Be to, Lietuvos Vyriausybės ir verslo atstovų vizito metu Lietuvos pramonininkų konfederacija pasirašė susitarimo memorandumą su Nacionaline pramonės ir prekybos asociacija (CNAIC), o penktadienį pasirašys memorandumą su Nacionaline pramonės federacija (CNFI).

Memorandumą dėl bendradarbiavimo lazerių technologijų srityje pirmadienį pasirašė Taivano ekonomikos reikalų viceministras Chern-Chyi C.C. Chenas (Čern Či Čenas) ir Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, skelbia Taivano ministerija.

K. Žemaitis sako, kad 2023-ieji turėtų būti proveržio metai plėtojant ekonominius santykius  su Taivanu.

„Siekiame paspartinti dvišalį technologijų įmonių bendradarbiavimą, geriau išnaudoti Lietuvos informacinių ir ryšių, finansinių technologijų potencialą, kad kuo daugiau Taivano technologinių kompanijų imtų kurtis ir investuoti Lietuvoje“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojamas K. Žemaitis.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis mano, kad tai būdas Lietuvos lazerių įmonėms įeiti į puslaidininkių ir elektronikos pramonėms skirtos įrangos kūrimo ir diegimo grandines.

„Kartu su ITRI ir bendraudami su dideliais integratoriais apjungsime savo kompetencijas ir žinojimą, spręsdami galutinių technologijos vartotojų dabartines ir ateities problemas“ – pranešime sakė G. Račiukaitis.

Taivano ekonomikos reikalų ministrė Mei-Hua Wang (Mei Hua Vang) sakė, kad šis susitarimas sukurs svarbių galimybių abiejų šalių aukštųjų technologijų pramonei.

Chern-Chyi C.C. Chenas teigė, kad Taivanas jau pasiekė konkrečių rezultatų bendradarbiaudamas su Lietuva įvairiuose sektoriuose, įskaitant puslaidininkių, lazerių ir startuolių plėtrą.

Susitarimuose numatoma su savo nariais dalintis informacija apie Taivano ir Lietuvos įmonių verslo interesus, siūlyti galimus partnerius, rengti mainų vizitus verslo bendradarbiavimo tikslais, padėti dalyvauti prekybos ar investicijų projektuose savo arba trečiosiose šalyse. Taip pat planuojama keistis svarbia informacija, siekiant sudaryti palankią aplinką prekybai ir investicijoms tarp Lietuvos ir Taivano.

Taivane K. Žemaitis su Ch. Chenu ir skaitmeninimo viceministru Ning Yehu aptarė bendrus projektus, kurie leistų diversifikuoti tiekimo grandines, didinti kibernetinį saugumą, verslo konkurencingumą, o Lietuva galėtų tapti Taivano technologijų vartais į Europos Sąjungos rinką.

Be K. Žemaičio, į Taivaną atvyko daugiau nei 30 Lietuvos įmonių atstovų – tai yra didžiausia šalies verslo delegacija Taivane.

Portalas vz.lt skelbė, kad Lietuvos lazerių asociacija pirmadienį pasirašė ketinimų protokolą su Taivano pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI) ir dar dviem šios šalies pramonės asociacijomis dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir plėtros centro vystymo Taivane.

Anot asociacijos prezidento Gedimino Račiukaičio, jei neiškils įrangos tiekimo problemų, centras Tainane, pietinėje Taivano dalyje esančiame mieste, gali būti atidarytas jau šių metų antroje pusėje.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai, o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

„Norime, kad atsirastų daugiau sinergijos, kad laboratorijoje gimęs išradimas būtų pritaikytas komercijai, vartotojams ir taptų inovacija“, –  antradienį sakė A. Armonaitė, potencialiems dalyviams pristačiusi trijų misijų programas: „Sumani ir įtrauki e. visuomenė“, „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ ir „Inovacijos sveikatai“.

Jos teigimu, paraiškos gauti 77,7 mln. eurų iš europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) fondo bus pradedamos priimti rugsėjį, o pirmieji pinigai konsorciumams bus išmokėti gruodį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė paragino mokslą ir verslą būti ambicingais – esą jeigu išradimams pritrūks pinigų, juos žadama rasti kitose programose.

„Tai yra tik startas: tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek mūsų ministerija yra numačiusios papildomas lėšas stiprinti būsimus konsorciumus – tai yra prisidėti prie kofinansavimo vėlesnėse programų stadijose“, – renginyje sakė J. Šiugždinienė.

„Mums svarbu, kad šių programų rezultate Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Projektą įgyvendinsiančios Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė teigė, kad verslui verta dalyvauti šiose programose, nes agentūra ne tik parengs daug pinigų ir laiko atimantį verslo planą, bet ir projekto dalyvius lydės iki pat  pabaigos.

„Mes, agentūra, rengsime vieną investicinį verslo planą bendrai, kai jau bus atrinkti konsorciumo dalyviai, o vėliau juos lydėsime visoje kelionėje: jeigu mes matysime, kad reikia užsienio partnerio, tai mes surasime, ko trūksta, jeigu įmonė bus jau pajėgi važiuoti į parodas ir prisistatyti – nuvešime, jeigu reikės išradimus patentuoti – irgi sutvarkysime“, – verslininkus ir mokslininkus įtikinėjo R. Stragienė.

„Mes pasiruošę aplipdyti tas misijas kitomis paslaugomis, nes esame suinteresuoti parodyti, kad tokie formatai veikia“, – pridūrė valstybės valdomos agentūros vadovė.

Konsorciumas pasirašė sutartį su ELI-ALPS tyrimų centru Šegede, Vengrijoje.

„Light Conversion“ direktorius Martynas Barkauskas BNS teigė, kad sistema skirta medžiagos tyrimams, ji gali būti naudojama ir kaip milžiniškų agregatų – sinchrotronų – kompaktiškesnė alternatyva, maža to, potencialiai suteikianti daugiau informacijos.

„Visas projektas ELI arba Extreme Light Infrastructure (Ekstremalios šviesos infrastruktūra) visur yra pristatinėjamas kaip „lazerių CERN'as“ (...) Vengrijoje esanti ELI atšaka yra skirta atosekundinei šviesos sąveikai su medžiaga“, – sakė M. Barkauskas.

ELI-ALPS tyrimų centre sėkmingai atliekami eksperimentai jau su dviem lazerinėmis sistemomis, kurias gamino Lietuvos bendrovės. M. Barkauskas sako, kad jos pasiteisino, o tai veikiausiai ir lemia vengrų sprendimą vėl pasirinkti Lietuvos įmones.

„Sistema veikė, nesugedo, jeigu įvykdavo kažkokie temperatūrų režimo neišlaikymai, vis tiek viskas veikė ir dirbo. Tai jau, aišku, susiveda nebe į kažkokį didelį žinojimą, o į gerą, kokybišką inžineriją, tai mūsų įmonė ir „Ekspla“ turi tos patirties ne pirmi ir antri metai“, – sakė M. Barkauskas.

„Labai smagu buvo tai, kad buvo galima padaryti naują sistemą, kuri rėmėsi mokslininkų darbais Vilniaus universitete“, – pridūrė jis. 

Lietuvos lazerių gamintojai planuoja per maždaug dvejus metus suprojektuoti, pagaminti ir instaliuoti 15 teravatų sistemą. SYLOS3 bus gaminama Vilniuje.

Kurti tris kartus galingesnę nei ankstesnės sistemą, pasak M. Barkausko, neturėtų būti itin sudėtinga, nes įdirbis jau yra, be to, abi Lietuvos bendrovės turi darbo kartu patirties.

„Tai vis tiek yra pažadas į priekį. Aišku, mes ten kaip ir pasiskaičiuojame ir manome, kad tai turėtų būti padaroma, kitaip turbūt neliptume į tą upę. Bet tai yra mažesnė avantiūra. Tai kaip ir patobulinimas tos technologijos, kurią jau ir klientai matė, ir bandė, ir turi“, – BNS sakė jis.

„Eksplos“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas sako, jog lietuvių sukurta lazerinė sistema keliaus į universitetą Šegede, kurį Steponas Batoras įkūrė beveik tuo pat metu, kaip ir Vilniaus universitetą.

„Didžiuojamės, kad tokia sistema vyks į miestą, su kuriuo mus sieja daugiau nei 400 metų istorija“, – pranešime sakė K. Jasiūnas.

ELI-ALPS yra vienas iš trijų ekstremalios šviesos infrastruktūros centrų, kuris buvo pastatytas siekiant pagerinti žinias naudojant ypač trumpus (atosekundžių trukmės) lazerio impulsus.

Pagrindinės kryptys, kur dirbama su SYLOS3, – rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas, – padės išspręsti šiuolaikiniams tyrėjams kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

Sulaukia daugiau skundų

Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) gauna vis daugiau pranešimų apie nekvalifikuotų specialistų invazinių procedūrų metu padarytą neatitaisomą žalą pacientų sveikatai.

Tokias grožio procedūras kaip mezoterapiją, biorevitalizaciją, trombocitais papildytos plazmos užpildų injekcijas, mezosiūlus, botulino toksino injekcijas, taip pat veido raukšlių, lūpų tūrio ir kontūro korekcijų procedūras bei kitas estetines ir korekcines procedūras atlikti gali tik gydytojai, o slaugytojai procedūras atlieka tik vykdydami gydytojų paskyrimus.

Minėtos paslaugos gali būti teikiamos tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją.

Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės teigimu, po gražiais specialybių pavadinimais dažnai slepiasi tinkamo išsilavinimo neturintys asmenys, o pasigražinti norintys klientai po tokių procedūrų lieka subjauroti.

Po tokių procedūrų veido audiniai sužalojami, atsiranda negyjančios opos, susiformuoja neestetiški randai, prasideda infekcinio proceso plitimas bei panašios komplikacijos.

Gresia komplikacijos

"Internete plinta skelbimai, kuriuose grožio terapeutėmis, grožio meistrėmis, veido modeliuotojomis besivadinančios moterys skelbiasi putlinančios lūpas, naikinančios raukšles, randus veide, gydančios plaukų slinkimą, aknę ir kitus spuogus, celiulitą.

Tam pasitelkiamos intervencinės procedūros įvairiais prietaisais, lazeriais ar injekcijomis su neaiškios kilmės medžiagomis. Po tokių procedūrų veido audiniai sužalojami, atsiranda negyjančios opos, susiformuoja neestetiški randai, prasideda infekcinio proceso plitimas bei panašios komplikacijos", – sako N.Ribokienė.

Akreditavimo tarnyba ragina grožio paslaugų klientus aktyviai domėtis šias paslaugas teikiančių specialistų išsilavinimu, kvalifikacija, nepasikliauti vien nepatikimomis rekomendacijomis ar viliojančiomis "prieš" ir "po" fotografijomis.

Pataria rinktis atidžiai

Visos intervencinės grožio procedūros yra rizikingos ir gali sukelti įvairias komplikacijas, kartais net negrįžtamas.

Tad svarbu savo sveikatą patikėti profesionalams, kurie geba parinkti tinkamiausius metodus, naudoti saugius produktus bei prietaisus, taip sumažindami tikimybę patirti žalą sveikatai. Tik licencijuoti asmenys gali užtikrinti, kad paslaugas suteiks medicininės paskirties patalpose ir reikiamomis sąlygomis.

Naudinga žinoti, jog kosmetikai gali atlikti tik higieninį, profilaktinį odos valymą, sveikų nagų manikiūrą, sveikų kojų pirštų ir nagų pedikiūrą, įvairiais būdais pašalinti plaukus, naudoti vaistažoles kosmetikoje, vietinės ir užsienio gamybos kosmetikos ir dekoratyvinės kosmetikos priemones, pasigaminti ir naudoti dezinfekcinius tirpalus, pradurti ausis, prižiūrėti įvairią odą įvairiu metų laiku ir kita.

Besirūpindama žmonių saugumu, Akreditavimo tarnyba, gavusi informacijos apie neteisėtai atliekamas procedūras, įspėja grožio salonų vadovus ir šių paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti tokią veiklą, o gavusi pareiškėjų skundų – tikrina visus atvejus.

Šiuo metu už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla yra taikoma administracinė atsakomybė, skiriant baudas nuo 600 iki 1 140 eurų.

Procedūros metu drumstys iš akies nėra pašalinamos, – jos suskaidomos į smulkesnes, kurios nebetrukdo matymui. Akių ligų klinika – pirmoji Baltijos šalyse universiteto klinika, kurioje teikiamos šios paslaugas pacientams.

„Dažniausiai šie simptomai yra nepavojingi ir jų gydyti nereikia. Tačiau kartais stiklakūnio sijos prisikabinusios prie degeneracijų pažeistų tinklainės vietų gali sukelti plyšimus bei tinklainės atšokas, tuomet gydymas būtinas“, – teigia Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Akių ligų klinikos gydytojos oftalmologės Emilijos Jusevičiūtės teigimu, procedūra atliekama vietinėje akių lašų nejautroje, naudojant specialų kontaktinį gydomąjį lęšį. Drumsčių skaidymas gali užtrukti apie pusvalandį, – trukmė priklauso nuo paciento gebėjimo ramiai sėdėti ir tinkama kryptimi žiūrėti į aparatą. Taip pat įtakos turi ir tai, ar gydytojas gerai mato drumstį, esančią akyje. Gali užtekti vieno gydymo seanso, bet kartais procedūrą tenka pakartoti po kelių mėnesių. Nors panašaus tipo akių lazeriai anksčiau buvo naudojami gydyti antrinę kataraktą ir kitas priekinio akies segmento ligas, naujausios technologijos leidžia matyti ir tiksliai fokusuoti gilesnį akies segmentą, esantį prie tinklainės.

„Iki šiol pagrindinis stiklakūnio drumsčių gydymas buvo tiesiog jų stebėjimas. Jokiais lašais jų nebuvo galima pašalinti ar išskaidyti. Vienintelis drumsčių pašalinimo metodas buvo operacija (vitrektomija), kurios metu pašalinimas visas stiklakūnis“, – paaiškina naujas procedūras atliekanti Kauno klinikų akių ligų gydytoja E. Jusevičiūtė.

Stiklakūnis – skaidrus gelis, užpildantis apie 80 proc. viso akies tūrio. Su amžiumi stiklakūnis skystėja, o jame atsiranda optiškai tuščių ertmių bei drumsčių. Dažnai drumstys būna smulkios ir matymui netrukdo. Stiklakūnio skystėjimas anksčiau išsivysto trumparegėse akyse, po traumų, uždegimų ar jungiamojo audinio pakitimų. Keičiantis stiklakūniui ir atsidalinant nuo tinklainės, dažnai atsiranda stambesnės drumstys regėjimo centre – vadinamasis Weis žiedas. Tai ne tik trukdo regėjimui, vargina, bet ir blogina gyvenimo kokybę.

„Tarptautinė kosminė stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergejus Orlovas.

Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad kosmoso tarša nėra teisiškai reguliuojama. Nebeveikiantys palydovai ir jų nuolaužos aplink Žemę gali skrieti dešimtis ar net šimtus metų. Milžinišku greičiu skriejančios šiukšlės kelia pavojų, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems astronautams.

Vienas iš būdų spręsti šią problemą – lazeriai. Pasitelkiant koncentruotą lazerio šviesos srautą gali pavykti sumažinti kosmoso šiukšlių judėjimo greitį ir nuleisti jas į Žemę.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti per LRT Plius kanalą.

Šlovė užgriuvo netikėtai

Pirmoji Nobelio fizikos premija 1903-iaisiais, praėjus dvejiems metams nuo jos įsteigimo, buvo apdovanota lenkų–prancūzų mokslininkė, radiologijos pradininkė Marie Curie. Antroji buvo vokiečių kilmės JAV fizikė Maria Goeppert-Mayer, šį įvertinimą pelniusi 1963 m. Tik praėjus 55 metams, jis ir vėl sugrįžo į moters rankas. Tiesa, D.Strickland Nobelio fizikos pemija apdovanota kartu su dviem kolegomis vyrais – Arthuru Ashkinu iš JAV ir Gerard'u Mourou iš Prancūzijos. Jie buvo įvertinti už pasiekimus lazerių fizikos srityje.

A.Ashkino tyrimai atvėrė kelią sukurti vadinamuosius optinius pincetus, leidžiančius lazerio šviesos pirštais tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti. D.Strickland ir G.Mourou tyrimai sudarė galimybę sukurti itin tikslius trumpus ir intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius, šiuo metu plačiai taikomus pramonėje ir medicinoje, ypač akių chirurgijoje.

Piniginė apdovanojimo išraiška – padalijus premiją į tris dalis, Donnai atiteks apie 217 tūkst. eurų. Mokslininkė teigia, kad kol kas net neturi laiko pagalvoti, kaip juos išleis. Netikėtai užgriuvusi šlovė ir dėmesys gerokai pakeitė jos kasdienybę. Anksčiau laikas buvo dalijamas darbui laboratorijoje, paskaitoms ir laisvalaikiui bei šeimai, dabar tenka suktis interviu, susitikimų, diskusijų, konferencijų ir su šiais renginiais susijusių kelionių maratone, kuris tęsis mažiausiai dvejus metus.

Nobelio sumaištis

Tai išties vargina, pripažįsta D.Strickland. Labiausiai ji pasigenda darbo su studentais. Kol tęsiasi "visa ta Nobelio sumaištis", universitete esančioje laboratorijoje ji gali praleisti vos valandą per dieną, kurią stengiasi išnaudoti kiek įmanoma produktyviau, kad nenuviltų ultraintensyvių lazerių tyrimų grupės, kuriai vadovauja.

Tenka skirti laiko ir parduotuvėms, nes einant į priėmimus ir kitus renginius reikia tinkamai apsirengti. Tai neįprasta, nes išvaizda ir apranga jai iki šiol menkai terūpėjo. "Nepatikėsite, bet aš gavojau tik apie tai, kaip atrodau su ilga aptempta raudona suknele. Svarsčiau, kas būtų, jei man nusilenkus padėkoti ji plyštų per visą nugarą", – yra prisipažinusi apie savo baimes, kai atsiėmė Nobelio premiją.

Paprastai universitete ji vilki tradicinę akademikų uniformą – klasikines tamsias kelnes ir velveto, tvido ar languotą švarką, avi juodus batus. Drabužiai, avalynė paprasti, bet kokybiški, tačiau žinomiems prekių ženklams mokslininkei nė į galvą neateitų išlaidauti.

Tai buvo meilė iš pirmojo žvilgsnio.

Donna nešioja akinius storais stiklais ir, paradoksas, yra nusistačiusi prieš regėjimo korekciją vienu iš lazerių, kurį kuriant pati daug prisidėjo. "Niekam neleisiu kišti piršų prie savo akių", – juokauja ji.

Asmeninio gyvenimo tema D.Strickland neįdomi, į su ja susijusius klausimus atsako mandagiai, bet per daug neatviraudama. Jos vyras taip pat mokslininkas, elektros inžinierius Doughas Dykaaras. Pora turi du suaugusius vaikus – dukrą Hannah, kuri baigė astrofizikos studijas ir sūnų, kuris studijuoja komedijos meną. Tačiau kai pradeda kalbėti apie lazerius, su jais atliekamus tyrimus, moteris bematant pasikeičia, akys dega, entuziazmas liejasi.

Lazerių apsėdimas

D.Strickland gimė ir augo universitetiniame Guelpo miestelyje netoli Toronto, elektros inžinieriaus ir anglų kalbos mokytojos šeimoje. Kai buvo dešimties metų, tėvai ją nusivežė į neseniai atidarytą Ontario mokslo centrą, kuriame buvo eksponuojamas ir didelis lazeris. Tėvas atkreipė dukters dėmesį, kad lazeriai yra ateities išradimas. Mergaitė, vos pamačiusi šį įrenginį, juo susižavėjo. Kaip paaiškėjo vėliau, visam gyvenimui.

"Tai buvo meilė iš pirmojo žvilgsnio", – juokauja mokslininkė. Mokykloje jai ypač sekėsi fizika ir matematika, o menai ir humanitariniai mokslai nelipo prie širdies. Iš pradžių galvojo studijuoti matematiką, tėvas siūlė tapti astronaute, bet Donna bijojo uždarų erdvių. Vėliau mergina blaškėsi tarp elektros inžinerijos ir fizikos. Laimė, dilema išsisprendė, nes McMaster universitete, į kurį stojo, atsirado nauja studijų programa – inžinerinė fizika. Viena iš disciplinų buvo optika ir lazeriai, tai ir nulėmė spredimą.

Dauguma bendramokslių buvo vaikinai, tačiau diskriminacijos dėl lyties mergina nejautė nei iš jų, nei iš dėstytojų pusės. Tai, kad yra moteris, neturėjo įtakos ne tik mokantis, bet ir darant karjerą. Įgijusi fizikos mokslų daktaro laipsnį Ročesterio universitete, pasiliko dirbti jame naujai įkurtoje Lazerių energetikos laboratorijoje. Būtent čia 1985 m. kartu su kolega G.Mourou ir buvo padaryti atradimai, padėję pagrindą tolesniems aukšto intensyvumo lazerių moksliniams tyrimams, už kuriuos suteikta Nobelio premija.

Padėjo aplinkybės

Nors fizika buvo vyriška sritis, D.Strickland niekada neteko įrodinėti, kad yra lygiavertė kolegų vyrų partnerė. Ji visuomet sulaukė palaikymo, uždirbo tiek pat kiek jie, nekilo problemų dėl mokslinio laipsnio, pareigų. Kliūtimi pasiekti karjeros aukštumų fizikėms paprastai sutrukdo ne lytis, o santuoka, ypač kai sutuoktiniu tampa irgi fizikas. Abiem tame pačiame universitete vienu metu retai atsiranda darbo, ir dažniausiai moterys aukojasi.

Donnai pasisekė, kad tuomet, kai sulaukė pasiūlymo dirbti mokslinį darbą ir dėstyti Vaterlo universitete, jos vyras inžinierius perėjo iš akademinės srities į pramonę. Vėliau jis norėjo grįžti, bet tinkamo darbo pasiūlymo toje pačioje mokslo įstaigoje, kurioje dirba žmona, jam neatsirasdavo. "Doughas ne kartą yra man priekaištavęs, kad dabar atėjo jo eilė rinktis, tačiau mano kadencija vis būdavo nepasibaigusi ir mes nutardavome dar palaukti", – pasakoja mokslininkė.

Vyro palaikymas ir supratingumas buvo svarbus. Jis padėjo į mokslinę ir akademinę veiklą pasinėrusiai žmonai suderinti karjerą su šeima, namais. Ji stengėsi pernelyg nepiktnaudžiauti sutuoktinio parama, kolvaikai buvo maži, važiuodavo tik į svarbiausias mokslines konferencijas. Daugumą vakarų sugrįždavo į namus gana anksti, kad paruoštų valgį ir visi drauge galėtų neskubėdami pavakarieniauti, pasikalbėti.

Pamanė, kad pokštas

Skambučio, kad jai paskirta Nobelio fizikos pemija, Donna sulaukė penktą valandą ryto. Prikelta iš miego nesuprato, kas atsitiko, be to, nutrūko ryšys. "Pirmoji mano mintis buvo, kad tai yra pokštas", – yra prsipažinusi D.Strickland.

Karališkosios Švedijos mokslų akademijos atstovai atsiuntė elekroninį laišką su sensacinga žinia. Mokslininkė išsiuntė žinutes sūnui ir dukrai. Dukra pagalvojo, kad kažkas įsilaužė į mamos telefoną. Vyras apkabino ir paskambino pažįstamam restoranų kritikui paklausti, į kurį derėtų nusivesti Nobelio premiją gavusią žmoną.

Įvykių karuselė netruko įsisukti. Kaip ir kasdien išsiruošusi į universitetą, D.Strickland kaip tik parkavo automobilį, kai telefonas eilinį kartą suskambėjo. Nelaukdama, kol skabinantysis prisistatys, ji pareiškė, kad dabar negali kalbėti. Paaiškėjo, kad skambino Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, norėdamas pasveikinti akimirksniu įžymybe  tapusią fizikę. Jis tai padarė kiek vėliau. Po to laukė premijos įteikimo iškilmės, vizitas pas Švedijos karališkąją šeimą.

Mokslininkė neslepia laukianti, kol gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Ji vis dar gauna tūkstančius žinučių iš nepažįstamų žmonių, sulaukia daugybės kvietimų dalyvauti susitikimuose su moksleiviais, studentais, fizikais, mokslininkais, visuomene. Donna vadinama įkvepiančiu pavyzdžiu, kuris gali paskatinti daugiau moterų rinktis mokslininko kelią, studijuoti inžineriją, technologijas, tačiau šis vaidmuo jai ne prie širdies. "Svarbu daryti tai, ko tikrai nori, o ne ko kiti iš tavęs tikisi", – pabrėžia ji.

Tėvų pareiga

Nobelio premijos laureatė akcentuoja, kad tai, ar žmogus suras tikrąjį savo kelią, sugebės atskleisti savo gebėjimus, labai didele dalimi priklauso nuo tėvų. Tai jų pareiga vaikams parodyti visas įmanomas karjeros galimybes, supažindinti su jomis, padėti suprasti, kokie yra jų gabumai, palaikyti, padrąsinti siekti užsibrėžto tikslo. Donnos tėvai ją ir seserį laisvalaikiui dažnai vesdavosi į įvairias edukacines ekskursijas, išvykas, vieną iš jų nulėmė ir mokslininkės ateitį.

Dabar, laimė, laikai jau pasikeitę, tačiau kai D.Strickland mokėsi mokykloje, lyčių stereotipai buvo gajūs. Pavyzdžiui, matematikos mokytoja jai yra pasakiusi, kad fizika ir matematika yra skirtos bernukams. Tačiau mama ją įtikino, kad ir moterys šiose srityse, jei turi gabumų, gali padaryti karjerą, jai paantrino ir tėtis. Toks palaikymas apsaugojo dukrą nuo nereikalingo blaškymosi. Beje, Donnos vyresnioji sesuo taip pat pasirinko tiksliuosius mokslus – ji studijavo matematiką.

Lazerių fanatike save vadinanti D.Strickland neskaičiuoja laboratorijoje prabėgančių valandų, nes jos jai teikia didžiausią džiaugsmą. Laboratorinės įrangos apsuptyje ji jaučiasi geriausiai. Daugelį stebina tai, kad mokslininkė neturi profesorės laipsnio, tik docentės. Tačiau žinoma moteris atšauna, kad tam jai paprasčiausiai gaila laiko, juolab kad titulų ji nesureikšmina. "Nobelio premijos laureatės vardas – kas kita, tai didelė garbė, o kartu ir įpareigojimas", – sako D.Strickland.

D.Strickland mintys

Apie santuoką. Santuoka visuomet yra davimas ir ėmimas, tai reikalauja atsidavimo, o kai sutuoktiniai – mokslininkai, kyla papildomų sunkumų, neretai vienam tenka aukotis dėl kito karjeros.

Moterų diskriminaciją. Viskas priklauso nuo to, kaip jautiesi. Aš studijuodama fiziką, o paskui dirbdama visuomet jaučiausi kaip viena iš vaikinų.

Tikslo siekimą. Neklausykite, ką sako kiti, jei esate tikri dėl to, ką darote, tiesiog eikite savo keliu toliau.

Svarbias savybes. Atkaklumu ir smalsumu grindžiamas kelias į sėkmę. Tiek moksle, tiek kitose srityse.

Nuostabų jausmą. Jis apima, kai suvoki, kad sukūrei kažką naujo, tai, ko niekas nebuvo sukūręs, ir kad tai veikia.

Gyvenimo malonumus. Kažkada buvo populiari daina "Merginos nori linksmintis". Kad tai galėtų padaryti, daugeliui tenka laukti darbo pabaigos. O aš linksminuosi darbe, nes fizika man yra džiaugsmas. Juolab kad laboratorijoje turime daug ypatingų žaisliukų. Vienos spalvos lazerio šviesą naudodamasi jais galiu paversti vaivorykšte. Argi tai nenuostabu?

Vilnius – lazerių sostinė. Nė vienoje kitoje sostinėje nėra tokios didelės gyventojų proporcijos, dirbančios lazerių srityje,“ – sako Vilniaus universiteto mokslininkas ir startuolio „Lidaris“ vadovas dr. Andrius Melninkaitis.

Lietuviški lazeriai yra vieni geriausių pasaulyje, todėl tikėtina, kad ateityje jie keliaus net į Marsą ar kitus kosminius kūnus. Jau dabar 320 kilometrų aukštyje skriejantis Europos kosmoso agentūros palydovas „Aeolus“ atmosferą zonduoja su lazeriu, kuriame, tikėtina, yra ir lietuviškų komponentų. Lietuvių įmonė „Optolita“ šiai misijai gamino specialius kristalus, kurie pakeičia lazerio bangos ilgį. Iš šio palydovo gauti duomenys padeda sudaryti tikslesnes orų prognozes.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. per LRT Plius.

G. Mourou šią savaitę lankėsi Vilniaus įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“ – jos yra sulaukusios pasaulinio pripažinimo. Be to, antradienį jis paskelbtas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

G. Mourou davė interviu BNS.

– Kodėl atvykote į Lietuvą?

– Pagrindinė priežastis – esu inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Man dėl to yra labai didelė garbė.

–  Kaip manote, kodėl Lietuva yra tokia sėkminga lazerių pramonės srityje?

– Viena priežasčių yra ta, kad jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones. Vienas jų – profesorius Piskarskas. Jis yra puikus mokytojas – daugybė jo mokinių kartu su juo sugebėjo išvystyti šias įmones, kurios yra geriausios pasaulyje. Taip pat matau, kad jūs turite labai gerą kombinaciją – įmonę („Light Conversion“ – BNS) ir taip pat šalia turite Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą, kurio dar nemačiau, bet apie kurį žinau. Tai yra labai patogu. Čia yra labai gera infrastruktūra.

Jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones.

– Kas jums padarė didžiausią įspūdį, apsilankius įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“?

– Įspūdį padarė įvairovė – yra moksliniai lazeriai, tačiau jūs taip pat turite lazerius, skirtus pramonei. Pamačiau daug lazerių ir tai yra labai gerai kuriant verslą, darbo vietas – aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Manau, kad tai yra labai svarbu. Jie (darbuotojai – BNS) čia nevarto mėsainių, čia darbo vietos yra labai aukšto lygio.

– Nobelio premiją gavote už tai, kad išradote čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. Gal galite paaiškinti šios technologijos esmę?

– Mes bandėme sukurti labai aukštą maksimalią galią. Nebūtinai itin aukštą vidutinę galią. Galia yra darbas, padalintas iš laiko – jei norite išgauti labai aukštą maksimalią galią, turite turėti labai trumpus šviesos impulsus. Impulsai, kai juos vadiname trumpais, kalbame apie milijonines, milijardines sekundės dalis.

Kadangi impulsai yra tokie trumpi, tai reiškia, kad net su mažiausiu energijos kiekiu galima sugeneruoti petavatą galios. Petavato maksimali galia yra tokia didelė, jog ją galima palyginti su visų pasaulio branduolinių jėgainių generuojama galia kartu sudėjus.

– Tai yra itin galingas lazeris?

– Taip, tai yra galingas lazeris, bet jis negali būti metro ar dviejų metrų ilgio, nes metrui reikės daugiau energijos. Mes naudojame labai kuklų kiekį energijos, tačiau maksimali galia yra milžiniška.

– Kur ši technologija gali būti pritaikoma praktiškai?

– Ji daugiau yra pritaikoma moksle, bet turi daug pritaikymo ir visuomenėje, pavyzdžiui, lazerinės akių korekcijos operacijose. Mes iš esmės turime idealų skalpelį – kadangi impulsai yra tokie trumpi, mes akies audinius galime prapjauti itin preciziškai. Taip pat galime greitinti daleles, mes galime greitinti elektronus. Tai daugiausia pritaikoma fizikoje, bet taip pat galima pritaikyti ir medicinoje, pavyzdžiui, gydant vėžį.

– Nobelio premijos laureatai, ypač fizikoje, dažniausiai yra kilę iš didelių šalių. Ar yra šansų mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, mokslininkams laimėti fizikos Nobelio premiją?

– Manau, šansą turite. Problema yra ta, kad tai labai sunku prognozuoti. Į laureato parinkimo procesą įdedama labai daug darbo. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad profesorius Piskarskas neabejotinai yra vertas Nobelio premijos. Tokie žmonės yra verti.

– Tačiau ar renkantis Nobelio premijos laureatus nėra prielankumo didesnėms valstybėms?

– Ne, nemanau. Žinoma, daugiau Nobelio premijos laureatų yra iš Jungtinių Valstijų, bet taip yra todėl, kad jie turi labai daug universitetų, kuriuose yra daugybė fakultetų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiau Nobelio premijos laureatų yra kilę iš didžiųjų šalių, bet nemanau, kad yra kažkoks prielankumas.

– Dėkoju už pokalbį

-----------------

G. Mourou Nobelio premiją už išrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) pernai gavo kartu su Kanados mokslininke Donna Strickland (Dona Strikland).

Mokslininkas nuo 1992-ųjų bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei profesoriumi A. Piskarsku. 1992 metais Lietuvoje buvo išrasta CPA modifikacija – optinė parametrinė čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification, OPCPA).

CPA technologija naudojama „Light Conversion“ gaminamuose lazeriuose, kuriuos naudoja didžiausi pasaulio biochemijos, fizikos, chemijos mokslo ir pramonės centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje.