Praeities kartų dirbiniai, atradę savo vietą muziejuose, liudija apie paprastų kaimo žmonių grožio supratimą, darnos pojūtį, kūrybos proveržį, tradicijų puoselėjimą, jų tąsą ir kaitą. Idėja parodyti liaudies meno savastį, prasmių ir vaizdavimo būdų daugialypiškumą brendo seniai. Turtingi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkiniai retai atsiveria žiūrovams, todėl dabar yra puiki proga pamatyti bent dalį to lobyno. Parodos koncepcija pagrįsta senuoju baltiškuoju tikėjimu, jo raida, persipynimu ir sugretinimu su krikščioniškosios kultūros prasmėmis.

Archajiškame pasaulio modelyje simbolinė ašis yra Gyvybės arba Pasaulio medis. Baltiškoje pasaulėjautoje, anot Norberto Vėliaus bei kitų senosios kultūros ir mitologijos tyrinėtojų, tai taip pat vienas iš kertinių vaizdinių. Tai daugiaprasmis mitinis įvaizdis, kuriame medžio šaknys tapatinamos su požemiu, kamienas – su žeme, o laja – su dangumi. Kartu jis simbolizuoja amžiną gyvybės ratą – žiemą apmiršta, bet išlieka gyvas ir pavasarį pražysta naujais žiedais.

Muziejaus nuotr.

Senojo pasaulėvaizdžio atspindžiai mus daugiausia pasiekė per etninės kultūros raišką. Didelė dalis ženklų kalba perduodamos giluminės informacijos laiko tėkmėje buvo pamiršta – simbolika persimainė, pakito, pavirto puošybiniu ornamentu. Jo prasmę dabartiniais laikais suprasti, šifruoti, skaityti padeda visas etnokultūrinis kontekstas – papročiai, tautosaka, mitologija, palyginimai su kitų tautų menu ir pasaulėvaizdžiu. Keičiantis kultūrinėms epochoms, įsitvirtinant krikščionybei, kito ir įvairių simbolių prasmė. Augalai, gyvūnai ir paukščiai krikščioniškojoje ikonografijoje ir vaizduojamojoje tradicinėje liaudies dailėje turi ypatingą simbolinę reikšmę. Primityvia vaizdine raiška pasižyminčių liaudies tapytojų, skulptorių perteikti šventųjų atvaizdai, siužetai paprastiems beraščiams tikintiesiems suprantamiau atskleidė Dievo sukurtą pasaulį.

Į atidarymo renginį įleidžiami tik respiratorius dėvintys asmenys. Paroda veiks iki kovo 18 d.

Pagal pranešimą, šiųmetėje baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje pristatyti dvidešimt aštuonių kūrėjų, geriausių savo apskričių meistrų, vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai. Nugalėtojais tapo ir simboliniais aukso vainikais buvo karūnuoti po vieną vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą: skulptorius Artūras Janickas iš Alytaus už skulptūrėlių iš medžio kolekciją, audėja Aurelija Gražina Rukšaitė iš Kauno r. už įspūdingus juostų kilimus ir kryždirbys Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės krašto už kryždirbystės paminklus.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas iškilmių dalyvius, pabrėžė, kad tautodailė – tai nuostabus mūsų paveldas, perteikiantis tautos kultūros esmę. Bet tai nėra tik paveldas, į tautodailę turime žvelgti ir kaip į aktualų kultūros lauką, išsaugojusį darnų ryšį su vieta, kurioje užaugome, gyvename. Mums, šiuolaikiniams žmonėms, tautodailė, folkloras padeda suprasti, kad žmogus nėra tik sau, jis yra ir tautai, ir bendruomenei, ir jį supančiam pasauliui.

2020-uosius paskelbus Tautodailės metais visuomenė ir ypač jaunimas bus skatinami domėtis tautodailės raida, jos šakomis, suvokti tradicinės dailės ir amatų kultūrinę ir meninę vertę. Tam visoje Lietuvoje bus rengiamos konferencijos, parodos ir konkursai, vykdomi edukaciniai bei kiti projektai. Vienas jų – kasmetis konkursinių parodų ciklas, pavadintas „Aukso vainiko“ vardu, kviečiantis ir skatinantis visų dailės šakų kūrėjus išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, įkvėpimo ieškant senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti.

Per penkiolika metų respublikinėse „Aukso vainiko“ parodose eksponuotos net 85 tradicinių medžio skulptūrų kolekcijos. Iš taikomosios dailės žanrų gausiausiai atstovauta tekstilė, taip pat pristatyta nemažai kalvystės kūrinių bei keramikos dirbinių, paprotinės dailės dirbinių – sodų, margučių bei juvelyrikos kūrinių kolekcijų. Kryždirbiai į „Aukso vainiko“ parodas įsitraukė tik trečiaisiais konkurso metais. Nuo to laiko baigiamosiose parodose pristatyta 81 kryždirbystės paminklų kolekcija. Kryždirbystės konkursą remią dailininkas skulptorius Tadas Gutauskas.

Įsimintinoje šventėje Alytaus kultūros centre dalyvavo Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioninių skyrių ir bendrijų nariai, menotyrininkai, etnologai, žymūs visuomenės, kultūros veikėjai. Koncertavo vyrų grupė „Ugniavijas“, Alytaus šokio studija „Aušrinė“, cirko studija „Dzūkija“.

Laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės prasidės 13 val. Rokiškio krašto muziejuje. 

Tryliktus konkurso gyvavimo metus skaičiuojantis parodų ciklas „Aukso vainikas“ sumanytas siekiant išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Kasmet apie 500 tautodailininkų pristato savo kūrinių kolekcijas visuomenei. Geriausi jų, įveikę savivaldybių ir regioninius turus, pasirodo respublikinėje Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamoje parodoje – kaskart vis kitame Lietuvos mieste, rašoma pranešime spaudai.

Šių metų regioninės parodos dar kartą patvirtino, kad audėjų sambūriai tebegyvuoja Vilkaviškyje ir Zarasuose, kad Telšių ir Panevėžio apskrityse netrūksta gabių tradicinės medžio skulptūros kūrėjų. Pakilimą išgyvena vadinamosios paprotinės dailės žanrai: praktiškai visose parodose būna aukšto meninio lygio margučių ir sodų kolekcijų, o žemaičiai džiugina įspūdingomis Užgavėnių kaukėmis.

Įdomiausius, tradicijos atspindžio ir meniškumo požiūriu vertingiausius darbus bus galima pamatyti ir Lietuvos dainų šventės dienomis vyksiančioje Liaudies meno parodoje. Ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros), taikomosios (audinių, juostų, rankdarbių, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio dirbinių ir kt.) ir paprotinės (verbų, margučių, kaukių, sodų) liaudies dailės darbai. Parodoje, kaip įprasta, dalyvaus apie pusę tūkstančio meistrų.

2018 m. birželio 30 – liepos 6 d. Vilniuje vyksianti dainų šventė „Vardan tos...“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Birželio 3 d. jaunieji tautodailės meistrai rinksis Trakų kultūros rūmuose, kur vyks konkurso „Sidabro vainikėlis“ laureatų apdovanojimai.

Nedidelėje „Verdenės“ galerijos erdvėje sutilpo 77 moksleivių darbai – tokie skirtingi, visiškai netikėti, stebinantys. Šiemet parodoje pirmu smuiku griežė karpiniai ir tekstilė. Siužetines bei ornamentais karpytas kompozicijas konkursui pateikė tiek jaunesnieji, tiek ir vyresnieji konkurso dalyviai. Stiliumi ir religiniu siužetu, būdingu senajai liaudiškajai grafikai bei tapybai, ypač išsiskyrė mokytojos Laimos Kantakevičienės ruoštų merginų darbai.

Tekstilės dirbiniuose dominavo siuvimas ir spalvotas siuvinėjimas: servetėlės, staltiesėlės, pagalvėlės, skiautinys, aplikacija, pintos juostos ir kiti dirbiniai. Šiemet maloniu siurprizu tapo itin žaisminga skudurinių lėlių kolekcija, puošta skirtingų Lietuvos etnografinių regionų tautiniais kostiumais, sukurta kelių Vilniaus Vasilijaus Kačalovo gimnazijos auklėtinių.

Dominuojantį karpinių ir tekstilės foną paįvairino kitos liaudies dailės šakos: medžio drožyba, paprotinės dailės kūriniai – margučiai, sodai ir Vilniaus kraštą reprezentuojančios sausų gėlių verbos. Pora dalyvių pristatė kalinėtus kūrinius, įkvėptus baltiškų papuošalų pavyzdžių.

Iš gausaus būrio dalyvių buvo išrinkti šeši laureatai, vyksiantys į baigiamąjį konkurso etapą Trakuose. Iš tekstilininkių tarpo buvo atrinktos dvi dalyvės – Saulė Česnakavičiūtė (16 m.) ir Laima Plėšnytė (17 m.). Karpytoja Julija Aleksaitytė (16 m.) taip pat užsitikrino vietą finalinėje parodoje. Įspūdingą kalinėtą žalvarinį papuošalą pristatęs Arminas Sodeika (14 m.) iškopė į finalą kartu su Anastasija Grigorjeva (14 m.), skudurinių lėlyčių autore, bei Justina Juchnevič (14 m.), surišusia tradicinių Vilniaus krašto verbų kolekciją.

Lietuvos liaudies kultūros centro sumanytas moksleivių liaudies dailės konkurso ,,Sidabro vainikėlis“ parodų ciklas skatina talentingus vaikus ir jaunuolius domėtis liaudies dailės tradicijomis, o savo sukurtus darbus parodyti visuomenei. Jaunieji kūrėjai ne tik varžosi dėl geriausiųjų vardo, simbolinių ,,Sidabro vainikėlio“ prizų, bet ir yra skatinami tobulinti savo žinias, meninius gebėjimus, dailiųjų amatų įgūdžius.

Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko iškilminga jubiliejinio  „Aukso vainiko“ konkurso laureatų apdovanojimo ceremonija.

Be liaudies meno paveldo šiandien sunku įsivaizduoti modernios kultūros puoselėjimą ir tautinės savimonės ugdymą. Tradiciniais raštais marginti audiniai, drožiniai, keramika, tautiniai drabužiai, kryždirbystės meistrų darbai liudija mūsų šalies išskirtinumą pasaulyje. „Aukso vainikų“ nominacijos – svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas, kurio atsiradimą 2005 m. inicijavo Lietuvos liaudies kultūros centras.

Šiais metais geriausiais meistrais paskelbti ir liaudies meistrės juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vainikais apdovanoti skulptorius Kazimieras Martinaitis  iš Garliavos (Kauno r.), tradicinių amatų meistrai Vytautas ir Raimonda Ramanauskai iš Mažeikių, kryždirbys Antanas Vaškys iš plokštinės kaimo (Plungės r.)

Antroji vieta už vaizduojamosios liaudies dailės kūrinius skirta Zenonui Skinskiui iš Vilkaviškio, trečioji – Vytui Jaugėlai iš Gintališkės (Plungės r.)

Antroji vieta taikomosios dailės srityje atiteko Virgilijai Silvestrai Šufinskienei iš Kuršėnų (Šiaulių r.), trečioji – Sauliui Čėsnai iš Sangrūdos (Kalvarijos sav.)

Antrąją vietą už kryždirbystę pelnė Antanas Česnulis iš Nausodės (Druskininkų sav.), trečiąją – Raimondas Blažaitis iš Alvito (Vilkaviškio r.).

Kasmet apie 500 tautodailininkų pristato savo kūrinių kolekcijas visuomenei. Geriausi jų, įveikę savivaldybių ir regioninius turus, pasirodo respublikinėje Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamoje parodoje – kaskart vis kitoje Lietuvos vietoje.  Šiais metais jubiliejinė, dešimtmetį skaičiuojanti, liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vėl grįžo į Vilnių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančioje parodoje galima pamatyti kryždirbių drožtų kryžių, stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių ir kitų tradicinių paminklų, vaizdinės liaudies dailės meistrų skulptūrų, karpinių, tapybos ir grafikos darbų bei puikių taikomosios liaudies dailės kūrinių – tekstilės, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio ir paprotinės dailės dirbinių. Dešimtmečio proga nuspręsta kartu eksponuoti ir ankstesnių metų „Aukso vainiko“ laimėtojų kūrybą. Paroda veiks iki šių metų vasario 1 dienos.

Tradiciškai Trijų karalių dieną, sausio 6 d., 13 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks jau dešimtosios respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės.

Konkursinių parodų ciklas, sumanytas ir pradėtas 2005 metais, turėjo ypatingą uždavinį – išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Šis sumanymas davė gražių vaisių – Lietuvoje netrūksta talentingų meistrų, metai po metų pristatančių įspūdingas savo kūrinių kolekcijas. Pastaraisiais metais ypač suklestėjo paprotinės liaudies dailės šakos: margučiai, sodai, atgimsta netgi Užgavėnių kaukės. Na, o tradicinė liaudies skulptūra ir kaip integrali kryždirbystės paminklų dalis, ir pati savaime visada buvo mūsų šalies pasididžiavimas. Nenuostabu, kad beveik visose „Aukso vainiko“ parodose būtent ji labiausiai traukė akis – nemažas skulptorių būrys nuolat varžėsi tarpusavyje, tad vertintojams kartais būdavo ypač sunku nuspręsti, kuris tais metais bus vainikuotas.

Per pirmuosius devynerius konkurso metus geriausių vaizdinės dailės kūrėjų aukso vainikus užsidėjo keturi skulptoriai (vienas jų – Kazimieras Striaupa – net du kartus), dvi tapytojos ir dvi grafikės. Taikomosios dailės šakose daugiausia vainikų – net penkis – laimėjo tekstilininkai: po du už juostas ir suvalkiečių kaišytines prijuostes, vieną – už lovatieses. Po vieną kartą buvo vainikuoti kalvis, keramikas, sodų ir margučių meistrės. Nuo 2007 metų konkurse varžėsi ir kryždirbiai. Iš septynių vainikuotųjų du – Rimantas Zinkevičius ir Adolfas Teresius – yra iškovoję po du aukščiausius konkurso apdovanojimus – ir už kryždirbystės, ir už skulptūros kūrinius.

Šiais metais Aukso vainiko parodai pristatyti trijų kategorijų kūriniai: kryždirbystė: kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kiti tradiciniai paminklai; vaizdinė liaudies dailė – skulptūra, tapyba, grafika ir karpiniai; taikomoji liaudies dailė, apimanti tekstilę, keramiką, kalvystę, juvelyriką, taikomuosius medžio dirbinius, paprotinę dailę: margučius, verbas, sodus, kaukes. Kadangi konkursas vyksta jau dešimtą kartą, ši sukaktis paskatino kartu su konkursine paroda pristatyti ir ankstesnių metų „Aukso vainiko“ laimėtojų kūrybą.

Trijų karalių šventės dieną – 2015 m. sausio 6 dieną – vertinimo komisija paskelbs nugalėtojus. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – bus vainikuoti simboliniais „Aukso vainikais“ kaip geriausi 2014 metų liaudies meistrai.

Pirmadienį iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija išrinko 2013 m. „Aukso vainiko“ konkurso laureatus ir prizininkus. Ceremonija vyko Kretingos muziejaus Žiemos sode, kuriame gruodžio mėnesį veikė šio konkurso respublikinio turo paroda.

„Daugelis tokioje oazėje, kur gamtos kūrybos galios susiduria su žmogaus kūrybos galiomis, kur gyvybė trykšta, kur gražiausiu būdu gali suderėti žiema ir sodas, atsidūrė bene pirmą kartą. Panašiai ir liaudies kūryboje – tai, kas nuolat kinta, dera su tuo, kas amžina, paveldima ir rūpestingai saugoma“, – ceremoniją pradėjo parodą organizavusio Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.

Geriausiais metų meistrais paskelbti ir juvelyrės Mildos Gutauskienės kurtais aukso vainikais apdovanoti trys meistrai iš Žemaitijos: skulptorius Pranas Dužinskas (Tryškiai, Telšių r.), kalvis Virgilijus Mikuckis (Mažeikiai) bei kryždirbys Steponas Kaminas (Telšiai).

Dvi trečios vietos vaizduojamosios liaudies dailės srityje skirtos skulptoriams Kazimierui Martinaičiui (Garliava) bei Vytautui Ulevičiui (Krakės, Kėdainių r.). Taikomosios dailės srityje trečios vietos skirtos Janinai Čepelienei (Naujasodžio k., Molėtų r.) už siuvinėjimus bei Gražinai Kalvaitienei (Kazlų Rūda), parodoje pristačiusiai nėrinius. Trečią vietą kryždirbystės srityje už tradicijų puoselėjimą pelnė kryždirbys Andrius Bieliukas iš Kriūkų (Šakių r.), rašoma organizatorių pranešime.

Vaizduojamojoje dailėje antroji vieta skirta medžio skulptūrų meistrui Gintarui Akstinui iš Druskininkų. Taikomojoje dailėje antrą vietą pasidalijo dvi tekstilininkės – lovatieses audžianti palangiškė Teresė Žulkienė bei nėrinius kurianti Lilija Simonavičiūtė iš Vilniaus. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko Alvydui Pociui iš Dvarčių k. (Šilalės r.).

„Tegu mūsų gyvenime būna kuo daugiau kūrybos, nes nuo jos prasideda ir visi didieji darbai, kuriais mes puošiame savo gimtą valstybę“, – meistrams palinkėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos kasmet rengiamos vis kitoje Lietuvos vietoje, kad su talentingiausiais mūsų krašto liaudies menininkais, geriausiais naujais jų darbais galėtų susipažinti visos šalies žmonės. 

Geriausi liaudies meistrų darbai, atrinkti iš regioninių parodų, bus pristatyti Lietuvos dainų šventės metu liepos 3 d. Taikomosios dailės muziejuje atidaromoje tradicinėje liaudies meno parodoje. Ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros), taikomosios (audinių, juostų, rankdarbių, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio dirbinių ir kt.) ir paprotinės (verbų, margučių, kaukių, sodų) dailės darbai. Parodoje dalyvaus apie pusę tūkstančio meistrų.