Šiuo metu Latvijoje moksleiviai mokosi anglų kaip pirmąją užsienio kalbą nuo pat mokslų pradžios, o antroji užsienio kalba pradedama dėstyti ketvirtoje klasėje.

Teoriškai, moksleiviai galėtų rinktis prancūzų, vokiečių ar kurią nors kitą kalbą, tačiau praktiškai jie dažnai neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis rusų kalbos, mat trūksta kitų kalbų mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, rusų kaip antroji užsienio kalba dėstoma kone pusėje Latvijos mokyklų. Kai kuriose mokymo įstaigose nėra alternatyvų šiam mokomajam dalykui.

Kaip nurodo ministerija, nuo 2026/2027 mokslo metų mokyklos privalės palaipsniui siūlyti moksleiviams kaip antrą užsienio kalbą mokytis vieną iš oficialių Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės kalbų arba užsienio kalbą, reglamentuojamą tarpvyriausybiniais susitarimais dėl švietimo. Rusų kalbos tarp jų nėra.

Švietimo ir mokslo ministrė Anda Čakša pažymi, kad tokiu sprendimu Latvija patvirtina priklausanti Europos kultūrinei erdvei ir besilaikanti demokratinio pasaulio vertybių.

„Po kruviniausio šiame amžiuje Rusijos pradėto karo, genocido prieš ukrainiečių tautą, rusų kalba kaip privaloma antroji užsienio kalba tapo nepriimtina didelei daliai Latvijos visuomenės. Todėl natūralu, kad visuomenės švietimo plėtros kelią grindžiame Europos kultūrine erdvė ir vertybėmis“, – pabrėžė ministrė.

Pažymima, kad sprendimas neapribos teisių mokinių teisės išsaugoti ir plėtoti savo kalbos, etninį ir kultūrinį tapatumą.

Artimiausiu metu, kaip pažymėjo Latvijos vyriausybės spaudos tarnyba, Latvijos Saeima per trečiąjį svarstymą turėtų pritarti analogiškoms Švietimo įstatymo pataisoms.

B. Bražę į šį postą pasiūlė premjerė Evika Silina (Evika Silinia), kuri taip pat pakvietė diplomatę prisijungti prie valdančiosios centro dešiniųjų partijos „Naujoji vienybė“. B. Bražė sprendimo dėl prisijungimo prie partijos dar neturi.

Už B. Bražę balsavo 66 parlamento nariai, 11 balsavo prieš, o devyni susilaikė.

B. Bražė yra dirbusi įvairiuose diplomatinės tarnybos postuose, buvo Latvijos ambasadorė keliose valstybėse. Nuo 2020-ųjų gegužės iki praėjusios vasaros, kai tapo ambasadore specialiesiems pavedimams, ji dirbo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai.

B. Bražė Latvijos universitete įgijo du magistro laipsnius: teisės ir komunikacijos mokslų. Ji taip pat studijavo NATO gynybos koledže.

Jei moksleivis atsisakys mokytis rusų kalbos iki šių metų birželio 21 dienos, jis ar ji galės pasirinkti kitą užsienio kalbą 2024–2025 mokslo metams.

Mokinių tėvai apie savo sprendimą turės informuoti mokyklos direktorių, o mokymo įstaiga turės suteikti galimybę mokytis kitos užsienio kalbos.

Pakeitimais siekiama pakeisti mokyklose dėstomą rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Latvijos visuomenės požiūris į Rusiją pasikeitė iš esmės, įskaitant ir mokinių norą mokytis rusų kalbos, nurodo pataisų autoriai.

Operatorė trečiadienį pranešė paskelbusi projektavimo darbų pirkimą šios linijos rekonstrukcijai.

„Atlikę rekonstrukciją ne tik pagerinsime oro linijos būklę, bet ir padidinsime linijos pralaidumą, sukursime sąlygas prijungti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, investuotojams planuojant intensyvią saulės ir vėjo elektrinių plėtrą Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonuose“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Rekonstrukcijos darbai planuojami Lietuvos teritorijoje, nuo Panevėžio pastotės iki paskutinės oro linijos atramos pasienyje su Latvija.

Jų metu ketimama esamas viengrandės linijos atramas bei laidus pakeisti dvigrandėmis atramomis, įrengiant vienos grandies laidininkus ir sudarant galimybę ateityje prijungti antrą grandį.

Rekonstrukcijos projektavimo paslaugų pirkimo laimėtojas turės atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos procedūras, parengti oro linijos rekonstravimo techninį projektą bei gauti statybos leidimą.

Rekonstruotos oro linijos eksploataciją numatoma pradėti 2029 metais.

Aizkrauklė–Panevėžys yra viena iš keturių Lietuvą ir Latviją jungiančių elektros perdavimo linijų, pastatyta ir pradėjusi veikti 1969 metais. Jos ilgis – 83 kilometrai.

Tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa, praneša portalas „rbc.ua“.

„Bepiločiai orlaiviai paruošti, jie tokie, kokių prašė mūsų kolegos iš Ukrainos“, – sakė ministrė pirmininkė po Latvijos vyriausybės posėdžio.

Pasak jos, dronai į Ukrainą bus pristatyti „artimiausiu metu“.

Žiniasklaida pažymi, kad Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas atsisakė išsamiau papasakoti, kiek ir kokio tipo dronų bus pirmojoje siuntoje.

2023 metų gruodžio 12 dieną Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir jo kolega iš Latvijos A. Sprudas aptarė dronų koalicijos sudarymą.

Kaip pareiškė sausio mėnesį A. Sprudas, prie dronų koalicijos jau prisijungė daugiau kaip 20 šalių, tarp jų – Švedija, Danija, Vokietija, Lietuva, Estija, Nyderlandai.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, grupė Aljanso šalių nori perduoti Ukrainos gynėjams milijoną bepiločių orlaivių.

B. Bražė yra dirbusi įvairiuose diplomatinės tarnybos postuose, buvo Latvijos ambasadorė keliose valstybėse. Nuo 2020-ųjų gegužės iki praėjusios vasaros, kai tapo ambasadore specialiesiems pavedimams, ji dirbo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai.

B. Bražė kaip labiausiai tikėtina kandidatė į URM vadovus buvo pradėta minėti netrukus po to, kai apie savo atsistatydinimą paskelbė ankstesnis ministras Krišjanis Karinis.

Minėti ir kiti pretendentai iš valdančiosios centro dešiniųjų partijos „Naujoji vienybė“ – buvusi Užsienio reikalų ministerijos parlamentinė sekretorė Zanda Kalnina-Lukaševica (Zanda Kalninia-Lukaševica), parlamentaras Girtas Valdis Kristovskis ir kiti, bet dėl įvairių priežasčių jie nebuvo laikomi rimtais kandidatais.

Saeimos frakcijos išreiškė norą susitikti su kandidate į užsienio reikalų ministrus. Su kandidatu į diplomatijos vadovus tradiciškai taip pat pabendrauja prezidentas.

K. Karinis apie sprendimą atsistatydinti paskelbė kovo 28-ąją, o oficialiai iš posto pasitraukė balandžio 10-ąją.

Buvęs Latvijos diplomatijos vadovas ir buvęs ministras pirmininkas kelis mėnesius buvo viešai kritikuojamas dėl skandalo, susijusio su privačiais skrydžiais, kuriais naudojosi jo vadovautos darbo delegacijos, kai jis dirbo premjero poste.

Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl to, ar K. Karinis, eidamas premjero pareigas, darbo reikalais naudojosi specialiais skrydžiais.

Pasak latvių žiniasklaidos, jau ketvirtadienį Saeima gali balsuoti dėl B. Bražės kandidatūros.

„Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir aš ką tik pasirašėme dvišalę saugumo sutartį [...] Joje numatyta, kad Latvijos metinė karinė parama Ukrainai sudarys 0,25 proc. BVP. Latvija taip pat įsipareigojo 10 metų padėti Ukrainai kibernetinės gynybos, išminavimo ir bepiločių technologijų srityse“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.

E. Rinkevičiaus atstovas kiek anksčiau naujienų agentūrai LETA sakė, kad Vilniuje ketvirtadienį vykstant Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimui Latvijos ir Ukrainos prezidentai pasirašys ilgalaikį saugumo susitarimą.

Latvijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, susitarime „išreiškiama aiški ir tvirta parama Ukrainai kovoje su agresoriumi“.

Joje numatoma visų formų ilgalaikė pagalba Ukrainos gynybai nuo agresijos, taip pat Latvijos parama Ukrainai jos kelyje į narystę Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, nurodė ministerija.

Tarnyba gavo laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius labai patogenišką paukščių gripą pilkosios žąsies, rastos Valmieros savivaldybėje, gaišenai.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai paragino žmones, laikančius naminius paukščius neleisti savo pulkų už aptvarų ribų, saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, ypač vandens paukščiais, tokiais kaip gulbės, antys ir žąsys, taip pat pavasario metu nepirkti naminių paukščių kitose Europos Sąjungos šalyse.

Paukščių laikytojų, pastebėjusių paukščių ligos požymių, prašoma apie juos pranešti tarnybai.

Labai patogeniškas paukščių gripas yra viena iš pavojingiausių gyvūnų ligų, sukelianti masinį paukščių sergamumą ir mirtingumą. Ši viruso atmaina nekelia pavojaus žmonėms, tačiau daro ekonominę žalą.

Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

E. Silina pabrėžė, kad ukrainiečiai dronus jau išbandė ir nustatė, kad jų kokybė atitinka Ukrainos reikalavimus.

Abi šalys taip pat aptarė karinių instruktorių poreikį. E. Silinos teigimu, Latvija galėtų atsiųsti vieną ar kelis žmones, kurie koordinuotų dronų klausimą iš Ukrainos. Premjerė paaiškino, kad „toks žmogus vietoje galėtų greičiau ir lanksčiau pritaikyti techninius sprendimus“.

„Turėsime rasti žmogų, kuris gali, sugeba ir nori tai daryti. Jei nerasime tokio žmogaus Latvijoje, ieškosime jo dronų koalicijoje“, – kalbėjo Latvijos vyriausybės vadovė bei pridūrė, kad taip pat reikės operatyvinės koordinavimo grupės, kuri spręstų su dronais susijusius klausimus.

Latvija yra pasiryžusi išlaikyti šią metinę paramą 2025 ir 2026 metais.

Bendra Latvijos parama Ukrainai šiais metais sieks 850 mln. eurų, o bendra karinė parama – 392 mln. eurų.

2024 metais Latvijos karinė pagalba sudarys apie 0,25 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Latvija yra pasiryžusi išlaikyti šią metinę paramą 2025 ir 2026 metais“, – sakė E. Silina.

Pasak jos, balandį tikimasi suteikti naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Iš nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rezervų planuojama skirti 22,2 mln. eurų vertės materialinių ir techninių išteklių, įskaitant ginkluotę ir šaudmenis. Šį pagalbos paketą daugiausia sudarys šaudmenys, sprogmenys ir ginklai, taip pat transportas ir pagalbinė įranga.

Latvija taip pat prisidės vykdant bendrą artilerijos šaudmenų pirkimą, vadovaujamą Čekijos.

Susitikimo metu abu premjerai taip pat aptarė Ukrainos atstatymo klausimus. Latvija skyrė lėšų atstatymui šiaurinėje Černihivo srityje. Šie pinigai bus naudojami ne tik vystomojo bendradarbiavimo projektams, bet ir Latvijos įmonėms, dalyvaujančioms atstatymo darbuose Černihivo srityje, remti.

Latvija taip pat daug dėmesio skiria Ukrainos euroatlantiniams siekiams, veiksmingam ES sankcijų įgyvendinimui ir pastangoms kovoti su sankcijų apeidinėjimu.

Ukrainos premjeras E. Silinai padėkojo už kvietimą ir šiltą priėmimą, o Latvijos žmonėms – už jų nepalaužiamą solidarumą.

D. Šmyhalis patvirtino, kad Latvijoje gaminami dronai yra aukštos kokybės. Jis teigė besitikintis, kad per šiuos metus abiem pusėms pavyks pasiekti konkretų susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas LSM.

URM vadovas po susitikimo su Latvijos premjere Evika Siliņa  informavo, kad savo postą jis paliks balandžio 10 d., o jau balandžio 11 d. Saeima galės balsuoti dėl naujo diplomatijos žinybos vadovo kandidatūros.

Apie politikų susitikimą buvo pranešta iš anksto, buvo žinoma ir jo pagrindinė tema: skandalas dėl skrydžių, kuris paskatino Generalinę prokuratūrą pradėti baudžiamąjį procesą dėl galimo lėšų iššvaistymo. Tyrimą atlieka Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras (KNAB).

Kaip anksčiau rašė LSM, iš ES biudžeto dengiamos Latvijos delegacijos išlaidos skrydžiams į Europos Vadovų Tarybos posėdžius nuo 2019 iki 2022 metų sudarė 557 tūkst. 274 eurus. Tokią informaciją Latvijos televizijos laidai „Kas vyksta Latvijoje?“ pateikė ES Tarybos generalinis sekretoriatas. Kaip rodo duomenys apie visas ES šalis, Latvijai išmokėta suma – didžiausia, ji sudaro daugiau kaip penktadalį visų mokėjimų.

K. Karinis, eidamas ministro pirmininko pareigas, per pastaruosius trejus metus specialiais skrydžiais arba vadinamaisiais privačiais lėktuvais 18 kartų vyko į užsienį – 32 skrydžiams iš valstybės biudžeto išleista daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Valstybės kanceliarijos duomenys, pateikti Latvijos televizijai, neįtikino, kad visos šios išlaidos buvo pagrįstos.

Nei buvęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas, nei dabartinis valstybės vadovas Edgaras Rinkevičius privačiais skrydžiais nesinaudojo. Pats K. Karinis nesutinka su kritika jo adresu dėl valstybės lėšų naudojimo specialiems skrydžiams vadovavimo vyriausybei laikotarpiu. Jis tai išsakė interviu Latvijos televizijos laidai „Ryto panorama“.