Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 208 greičio viršijimo atvejus.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas trečiadienį. Vasario 7 d. apie 11.00 val. Kaune, Marijampolės pl., automobilis BMW, vairuojamas vyro (g. 1990 m.), kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., važiavo 123 km/val. greičiu. Automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sekmadienį, vasario 11 d., apie 17.15 val. Kaune, Panerių g., automobilį „Renault“ vairavo neblaivus vyras (g. 1965 m.). Policijos pareigūnams vairuotojas prisipažino, kad naktį vartojo stipriųjų alkoholinių gėrimų. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,94 prom.

Savaitgalį Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste bei Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 5,5 tūkst. transporto priemonių. Jų metu išaiškinti devyni neblaivūs vairuotojai (nuo 0,43 prom. iki 1,94 prom.). Vykdytų priemonių metu policijos pareigūnai užfiksavo ir kitų KET pažeidimų.

Iš viso per savaitę Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė 21 neblaivų automobilio vairuotoją.

"Sėdi sau namuose ir pyst gauni administracinių nusižengimų pranešimą, kad tavo priekabėlė vakar pabėgo iš garažo ir viršijo greitį už 240 kilometrų esančioje Klaipėdoje. Varau tikrinti, nes nuo rugsėjo nebuvau jos judinęs", – socialiniame tinkle stebėjosi prieniškis.

Vaikinui pranešta, kad jo priekaba pradūmė pro Mokyklos gatvėje stovintį greičio matuoklį 67 km/val. greičiu.

Policijos pranešime konstatuota, kad leistinas greitis viršytas 17 kilometrų.

Uostamiesčio policijos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika tikino, kad technika yra technika, net ir ji, fiksuodama valstybinius mašinų numerius, kartais klysta.

Gyvenime pasitaiko visko.

"Gyvenime pasitaiko visko. Gal vieno skaičiaus nebuvo matyti? O gal raidės? Tai automatinių sistemų klaida. Matuokliai vis dėlto yra kompiuterizuota sistema. Žinau šį atvejį. Žmogus gavo pranešimą, nors jo priekaba buvo garaže", – pasakojo M.Džermeika.

Dažniausiai tokios klaidos įvyksta dėl prasto apšvietimo, blogo objektyvo kampo.

"Gal blogai sufokusuota. Kažkur Lietuvoje padaromas nusižengimas, o sistema fiksuoja visai nekalto žmogaus transporto priemonės valstybinį numerį. Kompiuteris neteisingai interpretuoja raidę. Tai ištaisoma situacija. Užtenka žmogui kreiptis elektroniniu paštu ar kitu būdu, ir baudos bus anuliuotos", – nuramino M.Džermeika.

Kitas internautas socialiniame tinkle skundėsi, kad gavo baudą tuomet, kai pro matuoklį jo mašina buvo pravežta specialaus automobilio su platforma.

Mašina buvo nedrausta, pilietis gavo 30 eurų baudą.

Vyras susisiekė su policija, pareigūnai patikrino užfiksuoto "pažeidimo" nuotraukas. Išsiaiškinus, kokiu būdu buvo gabentas lengvasis automobilis, bauda buvo anuliuota, pareigūnai atsiprašė piliečio.

Nuo spalio 31 d. vidurnakčio čia leistinas greitis sumažėjo iki 50-ies km per val.

"Greitis sumažinamas iki balandžio 1-osios. Todėl kelio ženklai šiame ruože keisis kovo 31 d. naktį", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Vadinamuoju žiemos laikotarpiu daugiau greičio ribojimo pokyčių miesto gatvėse nenumatyta.

"P.Lideikio gatvėje turime išmaniąją sistemą, kuri praneša apie apledėjusį kelią. Sistema automatiškai mažina leistiną greitį, jei kelio danga gali būti apledėjusi", – patikino R.Mockus.

Tokios pat sistemos norima ir Mokyklos gatvės tiltui.

"Norėtume tokią įsigyti. Kol kas greitis mažinamas fiziniais kelio ženklais", – sakė R.Mockus.

P.Lideikio gatvėje veikianti informacinė sistema – brangus pirkinys. Sistema su švieslentėmis atsiėjo apie 180 tūkst. eurų.

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.

Kelių direkcija primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.

Mažesnis maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose – ne vienintelis sezoninis pasikeitimas. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemti jo padarinius. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad padangos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm. Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Primenama, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Eismo sąlygos žiemos sezonu būna permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jos prireiks, jei sustojus teks išlipti iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

Užgriuvo tarsi lavina

Ažiotažas dėl greičio ribojimo kelyje Klaipėda–Šilutė kilo po to, kai vairuotojai masiškai ėmė gauti pranešimus apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Vairuotojai socialinio tinklo paskyrose, vienijančiose Klaipėdos krašto vairuotojus, ėmė dalintis pranešimais apie sulauktas nuobaudas už tame pačiame kelio ruože viršytą greitį.

Vienas vairuotojas pasakojo, kad dieną, važiuodamas nuo Jakų Šilutės kryptimi, kelionės pradžioje matė dar galiojantį 70 km/val. greitį nurodantį kelio ženklą, o vakare jau išvydo šiuos ženklus nusuktus.

"Iš pradžių sumažino leistiną vidutinį greitį iš 70 į 50 km/val., o tik šiandien pakeitė ženklus. Ryte važiavome nuo Jakų žiedo link Šilutės ir visur buvo 70 km/val. greitis. Vakare, grįžtant į Klaipėdą, seni ženklai uždengti juoda plėvele ir nusukti. Tad išeina taip – vakar gaunu baudą, o ženklus pakeičia tik šiandien?" – retoriškai klausė vienas vairuotojas.

Tokių pranešimų klaipėdiečiai sulaukė itin daug, keli jų ketino žingsniuoti į policiją aiškintis. Kiti nusprendė nevargti ir baudas, kurios siekia nuo 6 iki 12 eurų, sumokėjo.

"Ne, aš dar policijos durų neišverčiau, nes dirbu. Bet kiti jau turėtų belstis nuo ryto. Protokolą gavau 23 d. Nurodyta, kad padariau pažeidimą, važiavau 65 km/val. greičiu. Paaiškinta, kad šiame kelyje galioja 53 km/val. vidutinis leistinas greitis. Nesu matęs tokio kelio ženklo – 53 km/val. Tačiau ten stovėjo 70 km/val. greitį ribojantis ženklas", – dienraščiui pasakojo Edgaras.

Dėmė – metams

Vyrą suglumino toks pranešimas. Išsukęs iš Jakų žiedinės sankryžos, žmogus puikiai matė net keliose vietose stovinčius kelio ženklus – 70 km/val.

"Tiek pačioje kelio pradžioje, tiek gale stovi 70 km/val. greitį ribojantys ženklai. Kelio ruože yra ir 50 km/val. kelio ženklas, tačiau, mano galva, jis galioja tiek, kiek nurodyta apačioje esančioje lentelėje. Tačiau toliau juk vėl stovi 70 km/val. ženklas su dideliu skydu, pranešančiu apie avaringą ruožą. Tai kokiu kelio ženklu vadovautis? Ženklas galioja iki sankryžos, jei už sankryžos nėra pakartotinai greitį ribojančio ženklo, iš kur man žinoti, kokiu greičiu važiuoti?" – klausė vairuotojas.

Per savaitę pririnko šimtus, o gal ir tūkstančius baudų.

Edgaras sulaukė šešių eurų baudos. Tačiau tikina, kad nesutiks su nuobauda.

"Kodėl aš turiu mokėti ir pripažinti nuobaudą, jei važiavau neviršydamas leistino greičio? Metus laiko man galios nuobauda, nors nesu pažeidėjas", – piktinosi vyras.

Jis pastebėjo, kad kiti vairuotojai viešino vaizdo registratorių įrašus, kuriuose fiksuoti net keli vienas paskui kitą stovintys kelio ženklai, kurie įspėja, kad čia galioja 70 km/val. greičio limitas.

Feisbuko grupės "Klaipėdos Reidai II" nuotr.

Ženklus uždengė plėvele

Kelias Nr. 141 yra valstybinės reikšmės, jį administruoja Lietuvos automobilių kelių direkcija, o prižiūri valstybės įmonė "Kelių priežiūra". Šios įmonės darbuotojus klaipėdiečiai užfiksavo penktadienį.

"Jie juoda plėvele apsuko kelio ženklus "70 km/val." ir nusuko juos į šoną. Kaip suprantu, pirma pakeitė leistiną greitį ir tik tada jau apklijavo ženklus. Per savaitę pririnko šimtus, o gal ir tūkstančius baudų", – pabrėžė klaipėdietis.

"Visi atsiliepusieji kalbėjo apie tikrai nedidelius greičius. Vieni 65, kitas 63 ar 67 km/val. važiavo. Visi važiavo neviršydami 70 km/val. greičio. Spėju, kad tūkstančiai nukentėjusiųjų. Kiti po dvi baudas gavo. Vien tarp mano draugų yra dešimt sulaukusių nuobaudų. Kiek iš tiesų tokių yra, sunku pasakyti", – svarstė Edgaras.

Pokyčiai: penktadienį kelininkai kelio ženklus, nurodančius leistiną greitį 70 km/val., uždengė juoda plėvele. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Teks kreiptis į teismą

Žinomas Klaipėdos advokatas Mindaugas Kepenis, išgirdęs, kad daugybė klaipėdiečių sulaukė nuobaudų už greitį, susimąstė – ir pats neseniai važiavo nuo Jakų iki Rimkų.

"Velnias, ir aš važiavau, kažin ar nesulauksiu pats", – sukluso advokatas.

M.Kepenis prisiminė, kad viena mobilioji programėlė perspėja apie greičio ribojimus toje vietoje.

"Bet ne programėlėmis, o kelio ženklais privalu vadovautis. Tai jie apsuko plėvele ženklus? Jei kitų ženklų nėra, vadinasi, važiuojame 90 km/val. greičiu, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklėse. Manau, kad nuobaudas turės pati policija anuliuoti", – kalbėjo M.Kepenis.

Jei vis dėlto nuobaudos nebus panaikintos, žmonėms teks per teismą siekti baudos anuliavimo.

"O kaip kitaip? Tik į teismą. Tik tegul valstybinės institucijos pamena, kad bylinėjimosi išlaidas teks atlyginti. Paprastai toks procesas gali vykti pusę metų. Aš paprastai imu 500 eurų honorarą panašiose bylose. Tai kiek žmonių nubaustų gali būti? O jei metus baudė taip visus į kairę ir į dešinę?" – svarstė advokatas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba pranešė, kad iš vidutinio greičio matavimo sistemos rugsėjo 19–25 d. į Administracinių nusižengimų registrą įregistruoti 4 166 vidutinio nustatyto greičio viršijimo atvejai.

"Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad minėtos sistemos savininkas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tik gavus oficialų patvirtinimą, kad vidutinis nustatytas greitis minėtomis dienomis yra klaidingas, visi užfiksuoti greičio viršijimo atvejai bus peržiūrėti ir pradėtos administracinių nusižengimų teisenos bus nutrauktos", – į dienraščio užklausą atsakė Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialistė Jorūnė Liutkienė.

Išlaidos: advokatas M.Kepenis patikino, kad dėl nuobaudos anuliavimo vairuotojams gali tekti kreiptis į teismą, o paaiškėjus, jog kelius prižiūrinčios įmonės privėlė painiavos, valstybei tektų sumokėti žmonėms už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaip nori, taip baudžia

Klaipėdos Kelių policijos tarybos viršininkas Mindaugas Džermeika tikino, kad vairuotojai turi prievolę vadovautis tik kelio ženklais.

"Situaciją turėtų paaiškinti Kelių direkcija. Policija tik administruoja nuobaudų skyrimą. Bet mes nereguliuojame sektorinių matuoklių darbo. Visą atsakomybę turi prisiimti kelio savininkas", – priminė M.Džermeika.

Visuomenei turi būti paaiškinta, o ženklai turi būti sudėlioti taip, kad neklaidintų.

Apie tai, kad būta kokio nors sprendimo dėl leistino greičio limito keitimo, policija nėra girdėjusi.

Tačiau analizuojant klaipėdiečių viešinamus nuobaudų protokolus, kyla klausimas, kuo vadovaujantis skiriamos baudos, jei tame pačiame taške skirtingi vairuotojai nubaudžiami už fiksuotą skirtingą greitį.

Rugsėjo 20 d. 20.23 val. vienas vairuotojas baudos sulaukė, kad važiavo 70 km/val. greičiu. Protokole parašyta, kad viršytas leistinas 53 km/val. greitis.

Kita vairuotoja tą pačią rugsėjo 20 d., tačiau valanda anksčiau buvo nubausta už leistino 59 km/val. greičio viršijimą, nes važiavo 72 km/val. greičiu.

Tad koks leistinas greitis šiame kelyje apskritai?

"Aš negaliu už kažką kitą atsakyti, bet jei yra painiava, ji turi būti išaiškinta. Pavyzdžiai rodo, kad sistema veikia klaidinančiai. Žmonės dėl to gauna baudas, patiria finansines pasekmes. Visuomenei turi būti paaiškinta, o ženklai turi būti sudėlioti taip, kad neklaidintų", – konstatavo M.Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kas reguliuoja matuoklius?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė spaudai Aušra Ramoškaitė aiškino, kad matuoklio metrologinė patikra atlikta gegužę.

"Atkreipiame dėmesį, kad tai yra vidutinio greičio matavimo sistema, kuri įvertina leistiną vidutinį greitį ruože. Tai reiškia, kad atskirose ruožo dalyse gali būti skirtingas leistinas greitis", – situaciją komentavo A.Ramoškaitė.

Pasak jos, įmonė "Kelių priežiūra" vykdė kelio taisymo darbus.

"Tačiau leidimo keisti greičio ribojimo ženklų Kelių direkcija nebuvo davusi. Šiuo klausimu prašome kreiptis į įmonę "Kelių priežiūra", – rašoma direkcijos atsakyme.

Dar kartą paklausus, kodėl dėl greičio matuoklių darbo žurnalistai yra siunčiami atsakymų ieškoti įmonėje "Kelių priežiūra", A.Ramoškaitė patikslino direkcijos atsakymą.

"Kelių direkcija administruoja matuoklius. Tačiau įmonė "Kelių priežiūra", nesuderinusi su Kelių direkcija, pakeitė nustatytus greičio ribojimus nuimdami ženklus, kurie buvo įvertinti nustatant leidžiamą greitį vidutiniuose greičio matuokliuose. Kelių direkcija kreipėsi į įmonę "Kelių priežiūra", kad būtų išsiaiškinta, kada tiksliai buvo klaidinami kelių naudotojai. Kaip mus informavo Kelių policija, nustatytu periodu užfiksuoti greičio viršijimo atvejai bus peržiūrėti ir pradėtos administracinių nusižengimų teisenos bus nutrauktos", – patikslino A.Ramoškaitė.

Akcinės bendrovės "Kelių priežiūra" Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka paaiškino, kad greitis šiame ruože dėl stipraus kelio dangos nusidėvėjimo iki 50 km/val. buvo pradėtas riboti nuo sausio 3-iosios.

"Rugsėjo mėnesį atlikus periodinės priežiūros remonto darbus ir sutvarkius kritines šio kelio vietas, buvo nuspręsta padidinti leistiną greitį. Todėl rugsėjo 23 d. 07.56 greitis buvo padidintas iki 70 km/val., bet, gavus iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimą, tą pačią dieną 12.32 greitis vėl sumažintas iki 50km/val.", – tikino V.Taščenka.

Kelių direkcija kelininkus informavo, kad 50 km/val. greitis šiame ruože turi galioti iki 2023 m. balandžio 15 d.

Motyvuojama tuo, kad 110 km/val. leistinas greitis buvo sovietmečiu, kai važinėjome dar netobulais žiguliais, volgomis ir moskvičiais.

Tai čia turbūt turima galvoje magistralė "Klaipėda–Kaunas", kur tarybiniais laikais ir buvo leidžiama tokiu greičiu važiuoti. O nuo Kauno iki Vilniaus ir atgal buvo leista maksimaliai judėti tik 100 km/val.

Tai buvo prieš 30–40 metų, kai važinėjome automobiliais, kurie neturėjo ABS, saugos diržų, saugos pagalvių, pagaliau diskinių stabdžių ir kitų privalumų, kurie dabar yra net seniausiame vakarietiškame automobilyje. Nebuvo reikalavimo ir pagal sezoną dėvėti vasarinių ar žieminių padangų. Vasarinėmis važiuodavome ir sausio mėnesį.

Todėl aišku, kad maksimalus leistinas 110 ir 130 km/val. (vasaros sezono) greitis absoliučiai nebeatitinka šių dienų realijų. Anuomet nebūdavo ir lengvųjų automobilių, turinčių, pvz., 150 arklio galių. O tokių dabar yra gal kas antras.

Taigi leistiną greitį bent jau šiltuoju sezonu reikėtų išties padidinti. Pavyzdžiui, Lenkijos magistralėse jau seniai leidžiamas 140 km/val. greitis. Kuo mes blogesni? Juk už lango – XXI amžius. Sovietmetis seniai liko tolimoje praeityje.

Taigi pasiūlymas bent jau pagrindinėje magistralėje nuo Klaipėdos iki Kauno padidinti leistiną greitį iki 160 km/val. tikrai turi racijos. Suprantama, tik vasarą. Juk magistralėje yra daug puikiai atnaujintų kelio ruožų, kuriuos pradėjo tvarkyti dar susisiekimo ministras J.Narkevičius.

O jei išties norime taupyti degalus, rezervų yra daugybė: diekite žaliąsias bangas, kad nebūtų spūsčių, lyginkite duobes, užuot kabinėję ženklus "Nelygus kelias", mažinkite visokių kalnelių ir apylankų skaičių, racionalizuokite leistiną greitį ten, kur dabar vairuotojai verčiami važiuoti antra pavara, atsisakykite šviesoforų, kur jų nereikia, pagaliau mokykite žmones ekologiško vairavimo, apie kurį niekas nė velnio nežino.

Tai ne krizė ir infliacija pasiekė piką, piką pasiekė panieka mokesčių mokėtojams.

Dabar gi aktualizuojamas tik vienos veislės argumentas: uždrausti, neleisti, persekioti, bausti. Kaip bolševikmečiu. Kad tik žmonės būtų kuo aktyviau suerzinti ar įpykinti. Tai ne krizė ir infliacija pasiekė piką, piką pasiekė panieka mokesčių mokėtojams.

Iš kur mūsų politikai įgijo tiek priešiškumo savo tautai? Jie aiškina, kad per krizę visi privalo taupyti, o patys kėsinasi seimūnams dvigubai didinti algas. Visi keikiasi dėl gyvuliškų elektros kainų, bet daugiabučių kiemuose apšvietimas įjungiamas dar nesutemus. Dėl privirto jovalo įsiutę gyventojai rikiuojasi eilėse prie "Igničio", o premjerė išeina atostogų. 78 proc. gyventojų konstatuoja, kad gyvenimas blogėja, bet Lietuvos banko vadas reikalauja įvesti nekilnojamojo turto ir ekologijos mokesčius. Tuo pat metu Energetikos ministerija puola mažinti leistiną mašinų greitį, Vidaus reikalų kelia algas Seimo politikieriams, o Aplinkos ministerija reguliuoja privačių statybų reikalus... Kiek dar regėsime tų anarchijos dieglių?

O gal mes jau iš tiesų esame sertifikuota durnių šalis?

P.S. Ar tikrai šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas? Pas mus gi mažumų reikalai – svarbesni už krizę ir elektrą.

Šioje gatvėje baigiami diegti ir tarpusavyje derinami naujieji šviesoforai, jie netrukus pradės veikti vieningoje sistemoje, vadinamojoje žaliojoje bangoje.

Todėl nuspręsta tarp Sulupės ir Kalnupės gatvių sankirtų sugrąžinti čia buvusį maksimalų leistiną greitį iki 50 km/val.

Eismo saugumo komisijoje tokį siūlymą pateikė vicemeras Arūnas Barbšys.

Įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Vasiliauskas komisijos narius informavo, kad šiame Minijos gatvės ruože šviesoforai jau veikia koordinuotai.

"Nuo Baltijos prospekto sankryžos iki pat Smiltelės gatvės visi šviesoforai veikia koordinuotai. Gal tik reikės laikus pakoreguoti. Aš manau, kad čia gali būti 50 km/val. greitis", – tikino M.Vasiliauskas.

Minijos gatvėje žaliosios bangos principas galėtų jau veikti, tačiau, viename ruože sumažinus greitį dešimčia kilometrų, stringa eismo srautų judėjimas.

Vairuotojai dažniausiai greitį sumažina iki 30–35 km/val. O toliau, už Kalnupės gatvės, leidžiama važiuoti net 70 km/val. greičiu.

Todėl žalioji banga negali veikti likusioje Minijos gatvės dalyje.

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos atstovas priminė, kad greičio matuoklio reikėjo dėl gyventojų nusiskundimų triukšmu.

"Didesnis triukšmas kyla, kai staiga stabdai, o po to didini greitį", – replikavo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Policijos pareigūnai pripažino, kad dėl eismo saugumo jie priekaištų šiam ruožui neturi.

Komisijos nariai akcentavo, kad, patvirtinus Minijos gatvėje vienodą greitį, padidės eismo srautų pralaidumas.

Vivat Susisiekimo ministerijai ir jos vadovui M.Skuodžiui!

Nedaug kas atsimena, kad anksčiau ir tas 130 km/val. buvo uždraustas gėris, nes ruože Vilnius–Kaunas buvo leidžiama važiuoti 100 km/val., o iki Klaipėdos – 110 km/val. greičiu. Ties Babtais, Pociūnais ar Gargždais su sovietiniu greičio matuokliu galūnėje tykodavo policininkas, besitikintis "nusmeigti" "gazą įmynusį" pažeidėją arba bent jau humoristą A.Orlauską. Jo tuomečiai pareigūnai nekentė už puskvailio kelių inspektoriaus parodijas per TV – buvo susitarę bausti, kur besustabdytų. Šią nykią postsovietinę realybę paįvairindavo faktas, kad tarybiniai "radarai" fiksuodavo automobilio greitį tik iki 200 km/val., paskui jau rodydavo nulį. Taigi tūlas dėdė Gurskas ir kiti vietiniai "McLaren" asai tik paaiškindavo, kad pareigūnų buvo "nušauti" jau sustoję.

Jei Vokietijoje greitis neribojamas, kodėl tarp Klaipėdos ir Kauno automobiliai negalėtų važiuoti bent 160 kilometrų per valandą?

Bet vieną dieną inspektoriai greitkelyje sustabdė anuometį susisiekimo ministrą A.Žvaliauską – žmogų, kuriuo gali didžiuotis Lietuva. Grįžęs į Vilnių ministras pyst ir padidino leistiną greitį iki 130 km/val. Ir labai gerai padarė.

Tačiau tai jau buvo prieš ketvirtį amžiaus. Laikrodžiai perfiltravo per daug laiko, tad tas "130" šiandien atrodo tokia atgyvena, kad pro priekinį stiklą net gėda žvelgti į perspektyvą. Nejaugi ir toliau taikstysimės su tuo infrastruktūros Alzheimeriu, kai 300 arklio galių mašinos greitkelyje žalojamos praėjusio amžiaus ribojimais? Reikia ambicingų permainų, Europos vertų sprendimų. Jei Vokietijoje greitis neribojamas, kodėl tarp Klaipėdos ir Kauno automobiliai negalėtų važiuoti bent 160 kilometrų per valandą? Laikas įveikti buką stagnaciją, bobiškus prietarus ir atsilikimą.

S.P. Mūsų kiekvienos dienos šūkis turėtų būti – amen postsovietiniams ribojimams!