečiui Maxui Shchukinui, o Laimonas Raibikis (iki 67 kg) 0:3 neprilygo Armenui Mashakaryanui iš Armėnijos.

Komandai tarptautiniame bokso mače vadovavo treneris Marius Palionis. Tarp kovų teisėjų buvo ir lietuvis Anatolijus Kriukovas.

„Beveik visi vyrai pademonstravo aukšto lygio boksą. Nors dar tikrai yra nedidelių klaidelių, kurias reikėtų pataisyti, bet šiaip esu patenkintas komandos pasirodymu“, – kalbėjo M. Palionis.

Boksininkai Vokietijoje tęsė pasiruošimą Lietuvos bokso čempionatui, kuris lapkričio 15–18 dienomis vyks Kėdainių arenoje.

Įnirtingos kovos tęsiasi ir Volnovakhos sektoriuje, arčiau Zaporižios. „Tai – ne viena dešimtis, ne dvi, ne trys, ne keturios, o šimtai. Jie šaudo atgal – dažniausiai iš reaktyvinės artilerijos – kalbėjo Ukrainos karys „Nikson“.

Išlaisvintų kaimų gatvės – pilnos minų ir rusiško „gėrio“. „Adolfas? Nieko sau! Ir dar jie mus vadina fašistais“, – sakė dar vienas karys.

Vietoj bulvių išaugę tankai. Ukrainos gynybos viceministrė patvirtino – per porą savaičių Ukrainos pajėgos Berdiansko ir Melitopolio kryptimis išvadavo aštuonias gyvenvietes. Tarp jų – ir Pjetichatkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo išstumti rašistai iš Pjetichatku gyvenvuetės. Jie bėgo mesdami techniką, amuniciją, ginklus“, – pasakojo Ukrainos kariškis.

Okupantai buvo patys paskelbę, kad kaimą prarado, o vėliau paneigė. Panikuoja, bet net rusų propagandinis „Telegram' kanalas pripažino – nuostoliai pragariški. Prie kaimo krito bent 300 rusų karių ir net saviškiai jų neskubėjo gelbėti – paliko žūti.

Ukrainiečiai surengė ir nufilmavo staigią savo karių ataką apkasuose. Spec. pajėgoms iš užnugario patekus į rusų karių apkasus, šie net nespėjo sureaguoti. Nukovė iškart dešimt okupantų.

Maskvos propagandos mašina raportavo savo liaudžiai, kiek ir ko sunaikino Ukrainoje, bet pripažino:

„Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos tęsė puolimą Zaporižios, Donecko pietų ir Donecko kryptimis“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igor Konašenkov.

Kremlius toliau laikosi savo versijos, kad pavyko sunaikinti penkias priešlėktuvines sistemas „Patriot“. Bet pats Vladimiras Putinas apsiskaičiavo – juk NATO šalys perdavė Kyjivui vos dvi ir, pasak Volodymyro Zelenskio, jos visos veikia.

„Nesvarbu, kas Rusijoje pasakotų, kaip mūsų „Patriot“ – sunaikinti. Jie vis dar yra čia, jie veikia. Jie visi numušinėja Rusijos raketas ir numušinėja taip veiksmingai kaip tik įmanoma. Nė vienas iš „Patriot“ nebuvo sunaikintas“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ukrainiečiai numušė keturias į Odesą paleistas rusų karių sparnuotąsias raketas „Kalibr“. O dviejuose Rusijos pasienio regionuose vietiniai rusai vėl skundžiasi – jų gyvenvietės gausiai apšaudomos. tenka slėptis rūsiuose. Ypač nukentėjo miestelis, esantis už 15 km nuo sienos su Ukraina. Kai kuriuos automobilius sprogimo banga net apvertė aukštyn ratais. Apgadinti ir daugiabučiai.

Anot Belgorodo srities gubernatoriaus, smūgiai sužeidė septynis žmones, įskaitant vaiką. Ir okupuotame Kryme statytiniai negali jaustis saugūs – Simferopolyje sprogo žinomo kolaboranto automobilis – vadinamojo Zaporižios srities vicepremjero padėjėjo. Jis, sekretorius ir apsaugininkas smarkiai apdegė. Išlėkė dujų įranga, kuri išvakarėse esą tikrinta dirbtuvėse.

Laimėjo olimpinę rungtį

Segede (Vengrija) surengtame baidarių ir kanojų irklavimo pasaulio taurės varžybų pirmame etape mūsų šalies atstovai pelnė du aukso ir vieną sidabro medalį.

Olimpinę keturviečių baidarių 500 m rungtį laimėjo mūsiškių įgula, kurią sudarė Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja.

Lietuviai nuotolį įveikė per 1 min. 22,48 sek. Antri buvo 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių vicečempionai ispanai Saulis Craviotto, Carlosas Arevalo, Marcusas Cooperis ir Rodrigas Germade (1 min. 22,64 sek.), treti – vengrai Ištvanas Kulis, Kološas Csizmadia, Bence Nadašas ir Šandoras Totka (1 min. 22,82 sek.).

Greičiausi: baidarininkai (iš kairės) S. Maldonis, A. Seja, I. Navakauskas ir M. Maldonis pasaulio taurės varžybose aplenkė olimpinių čempionų ir vicečempionų keturvietes. (bki.lt nuotr.)

Ketvirtą vietą užėmė olimpiniai čempionai vokiečiai Maksas Rendschmidtas, Tomas Liebscheris, Jacobas Schopfas ir Maksas Lemke (1 min. 23,03 sek.).

Neolimpinės vienviečių baidarių 200 m distancijos finale triumfavo A. Seja (36,28 sek.), antras finišavo I. Navakauskas (36,32 sek.), trečias – Sakartvelo atstovas Badris Kavelašvilis (36,65 sek.).

„Mes, lietuviai, esame greiti ir energingi, mėgstame sprinto rungtis, kur reikia sprogstamosios jėgos. 200 m rungtis visada buvo mūsų koziris, labai gaila, kad jos neliko olimpinių žaidynių programoje“, – sakė A. Seja.

Tarp komandų lietuviai buvo septinti. Sėkmingiausiai pasirodė vengrai (4 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos medaliai).

Bėgdamas pastebėjau, kad mano tempas sulėtėjo. Tad teko viską išspausti iš savęs.

Finale – keturios lietuvės

Sofijoje (Bulgarija) įvykusio šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės ketvirto etapo bronzos medalį iškovojo Ieva Serapinaitė.

Lietuvė surinko iš viso 1 384 taškus. Pirma buvo britė Kerenza Bryson (1 400 tšk.), sidabro medalis įteiktas Pietų Korėjos atstovei Seungmin Seong (1 393 tšk.).

„Laimėjau fechtavimo ir plaukimo rungtis, tai tikriausiai man ir lėmė trečią vietą. Apmaudu, kad per jojimo varžybas šiurkščiai suklydau (užėmė tik 15 vietą – red. past.). Sunkiai susiklostė ir bėgimo, ir šaudymo rungtys“, – dalijosi įspūdžiais Ieva.

Finale startavo dar trys mūsų šalies sportininkės: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė užėmė ketvirtą vietą (1 378 tšk.), Gintarė Venčkauskaitė – devintą (1 361 tšk.), Elzbieta Adomaitytė – keturioliktą (1 333 tšk.).

Vyrų varžybų pusfinalio A grupėje Titas Puronas buvo dvyliktas (1 132 tšk.) ir į finalą nepateko.

Pasaulio taurės finalo varžybos numatytos gegužės 31–birželio 4 d. Ankaroje (Turkija).

Šiuo metu I. Serapinaitė – bendros moterų įskaitos lyderė (136 tšk.). G. Venčkauskaitė – septinta (118 tšk.), L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė – dvylikta (96 tšk.), E. Adomaitytė – 30 vietoje (65 tšk.). Tarp vyrų T. Puronas – 48 vietoje (37 tšk.).

Favoritė: I. Serapinaitė – šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų bendros įskaitos lyderė. (uipmworld.org nuotr.)

Rekordinė gegužės 14-oji

100 km bėgimo pasaulio rekordą pagerino Aleksandras Sorokinas: mūsų lengvaatlečio rezultatas – 6 val. 05 min. 35 sek.

Tai – net 6 sek. geresnis pasiekimas, nei buvęs planetos rekordas, priklausęs taip pat A. Sorokinui.

„Bėgdamas pastebėjau, kad mano tempas sulėtėjo. Tad teko paskutinę valandą viską išspausti iš savęs“, – pasakojo stajeris.

1,6 km trasa, kurioje bėgikai suko ratus, driekėsi Vilniuje, Švitrigailos gatvėje ir jos apylinkėse. Lietuvos 100 km bėgimo čempionato ir „The World‘s Fastest Run powered by Nord Security“ varžybų sidabro medalį iškovojo Andrius Preibys (6 val. 33 min. 53 sek.), bronzos – Tadas Ščegauskas (7 val. 29 min. 50 sek.).

Varžybų nebaigė dalyviai iš užsienio – olandas Pietas Wiersma pasitraukė po 70 km, o Vhudzananis Timothy Munzhelele (Pietų Afrikos Respublika) – po 49 km.

Tarp moterų triumfavo Gitana Akmanavičiūtė – 7 val. 34 min. ir 5 sek. Tai – naujas nacionalinis šios rungties rekordas. Antra buvo Inga Cimarmanaitė (7 val. 41 min. 36 sek.), trečia – Vilma Valaitienė (8 val. 24 min. 57 sek.).

M. Alekna: 70,40 m

JAV studentų lengvosios atletikos „Pac-12“ konferencijos čempionato aukso medalį iškovojo Mykolas Alekna.

Lietuvis diską numetė 70,40 m. Tai – trečias rezultatas pasaulyje šį sezoną. Balandžio 29-ąją Mykolas nusviedė įrankį 71 m, o gegužės 5 d. slovėnas Kristjanas Čehas – 70,89 m.

„Pac-12“ konferencijos čempionato sidabro ir bronzos medalius iškovoję disko metikai gerokai atsiliko nuo M. Aleknos: antrą vietą užėmė Turneris Washingtonas (62,92 m), trečią – Elijah Masonas (61,77 m).

Laimėti du Aukso puodai

Jau pirmaisiais šių metų mėnesiais žaidėjams net kelis kartus iškeliavo pagrindinis loterijos prizas – Aukso puodas.

Vasario 26 dieną 740 898 Eur pasidalino du laimingieji – iš Kauno ir Gargždų. O kovo 12 dieną 450 574 Eur laimėjo keturi bilietai – pirkti Jonavoje, Alytuje, Kaune ir internetu – sindikatu.

Pastaruoju būdu, kuris dešimt dalyvių sujungia į grupę ir leidžia žaisti vienu bilietu, Aukso puodas laimėtas pirmą kartą.

Vienu iš laimingųjų grupės tapęs kaišiadoriškis pasakojo, kad „Teleloto“ bilietą sindikatu pirko taip pat pirmą kartą.

„Man labai patinka išbandyti naujoves. Tiek kalbant apie maistą, tiek apie keliones, tiek apie bet ką kitą. Tad, kai užsukęs į loterijos svetainę pamačiau, kad skelbiama apie kažkokį naują žaidimo būdą, nusprendžiau, jog reikia pabandyti“, – sakė Aukso puodo dalies laimėtojas.

40 automobilių – tarp kurių ir „Tesla“

Per pirmus keturis šių metų mėnesius į įvairius Lietuvos kampelius išriedėjo ir net keturios dešimtys „Teleloto“ automobilių.

Ryškiausias jų buvo pirmą kartą loterijos istorijoje žaidėjams pasiūlytas pasaulyje perkamiausias elektromobilis – „Tesla“, kuris pirmąją Velykų dieną atiteko vilnietei Agatai.

„Apie aplankiusią sėkmę sužinojau tik po kelių parų – savo gimimo dienos rytą. Kaip tik buvo įjungtas vyro kompiuteris, tad nusprendžiau patikrinti šventėms pirktus bilietus. Pirmieji trys, kurie buvo paimti iš vienos krūvelės parduotuvėje, nieko nelaimėjo. O ketvirtas, kurį paėmiau iš kitos, parodė, kad laimėti 2 eurai… ir „Tesla“, – apie pribloškusią akimirką pasakojo vilnietė.

„Teleloto“ žaidėjams atiteko ir daugiau elektromobilių, pavyzdžiui, „Volkswagen ID.4“ išriedėjo uteniškiui, kurį aplankė naujoko sėkmė. Jis laimėjo pirmą kartą išbandęs bilietų pirkimą internetu, taip pat – sindikato būdu.

Netrūko ir laimingų dovanotų bilietų. Štai miesto visureigis „Volkswagen T-Cross“ atiteko Eglei iš Pilviškių, kuriai laimingą bilietą Valentino dienos proga nupirko vyras.

Laukti ir netikėti „Teleloto+“ laimėjimai

Nuo metų pradžios 122 191 Eur loterijos gerbėjams atnešė ir papildomas žaidimas „Teleloto+“.

Vos pernai pristatyta loterija yra skirta bilietus perkantiems internete – ten suteikiama galimybė rinktis penkis skaičius. O laimima, jei artimiausios „Teleloto“ laidos metu jie išrieda tarp pirmų dvylikos kamuoliukų.

Būtent taip ir nutiko panevėžietei Gintarei, kuri balandį laimėjo „Teleloto+“ pagrindinį prizą – 7460 Eur. Tik laimėjimas jai buvo netikėtas.

„Tiesą sakant, bilietą įsigijau netyčia – pirkdama įprastus „Teleloto“ bilietus. Sekmadienį, kaip tik tuo metu, kai rodė laidą, buvau pas močiutę, kuri didelė šios loterijos gerbėja. Kai skelbė „Teleloto+“ laimėtojus, ji pasakė: „Gal ir man kažkas galėtų internetu nupirkti bilietėlį...“ O man tik dingt į galvą, kad aš tai nusipirkus. Bet kaime prastas ryšys, tai kol užkrovė svetainę, jau skaičių neberodė. Tad apie laimėjimą sužinojau pirmadienį, kai gavau elektroninį laišką. Negalėjau patikėti“, – pasakojo bilietą už eurą į daugiau nei 7 tūkstančius eurų iškeitusi panevėžietė.

Balandžio 14 dieną „Teleloto“ loterija minėjo jau 27 metų sukaktį. Per visą šios loterijos istoriją Aukso puodas laimėtas 193 kartus. 65 iš tų laimėtojų tapo naujais Lietuvos milijonieriais.

Sporto klubui „Okinava“ šiame čempionate atstovavo 26 sportininkai.

Šį kartą okinaviečius Lietuvos vaikų čempionate lydėjo stebuklingas skaičius 7.

Nuo mažų dienų atsidavę karatė keliui, ugdydami valią, čempionai, laimėję net po tris kovas, įrodė, kad yra stipriausi.

Lietuvos čempionais tapo: Goda Ruokytė, Gediminas Saveika, Illia Piekhotin, Deividas Chepukas, Nojus Bundulas, Kajus Loda ir Elvina Barsteigaitė.

Lietuvos vicečempionų medaliais pasidabino: Henrikas Toleikis, Armandas Čižauskas, Gustas Loda, Mark Gaiduk ir Kristupas Tirkšliūnas.

Bronzos medalius iškovojo: Jonas Katkevičius, Luka Jurevičiūtė, Danielė Sadauskytė, Gintautas Saveika, Oresta Purys, Kajus Žvaginis ir Jonas Beržinis.

Iki medalių tądien sėkmės pritrūko, bet varžybose puikiai pasirodė: Urtė Jonauskaitė, Urtė Eigirdaitė, Livija Jurėnaitė, Mantas Mauricas, Vytautas Sadauskas, Ainoras Mikolaitis ir Juras Lelys.

Sporto klubo „Okinava“ mokytojos Diana Mačiūtė, Kristina Basova ir Rima Lisinskaitė įrodė, kad vaikų paruošimas varžyboms buvo itin aukšto lygio.

Aukso puodą atnešė laiminga mamos ranka

„Teleloto“ Aukso puodas su 740 898 eurų laimėtas išlydint žiemą – paskutinį vasario sekmadienį. Paaiškėjo, jog visus skaičius savo bilietuose užbraukti pavyko dviem žaidėjams – gargždiečiui ir kaunietei.

Pastaroji į loterijos atstovybę atvyko lydima dukters bei sūnaus, kuris pasidalino išskirtine jų sėkmės istoriją.

„Jei čia būtų nusikaltimas, tai sakytume, kad bendrininkai esame visi. Gimimo dienos proga sesuo man padovanojo simbolinę dovaną ir 50 eurų. Už tuos pinigus įsigijau „Teleloto“ bilietų, o pasitikrinęs juos internetu sužinojau, kad dalis laimėjo nedideles sumas. Tada laimingus bilietus įteikiau mamai, kurios ranką vadiname laiminga – ir paprašiau parduotuvėje iškeisti į naujus. Vienas iš tų naujų bilietų ir susižėrė Aukso puodo dalį“, – pasakojo laimėtojos sūnus.

Pasiteiravus, ar jau turi planų, kaip leis laimėtus daugiau nei 370 tūkstančių eurų – laimėtoja kalbėjo, jog dalinsis su šeima. O sūnus išliko paslaptingas.

„Planuojame su sese padaryti staigmeną mamai. Bet, aišku, jai sėdint šalia, nieko negaliu atskleisti“, – juokėsi kaunietis.

Automobilį Valentino dienos proga įteikė vyras

Vasario mėnesį „Teleloto“ vyko ir speciali Valentino dienos akcija, kurios metu buvo dalyviai žaidė ne tik dėl įvairių vertingų prizų, tarp kurių buvo ir žiedai su deimantais – bet ir dėl naujų automobilių.

Vienas jų – miesto visureigis „Volkswagen T-Cross“ – atiteko Eglei iš Pilviškių, kuriai laimingą bilietą įsimylėjėlių dienos proga pirko vyras. Tik įteikė kiek pavėlavęs.

„Jis dirbo naktinėje pamainoje, aš dieninėje – tad ilgai nesusitikome. Nei žaidimo dieną – sekmadienį, nei po to sekusią Valentino dieną – antradienį – jis man to bilieto taip ir neperdavė. Galiausia penktadienio rytą atsiuntė nufotografavęs ir pasiūlė pasitikrint. Sužinojusi, kad laimėjom, tuoj pat vykau susirinkti iš darbo ir vyro, ir bilieto. Iškart atskubėjome į loterijos atstovybę“, – sėkmės istorija džiugiai dalinosi Eglė.

Moteris sakė, kad naujas automobilis buvo jos svajonė – mat dabartinis nuolat gesdavo ir keldavo daugybę rūpesčių. Tačiau apie tai, kad svajonę išpildys loterija – net negalvojo.

„Iki šiol loterijų bilietų aš beveik nepirkdavau, čia buvo tik vyro pramoga. O dabar jau ir aš jam vieną nupirkau“, – juokiasi moteris.

Iš viso per antrąjį 2023-iųjų mėnesį „Teleloto“ žaidėjai studijoje ir namuose išsidalino 1 204 105 eurus. Papildomo internetinio žaidimo „Teleloto+“, leidžiančio patiems rinkti skaičius, dalyviai laimėjo dar 32 220 eurų.

Kovo pradžia šiemet dvidešimt septintus metus minėsiančios loterijos žaidėjams taip pat itin sėkminga. Šį mėnesį jau susižertas Aukso puodas su daugiau nei 450 000 eurų suma. Laimėjo keturi bilietai – pirkti Jonavoje, Alytuje, Kaune ir internetu – sindikato būdu.

Pagerintas Baltijos šalių rekordas, penki nauji milijonieriai

Kad 2022-ieji lietuviams loterijų dalyviams pasižymės sėkme – rodė jau metų pradžia. Sausio 21 dieną tarptautinėje loterijoje „Eurojackpot“ vilnietis susižėrė daugiau nei 24 milijonus eurų ir pagerino ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių laimėjimų rekordą.

„Sostinės parduotuvėje, stovelyje prie kasos, laimingasis bilietas savo pirkėjo laukė beveik parą. Jį įsigijo vilnietis – už smulkius, kuriuos gavo pridavęs automobilio bagažinėje užsilikusią tarą“, – neeilinę istoriją primena „Eurojackpot“ loteriją Lietuvoje organizuojančios „Olifėjos“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė.

24 milijonų eurų laimėtojas iškart pateko į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Tiesa, jis toli gražu ne vienintelis lietuvis, praėjusiais metais loterijose tapęs milijonieriumi. R. Mozuraitė vardina ir dar visą būrį naujų šalies turtuolių.

„Kovo 2 dieną 5,8 milijono eurų „Vikinglotto“ žaidime laimėjo uteniškė. Jai laimingąjį bilietą parduotuvėje šalia namų pasiūlė kasininkė. Balandžio 10-ąją „Teleloto“ Aukso puodą su milijonu eurų laimėjo sutuoktinių porą, vykusi žvejoti į Trakus. Pakelės parduotuvėje pagautas laimikis pranoko visus lūkesčius. Dar milijonas eurų „Teleloto“ buvo laimėtas spalio 30 dieną – kaunietis parduotuvėje bilieto paprašė vietoje grąžos. Na o lapkričio 2-ąją „Vikinglotto“ Aukso puodą – 5,5 milijono eurų – laimėjo bilietas, pirktas Pakruojyje. Žaidėjas ruošėsi lankyti artimųjų kapus, tad į parduotuvę užsuko žvakių. O stovint prie kasos jam akis užkliuvo už loterijos bilieto“, – stambiausius praėjusių metų laimėjimus primena R. Mozuraitė.

Auganti laimėjimų suma

Lyginant kelis pastaruosius metus – 2022-aisiais „Olifėja“ ir „Euloto“ organizuojamų loterijų dalyviai išsidalino 37 milijonais eurų daugiau nei 2021-aisiais.

Kaip aiškina R. Mozuraitė, laimėjimų sumos augimą lemia ne tik vis dažniau tarptautinėse loterijose į lietuvius atsigręžianti sėkmė, bet ir naujovės, siūlomos pagal žaidėjų poreikius.

Organizatorių nuotr.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais loterijos „Eurojackpot“ pagrindinis prizas išaugo nuo 90 milijonų eurų iki 120 milijonų eurų, o žaidimai padažnėjo – vietoje vienos galimybės laimėti per savaitę dabar turime jau dvi. Arba, kalbant apie lietuviškas loterijas – pernai „Teleloto“ mūsų šalyje itin vertinamą prizą – nekilnojamąjį turtą – laimėti kvietė jau ne vieną, o du kartus. Momentinių loterijų gerbėjams taip pat siūlome vis stambesnius didžiuosius prizus – pernai ne vienas, nutrynęs bilietuką, laimėjo ir po ketvirtį milijono eurų. Stengiamės pildyti žaidėjų norus, suteikti jiems tokią pramogą, kokios šie nori – tad loterijos išlieka populiarios. O juk kuo daugiau dalyvauja – tuo daugiau ir laimi“, – detalizuoja R. Mozuraitė.

Šiuo metu „Olifėja“ ir „Euloto“ organizuoja kas savaitę vykstančias loterijas „Teleloto“ ir „Vikinglotto“, du kartus per savaitę vykstančią „Eurojackpot“, kasdien žaidžiamas „Kenoloto“ ir „Jėga“, taip pat tradicines ir internetines momentines loterijas bei „Superloto“ TV žaidimus.

Neįteikta dovana

Nors iš pradžių Viktorija loterijos organizatoriams laimingąjį „Teleloto“ bilietą pristatyti žadėjo jau naujais metais, vis tik galiausia nuomonę pakeitė.

„Tas bilietas man tiesiog degina kišenę“, – tokie buvo vieni pirmųjų žodžių, kuriuos laimėtoja ištarė į loterijos atstovybę įžengusi priešpaskutinę 2022-ųjų dieną.

Paprašyta pasidalinti savo sėkmės istorija, moteris papasakojo, jog Kūčių išvakarėse lankėsi Mažeikiuose, adresu Žemaitijos g. 72 įsikūrusioje parduotuvėje „Norfa“. Ir sumąstė „Teleloto“ bilietais švenčių proga apdalinti šeimos narius.

„Tai paėmiau šešis, planavau artimiesiems duoti pasirinkti. Pirmąją Kalėdų dieną visi susirinko, prasidėjo šurmulys, vakarieniavom. Ir aš užmiršau. Tiek tuos bilietus paduoti, tiek apskritai „Teleloto“ laidą įsijungti“, – dalinasi žaidėja.

Žodžių nepritrūko, bet rankos drebėjo

„Teleloto“ bilietai buvo prisiminti jau tik svečiams išsiskirsčius – antrąją Kalėdų dieną. Tada Viktorija, visiškai nieko nesitikėdama, nusprendė pati juos ir patikrinti.

„Pirmi trys buvo be laimėjimų. Bet kai paėmiau ketvirtą, suvedžiau numerį – ekrane pasirodė labai daug skaičių. Aišku, pagalvojau, kad klaida. Dar kartą suvedžiau. Dar ir vyrą pasikviečiau, kad padiktuotų bilieto numerį – galvojau, gal aš jau skaičius neteisingus matau“, – kaip sužinojo laimėjusi daugiau nei 750 000 eurų, prisimena mažeikietė.

Paklausus apie tuo metu kilusias emocijas, moteris sako, kad abiem su vyru pavyko išlaikyti žemaitišką tvirtumą – jaudulį išdavė tik drebėti pradėję rankos.

„Teleloto“ bilietus perkame kai yra kokia proga, tikrai nedažnai. Iki šiol buvo pavykę laimėti tik smulkius prizus – kampus, eilutes. Apie Aukso puodą nebuvo net minties“, – tvirtina moteris.

Kol kas Viktorija neturi ir daug minčių, ką darys su laimėtais pinigais. Viena aišku – kad dalis jų bus padovanoti artimiesiems, kaip ir buvo planuota.

„Neįteikiau bilietų, tai padovanosiu iškart pinigų“, – juokiasi moteris.

Penktas „Teleloto“ Aukso puodas per 2022-uosius

Mažeikietei atitekęs „Teleloto“ Aukso puodas – penktas loterijos dalyvių laimėtas per 2022 metus.

Du „Teleloto“ žaidėjai – kaunietis bei bilietą pirkęs Trakuose – praėjusiais metais tapo milijonieriais. Jaunam pakruojiškiui atiteko 450 000 eurų. O Aukso puodą su daugiau nei 800 000 eurų pasidalino trys žaidėjos – iš Kaišiadorių, Alytaus ir Vilniaus.

Pchenjane pirmadienį buvo sušauktas valdančiosios Darbininkų partijos plenarinis posėdis, kuriame buvo apžvelgti ankstesni projektai ir aptarti kitų metų darbotvarkė, antradienį pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kai kurie ekspertai teigia, kad Kim Jong Unas tikriausiai pasinaudos susitikimu, kad dar kartą patvirtintų savo pasiryžimą išplėsti branduolinį arsenalą ir įdiegti aukštųjų technologijų ginklus, nukreiptus prieš Jungtines Valstijas ir Pietų Korėją, taip pat išdėstytų projektus, kuriais siekiama atgaivinti pandemijos nuniokotus visuomenės pragyvenimo šaltinius.

Savo įžanginėje kalboje Kim Jong Unas palygino sunkumus ir iššūkius, kilusius po 2021 metų pradžioje įvykusio didesnio partijos susirinkimo, su „dešimties metų revoliucijos kova“. Tačiau jis sakė, kad Šiaurės Korėja pranešė apie tam tikrus laimėjimus „sunkiame kelyje“ ir kad jo šalies galia „nepaprastai“ išaugo politinėje, karinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse.

„Jis pabrėžė, kad reikia parengti strategijas, kaip pradėti įdomesnes ir labiau užtikrintas kovas, remiantis vertingais faktais, kad šalis pasiekė praktinės pažangos po visų sunkumų“, – teigė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra. Anot jos, Kim Jong Unas apžvelgė šiais metais pasiektus „puikius“ laimėjimus ir paaiškino „strategines ir taktines“ užduotis, siekiant Šiaurės Korėjos stiliaus socializmo.

KCNA nedetalizavo, kokių pasiekimų Kim Jong Unas nurodė pasiekęs ir kokias užduotis išsikėlė, o jo teiginių apie pasiekimus nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti.

Kai kurie analitikai mano, kad Šiaurės Korėjos lyderiui gali prireikti tokių propagandinių teiginių, kad sukeltų didesnį visuomenės lojalumą, kad galėtų įgyvendinti sudėtingus projektus, kuriais siekiama sustiprinti jo ginklų arsenalą ir išspręsti ekonomines problemas, nepaisant JAV vadovaujamų sankcijų ir spaudimo kampanijų, kuriomis siekiama apriboti jo branduolines ambicijas.

Tikimasi, kad Darbininkų partijos susitikimas truks kelias dienas, o vėlesniuose posėdžiuose Kim Jong Unas tikriausiai aptars tokius klausimus kaip ginkluotės didinimas, santykiai su JAV ir ekonomika.

Šiais metais Š. Korėjos vadovo kariuomenė išbandė rekordinį skaičių raketų, daugelis iš jų yra branduoliniai ginklai, galintys pasiekti JAV žemyninę dalį ir amerikiečių sąjungininkes Pietų Korėją bei Japoniją. Jis yra sakęs, kad negrįš į derybas su JAV, kol jos neatsisakys savo priešiškos politikos, akivaizdžiai turėdamas omenyje amerikiečių vadovaujamas sankcijas ir reguliarias jų karines pratybas su Pietų Korėja.

Pirmadienį nesantaika Korėjos pusiasalyje dar labiau padidėjo po to, kai Pietų Korėja apkaltino Šiaurės Korėją, kad ši pirmą kartą per penkerius metus per jų įtemptą sieną skraidino dronus ir atsakė paleisdama įspėjamuosius šūvius bei išsiųsdama karo lėktuvus.

Nebuvo žinoma, ar kuris nors iš Šiaurės Korėjos dronų buvo numuštas.

Pietų Korėja sakė, kad taip pat pasiuntė per sieną savo stebėjimo priemones, akivaizdžiai turėdama omenyje bepiločius dronus.