„Techninių problemų neturime, trikdžių kol kas nematome, užklausų ir domėjimosi yra nemažas kiekis, nėra priežasties, dėl kurios reikėtų nestartuoti“, – BNS sakė viešosios įstaigos „Vandens kelias" vadovas Nerijus Šilagalis, komentuodamas būsimas „Raketos“ keliones tarp Kauno ir Nidos.

Laivas sezoną planuoja pradėti birželio 2-ąją: ketvirtadieniais ir penktadieniais jis išplauks iš Kauno ir grįš atgal, o išplaukęs šeštadienį į Kauną grįš sekmadienį. 

Anot N. Šilagalio, svarstoma, kad dar vienas greitaeigis laivas galėtų kursuoti tarp Klaipėdos ir Nidos, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas – tai priklausys nuo kruiziniais laivais į uostamiestį atvykstančių turistų skaičiaus.

„Stebime situaciją, pagrindinis dalykas, prie kurio mes bandome derintis – į Klaipėdą atplaukiantys kruiziniai laivai, keleivių srautai. Šiek tiek neramina informacija viešojoje erdvėje apie tai, kad daug keliautojų iš tolimojo užsienio, jeigu jų srautas bus mažesnis, tai gali būti, kad šią idėją teks atidėti, nes mūsų laivo paleidimo tuo maršrutu kaštai yra nemaži, norisi, kad jis būtų užpildytas“, – teigė N. Šilagalis.

Klaipėdoje šiemet žada apsilankyti rekordinis skaičius – 80 kruizų laivų, laukiama per 85 tūkst. keleivių. Klaipėdos uosto direkcija skelbė, jog iki 20 proc. laivų gali būti atšaukti dėl geopolitinės situacijos regione.

Pasak „Raketos“ valdytojo, karas Ukrainoje šiemet yra pagrindinis rizikos veiksnys – dėl jo žmonės gali būti linkę mažiau pramogauti ir keliauti.

„Jeigu pernai ir užpernai didžioji baimė buvo koronavirusas, tai šiemet šiek tiek nerimo kelia karinis konfliktas, bendra saugumo situacija. Kai vyksta tokie konfliktai, žmonės apskirtai mažiau keliauja ir pramogauja. Tik taip spėjame, analizės nedarėme“, – kalbėjo N. Šilagalis.

Anot jo, praėjusią vasarą tarp Kauno ir Nidos „Raketa“ pervežė apie 5 tūkst. keleivių.

Siekiant pagerinti sąlygas upinei laivybai Nemune praėjusių metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pradėjo įrengti upės vagą reguliuojančias bunas – 225 kilometrų ruože tarp Kauno ir Kuršių marių iki 2023 metų planuojama pastatyti arba suremontuoti 500 šių hidrotechnikos statinių.

Darbai, pasak N. Šilagalio, „Raketos“ kelionėms pernai netrukdė, tikimasi, kad ir šiemet tai nesudarys kliūčių.

„Pernai kliūčių nebuvo, upėje vietos užteko visiems, šiemet dar nesidomėjau, kas kelyje per žiemą pasikeitė“, – sakė jis.

Direkcija pranešė, kad bunų Nemune vietos, laivakeliai, jų gylis, uostai, prieplaukos, kuro pasipildymo vietos, tiltai – bus pažymėti navigacijos elektroniniame žemėlapyje, kuris pritaikytas naudoti telefone ar planšetiniame kompiuteryje.

„Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, norintys atrasti naujus kelius“, – direkcijos pranešime sakė jos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Direkcijos teigimu, Lietuvoje valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių bendras ilgis yra 877 kilometrai, iš jų 450 šiemet bus naudojami.

Rekonstruotas laivas „Raketa“ po beveik trijų dešimtmečių pertraukos į vandenį Kaune buvo nuleistas 2019-aisiais, tačiau užtrukus procedūroms reisus į pajūrį atnaujino 2020-ųjų birželį – tuomet dėl itin žemo vandens lygio Nemune kelionės kelias savaites nevyko.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo apie dešimt greitaeigių katerių „Raketa“. Daugiausia jų plaukdavo iš Kauno į pajūrį. Reguliari jų navigacija nutrūko 1995 metais.

Šią savaitę planuojamas bandomasis plaukimas, o artimiausiu metu žadama pranešti, kada vyks pirmasis oficialus reisas iš Kauno į Nidą ir atgal.

Rekonstruotas laivas į vandenį Kaune iškilmingai nuleistas prieš metus. Nors laivas kursuoti į Nidą turėjo pradėti jau pernai, nepavyko gauti laivo klasę patvirtinančio sertifikato, kurio reikalavo Transporto saugos administracija.

Anksčiau skelbta, jog investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sovietinės okupacijos metu Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų“. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu iš Kauno į pajūrį.

Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 metais. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.

„Pažadame šaltuoju periodu nenuleisti rankų ir padaryti viską, kad kitąmet galėtumėte mėgautis istoriniu Kaunas–Nida–Kaunas maršrutu vaizdingiausiais Nemuno vingiais ir slėniais“, – teigiama viešosios įstaigos „Vandens kelias“ išplatintame pranešime.

Rekonstruotas laivas į vandenį Kaune iškilmingai nuleistas dar šių metų gegužę. Tuomet planuota, jog bilietais bus pradėta prekiauti jau netrukus.

Tačiau vėliau laivui plaukti kilo kliūčių: nepavyko gauti laivo klasę patvirtinančio sertifikato, kurio reikalavo Transporto saugos administracija.

Laivo savininkai teigia, jog laivui turėtų užtekti techninės apžiūros dokumentų ir teigia, jog gauti tokio dokumento nėra įmanoma.

Susisiekimo ministerijos vadovybė teigė, jog laivui plaukti turėtų būti leista tik nebelikus abejonių dėl jo saugumo.

Investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sovietinės okupacijos metu Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų“. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu Kaunas-pajūris.

Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 metais. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.

240 km Nemunu per Kuršių marias iki Nidos bus įveikiami per keturias valandas. Plaukiama apie 60 km/val. greičiu.

„Tai visiškai tas pats laivas, kuris į Nidą plaukiojo nuo 1963 metų. Jis – nuostabiai geros būklės, įvertinus tai, kad paskutinius septynerius metus jis stovėjo, juo nebuvo plaukiojama“, – pasakojo VšĮ „Vandens kelias“ prezidentas Nerijus Šilgalis.

Maža to, laivo kapitonai – penktos kategorijos laivavedys kapitonas Danius Druskis ir Sigitas Gedminas. „Jie šį maršrutą ir šį laivą žino kaip savo penkis pirštus“, – kalbėjo N.Šilgalis.

Užsimota surasti senuosius kapitonus, nes šiam laivui valdyti būtinos specifinės žinios.

Rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas laivo korpusas. „Jis yra iš specialios medžiagos, kuri ne suvirinama, o gali būti tik kniedijama, kaip aviacijoje. Pakeitėme visus vos tik pradėjusius korozuoti mazgus. Interjerą buvo puikiai restauravę buvę savininkai“, – pasakojo N.Šilgalis.

Keleivių patogumui prie staliukų įrengti elektros lizdai, USB jungtys. Įrengtas baras, kuriame bus maisto ir gėrimų. Prie šešiaviečių staliukų susėsti tilps 48 žmonės, dar 10, įsitaisiusiųjų pirmoje ir antroje eilėse esančiose kėdėse be staliukų, galės gėrėtis vaizdu pro priekinį langą. Plaukimo metu bus galima būti ne tik po stogu, bet ir išeiti į lauką. Ten įrengta papildomų sėdimų vietų.

Tai visiškai tas pats laivas, kuris į Nidą plaukiojo nuo 1963 metų.

Belaukiant laivo nuleidimo į vandenį ceremonijos buvo skubama užbaigti paskutinius reikalingus darbus: laivas baigiamas dažyti, baigiama vedžioti elektros instaliacija, atnaujinama audiosistema, atliekama variklio patikra.

Kaune keleiviai bus paimami uoste, esančiame prie „Combo“ ir išleidžiami Nidos senajame uoste.

VšĮ „Vandens kelias“ šiam maršrutui tikisi sulaukti savivaldybių paramos. Keliaujantiesiems iki Joninių kelionė kainuos 29 eurus, vėliau ji bus brangesnė.

Maršrutas nebesugrįžo...

Planai vėl atidaryti sovietmečiu populiarų vidaus vandens keleivinės laivybos maršrutą, Lietuvoje taip ir nepasiteisino. Prieš 7 metus, tiksliau 2010-aisiais bendrovė „Nemuno linija“ dviem laivais „Aistė“ ir „Kristė“ 2-3 kartus per savaitę vykdė reguliarius keleivinius maršrutus tarp Nidos ir Kauno. Kelionė laivu į vieną pusę trukdavo 4 valandas. Šie laivai buvo anuomet plaukiojusios „Raketos“. Viena jų statyta 1960 metais, kita 1962 metais. Jų greitis siekė 70 kilometrų per valandą.

Kelionės, kurios vienam asmeniui kainavo 100 litų (apie 30 eurų), nepasiteisino, buvo nuostolingos ir jos nutrauktos. Planuota, kad jas parems Kauno ir Neringos savivaldybės, bet paramos nesulaukta.

Bendrovė „Nemuno linija“ iki šiol gyvuoja, bet veiklos susietos su laivyba nebevykdo.

2013 m. nereguliarius reisus iš Jurbarko į Nidą vykdė jurbarkietis laivavedys Algimantas Lužas. Jis keleivius plukdė 50 vietų paties suprojektuotu ir pastatytu laivu „Gilija“. Plaukti iš Kauno į Nidą ji negalėjo, nes Nemune tarp Jurbarko ir Kauno esantis 1,2 metrų Nemuno farvateris jai per seklus.

Šiuo metu maršrutinis laivas tarp Nidos ir Kauno ar į Jurbarką nebeplaukioja. Viena bendrovė siūlo 3 dienų užsakomąjį kruizinį maršrutą už 3000 eurų iš Kauno į Nemuno žemupį, aplankant Nidą.

Reguliarūs maršrutai iš Klaipėdos į Nidą ir atgal su sustojimu Juodkrantėje, vykdomi greituoju laivu „Smiltynė“.

Atkuria laivybą Ukrainoje

Neseniai Ukrainoje atidarytas naujas vandens maršrutas Pietine Buga, Dniepro įlanka ir Dniepru. „Raketos“ tipo kateriai su sparnai pradėjo plaukioti tarp Nikolajevo ir Chersonos. Iš esmės tai tos pačios „Raketos“, kurias naujam gyvenimui prikėlė Ukrainos Nikolajevo laivų statykla.

Maršrute įrengtos ir naujos prieplaukos iš specialios betono ir penoplasto medžiagos. Mažiausias gylis šiame maršrute 3 metrai.

Vidaus vandens laivyba Ukrainoje gali atgimti. Europos rekonstrukcijų ir vystymo bankas kartu su Europos investicijų banku ketina skirti Ukrainos infrastruktūros ministerijai 50 mln. eurų, kad Dniepro upėje būtų atgaivinta prekybinė ir keleivinė laivyba. Kad gautų tą paramą Ukrainos vyriausybė turi parengti ES standartus atitinkančią juridinę bazę, kuri numatytų Dniepro gilinimą, naujų prieplaukų statybą.   

„Raketų“ laivyba nutrūko

Sovietmetį Ukrainoje buvo apie 2500  keleivinių laivų, iš jų apie 150 „Raketų“ tipo katerių su povandeniniais sparnais. Šiuo metu Ukrainoje yra likę apie 100 keleivinių laivų, iš jų apie 10 „Raketų“.

Lietuvoje sovietmetį buvo iki 10 „Raketų“. Vien maršrutu Klaipėda - Kaunas plaukiojo 4 „Raketos“. Rytais trys „Raketos“ viena po kitos išplaukdavo iš Kauno į Klaipėdą, o po pietų ir į pavakarę jos grįždavo atgal. Dar viena „Raketa“ nuolat kursavo tarp Kauno ir Nidos. Laivai sustodavo Jurbarke, Tilžėje, Rusnėje, o plaukiantys iš Kauno į Klaipėdą dar ir Nidoje, Juodkrantėje. Esant normalioms oro sąlygoms, „Raketa“ iš Kauno iki Nidos plaukdavo per 3,5 valandos, o iki Klaipėdos - per 4 valandas.

Greitaeigių keleivinių laivų reguliari navigacija tarp iš pajūrio į Kauną nutrūko 1995 m. Kurį laiką dar plaukė viena raketa, o paskui nebeliko ir jos. 1998 metais buvo dar organizuotas bandomasis raketos reisas į Palangą. Toks jos reisas buvo netinkamas dėl meteorologinių sąlygų. Jeigu bangų aukštis pasiekdavo 1,5 metro, „Raketai“ plaukti buvo draudžiama. Iškilo ir „Raketos“ švartavimo Palangoje problema, nes atviros vietos prie jūros tilto tam netiko.