Reformų siekęs biurokratas kadaise buvo laikomas būsimuoju šalies vadovu, tačiau jį nustelbė dabartinis prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).

Ketvirtadienį Li Keqiangą ištiko širdies smūgis ir jis mirė Šanchajuje iškart po vidurnakčio, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad giliai liūdi dėl buvusio premjero mirties – tai pirmas viešas Pekino komentaras šiuo klausimu.

„Giliai gedime dėl tragiškos draugo Li Keqiango mirties, kurią sukėlė staigus širdies smūgis“, – per reguliarią spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning ir pridūrė, kad „netrukus bus paskelbtas nekrologas“.

Per 10 metų trukusį darbą premjero poste – valdant Xi Jinpingui – Li Keqiangas susikūrė modernesnio Komunistų partijos lojalisto įvaizdį, palyginti su konservatyvesniais kolegomis. Laisvai angliškai kalbėjęs valdininkas savo kadencijos metu palaikė ekonomines reformas.

Staigi buvusio Li Keqiango mirtis sukrėtė daugelį šalies gyventojų, kurie atiduoda jam pagarbą socialiniuose tinkluose.

Kinijos platformoje „Weibo“ su jo mirtimi susijusi grotažymė vos per kelias valandas sulaukė daugiau nei 1 mlrd. peržiūrų. Pranešimuose apie Li Keqiango mirtį mygtukas „patinka“ buvo paverstas saulute – Kinijoje įprasta laidotuvių gėle, o daugelis vartotojų komentavo „ilsėkis ramybėje“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė užuojautą dėl Li Keqiango mirties, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Japonijos ambasada Kinijoje pareiškė užuojautą „Weibo“ tinkle. Joje sakoma, kad Li Keqiangas lankėsi Japonijoje 2018 metais ir suvaidino svarbų vaidmenį abiejų šalių santykiuose.

„Galia pati iš savęs vis dar yra svarbesnė“

Jis buvo smulkaus partijos pareigūno Rytų Kinijoje, skurdžioje Anhujaus provincijoje, sūnus. Per audringą kultūrinę revoliuciją 1966–1976 metais Li Keqiangas buvo išsiųstas į kaimą dirbti fizinio darbo.

Vėliau Pekino universitete jis įgijo teisininko laipsnį. Pasak bendramokslių, ten būsimasis premjeras susidomėjo vakarietiška ir liberalia politine teorija, išvertė vieno britų teisėjo knygą apie teisę.

Tačiau devintojo dešimtmečio viduryje įsitraukus į valdininkų gretas jo modernus požiūris ėmė slopti.

Li Keqiangas galiausiai tapo vyriausiuoju valdančiosios komunistų partijos pareigūnu Henano provincijoje ir Liaoningo regione šiaurės rytuose – abiejose ekonomika augo.

Tačiau jo reputacijai pakenkė jo tvarkymasis su ŽIV/AIDS epidemija, kuri kilo dėl užkrėsto kraujo donorystės programos jam būnant partijos vadovu Henane.

Vietos valdžios institucijos, užuot priskyrusios atsakomybę susijusiems pareigūnams, susidorojo su aktyvistais ir žiniasklaida. Nemažai skandalų sveikatos sektoriuje vadovaujant Li Keqiangui kilo ir nacionaliniu lygmeniu.

Vėliau jis buvo paaukštintas ir tapo tuometinio premjero Wen Jiabao (Ven Dziabao) pavaduotoju.

Jo mėginimus spręsti gilias Kinijos ekonomines problemas apribojo didžiulis Xi Dzinpingo, su kuriuo jis kadaise buvo laikomas varžovu dėl šalies vadovo posto, autoritetas.

Li Keqiangas buvo giriamas už tai, kad padėjo šaliai palyginti nesunkiai įveikti pasaulinę finansų krizę, tačiau jo vadovavimo laikotarpiu Kinijos valdžia smarkiai pasikeitė: nuo konsensusu grindžiamo valdymo, siejamo su buvusiu lyderiu Hu Jintao (Hu Dzintao) ir jo pirmtakais, prie autokratiškesnės Xi Jinpingo valdžios.

„Žmonės visada diskutavo, ar (Kinijos) institucijos (...) apibrėš rezultatus, o ne tik galią kaip tokią, – naujienų agentūrai AFP sakė Kalifornijos universiteto San Diege Kinijos elito politikos ekspertas Victoras Shihas (Viktoras Šichas). – Ir, žinoma, pastarojo meto įvykiai rodo, kad galia pati iš savęs vis dar yra svarbesnė.“

Praėjusį spalį partijos suvažiavime Li Keqiangas buvo išbrauktas iš Nuolatinio komiteto narių, nors jis dar nebuvo pasiekęs neoficialaus pensinio amžiaus – 70-ies.

Kovą jis atsistatydino, o premjero kėdę užėmė Li Qiangas (Li Čiangas), kuris yra Xi Jinpingo bičiulis dar nuo jo darbo provincijos valdžioje laikų.

Anot Li Keqiango, Kinijos plėtros bankas suteiks du milijardus eurų lėšų naujai tarpbankinei asociacijai, jungsiančiai Vidurio ir Rytų Europą bei Kiniją. Asociacija oficialiai bus įsteigta vėliau pirmadienį.

Kinijos premjeras dalyvauja šeštame kasmetiniame Vidurio ir Rytų Europos šalių viršūnių susitikime, kuriame dalyvauja 16 šalių atstovai. Šios šalys jau sulaukė didelių kinų investicijų, kas kelia nerimą Briuseliui ir Vakarų Europai apskritai, nes nuogąstaujama dėl augančios Kinijos įtakos šiose šalyse.

Kinija daug investuoja į infrastruktūros projektus pagal Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) propaguojamą iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.

Tačiau kinų premjeras pabrėžė, kad ES neturi pagrindo nerimauti.

„Mūsų bendradarbiavimas yra atviras ir skaidrus. Mes matome, kad jis vykdomas platesniame ES ir Kinijos santykių kontekste ir laikantis atitinkamų ES reglamentų ir ... tarptautinių taisyklių“, – sakė Kinijos vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu Briuselio politikai daugeliu klausimų prieštaraujantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sakė, kad Kinijos investicijos yra „puiki galimybė“, kuri “duos naudos visai Europai“.

„ES durys neturėtų būti uždarytos, – sakė jis. – Pasaulis keičiasi. Kinija turi lėšų skatinti pokyčius, kurie būtų neįmanomi vien tik ES lėšomis.“

Po vizito Vengrijoje Li Keqiangas vyks į Rusiją, kur Sočyje ketvirtadienį ir penktadienį vyks Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas.

Li Keqiangą (Li Kečiangą) sekmadienio popietę pagrindiniame Budapešto oro uoste pasitiko Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Be kitų dalykų, regioniniame „16+1“ forume bus diskutuojama apie Kinijos „naujojo Šilko kelio“ iniciatyvą.

Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatytas projektas padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriama maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos ir Kinijos ministrai pirmininkai taip pat dalyvaus atskirame dvišaliame susitikime, kur kalbėsis apie lietuviškų maisto produktų eksportą, bendradarbiavimą transporto, logistikos srityse.

Vengrijos užsienio reikalų ministras sekmadienį sakė, kad Kinija ir 16 regioniniame susitikime dalyvausiančių šalių pasirašys 23 bendradarbiavimo susitarimus.

Tuo tarpu Vengrija pirmadienį paskelbs viešuosius pirkimus dėl geležinkelio tarp Budapešto ir Belgrado rekonstrukcijos. Šis projektas iš dalies yra finansuojamas Kinijos.

S. Skvernelis su Kinijos premjeru taip pat dalyvaus atskiriame dvišaliame susitikime.

Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis sakė, kad ministrai pirmininkai kalbėsis apie Lietuvos maisto produktų eksportą į Kiniją.

„Tai itin aktualu mūsų Žemės ūkio ministerijai, mūsų maisto pramonei“, – teigė jis.

Verslininkai siekia eksportuoti į Kiniją mėsą, pieno produktus. Ši šalis yra svarbi Lietuvos verslui kaip alternatyvi rinka po Rusijos 2014 metais paskelbto maisto produktų embargo.

Pasak D. Matulionio, premjerai taip pat kalbėsis apie bendradarbiavimą logistikos bei transporto srityse.

Lietuva ir Kinija planuoja pasirašyti memorandumą, vadinamą Šilko kelio susitarimu. Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatytas projektas, kuris vadinamas ir naujojo Šilko kelio planu, padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriama maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Santykiai su Kinija taip pat bus aptariami regioniniame Vidurio ir Rytų Europos šalių premjerų forume.

Be to, Budapešte S. Skvernelis susitiks dvišalio pokalbio su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi. Ministrai pirmininkai aptars Kroatijos vystomą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD) projektą.

„Mes norime su Kroatija pasišnekėti, kaip jie mato projektą, kaip jie juda“, – sakė premjero patarėjas D. Matulionis.

Kroatai per metus turėtų apsispręsti, ar Krko saloje statyti SGD terminalą. Lietuvos valdoma „Klaipėdos nafta“ siekia investuoti į terminalo projektą vystančią kompaniją.

Jis taip pat pridūrė, kad Honkongo nepriklausomybės siekis „niekur nenuves“.

„Mes ryžtingai priešinsimės ir neleisime plisti separatistinei veiklai dėl Taivano nepriklausomybės“, – sakė Li Keqiangas, atidarydamas metinę Nacionalinio Liaudies Kongreso sesiją.  

„Niekada netoleruosime jokios veiklos – jokia forma ar pavadinimu, kuria būtų siekiama atskirti Taivaną nuo žemyninės Kinijos“, – pabrėžė jis. 

D.Trumpas daugelį nustebino, kai po savo pergalės lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose nusižengdamas protokolui pasikalbėjo telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen (Cai Ing-ven).

Vėliau jis išsakė abejonių dėl „Vienos Kinijos“ politikos ateities, užsimindamas, kad šis principas yra svarstytinas. Tai išprovokavo audringą Kinijos reakciją.

Vis dėlto Li Keqiangas sekmadienį tradiciškai ištiesė alyvos šakelę Taivanui, pareiškęs, kad Kinija tęs pastangas stiprinti ryšius su sala, įskaitant didesnes investicijas, kasdienius tiesioginius skrydžius ir didesnį turizmą.

„Žmonės abiejose Taivano sąsiaurio pusėse turėtų atsižvelgti į platesnius valstybės interesus“ ir stengtis dėl „Kinijos susivienijimo“, aiškino premjeras. 

Tuo tarpu Honkonge stiprėja būgštavimai, kad Pekinas vis labiau kišasi į šio pusiau autonominio regiono valdymą, todėl vis garsiau girdimi aktyvistų raginimai siekti apsisprendimo teisės ar netgi nepriklausomybės.  

Šie raginimai smarkiai erzina Pekiną. Li Keqiangas sekmadienį aiškiai atmetė Honkongo nepriklausomybės galimybę.

„Mintis apie Honkongo nepriklausomybę niekur nenuves“, – sakė jis.

Li Keqiango metinė ataskaita Nacionaliniam Liaudies Kongresui –   valdančiosios Komunistų partijos visiškai kontroliuojamam parlamentui – panaši į prezidento metinę kalbą, kurioje išdėstyti svarbiausi vyriausybės veiklos prioritetai ateinantiems metams.   

Nacionalinio Liaudies Kongreso sesija truks iki kovo 15 dienos.

Tokį pareiškimą jis padarė po susitikimo su šešių pasaulinių ekonominių organizacijų vadovais. Dar prieš kelias dienas Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad britų sprendimas ateinančiais metais sulėtins pasaulio ekonomikos augimą.

„Atsižvelgdama į finansinius svyravimus, kuriuos sukėlė „Brexit“, Kinija toliau vykdys rinka grindžiamą savo valiutų kurso reformą“, sakė L. Keqiangas. „Mes nestosime į prekybinį ar valiutų kursų karą. Tačiau mes negalime ant savo pečių nešti viso pasaulio naštos“, – pridūrė jis.

Tam, kad paspartėtų pasaulio ekonomikos augimas, būtina gerinti makroekonominį koordinavimą ir didinti makroekonominės politikos skaidrumą, sakė kinų premjeras.

Remiantis balandį TVF paskelbtomis prognozėmis, šiemet pasaulio ekonomika turėtų augti 3,1 proc., o kitąmet – 3,4 proc. Abejų metų prognozes fondas sumažino 0,1 proc. Savo ruožtu Kinijos ūkio prieaugio prognozę šiems metams TVF padidino 0,1 proc. iki 6,6 proc.

Šių metų balandžio-birželio mėnesiais Kinijos ekonomika išaugo 6,7 proc. – tiek pat, kiek ir per pirmus tris šių metų mėnesius. Tačiau per visus praėjusius metus ūkio plėtra sulėtėjo iki 6,9 proc. Tai buvo prasčiausias rodiklis per ketvirtį amžiaus.

L. Keqiangas mano, kad TVF spaudžia Kiniją „išlaikyti augimą ir stabilumą“ ir priduria, kad fondas turėtų „skatinti visas šalis judėti ta pačia linkme“.

Pietų Korėjos, Kinijos ir Japonijos lyderiai sekmadienį sakė, kad surengus jų pirmą per daugiau kaip trejus metus viršūnių susitikimą trišalis bendradarbiavimas buvo „visiškai atkurtas“.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) ir Kinijos bei Japonijos premjerai Li Keqiangas (Li Kečiangas) bei Shinzo Abe (Šindzas Abė) kuriam laikui atidėjo į šalį istoriškai susiklosčiusį priešiškumą ir per pusantros valandos trukusį susitikimą Seule aptarė visoms minimoms šalims susirūpinimą keliančius saugumo bei prekybos klausimus.

„Mes visi manome, kad trišalis bendradarbiavimas šio viršūnių susitikimo proga buvo visiškai atkurtas“, – sakoma ilgame bendrame lyderių pareiškime, kuris buvo paskelbtas po susitikimo.

Lietuva vis dar laukia Kinijos leidimų eksportuoti į šalį pieno ir mėsos gaminius. Tai Kinijos premjerui Li Keqiangui (Li Kečiangui) Belgrade trečiadienį priminė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Pirmąjį šių metų pusmetį mūsų eksportas į Kiniją padidėjo beveik 20 proc., tačiau reikia naujo impulso mūsų ryšiams žemės ūkio sektoriuje. Lietuva vis dar laukia leidimų eksportuoti pieno ir mėsos produktus“, – susitikime sakė A.Butkevičius, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuvos premjeras pakvietė Kiniją aktyviau naudotis Klaipėdos uostu bei konteineriniu traukinu „Saulė“.

„Tai traukinys, kuris jau nuo 2011 metų kursuoja nuo Klaipėdos iki Kinijos per Kazachstaną, įveikdamas 1,3 tūkst. kilometrų per 13 dienų. Kviečiame Kinijos verslininkus išnaudoti šio traukinio teikiamus privalumus – saugumą, greitį ir ekonomiškumą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad užtruko aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo sutarties tarp Lietuvos ir Kinijos derinimo procedūra - toks susitarimas skatintų didesnį studentų mobilumą, didintų abiejų šalių aukštojo mokslo sistemų skaidrumą ir palengvintų galimybes įsidarbinti abejose valstybėse. Lietuva jau yra pasirengusi pasirašyti susitarimą artimiausiu metu.

Kinija ir Rusija svarsto galimybę nutiesti tūkstančių kilometrų ilgio greitąjį geležinkelį tarp Maskvos ir Pekino, kuriuo iš vienos sostinės į kitą būtų galima nuvažiuoti per dvi dienas, penktadienį pranešė Kinijos žiniasklaida.

Kaip nurodoma, šiuo metu veikiančiu garsiuoju Transsibiro geležinkeliu tokia kelionė trunka šešias dienas.

Tokios ilgesnės negu 7 tūkst. kilometrų magistralės projektas kainuotų per 230 mlrd. JAV dolerių, teigia dienraštis „Beijing Times“. Ši linija būtų daugiau negu tris kartus negu dabar veikiantis ilgiausias pasaulyje greitasis geležinkelis, jungiantis Kinijos sostinę su pietiniu Guangdžou miestu.

Greitasis geležinkelis taptų svarbiu simboliu, pabrėžiančius Maskvos ir Pekino politinius ryšius, plėtojamus nuo Sovietų Sąjungos laikų. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje abi šios šalys dažnai balsuoja vienodai.

Maskvos ir Pekino ryšiai dar labiau sustiprėjo, Vakarų valstybėms griežtai kritikuojant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl jo vaidmens Ukrainos krizėje ir kitų problemų.

Abi šalys šią savaitę pasirašė supratimo memorandumą per Kinijos premjero Li Keqiango (Li Kečiango) vizitą Maskvoje, kuriame Pekinas sako esantis suinteresuotas nutiesti greitojo geležinkelio jungtį tarp Rusijos sostinės ir Kazanės – naftos turtingo Tatarstano regiono administracinio centro, nurodė valstybinis transliuotojas CCTV.
Ta 803 kilometrų linija būtų pirmasis etapas, tiesiant greitąjį geležinkelį į Pekiną, pridūrė CCTV.

Šiuo metu traukiniai tarp abiejų sostinių kursuoja Transsibiro geležinkeliu, jungiančius Maskvą ir Vladivostoką. Nuo šios magistralės atsišakoja geležinkelis, vedantis į pietus per Mongolijos sostinę Ulan Batorą.

Tiesioginis susisiekimas geležinkeliu tarp Pekino ir Maskvos pradėtas nuo 1954 metų, o šiuo metu kursuoja du tokie traukiniai per savaitę, nurodė CCTV.

Naujoji jungtis kelionę sutrumpintų nuo šešių iki dviejų dienų, „Beijing Times“ cituoja Kinijos inžinerijos akademijos tunelių ir geležinkelių ekspertą Wang Mengshu (Vang Mengšu).

„Jeigu pavyktų sklandžiai surinkti lėšų ... tokia linija galėtų būti nutiesta greičiausiai per penkerius metus“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas džiaugėsi augančiais ekonominiais ryšiais su „natūraliu sąjungininku“ Pekinu antradienį, priimdamas aukšto lygio derybų atvykusį Kinijos premjerą Li Keqiangą (Li Kečiangą).

Li Keqiango trijų dienų vizitas Rusijoje vyksta tuo metu, kai Kremlius yra įsivėlęs į interesų karą su Vakarais dėl Ukrainos ir siekia sustiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis.

„Mes esame natūralūs partneriai, natūralūs sąjungininkai, mes esame kaimynai, – sakė V.Putinas svečiui per susitikimą Kremliuje.

„Mes sau keliame milžiniškus ir visiškai realius tikslus ir, be abejo, visa tai išeis į naudą mūsų žmonėms, Kinijos ir Rusijos piliečiams“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Kinijos ministras pirmininkas gyrė daugiausiai pasaulyje energijos suvartojančios Kinijos ir vienos didžiausių energetinių išteklių tiekėjų Rusijos „neišsenkamą“ bendradarbiavimą.

„Mes stebime augančio mūsų bendradarbiavimo visose srityse tendencijas“, – pareiškė kinų premjeras.

„Esame didžiausios kaimyninės valstybės, Rusija – pati didžiausia pagal teritoriją pasaulio šalis, o Kinija – daugiausiai gyventojų pasaulyje turinti valstybė, todėl mes turime milžinišką, iš esmės neišsenkantį mūsų ekonomikų tarpusavio papildymo šaltinį“, – sakė Li Keqiangas.

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos pareigūnai pasirašė dešimtis sutarčių įvairiose srityse, tai ir energetika, bankininkystė ir prekyba automobiliais.

Abi šalys susitarė dėl rublio ir juanio mainų sandorio, kurio vertė sieks 24,5 mlrd. JAV dolerių, taip siekdamos sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio ir paskatinti dvišalę prekybą bei investicijas.

„Buvo pasirašyta daugybė sutarčių“, – sakė V.Putinas, kurį cituoja Kremlius.

„Bet svarbu ne kiekybė. Svarbu tai, kad jos skatina mūsų tikrą bendradarbiavimą labai skirtingose srityse – ir energetikoje, ir aukštosiose technologijose – o tai yra labai svarbu“, – kalbėjo prezidentas.

Po dešimtmetį trukusių įtemptų derybų gegužę Kinija ir Rusija pasirašė 400 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl kasmetinio 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo Pekinui 30 metų laikotarpyje.

„Mūsų su mūsų draugu, KLR pirmininku ponu Xi Jinping (Si Dzipingu) numatytą perspektyvą – 100 mlrd. JAV dolerių prekybos apyvartos, mes tikrai pasieksime jau kitais metais“, – pareiškė V.Putinas.

Nors Maskvos kritikai sako, kad, norėdamas paerzinti Vakarus, V.Putinas pasirašė sutartį, kuri yra naudingesnė Kinijai nei Rusijai.