„Sutarta, kad Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai padės miškų savininkams pildyti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimo formas, dės visas pastangas, kad bendromis jėgomis išgyventume šią žiemą, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, – bandysime sutelkti jėgas, kad iki šios savaitės pabaigos pradėtume judėti į priekį, kas leistų privačių miškų savininkams grįžti į mišką.“

Aplinkos ministerija informavo, kad atsižvelgdama į miškotvarkos projektų rengėjų ir miškų savininkų nuogąstavimus, kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir Valstybine miškų tarnyba (VMT) ieškos greitų sprendimų, kaip reikšmingumo vertinimo procesą optimizuoti.

Bandysime sutelkti jėgas, kad iki šios savaitės pabaigos pradėtume judėti į priekį, kas leistų privačių miškų savininkams grįžti į mišką.

 

Tam ilgalaikiu periodu numatoma iš esmės keisti reikšmingumo vertinimo tvarką, kuri tvirtinama ministro įsakymu, taip pat kitus susijusius teisės aktus. Trumpuoju laikotarpiu ieškoma galimybių, kad vertinimą optimaliai ir greitai atliktų valstybės institucijos ir kiek įmanoma mažiau naštos tektų miškų savininkams: kuriami informacinių technologijų įrankiai, rengiamos reikšmingumo vertinimo formos pildymo instrukcijos, numatomos konsultavimo priemonės tiek miško savininkams, tiek miškotvarkos projektų rengėjams.

Leidimų kirsti mišką išdavimo ir miškotvarkos projektų tvirtinimo, kai numatomi miško kirtimai patenka į „Natura 2000“ teritorijas ar joms artimą aplinką procesas pasikeitė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. priėmus atitinkamą nutartį.

Aplinkos ministerijoje vykusiame susitikime diskutuota ir apie saugomų teritorijų steigimą privačiuose miškuose, dėl veiklos ribojimų jose mokėtinas kompensacijas.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus pažymėjo, kad saugomų teritorijų steigimas yra susijęs su Europos Sąjungos lygmens sprendimais – ES Bioįvairovės strategijos įgyvendinimu, „Natura 2000“ tinklo plėtra, Europos Bendrijos svarbos buveinių geresne apsauga ir jų būklės gerinimu.

Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos.

Atkreiptas dėmesys, kad privatūs miškai Lietuvoje užima apie 40 proc. visų šalies miškų, tad natūralu, kad dalis saugotinų teritorijų patenka ir į privačius miškus. Gerinant žemės savininkų informavimą apie rengiamus sprendimus jau numatyta, kad prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas jie turės būti informuojami individualiai.

Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos politinių grupių vadovai ir specialistai, Privačių miškų savininkų, Lietuvos miško ir žemės savininkų, Miškų ūkio rūmų, Lietuvos medienos pramonės įmonių, Miško darbų rangovų asociacijų atstovai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, visi prašymai gali būti pateikti prieš 30 kalendorinių dienų iki šventinės dienos.

„Iki šios dienos prekybai gėlėmis vasario 14 d. esame išdavę 12 leidimų. Praėjusiais metais prekybai gėlėmis vasario 14 d. buvome išdavę 15 leidimų, kovo 8-ajai – 68 leidimus. Pagal galiojančią leidimų išdavimo tvarką, likus dešimt dienų iki šventinės dienos, prašymus prekiauti gėlėmis galima pateikti ir į neužimtas vaisių ir daržovių prekybos vietas. Taip pat per šventines ir atmintinas dienas gėlėmis gali prekiauti asmenys, turintys leidimą prekiauti vaisiais ir daržovėmis bei įsigiję papildomą leidimą prekiauti gėlėmis“, – paaiškino J. Uptienė.

Prekybos vietos nurodytos informacinėje sistemoje „Prekybos vietų žemėlapis“. Populiariausios vietos ir vasario 14 d., ir kovo 8-ajai: Taikos pr. 115, Taikos pr. 24, Vingio g. 29 bei prie prekybos centrų.

Kovo 8-ajai prašymai bus priimami nuo vasario 7 d. 8 val. per minėtą informacinę sistemą.

„Anksčiau pateikti prašymai bus atmesti“, – sakė J. Uptienė.

Ji taip pat atskleidė, dėl kokių dar priežasčių asmuo gali negauti leidimo prekiauti.

„Jei asmuo neturi verslo liudijimo prekybai tomis dienomis, jei nesumokėjo vietinės rinkliavos, jei pateikia kelis prašymus į atskiras vietas su vienu verslo liudijimu, tai išduodamas leidimas į anksčiausiai pateiktą vietą, kiti prašymai atmetami“, – teigė J. Uptienė.

„Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad kol laukiama teismo išaiškinimo, leidimai, išduoti iki 2023 metų gruodžio 6 dienos, nebus naikinami“, – penktadienį pranešė tarnyba.

LVAT gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Teismas pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

Po šio sprendimo VMT paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose.

Tarnyba taip pat informavo, kad nuo šiol išduodant leidimus bus prašoma pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, o miškų savininkai ir valdytojai privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), jei bus nustatyta ši būtinybė.

„Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, įkurtas 1992-aisiais siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines nepaisant valstybių sienų. Lietuvoje šios teritorijos užima apie 15 proc. šalies ploto.

Viena Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Per pataisų svarstymą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo ir pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad iki 50 eurų pabrangintas bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose. 

Jei pataisos bus priimtos, leidimo dvi paras žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose nelimituojant žvejybos kaina didės nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.

Mėnesio trukmės leidimas žvejoti paleidžiant žuvis tokiuose telkiniuose kainuos 10 eurų, o metų trukmės – 25 eurus.

Tuo metu leidimas žvejoti telkinyje, kuris neturi leidimo naudoti žvejybos plotą ir kuriame limituota žvejyba, išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą, parai kainuotų 5 eurus (dabar – 2,5 euro), savaitei – 15 eurų (8 eurai), o mėnesiui – 30 eurų (14 eurų).

Vienos paros leidimas lašišų ir šlakių limituotai žvejybai kainuotų 15 eurų, o paleidžiant visas sugautas žuvis – 5 eurai.

Nemokamą žvejo bilietą gautų pensininkai bei neįgalieji, kaip ir dabar, bei jaunuoliai iki 18 metų. Šiuo metu žvejoti nemokamai be leidimų turi teisę asmenys iki 16 metų. 

Tai sukėlė įtarimų gyventojams. Jie kreipėsi į portalą kauno.diena.lt, nuogąstaudami, jog pastatas galėjo turėti paveldo statusą. Tokias prielaidas pakurstė ir griuvėsiuose palikta iš pažiūros meniškai atrodanti freska.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas informavo, kad griaunamo pastato teritorijoje yra išduotas leidimas naujoms statyboms ir įgyvendintos visos numatytos būtinos procedūros.

„Parengtiems projektiniams pasiūlymams taip pat buvo atlikta viešinimo procedūra, visi norintys visuomenės atstovai su jais galėjo susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su Kauno miesto savivaldybės administracija, koreguoti atsižvelgiant į Kultūros paveldo skyriaus pateiktas pastabas“, – paaiškino specialistas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis atkreipė dėmesį, kad nugriautas namas pastatytas pokario laikotarpiu.

Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių.

„Esamas pastatas Vaižganto g. 18 pastatytas 1958 metais. Jis nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, o Žaliakalnio 1-osios kultūros paveldo vietovės specialiajame paveldosaugos plane, patvirtintame 2013 liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, pastatas priskirtas antrajai kultūrinės vertės kategorijai – pastatams, neturintiems kultūrinės vertės požymių.

Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių; privaloma naudoti kokybiškas statybines medžiagas, charakteringas Žaliakalniui. Manome, kad pastatas po rekonstrukcijos įgis gana drąsią architektūrinę išraišką, tačiau nei savo tūriu, nei išvaizda nekonkuruos su aplinka“, – svarstė specialistas.

Pasak S. Rimo, griuvėsiuose likusi freska išliekamosios vertės neturi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Vizualiai vertinant piešinys nėra aukštos meninės vertės. Jo, kaip ir kitų pastato elementų, išsaugoti nebuvo reikalauta“, – konstatavo specialistas.

Dėl ministerijos siūlomų Civilinių pirotechnikos priemonių gamybos, platinimo, importo, eksporto, įvežimo, išvežimo, F4 kategorijos fejerverkų, T2 ir P2 kategorijų civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo licencijavimo taisyklių pakeitimų Vyriausybė ketina apsispręsti trečiadienį.

Projektas numato, kad licencijos, susijusios su pirotechnikos priemonių prekyba, taip pat leidimai platinti F2 kategorijos fejerverkus (jie kelia mažą pavojų bei triukšmą ir skirti naudoti lauke), taip pat leidimai gaminti ir laikyti įvairias kitas  pirotechnikos priemones būtų išduodami elektronine forma policijos e. sistemoje.

„Nesant popierinių licencijų ir leidimų, kontroliuojančių institucijų įgalioti asmenys, tikrinantys civilinių pirotechnikos priemonių apyvartą, asmenims išduotus elektroninius leidimus ir licencijas verstis atitinkama veikla tikrins naudodami policijos informacines sistemas“, – nurodo VRM.

Pageidaujantieji turėti popierinius leidimus ir licencijas galės atsispausdinti iš policijos e. sistemos.

Civilinių pirotechnikos priemonių prekybos kontrolės institucijų funkcijas atliks Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga.  

Naujiems gyvenamiesiems pastatams išduota 1,53 tūkst. leidimų, arba 23,1 proc. mažiau, o 98,7 proc. visų leidimų suteikta individualių namų statybai.

Negyvenamiesiems pastatams išduoti 167 leidimai – 1,2 proc. mažiau nei prieš metus, o jų bendras plotas 11,6 proc. mažesnis. Daugiausia pagal plotą leista statyti pramoninių pastatų ir sandėlių (52,9 proc.) bei prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (19,3 proc.).

Sausį-kovą pradėta statyti 1,46 tūkst. naujų pastatų – 26,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Per šį laiką šalyje baigta statyti beveik 2,6 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų – 15,5 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2022 metais. Pastatyta 2,34 tūkst. naujų gyvenamųjų namų su beveik 3,9 tūkst. būstų, iš jų 67 proc. – individualiuose namuose. Jų naudingas plotas siekė 412 tūkst. kv. metrų ir buvo 24 proc. didesnis nei prieš metus.

Taip pat baigta statyti 217 naujų negyvenamųjų pastatų, jų bendras plotas siekė 192 tūkst. kv. metrų – 50 proc. mažiau  nei prieš metus. Daugiausia pagal plotą tai – pramoniniai ir administraciniai pastatai bei sandėliai.

„Tai didžiausias skaičius leidimų kopti į Everesto kalną, kiek tik departamentas yra išdavęs“, – naujienų agentūrai AFP sakė turizmo departamento atstovas Bigyanas Koirala (Bigjanas Koirala) ir pridūrė, kad šis skaičius gali dar didėti.

Dauguma šių alpinistų bandys įveikti Everesto viršūnę padedami Nepalo gidų, todėl per kelias ateinančias savaites viršūnės sieks daugiau nei 900 alpinistų.

Tai gali sukelti spūstis pakeliui į viršūnę, jei dėl nepalankių oro sąlygų sutrumpės laikas, per kurį galima pasiekti viršūnę.

2019 metais dėl didžiulės eilės Evereste komandos buvo priverstos valandų valandas laukti šaltyje, sumažėjus deguonies kiekiui. Tai gali sukelti negalavimus ir išsekimą.

Mažiausiai keturios iš 11 mirčių tais metais įvyko dėl spūsčių.

Daugiausia alpinistų, kurie šį sezoną gavo leidimus, buvo iš Kinijos (96) ir Jungtinių Valstijų (87).

Buvęs Nepalo alpinizmo asociacijos prezidentas Ang Tsheringas Sherpa (Ang Čeringas Šerpa) AFP sakė, kad rekordinis leidimų skaičius susijęs su tuo, kad ankstesniais sezonais daug alpinistų negalėjo keliauti į Nepalą dėl pandemijos sukeltų trikdžių.

Be to, dėl naujų taisyklių Kinijos pusėje, pagal kurias reikalaujama, kad alpinistai prieš tai būtų įveikę kurią nors kitą 8 000 m viršūnę, į Nepalą vyko daugiau kinų.

Profesionalių alpinistų komanda šiuo metu rengia maršrutą į Everestą ir jau pritvirtino virvę į IV stovyklą 7 924 metrų aukštyje.

A. T. Sherpa teigė, kad pastaruoju metu iškritęs sniegas padidino lavinų pavojų kalnuose.

„Įprastai tai būna žiemą, kai turėtų būti iškritęs sniegas. Tačiau neseniai pavasarį snigo. Neseniai iškritęs sniegas išlieka minkštas, o tai didina lavinų pavojų“, – sakė A. T. Sherpa.

Trys Nepalo alpinistai dingo Evereste, kai balandžio 12 dieną kirto klastingą Kumbu ledyną. Pareigūnai nutraukė gelbėjimo operaciją, nusprendę, kad jų kūnų neįmanoma ištraukti iš gilaus plyšio.

Nepale yra aštuonios iš dešimties aukščiausių pasaulio viršūnių, o į Nepalo kalnus plūstantys užsienio alpinistai yra pagrindinis šalies pajamų šaltinis.

Vyriausybė iš leidimų kopti į Everestą iš viso surinko 4,86 mln. dolerių (4,43 mln. eurų), iš kiekvieno užsieniečio alpinisto imdama 11 000 dolerių (10,02 tūkst. eurų) mokestį.

Nuo kovo 1 dienos „LTG Cargo“ yra sulaukusi 4,7 tūkst. paraiškų, iš jų 3,65 tūkst. – patvirtintos, 909 atmestos, iš kurių 422 skirtos vežimui į Baltarusiją ir iš jos.  

Vien praėjusią savaitę įmonė gavo 546 paraiškas vežti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, iš jų 371 patvirtinta, 53  atmestos, iš jų 38 – į Baltarusiją ir iš jos.  Dar dėl 122 paraiškų sprendimas bus priimtas detaliau įvertinus duomenis.

Praėjusią savaitę atmesti 28 prašymai gabenti vagonus su konteineriais, 25 – su maisto produktais, 23 – su žemės ūkio produkcijos išspaudomis, 17 – su durpėmis ir jų produktais, 10 – su technine įranga. 

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, „LTG Cargo“ nuo kovo 1 dienos sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Pagal ją visi įmonės klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalo apie juos pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, taip pat iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus patvirtino, kad sprendimą palaimino Saugaus eismo komisija.

Naujausiais duomenimis, savivaldybėje yra gauta 19 verslininkų prašymų statyti lauko kavines važiuojamojoje senamiesčio gatvių dalyje, nes leidimų terminas kaip tik baigėsi.

„Verslininkai turėjo leidimus statyti lauko kavines važiuojamojoje dalyje. Dabar senųjų leidimų terminas pasibaigė, todėl svarstėme, ar juos pratęsti iš naujo, nes situacija senamiestyje yra pakitusi, kai kur dar nepasibaigę remontai. Leidome statyti, tik yra keletas barų, kur teks skirti didesnį dėmesį dėl eismo saugumo, nes yra reikalavimai, kokiu atstumu tie statiniai turi būti nuo sankryžos. Iš esmės, leidimai išduoti, tegul dirba“, – teigė R. Mockus.

Iki balandžio 1-osios verslininkai, norintys atverti lauko kavines senamiestyje, dar galėjo teikti prašymus savivaldybei.

„Jei ir po šio termino atsiras norinčiųjų, svarstysime. Dar kartą persvarstysime komisijoje ir, jei viskas gerai, išduosime leidimus dirbti. Dėl lauko kavinių kasmet sulaukiame panašiai tiek pat prašymų“, – sakė R. Mockus.