„Dėl ledo arenos sprendinių konsultavomės su sporto bendruomene, esame numatę, kokios aikštės ir kokios patalpos bus reikalingos, bet architektūriniai sprendimai turi didelę įtaką objekto sėkmei ir „prigijimui“ mieste, todėl norime, kad su jais susipažintų visuomenė, kuri arena naudosis“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Jotvingių gatvėje projektuojama ledo arena vienu metu galės sutalpinti mažiausiai 950 žiūrovų ir apie 100 sportininkų. Numatoma, kad pastate bus įrengti du aukštai – pusrūsis ir pirmasis aukštas su antresole.

Pusrūsyje bus įrengta vienintelė Lietuvoje akmenslydžio aikštelė, sudaryta iš dviejų takų. Iki šiol šalies atletai treniruodavosi ledo ritulio aikštėse, o artimiausia atskira tokio tipo kerlingo aikštelė sportininkams buvo pasiekiama Latvijoje. Šalia suprojektuotas ir rūbinių kompleksas sportininkams, pačiūžų nuomos punktas, apšilimo bei dailiojo čiuožimo choreografijos salės.

Pirmajame arenos aukšte numatyta įrengti dvi ledo ritulio aikštes, tribūnas varžybų stebėjimui, taip pat administracines patalpas, ekspozicines erdves. Ledo ritulio aikštes skirs reprezentacinė poilsio erdvė. Numatoma, kad ši erdvė bus išnaudojama varžybų pertraukų metu, taip pat kaip laukimo salė neformaliojo ugdymo užsiėmimus lankančių vaikų tėvams. Tarp poilsio erdvės ir vienos iš ledo ritulio aikščių bus įrengta stiklinė siena, tad ši ir dalies tarnaus ir kaip erdvė žiūrovams, stebintiems treniruotes.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus teigia, kad arenos projektas – puiki žinia Vilniaus gyventojams, o ypač ledo ritulio, kerlingo bei dailiojo ir greitojo čiuožimo bendruomenėms.

„Vilniuje sėkmingai veikiančių ledo ritulio mokyklų ir klubų veiklos dėka jaučiamas nuolat augantis susidomėjimas ledo rituliu, tačiau tenka pažymėti, kad esama profesionali sporto infrastruktūra Lietuvos sostinėje jau seniai nebetenkina šios sporto šakos galimybių, – pabrėžia D. Zubrus, – šiuo metu projektuojamas tarptautinius standartus atitinkantis sporto objektas leis sudaryti kokybiškas sąlygas vaikams užsiimti mėgstama sporto veikla, o profesionalūs sportininkai turės didesnes galimybes siekti aukšto meistriškumo. Pagaliau Vilniaus miesto ledo ritulio komandos turės savo „namus“ ir galės konkuruoti su kaimyninių šalių profesionaliais sportininkais“.

Visi ledo arenos projektavimo darbai turėtų būti užbaigti 2022 m. pradžioje. Suplanavus visus sprendinius, bus skelbiamas projekto viešasis pristatymas, projektas bus teikiamas visuomenės pastaboms.

Projektinių pasiūlymų rengėjai ir autoriai bendrovės „Projektų rengimo centras“ ir „Tiksli forma“. Projekto koordinatorė ir projekto vadovo asistentė Ana Gurevičienė, projekto vadovas Jokubas Fišeris. Pirminę pastato viziją parengė architektai Jokūbas Fišeris, Monika Audickaitė ir Augusta Fišerytė.

Kaune jau baigiami įrengti naujieji ledo rūmai. Jie patenkins ledo sporto entuziastų poreikius, mat kai „Akropolyje“ buvo uždaryta ledo arena, Kaune liko tik viena vieta, kur buvo galima užsidėti pačiūžas. Po karantino naujieji ledo rūmai vilios ne tik moderniomis erdvėmis, bet ir funkcionaliomis ledo aikštėmis, kuriose vietą ras įvairių ledo šakų sportininkai bei miestiečiai, tik retsykiais išbandantys pačiūžas.

Naujasis pastatas atitinka aukščiausius energetikos reikalavimus. Tai reiškia, kad bus naudojama ir atsinaujinanti energija, taip mažinamas poveikis aplinkai bei klimatui.

Šalia žiemos sporto komplekso įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta mažoji architektūra, tad lankytojus pasitiks sutvarkyta aplinka. Ledo rūmuose įrengtos net kelios aikštelės, tad vietą ras ir dailiojo čiuožimo meistrai, ir ledo ritulininkai, o žiūrovai galės rungtynes stebėti patogiose tribūnose. Pastato viduje taip pat įrengtos erdvės ir administracijai, o geresnę akustiką užtikrins specialios lubos.

Planuojama, kad karantino metu čia bus įrengtas antrasis vakcinavimo centras, nes patalpose yra medikų darbui tinkamas apšvietimas. Kol nėra didelių skiepytis nuo koronaviruso norinčių žmonių eilių, pakanka ir pirmojo vakcinacijos centro, esančio buvusio Centrinio pašto patalpose. Tačiau, kai prasidės masinė vakcinacija, kauniečiai ir naujuose ledo rūmuose galės gauti skiepą.

Žiemos sporto kompleksą statė bendrovė „Autokausta“. Naujasis objektas kainavo apie 14 mln. eurų, iš kurių apie 8 mln. skyrė Vyriausybė.

Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų

Ši arena numatyta Jotvingių gatvėje.

„Džiaugiuosi, kad žiemos sporto ir pramogų mėgėjai po kelerių metų turės šiuolaikišką areną“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Konkurso laimėtojas turės parengti statybos techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tai jis turės atlikti per maždaug devynis dėmesius, su galimybe sutartį pratęsti dar trims mėnesiams.

Planuojama, kad projektavimo darbai kainuos 350 tūkst. eurų su PVM.

„Šį rudenį gerai auga ne tik grybai Lietuvos miškuose, bet ir didieji infrastruktūriniai objektai Kaune. Vienas jų – žiemos sporto centras, kuris papildys ligšiolinę augančią sporto bazę mūsų mieste. Dar kartą turime nukelti kepures prieš Vyriausybę, kuri skyrė daugiau kaip pusę šiam projektui reikalingos sumos. Tvirtas Premjero Sauliaus Skvernelio palaikymas čia buvo kritiškai svarbus. Kauniečiai jau netrukus galės patys įsitikinti rezultatais.

Turime ir daugiau gerąja prasme „karštų“ taškų: Nemuno saloje prasidėjo vandens sporto centro ir Nacionalinio mokslo muziejaus statybos, veiksmas užsisuko S. Dariaus ir S. Girėno stadione. Nestovi vietoje ir senutės sporto halės rekonstrukcija, taip pat startuoja trasos gilinimo darbai Lampėdžiuose prie naujosios irklavimo bazės. Aleksoto inovacijų pramonės parko erdvė irgi kasdien įgauna vis ryškesnes formas“, – matomus ir apčiuopiamus procesus Kaune vardijo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Iš tolo matomas progresas

A+ energetinio naudingumo klasės standartus atitiksiančią ledo areną statantys rangovai „Autokausta“ šiai dienai jau atliko darbų už 8 mln. eurų. Tarp „Girstučio“ baseino ir gyvenamųjų namų plytėjusi apleista laukymė per 11 mėnesių pasikeitė neatpažįstamai.

2 hektarų sklype kasdien pluša daugiau kaip šimtas bendrovės „Autokausta“ darbininkų. Apie stipriai pasistūmėjusį statybų eigos progresą liudija nuveikti darbai.

„Jau išbetonuotos abidvi ledo aikštės, už kelių savaičių baigsime dengti stogą ir pradėsime kloti trinkeles. Viduje betonuojamos grindys, įrengiami santechnikos mazgai, metalinės konstrukcijos padengiamos ugniai atspariais dažais, vedžiojami elektros, ventiliacijos tinklai. Netrukus atvyks ir stiklinės vitrinos“, – šių dienų darbus pakomentavo bendrovės „Autokausta“ projektų vadovas Audrius Pakėnas.

Pasak jo, iššūkiu statybų pradžioje tapo po žeme tekėjusio Gričiupio upelio vagos nukreipimas atokiau nuo pastato. Įtemptas darbinis procesas atėmė šiek tiek laiko ir pareikalavo aplinkinių gyventojų kantrybės dėl statybvietėje užsitęsdavusio papildomo triukšmo, tačiau po to kliūčių neliko ir statybos vyksta pagal numatytą grafiką.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Akcentas – baltas betonas

Pastato išskirtinumu taps baltos betoninės fasado plokštės. Žiemos sporto centrą projektavęs žinomas architektas Gediminas Jurevičius teigia, kad toks eksterjero sprendimas vizualiai tarsi „suminkštins“ kieto ir šalto betono įspūdį.

Didelis dėmesys bus skirtas tolygiam ledo aikščių apšvietimui, kad nebūtų šešėlių ir visi galėtų komfortiškai stebėti varžybas ar mėgautis kitokiais pasirodymais ant ledo.

„Šioje vietoje ilgus metus buvęs šabakštynas tikrai nepuošė miesto. Čia chaotiškai buvo statomi automobiliai, visa erdvė buvo tapusi beveik šiukšlynu. Projektuojant pastatą pirmiausia norėjosi įnešti švaros ir estetikos, kad į areną būtų malonu žiūrėti tiek aplinkinių daugiabučių gyventojams, tiek ir jos lankytojams“, – sakė G. Jurevičius.

Arenos viduje ir išorėje dominuos medis ir betonas, o dėl geresnės akustikos bus įrengtos specialios pakabinamos lubos iš veltinio.

„Žinoma, didelis dėmesys bus skirtas tolygiam ledo aikščių apšvietimui, kad nebūtų šešėlių ir visi galėtų komfortiškai stebėti varžybas ar mėgautis kitokiais pasirodymais ant ledo“, – sakė architektas.

Projektuodamas šį išskirtinį objektą, jis nemažai dėmesio skyrė patraukliai aplinkai sukurti. Arenos prieigose bus pastatyti išskirtinio dizaino modernūs šviestuvai, suoliukai, o parkavimo aikštelių danga išsiskirs jaukumo suteikiančiais įnešiančiais rudais ir pilkais atspalviais.

Stiprina sporto infrastruktūrą

Arenos vidaus puošmenomis taps dvi ledo aikštės. Viena iš jų bus skirta treniruotėms, o kitoje numatyta įrengti tribūnas, kuriose tilps apie 500 žiūrovų. Taip pat suplanuota visa reikiama infrastruktūra su pagalbinėmis, persirengimo bei administracijai skirtomis patalpomis.

Pasak Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Mindaugo Šivicko, naujajame žiemos sporto centre galės vykti tiek šalies, tiek tarptautinės ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžybos.

Tuo metu Aušros gatvėje veikiančioje Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ ir toliau vyks treniruotės bei varžybos. Prieš kelerius metus senuosiuose ledo rūmuose buvo atliktas kapitalinis remontas: sutvarkytas stogas ir fasado apdaila, atnaujintos žiūrovų vietos, o vietoje sandėliu virtusios kompresorinės įrengtos naujos persirengimo patalpos, choreografijos salė dailiajam čiuožimui.

Taip pat kieme prie pastato įrengta nauja ledo aikštė po stogu, lauko sąlygomis veikianti vėsesniu metų laiku.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Didžiųjų projektų metas

Naujosios ledo arenos statybos – ne vienintelis tokio masto projektas Kaune, pastaruoju metu įgavęs realų pagreitį. Rudens pradžioje Nemuno saloje prasidėjo vandens sporto centro ir „Mokslo salos“ statybos. Šilainiuose, Kuršių gatvėje jau liejami naujo vaikų darželio pamatai.

S. Dariaus ir S. Girėno stadione matyti vis daugiau statybinės technikos, kuri drauge su sporto halės rekonstrukcijos darbais užduoda toną tolesnei sporto komplekso plėtrai šioje Žaliakalnio erdvėje. Miestas ruošiasi naujo lengvosios atletikos maniežo statyboms, netrukus dar labiau įsibėgės preciziški Ąžuolyno tvarkymo darbai, bus atnaujinta visa šlovingą sporto praeitį įprasminanti Sporto gatvės aikštė. Savo eilės netruks sulaukti ir Dainų slėnis.

Mokslo organizacijos ir technologijų bei inovacijų bendrovės jau žvalgosi Aleksoto link, kur baigiama įrengti komunikacijas bei kitą būtiną infrastruktūrą čia įsikuriantiems pirmiesiems tyrimų centrams. Inovacijų pramonės parkas, tikimasi, taps savotišku lietuviškuoju Silicio slėniu.

Jame turi būti nustatytas investicijų poreikio tikslingumas, identifikuota galima investicijų grąža, parinktas tinkamiausias įgyvendinimo būdas.

Ledo arenos tikslas – didinti sporto infrastruktūros prieinamumą alytiškiams, gerinti sveikatinimo paslaugų kokybę, skatinti kultūros ir sporto plėtrą, rašoma aiškinamajame rašte.

Jame taip pat teigiama, kad ledo arenoje būtų galima kultivuoti iki 15 rungčių – ledo ritulį, akmenslydį, dailųjį čiuožimą ir kitas.

„Tokio tipo arena galėtų tapti ir regiono traukos centru, kuriame ir nesportuojantys žiemos sporto šakų visada galės pasipraktikuoti masiniuose čiuožimuose ar dalyvauti kitoje organizuojamoje veikloje“, – rašoma šią savaitę priimtame dokumente.

Savivaldybė teigia, kad investicinio projekto tikėtina trukmė yra nuo vieno iki keturių mėnesių, jo rengimas gali kainuoti iki 10 tūkst. eurų.

Gavau ir pažadą – jeigu rasime sklypą ledo arenai, D. Zubrus Alytuje įsteigs savo vardo ledo ritulio mokyklą.

Alytuje – D. Zubraus akademija?

Miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad legendinis šalies ledo ritulininkas Dainius Zubrus Alytuje norėtų įkurti savo vardo ledo ritulio akademiją.

„Atsirado ir investuotojai, atsirado ir D. Zubrus, jis pažadėjo asmeniškai visiems tarybos nariams, kurie dalyvavo, girdint. Jis norėtų steigti savo vardo akademiją, kadangi turi sąsajų su Alytumi – Alytaus rajone, Luksnėnuose, jo tėveliai yra“, – per tarybos posėdį sakė meras.

Anksčiau šiais metais N. Cesiulis porą kartų buvo susitikęs su D. Zubrumi bei teigė, kad kilo klausimų dėl tokio arenos ir joje teikiamų paslaugų populiarumo, reikalingumo, taip pat dėl vietos, projektavimo, statybos darbų bei lėšų.

Alytaus meras teigė sulaukęs ledo ritulininko prašymo rasti sklypą, kuriame būtų visos komunikacijos, kad vieta būtų saugiai ir lengvai pasiekiama vaikams – būsimiems sportininkams, kad nekiltų problemų dėl automobilių parkavimo.

„Gavau ir pažadą – jeigu rasime sklypą ledo arenai, D. Zubrus Alytuje įsteigs savo vardo ledo ritulio mokyklą, kurioje vaikus treniruotų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio profesionalai“, – birželio pradžioje feisbuke rašė N. Cesiulis.

Jo teigimu, arena būtų daugiafunkcė – žiemą būtų galima organizuoti pramogas ir užsiėmimus ant ledo, o šiltuoju metų laiku arenoje būtų galima žaisti krepšinį, salės futbolą, tinklinį, taip pat galėtų vykti renginiai ar koncertai.

Pakreipė upės vagą

Greta „Girstučio“ komplekso statoma arena išsiskirs moderniu, specialiai tokio tipo erdvėms pritaikytu interjeru. Čia bus įrengtos dvi ledo aikštės: viena skirta treniruotėms, o kita – varžyboms – tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo. Tribūnose tilps apie 500 žiūrovų.

Praėjusių metų pabaigoje pasirašius rangos darbų sutartį su bendrove „Autokausta“, pirmiausia buvo pasirūpinta po žeme tekančio Gričiupio upelio perkėlimu. Po būsimo pastato teritorija besidriekusi vaga „patraukta“ šiek tiek atokiau.

Norime labai padėkoti aplinkinių namų gyventojams už supratingumą ir apgailestaujame dėl jiems tekusių išbandymų.

Darbai įsibėgėja

„Šiai dienai sunaudota daugiau kaip 3 tūkst. kubinių metrų betono, statybvietėje darbuojasi 70 darbininkų. Džiaugiamės, kad betonavimo etapas po truputį juda į pabaigą ir dabar pradėjome montuoti stogo konstrukciją laikysiančias kolonas, taip pat įrenginėjame tribūnų gelžbetonines monolitines konstrukcijas“ , – vykstančius darbus detalizavo bendrovės „Autokausta“ projekto vadovas Audrius Pakėnas.

Pasak jo, arenos stogą tikimasi uždengti dar šią vasarą, tuomet prasidės išorės ir vidaus apdailos darbai. Šiuo metu įrengiami ir geoterminio šildymo gręžiniai, tad pastatas bus draugiškas aplinkai.

„Norime labai padėkoti aplinkinių namų gyventojams už supratingumą ir apgailestaujame dėl jiems tekusių išbandymų. Iš tiesų kai kuriuos darbus reikėjo atlikti nepertraukiamai, tad ne kartą triukšmo lygis buvo gerokai padidėjęs ir nakties metu“, – teigė A. Pakėnas.

Modernus pastatas

Pastato išorėje ir viduje dominuos dvi medžiagos – betonas ir klijuota mediena. Toks derinys patraukliai kontrastuos bendrame interjero kontekste ir suteiks vizualinį šiltumo įspūdį, o taip pat prisidės prie energetinio efektyvumo.

Dar vienas akcentas, kurį išvys į areną atėję žiūrovai – stogo konstrukcijos santvaros ir ilgos medinės sijos iš klijuoto medžio. Tokios konstrukcijos pasižymi ne tik estetiška išvaizda, bet ir patvarumu. Jos dažnai pasitelkiamos ir baseinuose. Metalo konstrukcijų eksploatacija tokiu atveju būtų kur kas brangesnė.

Maži, bet svarbūs privalumai

Šioje ledo arenoje bus išspręsta neretai profesionalius ledo ritulininkus varginanti problema. Šios sporto šakos atstovams nemažu rūpesčiu tampa sportinės aprangos vežiojimas ir laikymas.

Naujoje erdvėje prie kiekvienos persirengimo patalpos bus įrengtos specialios džiovyklos, kuriose ledo ritulininkai galės saugiai laikyti savo aprangas.

Per praėjusius metus investicijų sulaukė ir veikiantys senieji ledo rūmai Aušros gatvėje, kur įsikūrusi sporto mokykla „Baltų ainiai“. Čia pernai sutvarkytas stogas ir fasado apdaila, atnaujintos žiūrovų vietos, o vietoje sandėliu virtusios kompresorinės įrengtos naujos persirengimo patalpos, choreografijos salė dailiajam čiuožimui.

„Vienas iš svarbesnių darbų – po žeme einančio Gričiupio upelio perkėlimas šiek tiek atokiau, nes dabar jis teka po dalimi būsimo pastato“, – sakė savivaldybės pranešime cituotas Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Susidomėjome, kaip vyks upelio perkėlimas, ką apie tai mano aplinkosaugininkai.

V.Abramavičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad bus ne nukreipiama natūrali upelio vaga, o kalbama apie inžinerinio statinio – 1,5 m skersmens nuotekų kolektoriaus, kuriuo bėga ir upelis, vietos keitimą. Kolektorius yra 4-5 metrai po žeme po neužstatytais žemės sklypo plotais. Po žeme, po neužstatytais žemės sklypo plotais jis liks ir įgyvendinus projektą.

„Į tą kolektorių nukreiptas ne tik upelis, bet ir visi tos teritorijos paviršiniai ir kritulių vandenys. Kolektorius bus nutiestas pagal ekspertuotą, su visomis institucijomis, taip pat ir visuomene suderintą ir patvirtintą projektą. Visi atstumai ir visos technologijos yra patikrintos, suderintos ir sankcionuotos visų atsakingų ir suinteresuotų institucijų“, – aiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Vienas iš svarbesnių darbų – po žeme einančio Gričiupio upelio perkėlimas šiek tiek atokiau.

Anot savivaldybės, kolektoriaus perkėlimu rūpinsis rangovas – bendrovė „Autokausta“, perkėlimas vyks mikrotuneliavimo būdu, darbus prižiūrės savivaldybės Statybos valdymo skyriaus atstovai.

„Kalbame apie maždaug 210 metrų atkarpą, kuria tekės ne tik upelio, bet ir visi paviršiniai vandenys. Šiuo metu upelis eina per planuojamo statyti pastato vidurį. Darbai vyks ne atviru būdu, o po žeme. Tai yra technologiškai sudėtingesni darbai, tačiau pavojaus aplinkai nėra“, – dėstė V.Abramavičius.

Mikrotuneliavimas yra vamzdžio įstūmimas požeminiu būdu. Toks būdas įvardijamas kaip pranašesnis dėl minimalios žalos viešajam ar privačiam turtui, apsaugo vertingus statinius, padeda išvengti eismo trukdžių kanalus tiesiant po keliais, aplink gyvenantys žmonės apsaugomi nuo stipraus triukšmo ir purvo ir t.t.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad agentūra nebuvo gavusi kreipimosi dėl Gričiupio perkėlimo, nes tam nebuvo būtinybės.

Atstovė konstatavo, kad upė Gričiupis, Girstupio intakas, nėra įregistruota upių, ežerų ir tvenkinių registre. Ji taip pat nėra įtraukta į Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.

„Dėl sparčios Kauno miesto plėtros sovietiniu laikotarpiu, ši upė buvo kanalizuota, paprasčiau tariant, ji beveik visa patalpinta į vamzdį po žeme. Tai, laiku bėgant, didelės įtakos turėjo ir visai upės ekosistemai, kurios dėl ilgalaikių pokyčių šiuo metu jau nebelikę. Tuo metu kanalizuotos upės nebuvo retas reiškinys. Tai intensyvios miestų urbanizacijos rezultatas. Kanalizuotų upių galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir didesniuose Vakarų Europos miestuose“, – komentavo L.Gaidžiūnaitė.

Ji pridūrė, kad duomenų, kad Kauno regione per paskutinius penkerius metus upės būtų buvę kanalizuojamos ar keičiamos jų vagos, agentūra neturi. „Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reguliuoti, kanalizuoti, ar kitaip keisti natūralias upių vagas yra draudžiama“, – pridūrė Gaidžiūnaitė.