Sporto ir turizmo vadybos bakalauro studijų studentą R. Baciušką pasveikino LSU rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė.

„Džiaugiamės, kad Rokas, tęsdamas studijas, garsėja išskirtiniais sportiniais pasiekimais. Ypač džiugu, kad jis didžiuojasi būdamas LSU studentas ir vertina žinias, kurias gauna. Rokas – išskirtinė asmenybė, jis mielai dalijasi savo patirtimi ir, nors yra labai daug pasiekęs, išlieka kuklus“, – kalbėjo LSU vadovė.

„Labai smagu būti įvertintam. Turbūt, jei nebūčiau sportininkas, niekada nestudijuočiau šios srities ir nepildyčiau savo patirties bagažo. Lenktynininkas Simas Juodviršis man patarė stoti į LSU ir derinti studijas ir sportinę veiklą. Šio pasirinkimo nė kiek nesigailiu“, – sakė R. Baciuška.

Ekipažas: „Hail Toyota International“ ralį R. Baciuška su šturmanu O. Vidaliu Montijano užbaigė užėmę trečią vietą. / „Cin Cin movies“ nuotr.

LSU studentas R. Baciuška yra parvežęs į Lietuvą net tris legendinio Dakaro ralio prizininkams skiriamus trofėjus – beduino statulėles.

Ypač džiugu, kad Rokas didžiuojasi būdamas LSU studentas ir vertina žinias, kurias gauna.

Į savo alma mater lenktynininkas atvyko po sėkmingų startų Saudo Arabijoje įvykusiame „Hail Toyota International“ ralyje. „Ultimate“ klasės varžybose dalyvavęs R. Baciuška su šturmanu ispanu Orioliu Vidaliu Montijano užėmė trečią vietą. Ekipažas važiavo T1+ klasės visureigiu „Toyota“.

„Pirmas blynas prie T1+ automobilio vairo dykumose neprisvilo“, – reziumavo R. Baciuška.

Vasario 25–kovo 2 d. jo laukia pasaulio ralio reidų čempionato antras etapas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur lietuvis važiuos „Challenger“ klasės bagiu. Trečias etapas numatytas balandžio 2–7 d. Portugalijoje, ketvirtas – birželio 2–8 d. Argentinoje, penktas – spalio 5–11 d. Maroke.

„Tu išvažiuoji būti pats geriausias. Neišvažiuoji būti antras ar trečias. Kam tada važiuoti į varžybas, nėra tikslo. Mano tikslas yra nugalėti. Atvažiavai, nugalėjai, išvažiavai iškelta galva ir viskas”, – kalbės R. Baciuška.

Tam, kad šiandien Rokas stovėtų tarp geriausių pasaulio sportininkų, daugiausia įtakos turėjo jo šeima, kuri nuo mažų dienų savo sūnų leido sėsti prie vairo ir skatino siekti geriausių rezultatų. Rokas ne tik tapo Lietuvos čempionu, vėliau geriausiu Baltijos šalyse, tačiau netrukus išplaukė į dar platesnius tarptautinius vandenis. Paauglystėje jam teko gyventi ir sportuoti Italijoje, bet grįžus į Lietuvą, laukė paprasto jaunuolio pareigos ir mokykla. Todėl šis etapas, kuris truko trejus metus, buvo ne tik smagus, bet ir pilnas iššūkių, mat, pajautus pergalių skonį, jaunuoliui greit užaugo sparnai, todėl mokykla ne visada rūpėjo.

Arba kartais per kopą važiuoji, užstabdai ir visas smėlis tau ant veido, pilnos akys smėlio.

„Varžybos pasibaigdavo, parskrisdavau atgal, mokiausi Lietuvoje ir tai nebuvo lengva daryti. Daug praleidi, sunku pasivyti draugus. Tėvai versdavo mokytis ir tai normalu, o aš sakiau, kam ta mokykla, aš būsiu sportininkas, milijonus uždirbsiu, kam čia dabar reikia mokytis, išmokys gyvenimas. Aš nėjau į privačią mokyklą, nors daug kas iš profesionalių sportininkų eina privačiai, Tauragėje tokių galimybių nebuvo, tačiau šiandien tuo džiaugiuosi.“  

Laidos metu Rokas bus itin atviras: buvo išdykęs ir aktyvus vaikas, todėl iššūkių kildavo ir per treniruotes, tačiau į vietas viską sustatydavo tėtis, kuris žinodavo, ką pasakyti. Taip R. Baciuška atsidūrė tarp stipriausių pasaulio sportininkų ir pradėjo skinti svarbiausius savo karjeros medalius, apie kuriuos dauguma vis dar svajoja. Tačiau ar bent nutuokiate, kaip atrodo kelionė per dykumos smėlį, kuomet virš tavo galvos nėra nei stogo, nei langų? Būtent taip atrodo bagiu važiuojančio R. Baciuškos kasdienybė.

„Po Dakaro, kai grįžti, dar dvi savaites smėliu kosėji, nes tiek plaučiai prisikvėpuoja. Kartais būna, kad tu važiuoji paskui automobilį ir tiesiog valgai smėlį. Arba kartais per kopą važiuoji, užstabdai ir visas smėlis tau ant veido, pilnos akys smėlio.”

Kodėl lenktynininkai moka šimtus tūkstančių, jog galėtų važiuoti Dakaro ralio trasa? Apie ką svajoja Rokas? Ir kaip jaučiasi kartu su stipriausiais pasaulio lenktynininkais, dalyvaudamas pasaulio geriausiųjų apdovanojimuose? Šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.  

Dakaro ralis vyks 2024-ųjų sausio 5–19 d., tačiau jau liko mažiau nei mėnuo, kai lenktynių dalyvių technika laivu iš Barselonos pajudės į Saudo Arabijos uostą Janbu.

„Viskas gerai, bet svajonės daug kainuoja, – juokaudamas kalbėjo B. Vanagas, paklaustas apie kol kas šykštoką informaciją iš savo stovyklos. – Persikėlėme į naują biurą, naują bazę. Tai buvo nemenkas logistinis iššūkis. Komandoje – nemažai pokyčių, sukalibruoti naujai atgimstantį organizacinį organizmą reikia daug laiko ir energijos. Turbūt tai ir lėmė, kad pirmiausia buvome susikoncentravę į savo vidaus reikalus, o ne į išorę. Pavadinkime tai tarsi štiliu prieš artėjančią naujienų audrą. Viena iš jų turėtų ypač pakelti lietuvių ūpą.“

B. Vanagas itin pozityviai įvertino Dakaro ralyje ketinančių startuoti lenktynininkų Laisvydo Kanciaus ir Roko Baciuškos sėkmę – iškovotus pasaulio čempionų titulus.

Dakaro ralis Lietuvoje tapo įdomus vyrams ir moterims, jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams.

L. Kancius tapo pasaulio ralio-reidų (keturračių motociklų) čempionu, R. Baciuška – bagių (T4 kategorijos) planetos čempionu.

„Tam tikra prasme tai pergalė ne tik visiems mums, bet ir man asmeniškai. Lietuvoje pavyko sukurti fenomeną, kai didžioji visuomenės dalis domisi šiuo kasmečiu iššūkiu. Dakaras tapo reiškiniu, kuris pas mus įdomus didžiulei auditorijai – vyrams ir moterims, jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams. Čia, matydamas naudą, ateina ir verslas. Susumavus proporcijas, Lietuva pagal dalyvių skaičių jau yra tapusi Dakaro ralio lydere. Dabar reikia susitelkti ir siekti visų laukiamų rezultatų“, – teigė B. Vanagas.

Šiemet sausį jis pasitraukė iš Dakaro maratono paisydamas gydytojų rekomendacijų. Lietuvio vairuojamas visureigis trasoje kliudė didelį akmenį, B. Vanagui prireikė medikų pagalbos ir ekipažas nebaigė ketvirto etapo.

„Patempiau kaklą, susitrenkiau smegenis, bet dėl to žmonės gyvena“, – tąkart kalbėjo lenktynininkas.

2019-aisiais B. Vanagas su šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu bendroje savo klasės įskaitoje užėmė 11 vietą.

Pabaigtuvės – Maroke

Klaipėdietis triumfavo Maroke, kur buvo surengtas paskutinis – penktas – pasaulio ralio-reidų čempionato etapas.

L. Kancius, dalyvavęs keturračių motociklų varžybose, užėmė ketvirtą vietą, į priekį praleidęs prancūzą Alexandre’ą Giroud, slovaką Jurajų Vargą ir Rodolfą Guilliolį iš Gvatemalos.

Tačiau, susumavus visų etapų rezultatus, lietuvis bendroje įskaitoje pirmas – 82 taškai. Toliau išsirikiavo R. Guilliolis (73 tšk.) ir J. Varga (71 tšk.).

Patirtis: lietuvis per lenktynes Maroke sėkmingai susitvarkė su ekstremaliais iššūkiais. / rallyemaroc.com ir L. Kanciaus asmeninio archyvo nuotr.

Trukdžiai nesustabdė

„Skaičiavimai buvo paprasti: jei noriu išlikti pirmas bendroje įskaitoje, privalau finišuoti bent šeštoje pozicijoje“, – prieš lenktynes kalbėjo L. Kancius.

Pirmą Maroko ralio atkarpą (397 km) klaipėdietis užbaigė trečias, antrą (296 km) – septintas, trečią (336 km) – devintas, ketvirtą (343 km) – penktas ir paskutinę (152 km) – ketvirtas.

„Pradžia buvo kaip iš natų, bet vėliau prasidėjo ne tokie geri dalykai. Pirmiausia, truputį paklydau, laimė, kad trumpam. Tada kritau, apgadinau kelio knygą, kuri nustojo veikti. Praradau kelias minutes, kol sutvarkiau, bet galėjau važiuoti toliau. Deja, netrukus prakirtau priekinį ratą, – pasakojo L. Kancius. – Trečią dieną dėl elektros įrangos gedimo buvau įstrigęs dykumoje. Pagalbos ranką ištiesė vietiniai – visureigiu mano keturratį nuvežė 100 km iki artimiausio asfaltuoto kelio, kur jau laukė mano komanda. Gavau pusdevintos minutės baudos, bet grįžau į trasą.“

Buvau įstrigęs dykumoje. Padėjo vietiniai – nuvežė mano keturratį iki artimiausio asfaltuoto kelio.

Kolegos nuostolis

L. Kancius buvo nelaimės, kurią patyrė kolega motociklininkas Modestas Siliūnas, liudininkas.

„Važiavau dideliu greičiu. Bandydamas aplenkti duobę, pakilau į orą – greičiausiai mane nubloškė vėjo gūsis – kritau ant šono. Nesusižeidžiau, pradėjau toliau važiuoti, bet pajutau, kad motociklo trauka silpna, – dėstė M. Siliūnas. – Apžiūrėjau, dujų išmetimo vamzdis buvo prilipęs prie benzino bako, kuris nuo karščio jau lydėsi. Po kelių minučių plykstelėjo liepsnos.“

„Bandžiau padėti gesinti ugnį, deja, ji buvo stipresnė. Laimė, kad Modestas – sveikas ir šį kartą nukentėjo tik geležis“, – pridūrė L. Kancius.

Pasak M. Siliūno, sudegė ne įprastas ralio kroso motociklas, o Dakaro lenktynėms pritaikyta „Rally Replica“, kurių kasmet pagaminamas ribotas skaičius.

Išskleidė trispalvę

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio galėjau laikyti Lietuvos vėliavą, – po apdovanojimų ceremonijos sakė Laisvydas. – Be galo gera būti pasaulio čempionu, nes siekdamas šio rezultato įdėjau daug jėgų, pastangų, sveikatos, laiko. Maroko ralis buvo didesnis iššūkis, nei tikėjausi, ir vienu metu atrodė, kad viskas slysta iš rankų, bet kai esi taip arti tikslo – negalima pasiduoti. Esu dėkingas savo šeimai, kad išleido į šį beprotišką nuotykį. Ačiū rėmėjams, tikėjusiems ir prisidėjusiems prie šio rezultato, komandai, kuri niekada nepasiduoda. Čempioniškas ačiū mano sirgaliams, kad palaiko ne tik tada, kai viskas gerai, bet ir tada, kai norisi nuleisti rankas.“

Solidi persvara

FIA oficialiai patvirtino, kad R. Baciuška šį sezoną apgynė pasaulio ralio-reidų čempionato T4 kategorijos nugalėtojo titulą, iškovotą 2022-aisiais.

Šiemet Lietuvos lenktynininkui net nereikėjo laukti paskutinio, penkto, pasaulio čempionato etapo, vyksiančio spalio 12–18 d. Maroke.

Rugsėjo 1-ąją Argentinoje finišavo ketvirtas etapas. R. Baciuška su savo šturmanu Orioliu Vidaliu jame nedalyvavo, tačiau lietuvis jau užsitikrino čempiono titulą, nes po trijų etapų jo persvara prieš artimiausius varžovus – itin solidi.

Per etapus Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Meksikoje tauragiškis surinko 189 taškus. Argentinoje pergalę šventęs japonas Shinsuke Umeda pelnė 50 taškų, jis bendroje įskaitoje su 129 tšk. pakilo į antrą vietą.

Maroke bus galima surinkti daugiausia 55 tšk., tad lietuvis – nebepavejamas.

Kažkiek keista, kad taip viskas susiklostė – čempionu tapau nedalyvaudamas paskutiniuose etapuose.

Sėkmė – neatsitiktinė

„Būti pasaulio čempionu išties smagu. Pirmas kartas – ypatingas, jis su niekuo nepalyginamas, bet antri metai iš eilės parodo, kad tai nebuvo atsitiktinė sėkmė ir kad galiu apginti titulą. Kažkiek keista, kad taip viskas susiklostė ir čempionu tapau nedalyvaudamas dviejuose paskutiniuose etapuose“, – šypsojosi R. Baciuška.

Pasaulio ralio-reidų čempionatas, kaip įprasta, šiemet startavo prestižinėmis Dakaro ralio lenktynėmis Saudo Arabijoje. Ten sportininkai dėl įskaitinių taškų turėjo kautis dvi savaites.

R. Baciuška laimėjo tris greičio ruožus, dar keturiuose buvo antras ir tik dėl apmaudžios techninės bagio problemos paskutiniuose ralio kilometruose liko antras. Tai leido pasaulio čempionato įskaitai pelnyti 79 tšk.

„Abu Dhabi Desert Challenge“ ir „Sonora Rally“ varžybose lietuvis pranoko visus varžovus ir abiejuose etapuose surinko po 55 tšk.

Pažymėtina ir tai, kad R. Baciuška tiek Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tiek Meksikoje laimėjo visus greičio ruožus – po penkis, todėl iš viso per tris etapus – net trylika greičio ruožų. Tokios įspūdingos statistikos nėra jokioje kitoje pasaulio čempionato klasėje.

Sės į T3 bagį

„Dakare lenktyniauti visada sunkiausia, nes tai – penkiolikos dienų lenktynės. Abu Dabyje buvo taip pat nelengva, nes reikėjo važiuoti kepinant 38 °C karščiui. Meksikoje laukė kitokie iki šiol nepatirti egzotiniai išbandymai, tačiau ten turbūt buvo lengviausia pergalė“, – prisiminė R. Baciuška.

Pasaulio čempiono titulas apgintas, tačiau Lietuvos lenktynininką bus galima išvysti ir Maroko ralyje, kur R. Baciuška planuoja jėgas išbandyti jau su T3 klasės bagiu.

Sunkus, bet greitas

„TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ komandos lenktynininkas B. Vanagas sėdo prie vieno moderniausių JAV kariuomenės taktinių visureigių JLTV („Joint Light Tactical Vehicle“) vairo.

Tai naujos kartos šarvuotas monstras, pasižymintis universalumu, modernumu ir saugumu, todėl plačiai naudojamas įvairioms užduotims ir misijoms. JLTV nuo 2021 m. yra ir Lietuvos kariuomenės arsenale.

Įspūdingų gabaritų visureigis nėra nerangus, kaip kad daugelis įsivaizduoja. 3,26 m aukščio, 5,27 m ilgio ir 2,42 m pločio galiūno viduje slepiasi 6,6 l darbo tūrio, 8 cilindrų dyzelinis variklis su turbo kompresoriumi. Variklis išvysto 340 arklio galių (AG), iki 80 km įsibėgėja per 18,3 sek. ir gali pasiekti maksimalų 122 km/val. greitį.

JLTV iki 80 km įsibėgėja per 18,3 sek., gali pasiekti maksimalų 122 km/val. greitį.

Anot B. Vanago, JLTV greitis toli gražu nelenktyninis, tačiau reikia atsiminti, kad lengviausia šio visureigio versija sveria maždaug 8 t, o visiškai apginkluotas modelis – per 11 t.

Pakabos galimybės

Šešerius metus projektą vysčiusi gamintoja „Oshkosh“ pasirūpino, kad JLTV netrūktų lankstumo.

Pirmiausia, dėl pakabos visureigio įgula gali valdyti automobilio aukštį skirtingoms užduotims. Pavyzdžiui, maksimaliai iki 3,26 m aukščio pasistiebęs automobilis galės įveikti net 1,5 m gylio vandens kliūtį, o perjungtas į transportavimo poziciją susitrauks iki vos 1,88 m aukščio.

Įvertino: žinomas lenktynininkas pažėrė komplimentų karinio visureigio pravažumo galimybėms ir sąlygoms vairuotojams. V. Pilkausko nuotr.

Net iki 50,8 cm siekianti pakabos eiga ir nepriklausoma daugiasvirtė važiuoklė užtikrina, kad važiavimas itin nelygiu reljefu būtų kuo sklandesnis.

Priekyje ir gale esančios kameros užtikrina didesnį kelio matomumą, žiemą stiklus atitirpinti padeda specialiai purškiamas skystis, o karštuoju metu įgulai įrengtas kondicionierius.

„Baja 1 000“ patirtis

Ką bendro turi JAV karinis automobilis ir Dakaro ralis?

Pasak B. Vanago, tiek JLTV, tiek Dakaro ralyje lenktyniaujantys sunkvežimiai naudoja lygiai tokias pačias 1,1 m aukščio padangas, kurių slėgį ekipažai, atsižvelgdami į vietovės ir pravažumo poreikius, gali reguliuoti iš kabinos.

Be to, automobilių sportas dažnai naudojamas kaip smėlio dėžė, kurioje galima išbandyti techniką itin ekstremaliomis sąlygomis. Būtent tokiu tikslu „Oshkosh“ komandos LCTV automobiliai (JLTV visureigio pirmtakai) 2010 m. ir 2011 m. dalyvavo „Baja 1000“ lenktynėse (Dakaro ralio analogas Šiaurės Amerikoje).

Nuo 2021 m. į Lietuvos kariuomenės rankas jau perduota iki 100 JLTV visureigių, o iki 2025 m. mūsų šalyje iš viso bus 500 tokių automobilių. Visureigiams skirtos greitojo reagavimo ir lengvosios logistikos funkcijos.

JLTV naudoja jau ir kitų šalių kariuomenės, tarp jų – Slovėnijos, Juodkalnijos, Brazilijos. Įsigyti šarvuotų taktinių visureigių yra nusprendusios Belgija, Šiaurės Makedonija, Rumunija, jais domisi Jungtinė Karalystė ir Portugalija.

Varžovai atsiliko

Iš Belgijos kilęs ir Nyderlandams atstovaujantis 25-erių M. Verstappenas šiemet pasaulio čempiono titulą buvo užsitikrinęs iki sezono pabaigos likus keturiems etapams.

„Red Bull“ komandos žvaigždė po du kartus triumfavo Italijoje ir JAV, po kartą – Saudo Arabijoje, Ispanijoje, Azerbaidžane, Kanadoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Japonijoje, Meksikoje ir Jungtiniuose Arabų Amyratuose (JAE) surengtose lenktynėse.

Surinkęs iš viso 454 taškus, M. Verstappenas didoka persvara aplenkė monakietį Charlesą Leclercą (308 tšk., „Ferrari“) ir savo bendražygį meksikietį Sergio Perezą (305 tšk.).

Dešimtuke – trys britai

Ch. Leclercas laimėjo tris pasaulio čempionato etapus (Bahreine, Australijoje ir Austrijoje), S. Perezas – du (Monake ir Singapūre).

Į pirmą dešimtuką taip pat pateko britas George’as Russellas (275 tšk., „Mercedes“), ispanas Carlosas Sainzas jaunesnysis (246 tšk., „Ferrari“), britai Lewisas Hamiltonas (240 tšk., „Mercedes“) ir Lando Norrisas (122 tšk., „McLaren“), prancūzas Estebanas Oconas (92 tšk., „Alpine“), ispanas Fernando Alonso (81 tšk., „Alpine“) ir suomis Valtteris Bottasas (49 tšk., „Alfa Romeo“).

C. Sainzas jaunesnysis buvo greičiausias dešimtojo etapo lenktynininkas, G. Russellas – 21-ojo.

Pasirinkimas: keturiskart F1 pasaulio čempionas S. Vettelis nusprendė baigti lenktynininko karjerą. formula1.com nuotr.

Patirtis – ateičiai

Pirmą kartą nė vieno etapo nelaimėjo septyniskart pasaulio čempionas L. Hamiltonas.

„Šis sezonas man – vienas iš trijų prasčiausių per karjerą, bet ne sunkiausias, o toks buvo 2011-aisiais (anuomet britas užėmė 5-ąją vietą – aut. past.), – kalbėjo Lewisas. – Visą čempionatą automobilis elgėsi ne taip, kaip norėjome. Tačiau išbandymai sutelkė komandą, todėl tikiuosi, kad tai pozityvi patirtis ateičiai.“

Tai, kad mūsų automobilis nepakankamai konkurencingas, žinojome jau prieš čempionatą.

„Tai, kad mūsų automobilis nepakankamai konkurencingas, žinojome jau prieš čempionatą. Pavyko atlikti tam tikras korekcijas, bet greitis buvo ne toks, kad Lewisas galėtų susigrąžinti čempiono titulą“, – teigė „Mercedes“ komandos vadovas Toto Wolffas.

Konstruktorių įskaitoje „Mercedes“ su 515 tšk. užėmė trečią vietą. Aukštesnėse pozicijose – „Red Bull“ (759 tšk.) ir „Ferrari“ (554 tšk.).

Džiaugsis gyvenimu

Baigti F1 lenktynininko karjerą nusprendė 35-erių Sebastianas Vettelis.

Šį sezoną „Aston Martin“ komandai atstovavęs vokietis užėmė dvyliktą vietą, o 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. tapo pasaulio čempionu.

„Norėčiau pasakyti, kad visam laikui pasitraukiu iš F1, bet jei būčiau labai atviras – nežinau. Kolegos ir bičiuliai man sako, kad po trijų mėnesių norėsiu sugrįžti. Pažiūrėsime, kaip bus, o jau šiandien pradėsiu džiaugtis gyvenimu su šeima“, – kalbėjo S. Vettelis.

Jo idealas buvo legendinis Michaelis Schumacheris.

„Kartą paprašiau jo patarimo. Tikėjausi išgirsti vos ne receptą, kas lemia sėkmę, tačiau Michaelio atsakymas buvo paprastas: mėgaukis tuo, ką veiki, ir mylėk tai“, – papasakojo S. Vettelis.

Planai: 2023-iaisiais F1 sezonas prasidės kovo 5-ąją, numatoma surengti 24 etapus. formula1.com nuotr.

Papildomi trofėjai

Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) nusprendė F1 lenktynininkus po kiekvieno etapo apdovanoti medaliais.

„Trofėjai, kurie įteikiami prizininkams, vėliau dažniausiai papildo komandų lentynas, o sportininkams tenka kopijos. Medalis bus papildomas, bet unikalus prisiminimas apie sėkmingas varžybas“, – paaiškino FIA atstovai.

Šiemet FIA medalius gavo paskutinio etapo Abu Dabyje prizininkai – M. Verstappenas, Ch. Leclercas ir S. Perezas.

Netikėti pokyčiai komandoje

Po mažiau nei dviejų mėnesių lietuvių dėmesį prikaustys vienos sunkiausių auto ir moto sporto varžybų pasaulyje – 2023-ųjų Dakaro ralis. Trečią kartą keturračiu jį įveikti pasiryžęs L. Kancius neslepia, kad nejaučia ramybės, o pasiruošimo darbai vyks tikriausiai iki pat paskutinės dienos.

„Man tai jau trečias Dakaras, ir nė prieš vieną iš jų ramu nebuvo. Šis ne išimtis, nes varžybos artėja, o įtampų daugėja. Vis dar ne iki galo uždarytas biudžeto klausimas, iki paskutinės minutės dėliojami rėmėjai. Taip pat dar deriname klausimus dėl atsarginių detalių vežimo, kad, esant poreikiui, remontą galėčiau atlikti greičio ruože.

Techniką turime išsiųsti lapkričio 28 dieną ir iki to laiko reikia viską išspręsti. Tačiau taip yra kasmet – atrodo laiko dar yra, bet nemažai dalykų sprendžiasi tik paskutinėmis dienomis, todėl tas laikotarpis būna ganėtinai įtemptas“, – sako L. Kancius.

Jei kai kuriuos dalykus galima prognozuoti ar bent jau jiems ruoštis likus kad ir paskutinėms dienoms ar net valandoms iki išvykstant į varžybas, tai yra tokių pasikeitimų, kurie gali įvykti staiga ir neplanuotai. Tai puikiai įrodo netikėti pokyčiai L. Kanciaus atstovaujamoje „Story racing“ komandoje.

„Važiuosiu su ta pačia čekų komanda „Story racing“, su kuria iki šiol dalyvavau aš ir puikus mano draugas, čekas Tomas Kubiena, bet šiame Dakare bus pasikeitimų. Deja, Maroko ralyje Tomas patyrė traumą ir komanda, kaip lenktynininką, aptarnaus tik mane vieną. Tai dar vienas papildomas iššūkis, kuris pareikalaus papildomo biudžeto, bet tuo pat metu atsiranda ir galimybių. Pavyzdžiui, į komandą įtraukiau vieną mechaniką lietuvį“, – apie neplanuotus pasikeitimus pasakoja lenktynininkas.

Naudinga patirtis ir puikus rezultatas Maroke

Prieš iškeliaudamas į Saudo Arabiją, spalio mėnesį L. Kancius sėkmingai įveikė Maroko ralį ir užėmė trečią vietą tarp keturračių. Kaip pastebi lenktynininkas, tokia treniruotė labai naudinga dėl to, kad Maroke sąlygos praktiškai identiškos toms, kurios laukia Dakare, todėl galima patikrinti technikos ir savo pasiruošimą. Be to, pavyko išbandyti ir vieną svarbią naujovę.

„Pirmiausia tai buvo pirmos mano lenktynės per metus laiko, kurias pravažiavau iki finišo, buvau pasiilgęs lenktynių režimo. Norėjosi išbandyti save, pasilyginti su konkurentais. Dar yra laiko save pašlifuoti iki Dakaro.

Tačiau viena didelė ir reikšminga naujovė, kurią norėjosi išbandyti, tai elektroninė kelio knyga. Turiu pripažinti, kad Maroke padariau navigacinių klaidų, nes persiorientavimui nuo popierinės prie elektroninės kelio knygos reikia laiko. Todėl tikrai labai džiaugiuosi, kad pavyko tai išbandyti realiomis sąlygomis prieš Dakarą“, – Maroke įgytą patirtį apžvelgia L. Kancius.

„Neslėpsiu, Maroke baimės buvo, nes pernai vienas iš mano kolegų čia patyrė traumą ir nestartavo Dakare, o šiemet kolegai Tomui tikrai labai nepasisekė... Atrodo nedidelis virtimas, peties trauma, bet šiandien daktarai pasakė Stop – reikės pusmečio, kad atsigautų po traumos. Todėl reikėjo pasisaugoti ir kiek įmanoma važiuoti protingai, nes rizika iš tikro yra. Kita vertus, negali sėdėti, kažko laukti. Visgi, geriausios treniruotės yra varžybos, ypač tokios, kurios yra artimos Dakarui“.

Geram rezultatui reikia ir sėkmės

Ruošiantis Dakarui labai svarbus tiek fizinis, tiek psichologinis pasiruošimas, reikia įvertinti daugybę niuansų bei pažinoti savo varžovus. L. Kancius neslepia, kad pastarajam dalykui skiria papildomą dėmesį, todėl prieš stodamas prie starto linijos stengiasi įvertinti ne tik savo, bet ir varžovų galimybes.

„Nežinau, kaip elgiasi konkurentai, bet galiu išduoti paslaptį... Prieš kiekvienas varžybas žinau, kas jose važiuos ir kaip važiuos. Dažniausiai pasidomiu stipriosiomis konkurentų pusėmis, rezultatais tiek šiame, tiek praėjusiuose sezonuose. Man tai padeda, nes ne tik stebiu juos, bet ir mokausi.

Šiemet Dakare mūsų klasėje bus trys aiškūs lyderiai ir dar apie dešimt lenktynininkų, kurie yra labai panašaus pajėgumo, prie jų priskirčiau ir save. Man pačiam labai įdomu, kaip viskas vystysis, nes yra labai daug panašiai važiuojančių žmonių, todėl rezultatą gali nulemti smulkmenos“.

Visi Dakaro dalyviai čia atkeliauja turėdami tam tikrus tikslus. Vieni vyksta kaip lyderiai, besivaržantys dėl pačių aukščiausių rezultatų, kiti į tai žiūri kaip į nuotykį. Kalbėdamas apie savo tikslus, Laisvydas išlieka kuklus, bet pripažįsta, kad nevažiuoja tik kaip turistas.

„Mano tikslas pagerinti prieš tai buvusį rezultatą, nors žinoma, tikiuosi ir kažko daugiau. Bet bijau kažką sakyti, nes reikia pripažinti, kad Dakare reikia daug sėkmės. Žinoma, bandau užbėgti visiems galimiems nesklandumams už akių, bet tikrai reikia ir nemažai sėkmės“, – sako L. Kancius.

Iki šiol geriausias L. Kanciaus rezultatas buvo septintoji vieta 2021-ųjų Dakare, o 2022-iais finišo pasiekti nepavyko. Ketvirtus metus iš eilės, Dakaro ralis vyks Saudo Arabijoje ir startuos gruodžio 31 dieną, o per penkiolika dienų dalyviams teks įveikti 14 greičio ruožų, kuriu bendras ilgis apie 5000 kilometrų.

Vairavo „Ford Mustang“

„NASCAR Whelen Euro Series“ varžybų „Junior“ klasės (iki 25 metų) lenktynėse lietuvis užėmė antrą ir trečią vietas.

Pirmą važiavimą G. Grinbergas, vairavęs komandos „Buggyra ZM-MFT Racing“ bolidą „Ford Mustang“, finišavo dešimtas (18 ratų – 41 min. 10,543 sek.), o „Junior“ grupėje greitesnis buvo tik vokietis Tobiasas Dauenhaueris („Ford Mustang“, 40 min. 59,188 sek.) ir Šveicarijos atstovas Giorgio Maggi („Toyota Camry“, 41 min. 06,432 sek.).

Kitas „Buggyra ZM-MFT Racing“ pilotas Aliyyah Kolocas liko 21 vietoje.

„Rezultatas – geresnis, nei tikėjausi. Mes – naujokai, dar reikia gerokai patobulinti tiek variklį, tiek važiuoklę. Man pavyko gerai startuoti – iškart įsiveržiau į penkioliktą vietą, po dar trijų ratų buvau jau tryliktas“, – pasakojo G. Grinbergas.

Bendros įskaitos lyderiu tapo italas Nicolo Rocca („Ford Mustang“, 40 min. 58,586 sek.).

Svečias iš NASCAR

Aš lenkiau, mane lenkė, bet galutiniu rezultatu esu patenkintas, o ir automobilis beveik sveikas.

Antra varžybų diena Gustui buvo sėkmingesnė: vienuolikta vieta bendroje įskaitoje ir antra – tarp „Junior“ lenktynininkų.

Lietuvio rezultatas – 18 ratų per 39 min. 30,589 sek. Greičiau „Junior“ grupėje važiavo tik T. Dauenhaueris (39 min. 27,145 sek.).

„Buvau net 21 vietoje, tad teko nemažai padirbėti vejantis varžovus. Paskutiniai du ratai iki finišo – visiškas chaosas: aš lenkiau, mane lenkė, bet galutiniu rezultatu esu patenkintas, o ir automobilis beveik sveikas, – dalijosi įspūdžiais G. Grinbergas. – Visas varžybas vertinu labai teigiamai. Tai buvo puikus pasiruošimas prieš startą NASCAR lenktynėse anapus Atlanto – JAV. Buvau sutikęs vieną iš NASCAR vadovų, jis pažadėjo tarpininkauti, kad greičiau gaučiau licenciją. Ispanijoje didelių klaidų nedariau, baudų negavau, tad viskas turėtų būti gerai.“

Bendros įskaitos nugalėtojas tądien – Alonas Day (Izraelis) su „Chevrolet Camaro“ (39 min. 20,238 sek.).

Išbandymai karščiu

Abi dienas Valencijoje buvo daugiau nei 26 laipsniai šilumos, automobilio salone įkaisdavo ir iki 60 laipsnių.

„Aš pripratęs ilgų distancijų lenktynėse važiuoti ir 2 valandas be pertraukos. NASCAR automobilyje gal tik rankos šiek tiek pavargsta. Manau, geras fizinis pasirengimas man tikrai padėjo. Kai kiti kentėjo fiziškai, aš galėjau šalta galva planuoti lenkimus“, – sakė G. Grinbergas.

Varžovai: Lietuvos lenktynininkas vairavo „Ford Mustang“, o įskaitinius taškus Valensijos trasoje pelnė iš viso 33 sportininkai / „Gustas Grinbergas Racing“ nuotr.

Po Ispanijos etapo „Euro Nascar Pro“ bendroje įskaitoje lietuvis – devintas (53 taškai), o „Junior“ grupėje – antras (lyderis – T. Dauenhaueris, 64 tšk.).

Pirmoje bendros įskaitos vietoje – N. Rocca (74 tšk.), antrojoje – A. Day (73 tšk.), trečiojoje – švedas Alexanderis Graffas (66 tšk.).

Už vairo – nuo vaikystės

Devyniolikmetis vilnietis G. Grinbergas lenktyniauja nuo septynerių metų.

Lietuvis yra laimėjęs Lenkijos, Italijos ROK kartingo čempionatus, tapo pasaulio taurės vicečempionu. Dalyvavo „Le Mans Series“ varžybose – 2020 m. laimėjo Australijos ir Malaizijos etapus.

NASCAR – žiūrimiausias sportas JAV televizijose nuo vasario iki pat rugsėjo. Kiekvienas lenktynes stebi daugiau nei 100 tūkst. sirgalių stadione, o bendra gerbėjų auditorija JAV viršija 80 mln.

„Mano pirmasis telefonas buvo įmontuotas automobilyje. Jis buvo daiktadėžėje, ant automobilio dar buvo nedidelė antena, juo buvo galima skambinti per komutatorių. Tikiu, kad daugelis net nesupras, apie ką aš čia kalbu. Žinoma, tokia susisiekimo priemone nebuvo labai paprasta naudotis, tai užimdavo daug laiko, tačiau, kaip minimum, tai buvo labai kieta“, – šį antradienio vakarą, 22 val., 2TV laidoje „Duok paskambint“ pasakos B. Vanagas.

Tik pradėjus pirmąją apžvalgą, B. Vanagas rėžė komentarą, kuris akivaizdžiai parodė, kad svečias jaučiasi labai nejaukiai, kai vienas asmeniškiausių jo daiktų atsirado kito žmogaus rankose. „Turbūt tai pirmas kartas, kada aš kažkam į rankas davęs savo telefoną, na, bet juk be manęs jo neatrakinsite“, –  nerimo neslėpė B. Vanagas.

Laidos vedėjas Timūras Augucevičius prieš kiekvieną užduotį stengėsi nuraminti svečią, tačiau, kad ir kokie nuoširdūs ar stiprūs įtikinėjimai buvo, deja, Benedikto įtikinti nepavyko. Ir jis atskleidė vieną iš priežasčių, kodėl taip yra.

„Tikiuosi, kad nesugadinsiu laidos, bet yra dalykų, kurie pas mane gyvenime tiesiog nevyksta. Kadangi esu ypatingai viešas žmogus ir ne visus mano juokus supranta socialinė medija, tai teks atsisakyti tam tikrų jūsų užduočių. Gyvenime esu ne kartą ir ne du pamokytas, todėl su mano pavarde kyla visokios straipsnių antraštės. Nenoriu žurnalistams padėti, kad ir kokia linksma ir nuotaikinga jūsų laida būtų. Labai atsiprašau. Su manimi taip jau būna, aš gal kartais ir žaidžiu gyvenime tam tikrus dalykus, bet ir turiu tam tikras ribas“, – atviravo Benediktas Vanagas.