Pasak jo, pastarosiose mokyklose švietimo kokybė yra aukštesnė nei rusų ugdymo įstaigose, o jas baigę vaikai lengviau įsilieja į europinių šalių gyvenimą.

„Manau, kad situacijos lenkų ir rusų mokyklose gana skirtingos. Iš pirmųjų duomenų matome, kad patekimas į aukštąsias mokyklas, įsidarbinimas aukštos kvalifikacijos darbuose, valstybinių brandos egzaminų laikymas taip stipriai nesiskiria nuo tų, kurie mokosi lietuvių kalba“, – paklaustas, kokia situacija yra lenkų mokyklose, Eltai teigė G. Jakštas.

„Problemų iš švietimo pusės, aš nematau“, – sakė ministras.

Pasak jo, lenkų mokyklose dirba jaunesnis mokytojų kolektyvas, lyginant su rusakalbėmis, į jas taip pat gali atvykti pedagogų iš Lenkijos, sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją. Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikia ir Balstogės universiteto filialas, kurioje galima mokytis lenkų kalba.

G. Jakšto teigimu, lenkų mokyklas baigusių vaikų integracija Europos Sąjungoje (ES) yra paprastesnė nei rusų tautinės bendrijos.

„Kadangi tai yra ES kalba, europinės institucijos, visi Europos teisės aktai yra pateikiami visomis ES kalbomis. Tai yra visai kitoks buvimas ES, kai tu moki kalbą“, – argumentavo jis.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Tokį parlamentarės kreipimąsi paskatino liberalų ir konservatorių daugumos valdomos Trakų rajono savivaldybės tarybos kovo 31 d. sprendimas, kuriuo buvo palaimintas lenkų mokyklų reorganizavimas ir esamo statuso panaikinimas.

„Trakų valdžia sugalvojo, kad vežioti mokinius yra geriau, o nuvažiavus į kitą mokyklą būtinai gerės mokymosi pasiekimai. Kuo toliau ir ilgiau važiuosi, tuo labiau gerės...“, – ironizuoja parlamentarė.

Ji primena  Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, kuriose  parašyta, kad mokyklų tinklų pertvarkos bendrojo plano, jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomene ir atsižvelgiama į bendruomenių nuomonę.

„Tačiau nei pati Vyriausybė, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei savivaldybė į mokyklų bendruomenių bandymus pateikti savo argumentus nereaguoja, ignoruojamas jų siekis būti išgirstoms. Tiesą pasakius, kalbėjimasis tik su tais, kurie yra parankūs, jau tapo šių valdančiųjų vizitine kortele“, – apgailestauja Seimo narė R. Tamašunienė.

Trakų valdžia sugalvojo, kad vežioti mokinius yra geriau, o nuvažiavus į kitą mokyklą būtinai gerės mokymosi pasiekimai. Kuo toliau ir ilgiau važiuosi, tuo labiau gerės.

Pasak jos, Vyriausybė ir ministerija kitame savo nutarime, pagal kurį pradedama įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programa, taip pat įrašė labai gerą punktą, numatantį išimtį tautinių mažumų mokykloms komplektuojant klases.

R. Tamašunienė sako, kad ši išimtis turėtų užtikrinti mokyklų išsaugojimą ir esant šiek tiek mažiau mokinių klasėse. „Tačiau šis nutarimo punktas – akių dūmimas lenkų ir rusų mokykloms. Šiandien Trakuose duodama pradžia lenkų mokyklų naikinimui ir jų statuso sumenkinimui. Mokyklos, kurios atitinka bendruosius, visoms Lietuvos mokykloms keliamiems reikalavimams (joms nereikia išimties!) pakliuvo į tylųjį liberalų ir konservatorių lenkų mokyklų „žudymo planą“, – piktinasi parlamentarė.

Ji paminėjo Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją, Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

„Tai mokyklos, kurios tarp Lietuvos lenkų mokyklų yra labai vertinamos tiek tėvų, tiek visos švietimo lenkų kalbos bendruomenių. Mokyklos, kurios puoselėja ypatingas, šimtametes tradicijas, kurios investuoja į kiekvieną vaiką, kuriose mokiniai pasiekia gerų rezultatų, išlaiko egzaminus, dalyvauja olimpiadose, o puikiai organizuotoje popamokinėje veikloje atskleidžiami jų talentai, ugdomi gebėjimai. Mokyklos su Lenkijos parama sukūrusios puikias sąlygas ir jaukią šiuolaikinės mokyklos reikalavimus atitinkančią aplinką“, – sako Seimo narė R. Tamašunienė.

Ji  pabrėžia, kad šiose abiejose mokyklose puikiai integruojasi ukrainiečių vaikai. „Jie jaučiasi saugūs, laimingi ir patenkinti. Mes tai galėjome stebėti lankydamiesi mokykloje. Ukrainiečių vaikų jau dabar daugiau nei dvidešimt. Tačiau visi argumentai nustumiami į šalį ir bendruomenė neišklausoma“, – apgailestauja parlamentarė.

Anot jos, baigę Paluknio gimnaziją jaunuoliai įstoja ne tik į Lietuvos, bet ir į Lenkijos aukštąsias mokyklas, įgiję išsilavinimą, kompetencijų ir žinių, grįžta į Lietuvą ir labai sėkmingai įsidarbina, siekia karjeros Lietuvoje. R. Tamašunienės teigimu, tai yra esminis rodiklis, pagrindžiantis Lietuvos lenkų mokyklos ugdymo kokybę.

„Verta priminti, kad viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į gimtąją kalbą ir ugdymą gimtąja kalba. Tačiau visi lenkų mokyklų bendruomenių pasirinkti būdai: raštai, prašymai, vizitai, piketai, susirinkimai – balsas tyruose“, – sako Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.

Vilniaus meras susitikime ypač akcentavo pokyčius Joachimo Lelevelio mokykloje. Šios mokyklos mokiniai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kuris buvo suderintas su šios mokyklos bendruomene, nuo rugsėjo 1 dienos turi pradėti ugdymo procesą - mokysis naujose patalpose Minties gatvėje.

Vakar Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti mokyklos pavadinimą iš Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos į Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklą. Taip pat priimtas sprendimas pakeisti mokyklos buveinės adresą iš Antakalnio g. 33 į Minties g. 3. Savivaldybė remia mokyklos bendruomenės siekį iš vidurinės mokyklos tapti ilgąja gimnazija – šiuo metu atitinkama rekomendacija išsiųsta Švietimo ir mokslo ministerijai, laukiama jos atsakymo.

Šiuo metu savivaldybė gauna signalų, kad mokyklos bendruomenė kurstoma nesikelti į naujas patalpas ir ketina rugsėjo 1-osios pradžios šventę rengti senosiose patalpose, kurios pagal atitinkamą savivaldybės Tarybos sprendimą nuo rugsėjo 1 dienos priklausys Antakalnio progimnazijos mokyklos bendruomenei. Tokie veiksmai būtų neteisėti ir prieštarautų Tarybos priimtam sprendimui.

„Informavau ambasadorių, kad Vilnius aktyviai sprendžia tautinių mažumų klausimus, įskaitant švietimą, ir atkreipiau dėmesį, kad atskirų asmenų politiniai interesai neturėtų tapti kliuviniu draugiškiems dvišaliams santykiams. Negalime leisti gadinti dvišalių santykių vien todėl, kad tai naudinga tam tikroms siauroms politinėms grupėms Lietuvoje ir Lenkijoje”, - susitikime su ambasadoriumi kalbėjo Vilniaus miesto meras.

R. Šimašius atkreipė dėmesį į tai, kad situacija galimai dirbtinai eskaluojama prieš spalį vykstančius Lietuvos Seimo rinkimus.

Susitikime su ambasadoriumi taip pat aptarti kiti Varšuvos ir Vilniaus bendradarbiavimui svarbūs klausimai: Pacų rūmų Vilniuje rekonstrukcija, Rasų kapinių tvarkymas, būsimas tarptautinis daugiafunkcio komplekso konkursas.

Vilniaus meras pakvietė Lenkijos ambasadorių į Vilniuje rugsėjo 4 dieną rengiamą dekoratyvinių gatvių pavadinimų lentelių, taip pat ir lentelės Varšuvos gatvėje, atidengimo ceremoniją. Ambasadorius sakė jau informavęs Lenkijos užsienio reikalų ministeriją apie šią inicityvą, kuria Varšuva vertina labai teigiamai.

Policija skelbia nepradėsianti bylos dėl to, kad Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vidurinės mokyklos mokiniai birželio pradžioje nepasirodė mokykloje, nes taip protestavo dėl ugdymo įstaigų reorganizacijos.

„Šiandien priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną“, - BNS trečiadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Jo teigimu, policija į mokyklą buvo nuvykusi, kai gavo anoniminį skundą, jog į ugdymo įstaigą neatvyko nė vienas moksleivis.

R.Matonis sakė, kad V.Sirokomlės mokyklos direktorė policininkams paaiškino, jog mokiniai į pamokas neatvyko dėl minėtos protesto akcijos.

Policijos pareigūnų apsilankymu mokyklose pasipiktino Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok. Ji antradienį išplatino viešą pareiškimą, kad kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir premjerą, jog „nedelsiant būtų nutraukta tokia praktika, kuria siekiama įbauginti mūsų šalies piliečius, priklausančius tautinėms mažumoms“, ir kad „vietoje socialinės įtampos didinimo būtų skubiai akredituotos tautinių mažumų mokyklos“.

Mokiniai V.Sirokomlės vidurinėje mokykloje nepasirodė birželio 3 dieną. Tą pačią dieną pamokų nevedė ir Grigiškių vidurinė mokykla, taip pat visos lenkiškos Vilniaus rajono mokyklos.

Mokiniai neatėjo ir į Trakų rajono Paluknio vidurinę mokyklą, čia buvo tik pedagogai. Dalis mokinių taip pat neatvyko į Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai kritikuoja ketinimus reorganizuoti tautinių mažumų mokyklas. Centrinė valdžia teigia, kad tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškos mokyklos reorganizuojamos vykdant švietimo reformą dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

Protestuodamos prieš švietimo pertvarką, pamokų trečiadienį nevedė visos lenkiškos Vilniaus rajono mokyklos ir dvi miesto tautinių mažumų mokyklos.

Ministerija pranešė, kad iš savivaldybių surinktais duomenimis, trečiadienį pamokų nevedė visos Vilniaus rajono mokyklos lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis, Vilniuje pamokos nevyko Grigiškių ir Vladislavo Sirokomlės vidurinėse.

Mokiniai neatėjo ir į Trakų rajono Paluknio vidurinę mokyklą, čia buvo tik pedagogai. Dalis mokinių neatvyko ir į Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

V.Sirokomlės mokykloje apsilankiusi naujoji švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė sakė, kad artimiausiu metu bus vertinamas jos siekis tapti ilgąja gimnazija, išsaugant 12 klasių ir po rugsėjo 1-osios. Tačiau gerų naujienų kitoms protestavusioms mokykloms ministrė kol kas neturi ir tvirtina, kad jų norus apeiti reorganizaciją vertins „geranoriškai, bet pagal įstatymą“.

„Konkretūs sprendimai priimti tik dėl V.Sirokomlės mokyklos, ekspertų grupė važiuos vertinti, kadangi savivaldybės sprendimas toks yra, kad jie planuoja padaryti ją ilgąja gimnazija. Patikrinimą mes atliksime, nes tai yra privalu. O visa kita - aišku, ministerija viską darys labai geranoriškai, bet pagal įstatymą. Nes ministerijos sprendimai yra tik sureaguoti ir duoti atsakymą dėl turinio (...).  Sprendimas yra savivaldybės, savivaldybė ir turės prisiimti atsakomybę - mes tik esame tik pagalbininkai įvertinant, ar mokyklos atitinka kriterijus, ar ne“, - BNS sakė ministrė.

Tuo metu LNK žinioms A.Pitrėnienė tvirtino, kad tautinių mažumų mokykloms galioja tie patys įstatymai, kaip ir lietuviškoms ir dėl to ji neketinanti stabdyti reformos.

„Dvylika metų Lietuva dalyvavo šitame procese. Ką daryti, sustabdyti, kai liko 11 mokyklų? Neįmanoma to padaryti. Kuo kalta Klaipėda, Kretinga, Utena, bet kuris kitas rajonas? Manote jiems neskaudėjo? Jiems taip pat skaudėjo - ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams“, - sakė politikė.

Vadovaujantis 2011 metais priimtais įstatymais, iki šių metų rugsėjo visos vidurinės mokyklos turi tapti keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokykloms su retomis išimtimis dėl ilgųjų 12-mečių gimnazijų.

Ministrė ketvirtadienį patvirtino ilgųjų gimnazijų statusą trims Vilniaus rajono įstaigoms lenkų mokomąja kalba: Buivydžių, Mickūnų ir Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinėms. Taip pat patvirtintas gimnazijos statusas Vilniaus miesto Sofijos Kovalevskajos vidurinei mokyklai, kur moksleiviai mokomi rusų kalba. Šis sprendimas leis kurti po vienu stogu dvi įstaigas - S.Kovalevskajos gimnaziją ir progimnaziją ir taip pat išsaugoti 12 klasių ugdymą.

Ministrė BNS sakė, kad šie sprendimai priimti ne dėl tautinių mažumų protestų - prašymus akredituoti mokyklas pateikė dar buvusios tarybos, ministerijos vertinimas dėl jų reorganizacijos formos buvo teigiamas. Tą patį BNS tvirtino ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybių atstovai.

„Tai yra seni savivaldybės tarybos sprendimai, naujoji valdžia neatsiuntė mums jokio naujo sprendimo“, - sakė ministrė.

Tuo metu Vilniaus valdžios atstovai, trečiadienį apsilankę persitvarkiusiose Vilniaus lenkiškose Jono Pauliaus II ir Adomo Mickevičiaus gimnazijose tvirtino, kad šios mokyklos priešinimasis reformai „kelia grėsmę“ visam sostinės mokyklų tinklui.

„Nei piketai, nei ilgai „marinuojama" reforma, nei susipriešinimas problemų neišsispęs. Trypčiojimas vietoje ir neaiškumas kelia grėsmę visam mokyklų Vilniuje tinklui“, - savivaldybės pranešime cituojamas meras Remigijus Šimašius.

Už švietimą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas nurodo, kad pertvarka turi vykti vadovaujantis „skaičiais ir argumentais" bei priminė, jog dėl mažėjančio vaikų skaičiaus siekiant išlaikyti ugdymo kokybę pertvarkomos tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškos mokyklos.

Vadinamosios „ilgosios" gimnazijos nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali veikti tik vietovėse, kur yra viena mokykla. Mieste išlikti „ilgosiomis" gimnazijomis galima tik įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas, kurios yra skirtos gabiems mokiniams, arba savitos pedagoginės sistemos elementus turinčias programas.

Prieš dvejus metus Vyriausybės nutarimu pakeistos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės sudarė platesnes galimybes vidurinėms mokykloms tautinių mažumų kalba pretenduoti tapti gimnazijomis, teigia ŠMM.

Taisyklės leidžia vidurinio ugdymo programą akredituoti, jei kaimo gyvenamoje vietovėje esančiose mokyklose 11-12 klasėse mokosi 30 mokinių, vietoje buvusių 60. Jei šiose vietovėse yra dvi mokyklos skirtingomis kalbomis, programos gali būti akredituojamos esant ne mažiau kaip 20 mokinių 11-12 klasėse vietoje buvusių 60.

Mažesni reikalavimai yra ir miestuose veikiančioms tautinių mažumų mokykloms: iš viso 11-12 klasėse gali mokytis ne mažiau kaip 80 mokinių, kai tuo tarpu mokyklose lietuvių mokomąja kalba – ne mažiau kaip 100.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai kritikuoja ketinimus reorganizuoti tautinių mažumų mokyklas. Dėl to pirmadienį prie Vyriausybės buvo surengtas mitingas.

Centrinė valdžia teigia, kad tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškos mokyklos reorganizuojamos vykdant švietimo reformą dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai teigia, kad Lietuvos lenkų vaikai diskriminuojami dėl vienodo valstybinės lietuvių kalbos egzamino ir dėl vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos.

Reikalauja kitų užduočių

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai priekaištus atmeta, sakydami, kad pertvarka vykdoma visur dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, o ne kalbiniu pagrindu.

„Tai pasityčiojimas iš mūsų vaikų“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Jo teigimu, lenkiškas mokyklas lankantys moksleiviai turi 800 mažiau lietuvių kalbos pamokų nei lietuviškų mokyklų vaikai. Pasak jo, neišleista naujų vadovėlių, neparengti mokytojai, todėl laikant valstybinės lietuvių kalbos egzaminą jiems turėtų būti skiriamos kitokios užduotys ir taikomi kitokie reikalavimai.

Pirmadienį Lietuvoje abiturientai laiko privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jo užduotys - vienodos ir tautinių mažumų, ir lietuviškų mokyklų moksleiviams, tačiau tautinių mažumų atstovai gali padaryti daugiau klaidų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė pranešė, kad nuo pernai rudens sostinės, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybės kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl 17 vidurinių mokyklų akreditavimo ilgosiomis gimnazijomis, kad jos galėtų ugdymo procesą vykdyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės, tačiau ministerija tam nepritarė.

„Mokyklos yra tinkamai pasiruošusios įgyvendinti specializuotas inžinerinio ugdymo, sporto ugdymo programas, taip pat specializuotas ir savitas koncepcijas - katalikiškos mokyklos, stačiatikių mokyklos ir humanitarinio ugdymo. Mokyklos ne tik tinkamai pasiruošius įgyvendinti minėta programas, bet turi pakankamą mokinių skaičių, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl tinklo kūrimo taisyklių“, - tvirtino E.Tamošiūnaitė.

Ji pareiškė, kad tautinių mažumų mokykloms taikomi dvigubi standartai, nes švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis teisingumo ministras Juozas Bernatonis leido reorganizuoti Vilniaus Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Tuskulėnų vidurines mokyklas į ilgąsias gimnazijas. Dar dėl vienos - Abraomo Kulviečio mokyklos - siekio tapti ilgąja gimnazija su klasikinio ugdymo pakraipa šiuo metu ŠMM atliekamas vertinimas.

Dėl šių klausimų pirmadienį prie Vyriausybės rengiama protesto akcija.

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas sakė, kad dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus reorganizuoti tenka tiek lietuviškas, tiek lenkiškas mokyklas Rytų Lietuvoje.

Siūlomos įvairios išeitys, pavyzdžiui, jungtis lietuvių ir lenkų mokykloms vykdant vieną ugdymo programą, bet paliekant galimybes lenkakalbių grupėms kai kuriuos dalykus (istorijos, biologijos ir kt.) mokytis lenkiškai. Dėl dalies mokyklų , pavyzdžiui, Dieveniškių ar Baltosios Vokės, su rajono savivaldybėmis toks susitarimas yra pasiektas. Tuo metu, pavyzdžiui, Paluknio mokyklai, kur vidutiniškai klasėse yra 7,5 vaiko, siūlyta tapti vienos iš gimnazijų - Lentvario arba Trakų - lenkų kalba skyriumi.

Jis tvirtino, kad dėl reorganizavimo piktinasi tiek lietuviškų, tiek lenkiškų mokyklų bendruomenės, tačiau LLRA nusprendė naudoti „tautinės diskriminacijos“ argumentus.

Kartu ministerijos atstovas pripažino, kad pirmadienio protestus „galbūt galėjo lemti“ praėjusią savaitę priimtas J.Bernatonio sprendimas dėl ilgosios gimnazijos statuso suteikimo kelioms lietuviškoms mokykloms Vilniuje.

Anot A.Aldakausko, iki J.Bernatonio atėjimo ministerijoje buvo linkstama netvirtinti specializuotų ugdymo sampratų mokykloms, laikantis nuostatos, kad išimčių įgyvendinant švietimo reformą turi būti kuo mažiau. Ministerija esą neprieštarauja, kad Vilnius galėtų turėti inžinerinio ugdymo mokyklą, tačiau ji neturėtų būti kuriama būtent M.Daukšos mokyklos pagrindu.

„Kai ten traukos spintoje (laboratorinė įranga) žydi gėlės - apie ką mes kalbame? Ir dėl Tuskulėnų buvo pasisakiusi vienareikšmiškai, kad tokių su dailės, muzikos ir šokio entuziazmais Lietuvoje yra šimtai ir jos netilpo į ugdymo sampratas. Čia ir yra didžioji gėda Vilniaus, kad Lietuva, per 90 proc. yra susitvarkiusi, o čia kalbame apie saują mokyklų, kurios ir tuos pačius tautinių mažumų karštus taškus paliečia, ir jie visi keliasi“, - sakė jis.

Lietuvos rusų sąjungos narė Olga Gorškova naujienų portalui delfi.lt sakė nepritarianti mitingui. Pasak jos, LLRA atstovai Vilniaus savivaldybėje praeitoje kadencijoje būdami valdžioje turėjo visas galimybes sutvarkyti mokyklų tinklą.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė manąs, kad mokyklų tinklo klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

„Aš manau, kad tai nėra Vyriausybės klausimas. Vis dėlto savivaldybės turėjo jau anksčiau susiplanuoti ir aiškiai pasitvirtinti planą, kur kokios mokyklos turi išlikti - atsižvelgiant į gyventojų skaičių, perspektyvą tų mikrorajonų, taip pat į vaikų skaičių“, - teigė jis.

Tuo pačiu jis žadėjo tinklo pertvarkos klausimą aptarti su naująja švietimo ir mokslo ministre „darbiete“ Audrone Pitrėniene, kai ši pradės eiti pareigas.

„Bet mes šitą klausimą išspręsime labai greitai su naująja švietimo ir mokslo ministre, jeigu ministerija anksčiau nesugebėjo su savivaldybėmis išspręsti. Laukiame naujos ministrės, norime su ja suderinti, yra paruošta įstatymo pataisa“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Prezidentė atmeta priekaištus 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) priekaištus dėl tariamos diskriminacijos švietimo srityje, sakydama, kad tautinių mažumų moksleiviams per lietuvių kalbos egzaminą leidžiama padaryti daugiau klaidų, o mokyklos reorganizuojamos dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

Pirmadienį mitingą prie Vyriausybės rengiantys LLRA atstovai teigia, kad lenkiškų mokyklų moksleiviai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, trūksta mokytojų parengimo, todėl lietuvių kalbos egzamine jiems turėtų būti skiriamos kitos užduotys.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad suvienodinus lietuvių kalbos egzaminą „mažumoms iki 2019 metų vertinimo kriterijai yra daug mažesni“.

Prezidentės teigimu, lenkiškos mokyklos reorganizuojamos dėl tos pačios priežasties kaip ir lietuviškos - mažėjančio mokinių skaičiaus.

„Per pastaruosius dešimt metų lenkiškose mokyklose vaikų skaičius sumažėjo 48 procentais. Reforma vienodai liečia tiek lietuviškas, tiek lenkiškas, tiek rusiškas mokyklas. Daugelis jų persitvarkė“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.

Vilniuje yra 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.