Efektyviausia – skiepytis

Šiemet pirmosios erkės rastos kovo 1 d., pernai vėliau – kovo antroje pusėje. Šiais metais jau sausį užregistruoti pirmieji Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai.

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės įsikuria tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų, paukščių – nuolatinių jų maitintojų. Jų gali būti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, paupiuose, pelkėtose vietovėse. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų ir šakų, miestų parkuose, skveruose, daugiabučių kiemų žaliosiose teritorijose.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Puikus pavyzdys yra austrų patirtis. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1982 m. buvo pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80–90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkės įsisiurbimo padeda individualios apsaugos ir erkių gausą mažinančios priemonės.

Individualios apsaugos priemonės

Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai turėtų gerai priglusti prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes – sunaikinti.

Rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas (juos naudoti pagal gamintojo nurodytą naudojimo instrukciją).

Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito, vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Svarbu tinkamai prižiūrėti parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, sutvarkyti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę išvežti arba sudeginti, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių.

Rekomenduojama naikinti graužikus.

Ką daryti įsisiurbus erkei

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, bet suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu.

Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas ir jis plečiasi ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Skaičių kalba

NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2 880 Laimo ligos atvejų, 2022 m. – 2 380 atvejų, sergamumo rodiklis išaugo nuo 84 iki 100,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais erkinio encefalito atvejų užfiksuota taip pat daugiau nei 2022 m., atitinkamai 377 ir 597 atvejai (sergamumo rodiklis padidėjo nuo 13,3 iki 20,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Iš pradžių apie sveikatos problemas dainininkę perspėjo skausmas.

„Skaudėjo sąnarius, pradėjau sunkiai išlipinėti iš lovos, negalėjau sulenkti kelių. Tada – limfmazgių skausmas, svaigulys. Viską vainikavo smegenų rūkas ir atminties praradimas“, – sakė Donata.

Moteris prisiminė, kad būdavo net taip, kad ji pamiršdavo, ką sakė prieš kelias sekundes.

Ieškodama simptomų priežasties, dainininkė varstė medicinos specialistų duris, tačiau gydytojai negalėjo jai duoti atsakymo, kokia liga serga. Donata kreipėsi pagalbos į savo sekėjus socialiniame tinkle „Instagram“.

„Tai geras dalykas – susakai savo simptomus, o tau visi pasako, ką daryti ir kokius tyrimus atlikti“, – pusiau juokais kalbėjo D. Virbilaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sulaukusi gausybės komentarų, Donata sužinojo, kad jai vertėtų pasidaryti Laimo ligos tyrimą.

Norime pranešti, kad jūsų atsakymas visgi yra teigiamas ir jūs sergate Laimo liga.

„Rezultatai atėjo neigiami, visur buvo nuliai. Po dviejų savaičių gavau laišką į elektroninį paštą su pakartotiniais kraujo tyrimo rezultatais. Juose parašyta: „norime pranešti, kad jūsų atsakymas visgi yra teigiamas ir jūs sergate Laimo liga. Atsiprašome už nepatogumus“, – kuriozinę situaciją pasakojo pašnekovė.

Laiku nediagnozuota Laimo liga yra ypatingai pavojinga. Nors pats susirgimas išgydomas, jo padarytos žalos gali vytis visą gyvenimą.

„Žmonės sako įvairiai. Vieni kalba, kad atsiliepia, kad liga grįžinėja. Bet turbūt nėra ligos, kuri mums nesugrįžtu vienaip ar kitaip. Bandysiu kažką daryti, kad neišsivystytų į lėtinę ligą ir nepavirsčiau vaikščiojančiu zombiu“, – kalbėjo D. Virbilaitė.

Laimo ligos gydymas – antibiotikų kursas, tačiau liekamuosius reiškinius gydyti yra daug sudėtingiau.

„Kiek žinau, yra keturios šalys, kurioje gydo lėtinę Laimo ligos formą ir viena iš jų yra Lenkija. Tačiau reikia atsirinkti, kur važiuoti ir pas ką“, – sakė Donata.

D. Virbilaitės motinystės džiaugsmai, senjoro katino gyvenimas ir prorusiškos mokytojos teismas – laidoje „KK2“ tik per LNK.lt ir LNK eteryje.

Plačiau apie tai papasakojo Nacionalinio sveikatos centro specialistė Milda Žygutienė.

– Turime erkinio encefalito susirgimų nemalonią statistiką.

– Esame lyderiai Europoje šiuo klausimu. Būtent pas mus registruojamas didžiausias sergamumas Europos Sąjungoje. Tai tęsiasi jau ne vienerius metus. Apie šiuos dar negalime kalbėti. Kol kas turime 8 mėnesių duomenis. Jie labai panašūs į praėjusių metų duomenis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O Laimo ligos taip pat esame rekordininkai?

– Jei registruojame erkinį encefalitą šimtais, tai Laimo ligą registruojame tūkstančiais. Vien šiais metais turime apie 1,7 tūkst. atvejų. Tai yra daugiau nei pernai.

– Kur glūdi viso to priežastys? Ar tai išgyvena visa Europa?

– Erkinis encefalitas yra registruojamas daugelyje šalių. Jo paplitimo teritorija juda link Šiaurės. Jei anksčiau Baltijos šalys buvo tie degantys raudoni taškai, tai šiuo metu Skandinavijos pietinėje dalyje registruojama vis daugiau atvejų. Kaltininkai yra du – erkė ir mes. Erkei gyventi Lietuvoje yra nepaprastai gera, ji turi visas sąlygas. Erkėms labiausiai patinka mišrūs lapuočiai miškai ir jų teritorija. Tačiau net ir smėlėtuose regionuose, kur vyrauja pušys ar eglės, erkių taip pat randama.

– Seniau kalbėdavome, kad prieš einant į mišką reikia apsirengti tinkamai, pasiskiepyti. Tačiau dabar ir miesto teritorijose galima pasigauti erkę.

– Dar nė vieno asfaltu einančio neužpuolė. Tačiau, kur yra parkas ar kokia nors žalia oazė, ypatingai vaikštant su savo augintiniais, galim pasigauti erkių. Vilniuje nėra nė vieno parko, kuriame nebūtų rastos erkės. Erkės labai išplito. Tik 1 proc. erkių yra užsikrėtusius erkiniu encefalitu, o Laimo liga – net 20 proc.

– Kaip apsisaugoti nuo erkių? Žinome, kad yra skiepai nuo erkinio encefalito.

– Jau kelis metus iš eilės skiepijamės taip pat. Tas labai džiugina, kad prie dabartinio skeptiško požiūrio į vakcinas, skiepijimasis nuo erkinio encefalito nemažėja. Tačiau skiepijamasi nepakankamai – turėtų kiekvienas Lietuvos žmogus būti paskiepytas.

Žinant erkės biologiją ir jos paplitimo zoną, mes išžudytume viską, bet nebūtinai pačias erkes.

– Ar įmanoma apsisaugoti nuo Laimo ligos?

– Nuo Laimo ligos veikia jau visai kiti metodai. Padeda tinkama apranga, erkes atbaidančios medžiagos. Einant į gamtą, reikėtų tuo pasirūpinti. Grįžus iš gamtos yra būtina patikrinti, ar nėra įsisiurbusi erkė. Jei ji aptinkama, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Prie Laimo ligos yra reikalingas ilgesnis įsisiurbimo laikas, kad erkė galėtų perduoti sukėlėją. Kuo anksčiau ją pašalinsime, tuo mažesnė tikimybė, kad erkė užkrės.

– Galbūt valstybė galėtų išnaikinti erkes? Galbūt ji galėtų naudoti kokias nors chemines medžiagas?

– Europoje tai nėra rekomenduojama. Juk erkė nevalgo išorėje, kad galėtume pabarstyti kažkokių miltelių, kad ji žūtų. Erkei reikia cheminio preparato, kuris ją veiktų per odą. Žinant erkės biologiją ir jos paplitimo zoną, mes išžudytume viską, bet nebūtinai pačias erkes.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruoti 792 Laimo ligos atvejai, erkiniu encefalitu susirgo 99 žmonės, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Pernai tokiu pat laikotarpiu Laimo ligos fiksuota 488 atvejai, registruotų susirgimų encefalitu pernai buvo keliolika mažiau.

„Šiais metais minimu laikotarpiu stebime padidėjusį sergamumą Laimo liga, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse, ir 11-12 atvejų didesnį sergamumą erkiniu encefalitu“, – BNS šią savaitę informavo NVSC Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Daugiausiai Laimo ligos atvejų šiemet nustatyta Vilniaus apskrityje – 296, Kauno – 190 bei Panevėžio – 58.

Erkiniu encefalitu Vilniaus apskrityje susirgo taip pat daugiausiai – 35 žmonės, 19 atvejų fiksuota Kauno apskrityje, 11 – Klaipėdos. 

Abiejų ligų susirgimo pikas iki šiol fiksuotas birželį: 288 Laimo ligos ir 59 erkinio encefalito atvejai.

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 377 susirgimai erkiniu encefalitu ir nustatyta 2380 Laimo ligos atvejų. Palyginus su 2021 metų duomenimis, sergamumas Laimo liga pernai Lietuvoje padidėjo trečdaliu.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) teigė stebinti erkinio encefalito atvejų skaičių ir vien šią savaitę pranešė sulaukusi kelių pacientų, susirgusių šia liga.

„Klaipėdos universiteto ligoninės medikus neramina staigus erkinio encefalito ligų šuolis. Per pastarąją parą į Infekcinių ligų departamentą hospitalizuoti keturi šia liga sergantys asmenys. Medikai ragina neprarasti budrumo, nes dauguma susirgusių pacientų teigia net nepastebėję įsisiurbusios erkės“, – informavo ligoninė.

Anot KUL, infektologai primena, kad nuo erkinio encefalito saugo skiepai, padedantys išvengti sunkių ligos pasekmių.

Apie problemą  nuomonėmis dalinosi sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Vaida Venskutonytė – moteris, kurios ligos diagnozę medikai užtruko nustatyti ketverius metus.

Dauguma jaunųjų gydytojų, baigę mokslus, nori dirbti didmiesčiuose, tačiau būtent čia eilės pas medikus ir yra didžiausios. Jei po sudėtingo lūžio operacijos reikia laukti savaitę, vizito pas kardiologą gali tekti palaukti ir pusmetį.

Tuo įsitikino ir V. Venskutonytė, kuri  pasidalino savo istorija. Moteriai tik po ketverius metus trukusių tyrimų galiausiai nustatyta Laimo liga.

Galiausiai šiemet viskas pablogėjo tiek, kad aš nebegalėjau paeiti, man nuolat svaigo galva – man pradėjo įtarinėti išsėtinę sklerozę.

„Kadangi iš pradžių nepastebėjau erkės, niekas nežinojo, kodėl blogėjo mano sveikata. Buvau jaunas žmogus, todėl visi galvojo, kad tiesiog pervargau, man reikia pailsėti, vitaminų, ir tai praeis. Tačiau sveikatai ėmus blogėti, man pradėjo daryti rimtesnius tyrimus, ieškoti imuninių ligų. O galiausiai šiemet viskas pablogėjo tiek, kad aš nebegalėjau paeiti, man nuolat svaigo galva – man pradėjo įtarinėti išsėtinę sklerozę. Viskas taip užsisuko, iki kol netyčia patekau pas vieną infektologę.  Ji pagal simptomus pasakė, kad man įtaria Laimo ligą. Tyrimai pasitvirtino. Kadangi buvo eilės, nebespėjau pas ją grįžti, o man ir toliau kiekvieną dieną blogėjo. Tuomet buvau nusiųsta pas kitą infektologę, o ji, deja, pabijojo prisiimti atsakomybę ir gydymo man neskyrė. Todėl galiausiai mane nusiuntė atgal pas mano pagrindinę gydytoją, kad sprendimą priimtų ji“, – dalinosi pasakojimu moteris.

Anot V. Venskutonytės, diagnozės nustatymas truko net ketverius metus, nes medikai siųsdavo ją atlikti vis sudėtingesnių tyrimų, o kai kada pas specialistus jų tekdavo laukti ir po kelis mėnesius. „Praktiškai du metus neturėjau jokios pagalbos – nei pirminės diagnozės, nei jokių nuskausminamųjų, nors man jau skaudėdavo ir sąnarius“, – pasakojo ji.

Taip moteris priėmė sprendimą pradėti lankytis pas privačius gydytojus. Vis dėlto eilių pasitaikydavo ir čia, o ir sumos, kurias tam išleido, verčia išsižioti. Dėl būtinųjų tyrimų eidama pas gydytojus privačiai, Vaida vien šią žiemą per vieną mėnesį tam išleido apie tūkstantį eurų.

Kaip pastebėjo sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, eilėse gyventojams neretai tenka laukti ir todėl, jog į didmiesčius suplūsta gyventojai ir iš mažesnių miestelių.

TV3 nuotr. 

„Eilės – kompleksinis fenomenas, tačiau matome, jog didmiesčiuose pas kai kuriuos specialistus patekti yra tikrai kiek sudėtingiau, nei mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Visuomenėje tikriausiai vyrauja nusiteikimas, kad jei aš atvažiuosiu į didelę ligoninę, mano sveikatos priežiūros paslaugos kokybė bus gerokai didesnė. O tai atsiremia ir į 2-3 mėnesių laukimo eiles. Kai, tuo tarpu, kitose, irgi didesnėse gydymo įstaigose, tikrai galėtume surasti tuos specialistus, kurie priimtų gerokai greičiau“, – laidoje tikino jis.

A. Anužis A. Pečkausko teiravosi ir apie įstatymus – ar neturėtų būti, kad pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per savaitę, o pas gydytoją specialistą – per mėnesį?

„Įstatyme yra įrašyti tikslai, kurių siekiama. Tai buvo pagrindinis įstatymų kūrėjų tikslas ir to yra siekiama. Natūralu, kad yra keletas specialistų, pas kuriuos eilės yra didesnės. Ką mes darome? Mes šiemet numatėme išskirtinį, papildomą apmokėjimą už paslaugas tiems specialistams, pas kuriuos eilės yra didžiausios. Tai reiškia, kad finansinėmis priemonėmis skatiname gydymo įstaigas teikti tokių paslaugų, kurių matome, kad trūksta labiausiai, kiek įmanoma daugiau“, – sakė A. Pečkauskas.

Tuo tarpu jei didmiesčiuose žmonės laukia didžiulėse eilėse, rajonuose gyvenantys žmonės susiduria su kita bėda – čia trūksta specialistų.

„Mes vis dar nesugebame parengti tiek, kiek reikia slaugytojų, ir nukrauti darbų nuo medikų. Turėkime galvoje, kad kol kas Lietuva yra labai geroje situacijoje, nes medicinos studijos vis dar yra populiarios – jas renkasi gerai besimokantys žmonės. Visame pasaulyje taip nebėra. Didelė dalis Vakarų Europos šalių susiduria su problema, kad žmonės šios profesijos nebesirenka, nes ji – labai sunki, ją studijuoti užtrunka daug metų. Tuomet prasideda viliojimo mechanizmai – vienų specialistų iš kitų. Ir taip į užsienį važiuoja ne tik lietuviai – švedai važiuoja į Norvegiją, vokiečiai – į JAV. O dažniausiai visi jie tą renkasi daryti dėl pinigų. Todėl, kad taptume konkurencingais, Lietuva privalo didinti darbo užmokestį“, – sprendimo  dalinosi A. Veryga.

Tad kaip iš tiesų spręsti problemą? Atsakymai – jau šį vakarą laidoje „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3.

„Labai džiaugiamės, kad pradedame trečiąjį tyrimo etapą. Tikrinsime turimos vakcinos saugumą ir veiksmingumą. Ji skirta užkirsti kelią Laimo ligai, kurią sukelia šešios Amerikoje ir Europoje labiausiai paplitusios Laimo bakterijų rūšys“, – sakė „Pfizer“ vakcinos vadovė Annaliesa Anderson.

Šunims skirtą vakciną galima įsigyti seniai, bet vienintelė žmonėms sukurta vakcina lygiai prieš 20 metų nepateko į rinką, nes kėlė abejonių dėl ilgalaikio efektyvumo. Dabar didžiausia pasaulyje vaistų gamintoja „Pfizer“ kartu su Prancūzijos ir Austrijos biotechnologijų bendrove „Valneva“ kurdamos naują vakciną siekė išvengti savo pirmtakės klaidų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Norime sezoninės vakcinos žmonėms, kurie gyvena erkių endeminėse teritorijose arba mėgsta keliauti, vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu. Manau, pasiskiepiję užkirsite kelią ligai. Žmonės bus apsaugoti“, – akcentavo A.Anderson.

Kasmet nuo Laimo ligos gydoma stulbinamai daug – beveik 500 tūkst. žmonių.

Jei bandymai pavyks, skiepytis galės asmenys nuo penkerių metų. Kol kas tūkstančiai savanorių iš Amerikos ir Europos laukia eilėje.

„Nuo tada, kai prieš kelis mėnesius sužinojome apie šį bandymą, žmonės buvo įtraukti į laukiančiųjų sąrašą ir laukia naujienų. Tikrai yra susidomėjusių žmonių, kurie laukia bandymų pradžios“, – pažymėjo specialistas.

Medžiotojo ir keliautojo Roberto aplinkoje Laimo liga sirgo daug draugų, todėl be jokių dvejonių prie vakcinavimo punkto į eilę atsistojo pirmas.

„Labai nekantrauju, tikiuosi, kad viskas pavyks ir nebereikės jaudintis. Mėgstu eiti į miškus, todėl noriu žinoti, kad, kai rasiu ant savęs erkę, man bus viskas gerai. Neturiu dėl ko jaudintis, nes nerimą būtent ir kelia grįžimas namo ir įsitikinimas, kad ant kūno nieko nėra“, – pasakojo savanoris Robertas Terwilligeris.

Kasmet nuo Laimo ligos gydoma stulbinamai daug – beveik 500 tūkst. žmonių.

Boreliozę platina erkės. Infekuotiesiems dažnai pasireiškia odos bėrimas bei į gripą panašūs simptomai, įskaitant raumenų ir sąnarių skausmus, taip pat galvos skausmai, pykinimas ir vėmimas. Liga retais atvejais gali baigtis mirtimi.

Mokslininkai tyrimo metu išanalizavo 89 studijų, kuriose dalyvavo 160 tūkst. asmenų, duomenis. Po Vidurio Europos daugiausiai Laimo liga sirgusių žmonių nustatyta Rytų Azijoje (15,9 proc.) ir Rytų Europoje (10,4 proc.). Mažiausias rodiklis fiksuotas Karibuose, kur antikūnų rasta tik 2 proc. žmonių kraujyje. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiai dėl reguliaresnio testavimo regionuose, kuriuose liga apskritai pasireiškia dažniau, gali būti netikslūs.

Ankstesni tyrimai parodė, kad erkių platinamų infekcijų skaičius per pastaruosius dvylika metų išaugo dukart. Tai aiškinama dėl klimato kaitos ilgesnėmis ir sausesnėmis vasaromis, gyvūnų migracija ir „vis dažnesniais kontaktais su naminiai gyvūnais“.

Beveik 50 cm ir vos vienas žingsnis iki kur vilniečiai aktyviai sportuota – važiuoja dviračiu, vaikščioja, bėgioja. Ne todėl, kad būtų pamiršta nušienauti žolę, tiesiog tokia Vilniaus politika. Jau dvejus metus aktyviai auga vešlios pievos.

Natūralios pievos laisvai želia prie Vilniaus greitkelio, Barbakano kalno, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, transporto žieduose. Prie pėsčiųjų ir dviračių takų šienaujama tik iš kraštų, o prie Baltojo tilto, Misionieriaus soduose šienaujama aukštesnė nei 10 cm žolė.

Vilniečiai dėl erkių baiminasi ne be reikalo. Sostinei nusprendus auginti vešlias pievas, šoktelėjo ir sergamumas erkių platinamomis ligomis. Pernai užfiksuota kone 130 daugiau erkinio encefalito ir 730 daugiau Laimo ligos atvejų, palyginti su užpernai. Kaune – situacija priešinga. Per metus erkinio encefalito atvejų sumažėjo daugiau nei perpus, o Laimo ligos taip pat ryškiai sumažėjo. Ekspertai neneigia, kad vešlios pievos prisideda prie erkių platinamų ligų.

„Aišku, jos neprisideda prie geresnių rezultatų. Kur nupjauta žolė nei paukščiai gerai ir saugiai jaučiasi, nei smulkieji graužikai ir erkės. Jei pieva iki kelių – visiems puiku“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Kaunas, kur sergamumas erkių platinamomis ligomis mažėja, vešlias pievas palieka tik upių šlaituose ir pakrantėse, Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje. Miesto centre žolę kauniečiai pjauna trumpai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Ten vaikšto daug žmonių, mažų vaikų. Natūralios pievos yra gražu, tačiau miestuose yra žmonių, kurie kenčia nuo įvairų alergijų. Žinoma, nešienautoje žolėje veisiasi visų mūsų siaubas – erkės“, – teigė Kauno miesto savivaldybės aplinkos pasaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tačiau augantis sergamumas sostinės valdžios nebaugina –Vilnius neketina didinti šienaujamų vejų ploto, mat, ne pirmus metus taikoma praktika duoda rezultatų. Natūralios pievos vėsina karštomis vasaromis, gerėja biologinė įvairovė.

„Pievų kokybė gerėja. Iš augalų pievose matome vis daugiau atsikuriančių rūšių“, – sakė Vilniaus miesto administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

Atsisakyti masinio šienavimo nėra tik Vilniaus išmonė, pasirodo, nešienavimo politiką įveda ir kiti Europos miestai. Tik neaišku, kaip juose mėgsta gyventi erkės.

Trumpai pjaunama žolė toliau bus prie daugiabučių kiemų ir aktyviai lankomų erdvių. Viena tokių – Vingio parkas. Čia šienautojai žolę pjauna visur.

Situacija dėl erkių platinamų ligų komentavo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

– Ar nešienautos pievos tikrai yra priežastis, dėl kurios sostinėje daugėja erkių platinamomis ligomis sergančių žmonių?

– Pradėkime nuo to, kaip erkės plinta. Jos maitinasi ilgą laiką pasikabinusios ant kitų šiltakraujų, maitinasi jų krauju. Suaugusi erkė gali taip įsikibti iki savaitės. Taip jos išsibarsto po teritoriją ir išplinta į netikėtas vietas. Virusas plinta per erkių įsisiurbimą, bet gamtinis rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jų kraujyje cirkuliuoja tiek erkinio encefalito virusas, tiek Laimo ligos sukėlėjas, nedarydamas jokio įtakos jų savijautai. Prisisiurbusi erkė su tais sukėlėjais siurbdama kitą kartą aukai gali pernešti sukėlėją. Toje aukštoje pievoje labai gerai jaučiasi graužikai. Pati erkė iš miško neatropos, ji naudojasi pavežėjais, pvz., paukščiais. Pasimaitinusi erkė nukritusi į tokią aukštą pievą jausis puikiai, nes pakankamai drėgmės ir gali išgyventi. Tai tiesioginis ryšys su erkių patinamomis ligomis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar augintinio namo parsinešta erkė neatropos iki šeimininko?

– Jei erkė nukris ant kokio kilimo, vadinasi, šeimininkas laiku nepanaikino jos iš augintinio ir ji jau pasimaitinusi. Tolesnio kelio jai išgyventi nebėra. Erkė ant šuns, priklauso nuo veislės, ilgą laiką negali patekti ant kūno dėl tankaus kailio, todėl, tokiu atveju, galia ropoti ir iki šeimininko.

– Kaip derėtų prižiūrėti kiemus, kad ten nebūtų patogios sąlygos erkėms?

– Didžioji dalis asmenų užsikrečia gyvenamojoje teritorijoje. Nereikia leisti žolei užaugti aukštesnei nei 10 cm nuo pat ankstyvo pavasario pradžios.

– Ką daryti su Vilniaus parkais, žaliomis erdvėmis, kurios nešienaujamos? Ar yra kitų priemonių, kaip išvengti erkių?

– Vaikščioti asfaltuota danga, nenukrypti. Rekomenduojame, jei netvarkoma visa teritorija, bent po kelis metrus šonuose nuo takelių nušienauti.

– Vienintelis apsaugos būdas – skiepai. Ar gyventojai noriai skiepijasi?

– Ne tiek noriai, kiek reikėtų ir linkėtų specialistai. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas asmenims, kurie vyksta į šalis, kuriose registruojami penki ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Mūsų šalyje registruojama 15–20 atvejų 100 tūkst. Vadinasi, esame labai endeminė šalis. Kiekvienas turėtume apsiskiepyti.

– Dar ne per vėlu skiepytis?

– Niekada nevėlu. Aišku, tinkamiausias laikas praleistas. Tarp pirmos ir antros dozės turi praeiti mėnuo. Po antros dozės praėjus dviem savaitėms jau galima jaustis saugiam. Reikėtų tęsti toliau pagal schemą skiepijimąsi, kad susiformuotų saugus imunitetas ateičiai.

– Kokia situacija kituose Lietuvos miestuose? Ar mažėja, daugėja erkių?

– Utenos apskritis iš pirmaujančių. Pajūrio teritorijoje mažesnis sergamumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad ne kiekviena erkė užsikrėtusi. Skaičiuojama, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apie 1 proc. Niekada nežinome, kokia erkės įsisiurbs.

1. Laimo liga – kas tai?

Laimo ligą (LL) – boreliozę, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Žmonėms ši bakterija perduodama, kai įsisiurbia borelijomis užsikrėtusi erkė. Erkės užsikrečia, kai maitinasi paukščių ar žinduolių krauju, užkrėstu Laimo ligos sukėlėju (borelijomis). Laimo ligos pavadinimas kilęs nuo JAV esančio Laimo miestelio (Old Lyme) pavadinimo.

2. Kaip užsikrečiama Laimo liga?

Laimo ligos sukėlėją žmogui perneša įsisiurbusios erkės. Lietuvoje Laimo ligą platina iksodinės (ganyklinės) Ixodes ricinus erkės. Tiek nimfos tiek suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų. Kartą užsikrėtusios borelijomis, erkės išlieka nešiotojomis visą savo gyvenimą. Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai. Ta pati erkė gali būti ir kitų ligų (pvz., erkinio encefalito viruso, babezijos) pernešėja. Per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta. Užsikrėtus borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga, t.y. tuomet gaminasi specifiniai antikūnai prieš borelijas, tačiau ligos požymių nebūna.

3. Ar Laimo ligos sukėlėjų perdavimas žmogui susijęs su erkės įsisiurbimo trukme?

Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjai bus perduoti žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.).

4. Kokie Laimo ligos simptomai?

Inkubacinis periodas – 2–10 dienų (iki 3 sav.). Pasibaigus inkubaciniam periodui, gali atsirasti ligos simptomai.

Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo pavidalo  paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1- 4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais odos paraudimas (eritema) gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Paraudimo skersmuo paprastai būna 5 cm. dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštais ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema (erythema migrans).  Eritema yra dažniausia Laimo ligos klinikinė forma, pasireiškianti 80-90 proc. atvejų. Paraudimo vietoje oda dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui plečiasi periferiškai, t.y. gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38 C, galvos skausmas, silpnumas (į peršalimą panašūs simptomai). Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą.

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos stadijoje pasireiškia  nervų sistemos (neuroboreliozė), širdies, sąnarių, odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai. Neuroboreliozė gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens - kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Taip pat ligoniai gali skustis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba veidinio nervo parezė.

Sąnarių pažeidimai – tai dar viena Laimo ligos forma. Dažniausiai tai stambiųjų sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas (vieno ar abiejų). Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo - pirminio odos pažeidimo. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Sąnario uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo atakos, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas (sąnario uždegimas).

Širdies ir odos pažeidimai šioje boreliozės stadijoje pasitaiko retai.

Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Ši stadija diagnozuojama tada, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė yra nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas. 

Freepik.com nuotr.

5. Kaip diagnozuojama ir gydoma Laimo liga?

Ligai diagnozuoti naudojami laboratoriniai serologiniai ir kiti tyrimai, tačiau jų interpretacija nėra paprasta. Reikalinga patirtis derinat tyrimų rezultatus su klinikine ligos simptomatika. Simptomine Laimo liga sergantys asmenys yra efektyviai gydoma antibiotikais, išskyrus vėlyvąją ligos stadiją, kurios metu taip pat skiriami antibiotikai ir kiti medikamentai, tačiau visiško išgijimo gali nepavykti pasiekti, nes Laimo ligos pažeidimai gali būti negrįžtami.

Ar persirgus Laimo liga susidaro patvarus imunitetas?

Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

7. Ar galima pasiskiepyti nuo Laimo ligos?

Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

8. Kaip apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo ir Laimo ligos užkrato?

Einant į gamtą (pvz., mišką), rekomenduojama apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnės turėtų būti sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus). Einant į gamtą, repelentais apruošti atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas). Drabužiams skirti repelentai neturėtų būti naudojami ant odos (skaitykite repelento instrukcijas). Vaikams naudoti tik vaikams skirtus repelentus. Repelentų poveikio trukmė yra skirtinga (skaitykite repelento instrukciją).

Vengti aukštos žolės ir krūmų. Erkės mėgsta vietas, kur daug krūmų, aukšta žolė, ant žemės daug lapų. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, ar neropoja erkės.

Nepamirškite grižus iš gamtos, apžiūrėti drabužius ir kūną. Erkės mėgsta įsisiurbti ten, kur plonesnė, drėgnesnė oda. Visų pirma reikia apžiūrėti už ausų, pažastis, kirkšnis, bambą, pakinklius, po krūtimis ir visur kitur. Mažiems vaikams apžiūrėti galvą, kaklą, nes būtent tose vietose vaikams randamos erkės. Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.

9. Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Radus įsisiurbusią erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti. Nes kuo ilgiau erkė įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduotas užkratas. Nerekomenduojama aplink erkę tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes sudirginta erkė išskiria daugiau seilių, kuriuose gali būti ligos sukėlėjų. Traukiant erkę, nereikia jos spausti. Traukti erkę geriausia su pincetu, kuo arčiau odos, staigiu judesiu. Ištraukus, dezinfekuoti žaizdelę. Užsirašykite datą, kada ištraukėte erkę. Tirti, ar ištraukta erkė yra borelijų nešiotoja, yra netikslinga, nes gali būti taip, jog erkė nespėjo perduoti ligos sukėlėjų žmogui ir neįmanoma nuspėti, ar infekuotas žmogus susirgs (nes galimos ir besimptomės boreliozės formos).

10. Ar būtina ištraukus erkę kreiptis į šeimos gydytoją?

Nebūtina. Tačiau būtina save stebėti. Mažiausiai mėnesį. Jei šiame tarpsnyje atsirado odos paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, skausmai (galvos, raumenų ir kt.), tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.