-
N. Venckienė apie iš jos bandomą prisiteisti 70 tūkst. eurų ieškinį: jis nepagrįstas 111
Anksčiau sumokėjo
Keturiais nusikaltimais – teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu policijos pareigūnui, trukdymu antstoliui ir sudavimu į veidą L.Stankūnaitei kaltinama buvusi Kauno teisėja ir Seimo narė, kalbėdama apie jai pateiktą jau minėtą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, teigė, kad L.Stankūnaitei tai ne vienetinis, o įprastas reiškinys.
„L.Stankūnaitė visose bylose reiškia ieškinius. Jai tai pragyvenimo šaltinis. Ne tik jai, bet ir jos tėvams. Byloje dėl raudonų dėmių ant Andriaus Ūso lytinių organų ieškinius reiškė visi Stankūnai. Dėl teismo sprendimo nevykdymo L. Stankūnaitei jau 2012 m. sumokėjau beveik 30 tūkst. litų“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams kalbėjo N.Venckienė.
Moters teigimu, pastarasis 70 tūkst. eurų civilinis ieškinys, kurį kovo 3 d. per pirmąjį teismo posėdį pateikė nukentėjusiosioms L.Stankūnaitei ir jos dukrai D.Kedytei atstovaujanti advokatė Neringa Grubliauskienė, esą yra nepagrįstas, kaip ir kaltinimai.
„Tai, kas vyko namo viduje 2012 m. gegužės 17 d., ir kas yra užfiksuota vaizdo įrašuose, visiškai nesutampa su L.Stankūnaitės parodymais. Susipažinus su asmenų, buvusių namo viduje: policijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnų, antstolės, psichologės, L.Stankūnaitės, G.Černiausko – parodymais ir vaizdo įrašais, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, darytais namo viduje, akivaizdu, kad visi šie asmenys be išimties meluoja dėl aplinkybių, kas vyko namo viduje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių vaizdo įrašų, darytų namo viduje, matyti, kad prieš mane ir prieš mano dukterėčią buvo vartotas smurtas“, – tvirtino buvusi teisėja ir parlamentarė.
L.Stankūnaitė visose bylose reiškia ieškinius. Jai tai pragyvenimo šaltinis.
Apie pinigus nesvarsto
Paklausta apie tai, ką darytų tuo atveju, jei Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, vis dėlto priimtų nepalankų sprendimą dėl L.Stankūnaitės pateikto civilinio ieškinio ir nutartų išieškoti 70 tūkst. neturtinę žalą, N.Venckienė sakė šiuo metu apie tai nesvarstanti, nes mananti, kad ieškinys nepagrįstas.
„Vaizdo įrašą, kuris buvo nuslėptas nuo Seimo ir nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, aš turiu savo rankose“, – akcentavo moteris.
Dėl N.Venckienei pateikto civilinio ieškinio savo poziciją per kovo 3 d. vykusį pirmąjį posėdį byloje norėjo išdėstyti ir buvusios teisėjos ir parlamentarės dabartinis gynėjas Danius Svirinavičius, tačiau, nuskambėjus pastarajai frazei, teigė įsikišusi L.Stankūnaitei atstovaujanti advokatė N.Grubliauskienė.
„Per posėdį teismui aš replikavau, kad niekas dabar nesprendžia – ieškinys pagrįstas ar nepagrįstas, sutinkama su juo ar nesutinkama. Esmė tokia, kad jis turi būti laiku pateiktas ir atitikti keliamus reikalavimus. Dėl ieškinio atitikimo keliamiems reikalavimams nėra jokių kliūčių – jis buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo pradžios. Ieškinys pareikštas byloje ir dėl jo šalys – tas, kas pareiškė ieškinį ir kam jis pareikštas – pasisakys baigiamosiose kalbose ir teismas sprendimą dėl jo priims tik išnagrinėjęs bylą – su nuosprendžiu“, – pabrėžė N. Grubliauskienė.
Sprendė klientės
Paprašyta paaiškinti, kodėl N. Venckienei nutarta pateikti būtent tokio dydžio – 70 tūkst. eurų civilinį ieškinį, N.Grubliauskienė akcentavo, kad kriterijai neturtinės žalos dydžiui nėra nustatyti, nes šiuo atveju kiekvienas asmuo pinigine išraiška individualiai įvertina savo patirtus išgyvenimus.
„Jie taip buvo įvertinti ir išsakyti pačių šalių (L.Stankūnaitės ir D.Kedytės – aut. past.). Aišku, mergaitei šiandien atstovauja mama, bet tokia pozicija – ir mergaitės. Tai, ką mergaitė ir mama patyrė tuose namuose (N.Venckienės ir senelių – aut. past.), neįkainojami dalykai – iš vaiko atimta vaikystė. Vaikas yra tiek psichologiškai traumuotas tuose namuose, kad jau įsiteisėję teismo sprendimai, jog tuose namuose ji buvo ir tvirkinama, – kalami į galvą visokie teiginiai, kurie yra protu nesuvokiami jos amžiaus vaikui. Ir taip pat poveikio darymas – mergaitės nuteikinėjimas prieš mamą“, – detalizavo N.Grubliauskienė.
Pasak jos, L.Stankūnaitė dėl pareikšto civilinio ieškinio pageidauja teikti paaiškinimus, kuriuose esą žada viską išsakyti.
„Mergaitė buvo apklausta kitose bylose, o paskui galimybės jos apklausti nebuvo. Jos (L.Stankūnaitė ir D.Kedytė – aut. past.) gyvena ne Lietuvoje, jų tapatybės yra kitos, todėl jų apklausa net nebuvo organizuojama, nes ikiteisminiame tyrime, dar labai seniai, L.Stankūnaitė buvo apklausta, o pakartotinai apklausti nebuvo poreikio. Teisme ji liudys, mergaitės liudijimo, manome, kad nereikia, nes teismas, pagal suformuotą praktiką, vaikų neapklausia, o ir pagal N. Venckienei pareikštus kaltinimus mergaitės apklausa nėra būtina. Ką jūs galite paklausti aštuonerių metų vaiko, kuriam nuolat buvo daromas poveikis nuteikinėjant prieš mamą? Šiandien mergaitei yra šešiolika, ką kitaip ji dabar gali pasakyti?“ – keldama retorinius klausimus svarstė L.Stankūnaitės advokatė.
Posėdžiuose nedalyvaus
Paklausta, kodėl jos ginamoji tiesiogiai nedalyvavo kovo pradžioje Panevėžio apygardos teisme vykusiame posėdyje, N.Grubliauskienė akcentavo, kad L.Stankūnaitė pageidavo viską stebėti nuotoliniu būdu.
„Ji dirba ir aktyviai gyvena. Mes pusę dienos klausėmės, aš pasakysiu, absurdiškų kaltinamosios ir jos gynėjo prašymų, ji (L.Stankūnaitė – aut. past.) tiek laiko neturi, ji turi tam atstovą. O teisme ji kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė duos paaiškinimus nuotoliniu būdu“, – kalbėjo pašnekovė.
Uždavus klausimą, kokiais būdais būtų bandoma išsireikalauti iš N.Venckienės neturtinės žalos atlyginimo, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų jos atstovaujamoms ieškovėms palankų sprendimą, advokatė pabrėžė, kad nors šiuo metu teisiamoji neturi nei turto, nei pajamų, neturtinės žalos išieškojimas galėtų būti įvairus – taip pat ir priverstinis išieškojimas pasitelkus antstolius.
Grįžus iš kalėjimo JAV – kardomosios priemonės
Į Lietuvą iš kalėjimo Čikagoje, kuriame praleido 21 mėnesį, buvusi teisėja ir parlamentarė grąžinta pernai lapkričio 6 dieną. Beveik dvi savaites ji buvo suimta ir kalinama Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau lapkričio 19-ąją Vilniaus apygardos teismas tenkino prašymą ir paleido N. Venckienę į laisvę už 10 tūkst. eurų užstatą. Taip pat nuspręsta jai paskirti kardomąją priemonę – apykoję ir paimti asmens dokumentus.
Iš pradžių N.Venckienė nuo savo tėvų namų Garliavoje, kur šiuo metu gyvena, buvo įpareigota nenutolti daugiau kaip 500 metrų. Vėliau tokį sprendimą apskundus, pastarasis atstumas buvo padidintas iki 10 kilometrų.
Tačiau vasario viduryje Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas – leido jai keliauti po Lietuvą iš šalies neišvykstant ir įpareigojo būti namuose nuo 22 iki 6 val.
Prašydama visiškai panaikinti minėtas kardomąsias priemones N. Venckienė Panevėžio apygardos teismo sprendimą apskundė Lietuvos Apeliaciniam teismui. Tačiau kovo pabaigoje šis skundas buvo atmestas teisėjų kolegijai konstatavus, kad kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 tūkst. eurų užstatas ir asmens dokumentų paėmimas, paskirtos teisingai.
Daugiau kaip dešimtmetį trunkanti istorija
Primename, kad 2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Šiomis žmogžudystėmis įtartas garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir A. Ūsą kaunietis kaltino pedofilija.
Po žudynių D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių, kaip teigta, vyras užspringo skrandžio turiniu. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas, taip pat esą miręs nesmurtine mirtimi. Iš ilgą laiką dukterėčią D. Kedytę globojusios N. Venckienės namų Garliavoje, mergaitė buvo paimta ir perduota motinai L. Stankūnaitei 2012 metų gegužės 17 dieną įsikišus šimtams pareigūnų. Po minėto šturmo, viešumoje jos abi daugiau nematytos, teigiama, jog mergaitė su motina išvyko ir gyvena svečioje šalyje.
Antrasis viešas posėdis buvusios teisėjos ir Seimo narės baudžiamojoje byloje numatytas balandžio 7 dieną, tačiau planus gali pakoreguoti šalyje paskelbtas karantinas.
