LAKD vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, naujasis aplinkkelis sudarys geresnes sąlygas karinės technikos judėjimui Lietuvoje.

„Perkame svarbaus projekto darbus, kurio įgyvendinimas užtikrins tinkamą susisiekimą su Rukloje dislokuotais kariniais daliniais ir sudarys geresnes sąlygas Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui Lietuvoje. Antrojo Jonavos aplinkkelio tiesimo etapo metu bus pagerintos eismo sąlygos tiek jonaviečiams, tiek  Jonavą kertančiam tranzitiniam transportui“, – pranešime teigė M. Švaikauskas.

LAKD teigimu, aplinkkelis bus tiesiamas dviem etapais. Pirmo etapo statybos darbai turėtų prasidėti šiais metais.

Jonavos pietrytinis aplinkkelis rytinėje pusėje prasidės nuo tilto per Nerį ties Skaruliais ir tęsis piečiau šio kelio maždaug iki Šveicarijos kaimo Jonavos rajone, kur vėl susijungs su magistraliniu keliu.

Šiuo metu, pagal pernai spalį įsigaliojusią sutartį, jau vykdomi antrojo etapo, 7 kilometrų magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožo, projektavimo darbai.

Projekto finansavimui planuojama naudoti lėšas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, bankų solidarumo įnašo ir valstybės biudžeto.

Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.

„Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų. Be abejo, tų pačiu siūlysime, kad savivaldybės prisiimtų daugiau atsakomybės“,  – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.

Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.

J. Niewierowiczius teigia, kad prezidentas finansavimą keliams siūlo padidinti suteikiant daugiau galimybių skolintis LAKD.

„Prezidentas siūlys, kad įstatymas būtų pakoreguotas tokiu būdu, kad valstybiniams keliams LAKD-as galėtų turėti savarankiškas pajamas, turėtų galimybę skolintis už būsimus finansų srautus tam, kad greičiau, lengviau, daugiau kelių rekonstruoti ir statyti“, – teigė J. Niewierowiczius.

Pasak jo, iki šiol Vyriausybė nepasinaudojo galimybe gauti daugiau savarankiškų pajamų keliams, tarp jų – ir , surenkant elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, pajamas.

„Kalbant apie pajamas, tai yra nepadaryti Vyriausybė namų darbai dėl savarankiškų pajamų LAKD-o, kai Vyriausybė atėjo pas prezidentą su pasiūlymu transformuoti valstybinę įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją į akcinę bendrovę buvo sakoma, kad jie galės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, finansuoti, kreditus, paskolas imti tam, kad finansuoti kelius, tas nevyko. E. tollingas taip vadinamas irgi nebuvo įgyvendintas, tai gi tos savarankiškos pajamos nebuvo surinktos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2  mln. eurų).  

KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo  mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių finansavimui kitais metais – ji neatmeta, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.

Informuojama, kad Šiaulių, Biržų, Utenos ir Panevėžio rajonuose lietus, likusioje šalies dalyje kritulių nenumatoma. Temperatūra nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis naktį protarpiais palis. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas pietų krypties, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Su „Kavesta“ pasirašytą sutartį LAKD vienašališkai nutraukė liepos 9-ąją, todėl bendrovė teismo prašė pripažinti sprendimą neteisėtu bei stabdyti jo galiojimą, o kol ginčas bus išspręstas – uždrausti naują pirkimą.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 14-ąją įmonės prašymą atmetė, nes jo tenkinimas būtų naudingas tik jai, o visuomenės interesas nukentėtų.

„Uždraudus viešojo pirkimo procedūras, sustabdžius vienašališką sutarties nutraukimo galiojimą, būtų sudarytos prielaidos proporcingumo reikalavimams pažeisti ir būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei ieškovės („Kavesta“ – BNS) interesams ir jo apsaugai“, – teigiama nutartyje, kurią dar galima skųsti.

Be to, dėl blogėjančios kelio Eglynai–Dauparai viaduko būklės jį reikia remontuoti kuo skubiau, todėl būtina skelbti naują pirkimą, nurodė teismas.

„Jeigu atsakovei (LAKD – BNS) būtų uždrausta sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį, ji patirtų itin didelių išlaidų – viaduko būklė nuolat blogėja ir būtina imtis kuo skubesnių jo remonto darbų, nes priešinga situacija lemtų kapitalinio remonto būtinybę, o šių darbų įsigijimui ir jų atlikimui gali prireikti ir dvejų metų, kas visiškai prieštarautų ekonomiškumo principui ir viešajam interesui“, – skelbia nutartis.

Viadukas yra už 7 km į rytus greitkelyje nuo Klaipėdos link Gargždų.

Pagal 2022 m. liepą pasirašytą ir viešai skelbiamą LAKD ir „Kavestos“ sutartį įmonė turėjo už 0,25 mln. eurų (su PVM) iki šių metų kovo 15-osios atlikti viaduko remonto darbus.

Kaip BNS nurodė Kelių direkcija, sutartis su įmone buvo nutraukta pastarajai nevykdant įsipareigojimų. „Kavestai“ buvo suteikta laiko pateikti paaiškinimus ir kitą informaciją, tačiau bendrovė to nepadarė.

Direkcija šiuo metu ruošiasi skelbti naują konkursą.

Vis suteikia vilčių

Savivaldybė dar 2018 m. LAKD pateikė sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti savo žinion. Bendras jų ilgis – 19,04 km, iki šiol iš minėto sąrašo perimta tik 1,3 km kelio atkarpa Miškalaukio kaime (Čekiškės seniūnija).

Šiame sąraše yra Ringaudus ir Aleksotą jungianti Šiltnamių gatvė, Bažnyčios gatvė Domeikavoje. Pernai rugpjūčio pabaigoje Kauno rajone viešint susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, iš tuomečio LAKD direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus sulaukta viltingo pažado: paspartinti gatvių perdavimo procedūras. Netrukus bus metai, o pažadai link realių darbų praktiškai nepasistūmėjo.

Gegužės 10 d. vykusiame pasitarime aptarta LAKD ir Kauno rajono savivaldybės administracijos sudarytų bendradarbiavimo sutarčių vykdymo eiga. Tikimasi, kad problemų sprendimas karštuose pakaunės taškuose pasistūmės iš sąstingio taško.

Paklausus, kokie objektai artimiausiu metu ir kada bus perduoti savivaldybei, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė teigė: „Direkcija patikėjimo teise valdomą valstybės turtą kitiems subjektams perduoda pagal bendradarbiavimo sutartis ir jose numatytas sąlygas. Kelių infrastruktūros objektai daugeliu atvejų perduodami, kai yra sutvarkomi taip, kaip numatyta bendradarbiavimo sutartyse.“

Pasirengusi prisidėti

„Matome, kad Susisiekimo ministerija negauna viso finansavimo ir LAKD negali atlikti visų kelių, einančių per miestelius ir gyvenvietes, remonto. Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi prisidėti prie jų atnaujinimo, tačiau labai užtrunka projektavimo ir saugaus eismo užtikrinimo derinimo procedūros. Gyventojams sunku suprasti, dėl kokių priežasčių darbai nejuda iš mirties taško“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Antanas Nesteckis./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Jei žinotume, kur ir ko konkrečiai trūksta, tikriausiai prisiimtume gerokai didesnę finansinę naštą.

Pavyzdžiui, Vytauto gatvės remontas Zapyškio seniūnijoje susideda iš kelių projektų, kiekvienas jų derinamas atskirai, todėl problemos sprendimas užsitęsia. „Kauno rajono savivaldybė yra įsipareigojusi vietoj oro linijų nutiesti požeminius elektros tinklus, savo lėšomis sutvarkyti šaligatvius, įrengti autobusų stotelę su keleivių laukimo stogine, tualetu. LAKD lieka pasirūpinti važiuojamosios kelio dalies atnaujinimu, tačiau procesai vis tiek juda labai lėtai“, – teigė vicemeras.

Problemų kilo ir dėl sankryžos Čekiškės gatvėje Vilkijoje. Savivaldybės vadovai sako nesuprantą, dėl ko tempiamas laikas, neįvardijamos aplinkybės, dėl kurių darbai nepradedami. „Informuojame, kad direkcija vieno lygio sankryžas rekonstruoja ar kapitaliai remontuoja pagal Vieno lygio sankryžų pertvarkymo prioritetinės eilės sudarymo metodiką, sudarytą vieno lygio sankryžų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle, pertvarkymo prioritetinę eilę ir skiriamą finansavimą. Prioritetinė eilė sudaryta įvertinus metodikoje nustatytus kriterijus, t. y. vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinį eismo įvykių skaičių ir kitus“, – konkretaus atsakymo, kada ir kas bus daroma, iš LAKD nesulaukė ir „Kauno diena“.

Gerų žinių LAKD kol kas nesiunčia ir stringantiems spūstyse Akademijoje. Pasak A. Ramoškaitės, šiuo metu vyksta priešprojektinių sprendinių viešojo pirkimo procedūros. „Priešprojektinių sprendinių parengimo terminai bus žinomi tik tada, kai įvyks viešojo pirkimo procedūros“, – į klausimą, kada ketinama pristatyti rengiamos galimybių studijos dėl transporto spūsčių mažinimo Akademijoje sprendinius, atsakė Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė.

Minėtame susitikime diskutuota ir dėl Vandžiogalos plento. „Tikimės, kad nors ir vėluoja, Kauno miesto savivaldybė netrukus pradės žadėtus rekonstrukcijos darbus. Žinoma, startavus rekonstrukcijai, čia susidarys dar didesnės, nei yra dabar, spūstys. Kauno rajono savivaldybė yra priėmusi sprendimus dėl Žemaitkiemio gatvės Domeikavoje remonto, rengiasi išpirkti Ozo gatvę, kad galėtų įrengti kitą išvažiavimo kelią, pasinaudodama naujai įrengtu Giraitės viaduku Kumpių kaime“, – planais dalijosi vicemeras.

Tarp pirmųjų savivaldybės darbų – parengti Vandžiogalos plento atkarpos nuo Kauno miesto ribos iki bažnyčios rekonstrukcijos techninį projektą. „Tai leistų suvaldyti transporto srautus. Savivaldybė pasirengusi finansuoti projektavimo darbus, o klausimas dėl rekonstrukcijos darbų finansavimo neišspręstas. Jei žinotume, kur ir ko konkrečiai trūksta, tikriausiai prisiimtume gerokai didesnę finansinę naštą“, – sakė A. Nesteckis.

„Su Kauno rajono savivaldybės administracija šių metų sausio 4 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala ruožo nuo 8,113 iki 10,905 rekonstravimas“. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti techninį darbo projektą. Šiuo metu direkcija užbaigė rengti techninę dokumentaciją, suderino ją su savivaldybe ir artimiausiu metu perduos pasirašytus dokumentus. Tuomet savivaldybė galės skelbti viešuosius pirkimus šio ruožo projektavimo darbams. Užbaigus projektavimo darbus, savivaldybė ir direkcija sutarė bendromis pastangomis ieškoti finansavimo šaltinių statybos darbams įgyvendinti“, – tvirtino LAKD atstovė.

Nerimą savivaldybei kelia Mastaičiuose, Padauguvoje, Panevėžiuko ir Saulėtekio gyvenvietėse, Arimų gatvėje Garliavos apylinkių seniūnijoje esantys ir LAKD priklausantys šaligatviai ir dviračių takai. „Šiose ir kitose vietovėse transporto srautai didžiuliai, todėl pėstiesiems, ypač į mokyklas einantiems vaikams, nesaugu eiti važiuojamąja dalimi. Kol kas neturime sąlygų projektui rengti, jas gavusi savivaldybė iškart imtųsi rengti techninį projektą“, – patikino savivaldybės atstovas.

Reorganizacijos – ne į naudą

Kauno rajono savivaldybė su LAKD yra pasirašiusi daugiau kaip dešimt susitarimų, bet praktiškai visi jie yra įstrigę biurokratinėje karuselėje. „Reorganizacijos, kurios vyksta LAKD, – ne į naudą Kauno rajono savivaldybei. Keičiantis vadovams, struktūrai ir darbuotojų atsakomybei, problemų sprendimas vis nukeliamas.

Rengiant strateginius planavimo dokumentus, numatomi keliai ir gatvės, kurie bus remontuojami.

„Vilties suteikia tai, kad gegužės 10 d. vykusiame pasitarime dalyvavo ir susisiekimo viceministras, tikiuosi, jis koordinuos veiksmus, mato problemas, tesės pažadą iš naujo peržiūrėti prieš kelerius metus pasirašytas sutartis ir pagal finansines galimybes duos startą“, – vylėsi A. Nesteckis.

Investuoja biudžeto lėšas

Beveik 1,5 tūkst. kv. km plote išsidėsčiusį Kauno rajoną vagoja tankus kelių tinklas: kerta „Via Baltica“, Vilnius–Kaunas–Klaipėda magistralės, driekiasi 563 km valstybinės ir 1 742 km vietinės reikšmės kelių.

Savivaldybei tenka rūpintis 1 742 km vietinės reikšmės kelių. 575,9 km iš jų yra asfaltuoti, 938,2 km – žvyrkeliai, 228,7 km – grunto keliai be dangos. Kauno rajono savivaldybės asfaltuotų kelių ilgis (33 proc.) gerokai lenkia šalies vidurkį (19 proc.). Kasmet procentai vis auginami: šiųmetis savivaldybės planas – išasfaltuoti 15 km kelių ir gatvių, nutiesti 5 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri keliams, gatvėms statyti, rekonstruoti ir taisyti lėšų skiria iš savo biudžeto. Šiemet tam numatyta beveik 4 mln. eurų, o iš Kelių priežiūros programos – 4,9 mln. eurų. Per metus pagal galimybes savivaldybės biudžeto ir infrastruktūros lėšos gali būti tikslinamos, minėtiems darbams lėšų skiriant papildomai.

Mantas Rikteris. / Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

„Po žiemos pertraukos pirmas darbas, kurį atlieka kelininkai, – tvarkomos duobės. Šiuo metu tai atlikta visose 25-iose seniūnijose. Tuomet pradedami įgyvendinti kiti suplanuoti darbai. Rengiant strateginius planavimo dokumentus, numatomi keliai ir gatvės, kurie bus remontuojami. Prie šių darbų planavimo prisideda seniūnai kartu su seniūnaičiais, kurie nustato eiliškumą ir prioritetines kelių ir gatvių tvarkymo eiles. Vietiniai gyventojai mato ir geriausiai žino esamus skaudulius, o savivaldybės planavimo ir kelių specialistai numato visai savivaldybei svarbius objektus, kuriuos būtina sutvarkyti siekiant geresnio transporto pralaidumo, užtikrinant saugesnes eismo sąlygas ir pritaikant kelius viešajam transportui“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Pasak M. Rikterio, šiemet, be gatvių ir kelių, kurie numatyti pagal seniūnaičių eiliškumą, bus tvarkomi ir strategiškai svarbūs objektai. Užbaigiami darbai Akademijos miestelyje Pilėnų g., Kaštonų g. Giraitės k., Šimkaus g. Garliavoje, Neries g. Domeikavos k., Kauno g. Vilkijos mieste, įrengiama jungtis tarp Šimkaus g. Garliavoje ir Vyčio Kryžiaus g. Alšėnų seniūnijoje. Taip pat pradedami didelės apimties projektai: Kauno g. jungtis su Industrijos g. Ramučių k., Parko g., Ramučių k., Dievogalos g. Zapyškio k., Taikos ir Beržų g. Ringaudų k.

„Didelės apimties projektams įgyvendinti kasmet prireikia didelių žmogiškųjų išteklių, nuolatinio bendravimo su gyventojais ir darbus atliekančia įmone. Neišvengiama ir projekto pakeitimų, kuriuos lemia bloga esamų inžinerinių tinklų būklė, registrų duomenų bazėje nepažymėti tinklai ar komunikacijos, kurios neretai būna nelegalios. Tikimės gyventojų supratingumo, nes neretai šios priežastys lemia, kad darbai persikelia ir į kitus metus, tačiau darbus norisi padaryti tinkamai, kad jie džiugintų artimiausius dešimtmečius“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Vasaros pabaigoje, baigus didžiuosius remonto darbus, pakaunėje dar bus atliekami kelių ir gatvių, pėsčiųjų perėjų ženklinimo ir saugos priemonių atnaujinimo darbai. Tai svarbu po vasaros grįžtančių vaikų saugumui, jiems einant į mokyklas ir būrelius.

Komentaras

Justinas Urbanavičius, Seimo narys

Pastaruoju metu keturis kartus buvau susitikęs su LAKD vadovais ar atstovais. Kelių infrastruktūros gerinimo, pėsčiųjų saugumo didinimo klausimai man – prioritetiniai. Esame organizavę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, į jį taip pat kvietėme LAKD vadovus pristatyti esamą situaciją dėl finansavimo šaltinių, išsakiau Kauno rajono problemas, akcentuodamas užstrigusius perdavimo, infrastruktūros plėtros projektus. Visa tai dar kartą su LAKD vadovu aptarėme birželio 20 d.

Ką per tą laiką pavyko pasiekti? Dėl Šakių plento rekonstrukcijos buvo vykdytas pirkimas priešprojektiniams sprendiniams parengti. Dalyvavo keli rangovai, tačiau dėl pasiūlytos didesnės sumos pirkimas neįvyko, teks skelbti naują pirkimą ir ieškoti projektuotojų.

Daug problemų esama Artojų gatvėje (Garliavos apylinkių seniūnija), Mastaičiuose, Rokuose, su jomis atsakingus asmenis supažindinome vietoje. Praėjusių metų pabaigoje pasirašytos bendradarbiavo sutartys su Kauno rajono savivaldybe, direkcija ketina prisidėti finansiškai 60–80 proc. Kadangi šalyje įgyvendinama daug stambių projektų, finansavimas gali šiek tiek strigti. Dar šį mėnesį visi projektai bus surikiuoti pagal svarbą, paaiškės, kada jiems bus skirtas finansavimas.

Žurnalistams Kėdainiuose antradieni jis tvirtino, kad lėšų remontams trūks ir šiemet. 

„Visi suprantame, kad finansavimas nėra paskutinėje vietoje. Ne veltui tiek Susisiekimo ministerija, tiek Kelių direkcija kėlė klausimą dėl finansavimo didinimo ir šiems metams, ir praėjusiems metams. Tas nebuvo išgirsta. Finansavimas buvo patvirtintas toks, koks pernai, neatsižvelgiant į tai, kad infliacija sudarė 20 procentų ir atitinkamai 20 proc. darbų bus galima mažiau padaryti“, – sakė R. Lipkevičius.

Anot jo, visos numatytos sutartys vykdomos pagal finansines galimybes, taip pat ir pasirašyta sutartis su Kėdainių rajono savivaldybe dėl minimo tilto rekonstrukcijos. Šis tiltas yra įtrauktas į 73 blogos arba labai blogos būklės tiltų sąrašą.

„Iš principo, kai nėra pinigų, klausimas, ar galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkt prekių, o į skolą darbų niekas neatlieka. Visos sutartys vykdomos pagal finansines galimybes, visi įsipareigojimai savivaldybei bus padaryti. Juo labiau, konkursas rekonstrukcijai buvo paskelbtas“, – teigė Kelių direkcijos vadovas.

Anot jo, šiuo metu vykdomi tilto projektavimo darbai. Iki šiol planuota, kad rekonstrukcija galėtų prasidėti šių metų pabaigoje.

Kelių direkcijos vadovas teigė skubiai organizuosiantis susitikimą su projektuotojais, kad išsiaiškintų, ką abi šalys gali padaryti, kad projektas būtų parengtas anksčiau.

„Sutartis buvo pagal finansines galimybes iki 2022 metų pabaigos, tačiau, pabrėžiu, kad pinigų trūkumas yra aktuali problema. Ne tik tiltai, bet ir bendra kelių būklė yra apgailėtina. Minėta nuolat, kad 30 proc. neatitinka keliamų reikalavimų“, – sakė R. Lipkevičius.

Šiuo metu, jo žiniomis, tvarkomas ir itin prastos būklės Meškinio tiltas, Paparčio viadukas.

„Vienu metu dirbti su 72 objektais, per metus 364 milijonus nukreipti į tiltus nėra galimybes“, – teigė R. Lipkevičius.

Anot jo, lėšos paskirstomos visam tinklui – pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams, dangoms ir kitai infrastruktūrai, tačiau „pinigų trūkumas yra akivaizdžiai matomas“.

Jokių indikacijų nebuvo, kad gali atsitikti, kas atsitiko.

Pasak vadovo, labai blogos būklės tiltas buvo apžiūrimas kas savaitę, tačiau „jokių indikacijų nebuvo, kad gali atsitikti, kas atsitiko“.

Kelių direkcija kreipėsi į savivaldybę, kad būtų peržiūrėti vaizdo įrašai gavus informacijos, jog tiltu galėjo važiuoti sunkiasvoris transportas, nors eismas dėl jo būklės buvo apribotas leidžiant judėti transportui iki 20 tonų.

Kėdainių rajono savivaldybė antradienį paskelbė, kad matant padidėjusį tiltų, o ypač įgriuvusiojo, apkrovimą, ji praėjusiais metais du kartus kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų įvertinta objekto būklė, tačiau išvadų teigė negavusi.

"Perėmę kelius savo nuosavybėn, kai kuriuose ruožuose galėtume pagerinti jų priežiūrą, sparčiau įgyvendinti tam tikrus eismo saugumo sprendinius", – "Kauno dienai" sakė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Ne paslaptis, kad jau ne vieni metai LAKD priklausančius kelius savo teritorijose, ypač sniegingomis žiemomis, prižiūri seniūnijos, į pagalbą pasitelkusios ūkininkus, kad gyventojai laiku ir saugiai pasiektų vaikų darželius, mokyklas ir darbovietes.

Perėmimo tikslai skirtingi

Liepos 1 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba jau priėmė sprendimą dėl trijų ruožų perėmimo. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Ramučiai–Martinava ruože nuo 0,0 iki 1,4 km arba Centrinėje gatvėje planuojama riboti krovininio transporto eismą. Pasak vicemero, tai leis pagerinti šios gatvės gyventojų, kenčiančių nuo intensyvaus eismo srautų, gyvenimo kokybę.

O štai valstybinės reikšmės krašto kelio Kauno HE–Garliava ruožo nuo 10,33 iki 11,959 km perėmimas leis sutvarkyti infrastruktūrą šalia tarptautinius standartus atitinkančio Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadiono. Pasak A.Nesteckio, savivaldybei priklausančioje Vytauto gatvėje ketinama papildomai įrengti parkavimo vietų. Tam reikės savivaldybės investicijų.

Kai savivaldybei priklausys privažiuojamasis kelias prie Miškalaukio nuo kelio Liučiūnai–Pagiriai, bus efektyviau užtikrinama šios atkarpos priežiūra. "Šis kelias yra inventorizuotas, tvarkingas, atitinka reikalavimus, artimiausiu metu jo remontuoti nereikės, todėl sprendimą priėmėme nedvejodami", – patikino mero pavaduotojas.

Perėmę kelius savo nuosavybėn, kai kuriuose ruožuose galėtume pagerinti jų priežiūrą, sparčiau įgyvendinti tam tikrus eismo saugumo sprendinius.

"Šis kelio ruožas kol kas priskirtas rajoninio kelio kategorijai, kurie prižiūrimi pagal antrąjį ir trečiąjį kelių priežiūros lygį. Pagal normatyvus, kelių tarnybos budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 9 iki 18 val., tačiau neaišku, kada, kokią valandą, atvažiuos valyti tarnybos šio kelio. Perėmusi šį ruožą seniūnija galės užtikrinti spartesnę, greitesnę priežiūrą, kelio valymą iškritus sniegui", – teigė Kelių ir transporto skyriaus vedėjos Gita Kaminskienė.

Vyksta derybos

Savivaldybė yra numačiusi kelio per Zapyškį rekonstrukciją, parengusi šaligatvių tvarkybos projektą, apimantį lietaus nuotekas ir apšvietimą. "Tačiau kartu reikia atnaujinti ir važiuojamąją dalį, todėl kreipsimės ir dėl šios atkarpos perėmimo, – sakė A.Nesteckis. – Esame išsiuntę ir kitų gatvelių, kurios mums yra prioritetinės, sąrašą."

Tai rajoninis kelias Akademija–1-asis fortas (Šiltnamių g.) bei privažiuojamieji keliai prie Domeikavos seniūnijos nuo kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta (Bažnyčios g.) ir prie Šlienavos nuo kelio Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai (J.Biliūno g.).

Planai: Vytauto gatvėje Zapyškyje suplanuota atnaujinti ne tik šaligatvius ir apšvietimą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiltnamių gatvė savivaldybei yra svarbi dėl patogaus privažiavimo prie rekonstruojamo vaikų darželio, o gyventojai ne kartą yra kreipęsi dėl pėsčiųjų tako įrengimo ir gatvės atnaujinimo, nes ji pastaruoju metu yra labai judri. Bažnyčios gatvėje būtina užtikrinti saugų vaikų patekimą į Domeikavos gimnaziją, todėl planuojama rekonstruoti važiuojamąją dalį, atnaujinti šaligatvius, įrengti apšvietimą. Panašūs darbai numatyti ir J.Biliūno gatvėje.

Perims tvarkingus

Tačiau ne visos gatvės, kurios priklauso LAKD, yra inventorizuotos ir įregistruotos, todėl procesas gali šiek tiek užtrukti. Jas perduoti bus galima tik atlikus šias procedūras.

Vicemeras pabrėžė: ne visi siūlomi ar pageidaujami perimti keliai yra tvarkingi, tačiau nebus taip, kad savivaldybė perims nugyventą turtą. "Kai kuriuos objektus LAKD sutvarkys savo lėšomis, kai kuriuose projektuose mes prisidėsime 20 proc. lėšų. Džiaugiuosi, kad vyksta diskusija su LAKD, manau, kad priimti sprendimai mums leis geriau tvarkytis ir planuoti būsimus darbus", – sakė A.Nesteckis

Per pastaruosius penkerius metus kelių ir gatvių infrastruktūrai remontuoti, rekonstruoti ir įrengti savivaldybė skyrė daugiau kaip 40,1 mln. eurų.

Apie savo dalyvavimą konkurse BNS patvirtino laikinasis direkcijos vadovas, Administravimo departamento direktorius Remigijus Lipkevičius bei direkcijos Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas.

„Taip, pateikiau paraišką, nes man rūpi komanda, darbai yra įsibėgėję ir matau galimybę juos tęsti, kartu tęsti man pavestas funkcijas“, – BNS sakė R. Lipkevičius, direkcijoje dirbantis nuo 1997 metų, kur kilo karjeros laiptais iki direktoriaus pavaduotojo, dabar ši pareigybė panaikinta.    

„Manau, kad mano žinios ir patirtis bus naudingos šiai organizacijai“, – BNS sakė D. Ražinskas, Kelių direkcijoje dirbantis nuo šių metų sausio.

Iki tol D. Ražinskas dirbo Daugpilio lokomotyvų remonto depo transformacijos direktoriumi ir valdybos nariu, 2014–2018 metais – „Lietuvos geležinkeliuose“, kur buvo atsakingas už vidaus kontrolę ir rizikų vertinimą, vadovavo Operacijų valdymo ir plėtros departamentui ir „LG efekto“ projektui. 2003-2014 metais jis dirbo Nacionalinėje mokėjimų agentūroje.

Paraiškų priėmimas LAKD vadovo konkursui baigėsi rugpjūčio 18 dieną. Pasak V. Puodžiuko, tikėtina, kad konkursas įvyks kitą savaitę, nes naują vadovą norima paskirti iki rugsėjo 1-osios, kai Kelių direkcija bus pertvarkyta į valstybės įmonę.

Vis dėlto tai padaryti gali nepavykti, nes konkurso nugalėtoją dar turės patikrinti teisėsauga.  

Naujasis direkcijos vadovas pakeis liepos pradžioje atleistą Vitalijų Andrejevą – jis buvo atleistas po to, kai nesutiko su susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus sprendimu skirti lėšų trims Trakų ir Šalčininkų rajonų keliams asfaltuoti.

J. Narkevičius ne kartą kritikavo V. Andrejevą už prastai panaudojamas Kelių programos ir Europos Sąjungos lėšas, tuo metu pastarasis tikino, kad 2017-2019 metais panaudota netgi daugiau lėšų nei buvo numatyta.