„Prie Prancūzų gatvės slampinėja jaunas briedžiukas“, – nusistebėjo portalo kauno.diena.lt skaitytojas ir pasidalijo keliomis nuotraukomis.

„Iš kur jis čia atsirado? Kaip elgtis?“ – pečiais gūžčiojo vyras.

Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis portalui kauno.diena.lt sakė, kad briedžiai šioje vietoje – veikiau taisyklė nei išimtis.

„Kiekviename mieste yra briedžių takai. Jie tais savo takais ir keliauja. Kaune jų takas eina pro Aukštuosius, Žemuosius Šančius. Jie keliauja nuo Kauno marių automagistralės link ir šauna Kleboniškio miško link. Klaipėdoje briedžiai ateina nuo Kaliningrado pusės ir keliauja Melnragės link“, – aiškino V. Gustaitis. Jis pridūrė, kad kanopiniai gyvūnai dažniausiai keliauja naktį, bet jeigu nespėja pereiti savo maršruto, eina ir dieną.

„Būna, kad ir pasiklysta, užklysta į privačias namų valdas, kaip buvo paskutinį kartą Žemuosiuose Šančiuose“, – sakė žinovas. Tuomet vasaros pradžioje gyvūną teko laikinai užmigdyti, nuvežti atokiau miesto ir paleisti.

V. Gustaitis akcentavo, kad pamačius gyvūną, jeigu jis atrodo sveikas, nesužeistas, reikia nesikišti, nekreipti į jį dėmesio. „Kol nepateko į bėdą, pavyzdžiui, į uždarą teritoriją, iš kurios negali išeiti, reikia nesikišti, neiti prie jo, negąsdinti. Jis kaip atėjo taip ir išeis savo keliais“, – primygtinai patarė asociacijos vadovas.

Skambučių laukinių gyvūnų gelbėtojai sulaukia įvairiausių. Daugiausiai – dėl paukščių, po to dėl ežiukų ir dėl kanopinių gyvūnų. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurių žmonių susirūpinimas neturi pagrindo. Pavyzdžiui, ežiukas su daug blusų nėra ekstra atvejis, dėl kurio pagalbos reikėtų ieškoti vidurnaktį. Parazitų turi visi laukiniai gyvūnai.

Asociacijos atstovai pataria radus sveiką laukinio gyvūno jauniklį jokiais būdais jo neliesti. „Grįžę tėvai užuodę žmogaus kvapą gali nustoti rūpintis savo palikuoniu ir palikti jį likimo valioje. Jeigu nematote jauniklio tėvų aplinkui – tai visiškai normalu. Ne visi laukiniai gyvūnai gali apginti savo jauniklius, todėl jie paprasčiausiai pasislepia patys, o grėsmei praėjus sugrįžta pas savo jauniklius ir jais pasirūpina“, – teigė atstovai.

Kaune pagalbos dėl laukinių gyvūnų ir dėl kačių, šunų į asociaciją galima kreiptis telefonu  +37065570058.

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai prieš keletą dienų sulaukė pagalbos prašymo – susirūpinusi moteris atvežė į tinklą įsipainiojusį sužeistą ir nusilpusį gulbiną. Aplinkosaugininkai  neliko abejingi – išlaisvino sužeistą paukštį ir, kai jis atgavo jėgas, paleido į laisvę.

„Jei tik galime, mes visada padedame. Vis dėlto svarbu žinoti, kad suteikti kvalifikuotą pagalbą ir įvertinti gyvūno būklę gali tik specialistai. Taigi, radus sužeistą gyvūną, reikėtų kreiptis į Gyvūnų globos asociaciją“, – sako Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė Orinta Mazurevičiūtė.

Pasak O. Mazurevičiūtės, pirmiausia reikia atidžiai įvertinti rasto gyvūno būklę: „Jei gyvūnas sveikas, geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas. Kitaip galima padaryti daugiau žalos nei naudos. O kai gyvūnas stipriai sužalotas, kaip minėjau, reikėtų susisiekti su Gyvūnų globos asociacija.“

Taip pat primenama, kad laisvėje esančių laukinių gyvūnų paėmimas iš buveinių – t. y. bet koks gyvų laukinių gyvūnų sugavimas, paėmimas, laikomas ir laukinių gyvūnų sunaikinimu. Pasak aplinkosaugininkės, svarbu žinoti, kad gyvūnas gali būti saugomas ir jo kilmę, gyvūno būklę gali įvertinti tik specialistas.

„Mes dėkojame už pilietiškumą ir pagalbą aplinkosaugininkams ir kartu norime priminti, kad, radę sužalotą gyvūną, galite kreiptis į gyvūnų globėjus visą parą budinčiais telefonais 8 655 70058 ar 8 686 44828 arba info@gga.lt“, – sako O. Mazurevičiūtė.

Avarija įvyko antradienio naktį, po 3 val., Kauno rajone, magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, pranešė policija.

Krovininis automobilis „Fiat Ducato“ (iki 3,5 t) susidūrė su į važiuojamąją kelio dalį įbėgusiu briedžiu. Nuo smūgio automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus.

Nukentėjo 19 metų vairuotojas, Lenkijos pilietis.

Gyvūnas nugaišo. Kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, pirminiais duomenimis, įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ nėra.

Portalo skaitytojai, tapę įvykio liudininkais, teigė, kad vaizdas buvo kraupus.

Vaikštinėjo namo kieme

Liepos 2 dieną kelios minutės po šeštos valandos ryto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo į privataus namo kiemą grakščiai atžingsniuojantį briedį. Iš pradžių laukinis gyvūnas dairėsi į šalis ir kartas nuo karto lūkuriavo stabtelėjęs. Vėliau suko ratus, kol priartėjęs prie gyvatvorės įšoko į namo teritoriją, dar arčiau pastato terasos.

Šiek tiek patyrinėjęs valdas, jis atsispyręs nuo trinkelėmis kloto grindinio peršoko ir tvorą bei nužingsniavo važiuojamąja kelio dalimi tolyn.

„Kiemo pusėje, kurioje vaikščiojo briedis, vaizdas iš namo atsiveria pro didelį langą. Būtent tame kambaryje miegojau. Nubudau visiškai atsitiktinai, o atsimerkęs pamačiau, kad per kiemą eina briedis. Apėmė keistas jausmas, pamaniau, kad sapnuoju. Taip ir nesupratęs, kas įvyko, vėl užmigau. Atsibudęs visa tai papasakojau artimiesiems, iš pradžių ir jie manimi nepatikėjo, todėl nusprendėme peržiūrėti vaizdo kamerų medžiagą“, – ketvirtadienio įvykį prisimena su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekęs Skirmantas.

Vaizdo stebėjimo kamerų įrašas patvirtino – briedis Vievio gatvėje tikrai buvo. Kaip spėja pašnekovas, tikriausiai jis čia atklydo nuo Kauno geležinkelio tunelio pusės, tačiau, kur nusprendė tęsti savo kelionę peršokęs per privataus namo tvorą, neaišku. Apie įvykį jis sako pranešęs Gyvūnų globėjų asociacijai.

Vertins situaciją

Penktadienio rytą žurnalistams susisiekus su minėtos asociacijos atstovais, paaiškėjo, jog po paros galimai apie tą patį laukinį gyvūną buvo pranešta pastebėjus jį jau kitoje Aukštųjų Šančių gatvėje.

„Šiandien apie 10 val. briedis vaikštinėjo Ašmenos 1-ojoje gatvėje, prie garažų, buvusių kareivinių teritorijoje. Važiuosime pasižiūrėti ir įvertinsime situaciją – ar nėra grėsmės gyvūnui ir ar gyvūnas nekelia grėsmės žmonėms. Jei grėsmė yra, kartais tenka panaudoti nuotolinio laikino užmigdymo ginklą, bet čia – kraštutiniai atvejai, nes vaistai suveikia ne iš karto. Kadangi tai laukinis gyvūnas, įšovus medikamentų, jo organizme išsiskiria adrenalinas ir tai gali pridaryti daug didesnės žalos, nei tiesiog leidžiant jam ramiai eiti savais keliais“, – akcentavo Gyvūnų globėjų asociacijos veterinarijos specialistas Giedrius Survila.

Pasak pašnekovo, jei laukinis gyvūnas – nesužalotas ir neįkliuvęs ten, iš kur negalėtų išeiti, pastarasis būdas nepropaguojamas. Tačiau, jei nutiktų taip, kad, pavyzdžiui, briedis įbėgtų į miesto centrą ir keltų grėsmę, būtų kviečiamos tarnybos. Tokiais atvejais dažnai pareigūnai sustabdo net eismą, kad gyvūnas galėtų pereiti gatvę.

Patarė, kaip derėtų elgtis žmonėms

„Laukiniai gyvūnai vis dažniau pastebimi tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose. Tai nutinka dėl kelių priežasčių. Gali būti, kad žvėrių migracijos laiku laukiniai gyvūnai užklysta į miestus ar kitas urbanizuotas teritorijas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad, tarkime, lapės apsigyvena žmonių kaimynystėje. Tuomet žmonių ir laukinių gyvūnų susitikimai tampa neišvengiami. Taip pat įtakos turi ir tai, kad gyvūnai taikosi prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, kai miestams plečiantis žmonės užima gyvūnams įprastas teritorijas“, – pabrėžė Gyvosios gamtos inspekcijos Kauno valdybos viršininkas Darius Jurevičius.

Paklaustas, kaip derėtų elgtis tais atvejais, kai miesto teritorijoje ar parke sutinkamas laukinis gyvūnas, jis akcentavo, jog nereikėtų laukinio gyvūno gąsdinti ar kitaip bandyti nuvyti.

„Pabaidžius gyvūną gali nutikti nelaimingas atsitikimas, tarkime, jei jis išbėgs į gatvę ir paklius po automobilio ratais. Būtų pilietiška informuoti apie laukinių gyvūnų pasirodymą mieste numeriu 112 arba Gyvūnų globėjų asociaciją“, – patarė D. Jurevičius.

Laukinį gyvūną vasario 11 dieną sudraskė miške paleistas laikos veislės šuo. Šuns savininkui surašytas administracinių nusižengimų protokolas už medžioklės taisyklių pažeidimą.

Taip pat vyrui teks atlyginti žalą gamtai, kuri siekia 3,5 tūkst. eurų, nes nustatyta, kad stirna buvo vaikinga.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad šunys miške turi būti vedžiojami su antsnukiu arba su pavadėliu. Už pažeidimą fiziniams asmenims gresia bauda iki 50 eurų.

Kaip pranešė vietos policija, 1997 metais gimusios moters vairuojamo automobilio „Opel Astra“ kliudytas vilkas nugaišo.

Nukentėjo automobilio vairuotoja, jai ligoninėje nustatytas kairio klubo sumušimas, ji išleista gydytas namie.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo. 

Šis keturkojis į Kauną buvo atvežtas iš Dzūkijos. Jis miškuose buvo pastebėtas pasieniečių. Informacija apie drąsų ir neįprastai laukiniams gyvūnams besielgusį jauniklį jie pasidalijo su specialistais. 

„Vakarykštė diena buvo pilna netikėtumų. Kaltininkas –druskininkietis miškininkas Audrius Norkūnas, pranešęs apie pasieniečių pastebėtą neįprastai besielgiantį mažą ir labai drąsų lūšies jauniklį“, – socialiniame tinkle rašė Dzūkijos nacionalinio parko atstovai.

Nuspręsta, kad vienas kartas galėjo būti ir atsitiktinumas, todėl Kabelių užkardos pasieniečių paprašyta pranešti, jei vėl pastebės žvėrelį. Tai reikštų, kad mažylis bėdoje.

Manėme, kad yra labai draugiškas, bet kai pašėrėme, pamatėme žvėrį.

Netrukus direkcijos gamtininkai vėl sulaukė skambučio apie beveik toje pat vietoje pastebėtą jauniklį. Įvertinę jo būklę nusprendė, kad išlikti gyvam gamtoje jam nėra daug vilčių.

Iškviesti gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ specialistai lūšiuką parvežė į Kauną.

Dzūkijos nacionalinio parko atstovai pasidalijo ir žaismingomis lūšiuko nuotraukomis. Nors, specialistų teigimu, jauniklis buvo nusilpęs, tačiau vienam pasieniečių kibo į kleškę ir su ja kovojo, kaip daro maži kačiukai.

„Šitas pasienietis jau pasmerktas, įdomu kitiems pavyko pasprukti“, – socialiniame tinklalapyje juokavo komentatoriai.

Dzūkijos nacionalinio parko atstovai iš karto suskubo pabrėžti, kad laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius paimti iš gamtos galima tik pačiais kraštutiniais atvejais, įsitikinus, kad jie yra sužeisti. Šis atvejis toks ir buvo, patvirtino veterinarijos gydytoja bei „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė. BNS žiniomis, lūšiukui yra apdraskyta akis.

Dzūkijos nacionalinio parko nuotr.

„Jis į Kauną atkeliavo vakar vakare. Šiuo metu yra veterinarijos klinikos stacionare. Stebime jį. Dėl jo būklės dar sunku pasakyti. Kol kas atrodo, kad jis nėra labai silpnas“, – sakė J.Gustaitienė.

Parko atstovų teigimu, lūšiukas yra patinėlis. J.Gustaitienė sakė, kad prie mažylio veterinarai kol kas nelindo ir nebandė nustatyti lyties. „Amžius –mažutėlis. Kai pasižiūrėsime dantis, bus tiksliau. Vakar vakare dar nenorėjome jo erzinti. Parsivežėme ir davėme ramybę. Šiandien pašėrėme ir pažiūrėjome, kaip jis maitinasi. Dabar, kai jau sotus ir ramus, bandysime kažkokias procedūras“, – vardijo veterinarė. Vėliau patikslino, kad jis gali būti apie tris mėnesius amžiaus.

Ji minėjo, kad lūšiukai dažniausiai turi kirminų, tad nuo to ir pradės rūpiminąsi gyvūnu. Po to jis bus skiepijamas, o tada sprendžiama, ką su juo daryti toliau. 

Dar viena bėda – lūšiukas yra labai jaukus. Panašu, kad jis buvęs jaukintas. Bet prigimtiniai dalykai jau taip pat spėjo pasireikšti.

„Manėme, kad yra labai draugiškas, bet kai pašėrėme, pamatėme žvėrį. Buvo alkanas, puikiai reagavo“, – kalbėjo J.Gustaitienė. 

Kauno ugniagesių paros suvestinėje rašoma, kad 21.30 val. gautas pranešimas, jog Balbieriškio seniūnijoje, kelyje Kaunas - Prienai - Alytus, ties Paduoblio kaimu, ant kelio partrenktas briedis.

Atvykę ugniagesiai kliūtį pašalino, nuplovė kelio dangą.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia vairuotojų dėmesį, kad keliuose, vietovėse, kur kelius kertą miškus ir laukus, dideli kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, šernai), dažnai migruoja iš ganyklų laukuose į miškus ir atgal.

Kirsdami kelius, kuriais važiuoja transporto priemonės, laukiniai gyvūnai sukelia didelę susidūrimo grėsmę. Tokie susidūrimai yra labai pavojingi, o eismo įvykių metu labai padidėja rizika sunkiai susižaloti.

Kirsdami kelius, kuriais važiuoja transporto priemonės, laukiniai gyvūnai sukelia didelę susidūrimo grėsmę. Tokie susidūrimai yra labai pavojingi, o eismo įvykių metu labai padidėja rizika sunkiai susižaloti.

Apie didelę tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, įspėja kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, įrengti pavojingose vietose esančiuose kelio ruožuose.

„Patariame tokiose vietose sulėtinti greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtumėte tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, prireikus – sustoti. Stebėkite kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga būtent nuo krūmais ar medžiais gausaus kelio krašto. Jeigu pastebėjote kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuokite pro jį itin lėtai ir atsargiai, nemirksėkite tolimosiomis žibintų šviesomis, jokiu būdu nenaudokite garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas“, – įspėja policija.

Susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje – tai eismo įvykis, jeigu tokio įvykio dalyvio veiksmai nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Jeigu apgadinti kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai, jeigu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas – vairuotojas privalo telefonu pranešti policijai apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins aplinkosaugininkai ir medžiotojai.

Palangoje apvirto su laukiniu gyvūnu susidūręs automobilis.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, avarija įvyko pirmadienį po 20 val. Liepojos plente, ties oro uostu.

Atvykus gelbėtojams, lengvasis automobilis „Renault Safrane“ buvo partrenkęs laukinį gyvūną, nuvažiavęs nuo kelio ir apsivertęs ant stogo.

Panaudojus gervę, automobilis pastatytas ant ratų.